Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2022-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1072-1138/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-07-21
Bylos Nr.
e1-1072-1138/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas
Baudžiamoji byla Nr. e1-1072-1138/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13388-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 21 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kuriuo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. M. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2022 m. balandžio 18 d., apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas neblaivus (1,67 prom.), tyčia kumščiais sudavė nenustatytą skaičių smūgių į galvą, veidą, krūtinę, ranką, bei tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai G. Š. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais T. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis T. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad psichikos ligomis nėra sirgęs, galvos traumų neturėjo, psichiatrinėje arba narkologinėje įskaitose nėra registruotas, priklausomybių neturi. Jam yra išaiškinta paskelbto įtarimo esmė, kokios nusikalstamos veikos padarymu yra įtariamas, supranta, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai. Apie penkerius metus jis gyveno su savo sugyventine G. Š., su kuria jie turi 7 metų sūnų D. M.. Su G. vedė bendrą ūkį, gyveno kaltinamojo tėvams priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenant su G., jie nuolat kartu negyveno, nes ji išvažiuodavo pagyventi pas mamą, jis pats būdavo išvažiavęs dirbti į užsienį. Su G. jie maždaug prieš metus laiko išsiskyrė, tačiau maždaug prieš tris savaites, galbūt kovo mėnesio pabaigoje, ar balandžio mėnesio pradžioje jie su G. susitaikė, tačiau ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis gyveno savo tėvų bute, tačiau nueidavo kaip vaiko tėvas, G. nuveždavo į darbą, parveždavo iš darbo, jie bendravo draugiškai. 2022 m. balandžio 18 d., kaltinamasis kartu su G. bei jos giminaičiais, (duomenys neskelbtini), šventė Šv. Velykas, tačiau, kaip ir su kuo jis grįžo į (duomenys neskelbtini) miestą, bei kaip atsirado G. bute, kaltinamasis nieko neprisimena. Prisimena tik tiek, kad buvo svečiuose bei vėliau į G. butą atvykusius policijos pareigūnus. Dar prisimena, kad, kai policijos pareigūnai jį vedėsi laiptinėje, joje susitiko G. brolį A., kuris bėgo laiptais į viršų į G. butą, esantį viršutiniame aukšte. Kas tarp jų įvyko, jis nieko neatsimena, tačiau atsibudęs areštinėje bei pamatęs subraižytą savo ranką, pajutęs skausmą žandikaulyje bei skausmą dantyse, suprato, kad tarp jų su G. galėjo būti muštynės, nes dažniausiai konfliktus jų šeimoje išprovokuodavo pati G., ypatingai tada, kai jie būna neblaivūs. Ar namuose buvo jų sūnus, kaltinamasis nežino, nes neprisimena. Jam jau yra keletą kartų taip buvę, kad nors ir būnant nedaug išgėrus, sutrinka atmintis, ypač nuo stipriųjų gėrimų, kuriuos jis vakar ir gėrė. Kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažįsta visiškai, nors aplinkybių neprisimena, tačiau iš to, kaip jaučiasi ir pamatęs savo rankas, kurios yra sužalotos, supranta, kad tikrai galėjo sumušti G., dėl ko labai gailisi. Dar nori pasakyti, kad jis gyvena kitu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl, kol nesibaigs ikiteisminis tyrimas, jis nesiartins ir su G. Š. neieškos jokių ryšių, tačiau už tokį savo elgesį bandys jos atsiprašyti per G. giminaičius (b. l. 78-81).

2.2. Papildomai apklaustas kaltinamasis T. M. parodė, kad tvirtina pirminėje įtariamojo apklausoje duotus parodymus. Šiuo metu G. yra atsiprašęs, ji jam atleido, jie sutaikė bei ketina toliau kartu gyventi (b. l. 82-85).

3. Kaltinamojo T. M. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti byloje esantys įrodymai.

4. Nukentėjusioji G. Š. parodė, kad 2022 m. balandžio 18 d., ji kartu su savo buvusiu sugyventiniu T. M., su kuriuo kurį laiką buvo išsiskyrę ir jis buvo išvažiavęs į užsienį, tačiau maždaug prieš porą savaičių iki įvykio sugrįžo į Lietuvą ir jie susitaikė, susitikinėjo, tačiau gyveno atskirai, t. y. jis savo bute, ji savo bute, buvo išvažiavę pas jos brolio gimines, kur truputį vaišinosi, ji gėrė labai mažai alkoholio, o T. išgėrė daugiau. Apie 20 val. ji kartu su T. ir sūnumi D. M. grįžo į jos butą, kuriame ji T. pasakė, kad jai rytoj reikia eiti į darbą, ji nori apsitvarkyti, bei kad jis eitų į savo namus, tačiau jis išėjo balkoną, iš kur sugrįžęs pasakė, kad ji jo nevarinėtų. Pamačius, kad T. darosi piktas, ji jų sūnui D. pasakė, kad jis eitų į vieną iš bute esančių kambarių ir iš ten neišeitų, todėl tai, kas tarp jų su T. įvyko, D. tikrai nieko nematė. T. iš pradžių ją pastūmė, ji tikriausiai jį pastūmė atgal, nes dėl patirto išgąsčio jai sunku smulkiai prisiminti visas įvykio aplinkybes. Ji su T. iš pradžių susistumdė virtuvėje, po to jis nuėjo į vieną iš kambarių, kuriame ant lango buvo padėtas veidrodis, bei tą langą bandė atidaryti, todėl veidrodis nukrito ant žemės ir sudužo. Paskui T. ji įėjo į kambarį, papriekaištavo dėl lango atidarymo, o T. rankos kumščiais ėmė ją mušti, sudavė tiksliai nepasakys kiek smūgių į veidą, į kojas, rankas, į galvą. Patirtą skausmą vertina 5 balais iš 10. Kadangi viskas įvyko labai greitai, galbūt 15 minučių laikotarpiu, todėl ji vienu momentu, dar kol T. nebuvo jai sudavęs smūgių, paskambino savo mamai ir brolio draugei K., bei pasakė, kas vyksta, todėl K. greit atvažiavo ir išsivežė jų sūnų į savo namus, o mama iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus, tuoj pat atvyko ir medikai. Atvykus policijos pareigūnams jie T. išsivežė, o medikai ją apžiūrėję išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, iš kur po apžiūros buvo išleista gydytis į namus. Kodėl T. jai sudavė smūgius ji nežino, nes tarp jų jokio rimto konflikto nebuvo, tačiau galbūt todėl, kad jis beveik visiškai nevartoja alkoholio ir nerūko, o tą dieną buvo išgėręs alkoholio bei rūkė. Po įvykio T. per jos mamą jos atsiprašė, labai gailėjosi dėl tokio savo elgesio, perdavė jai reikalingus vaistus, rūpinosi jų vaiku, rūpinosi, kad ji galėtų eiti į darbą, todėl ji jam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 120-123).

5. Liudytoja I. Š. parodė, kad 2022 m. balandžio 18 d., apie 20 val., jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino verkianti dukra G. Š., kuri rėkte rėkė, „mama, mane muša“. Ji paklausė, kur ji yra ir kas ją muša, G. pasakė, kad namie, ją muša T.. T. yra buvęs jos dukros sugyventinis, kuris buvo išvykęs į užsienį, tačiau dabar neseniai grįžo, bendravo, tačiau gyveno atskiruose namuose, bendravo gražiai, buvo susitaikę, bei ketino gyventi toliau kartu. G. su T. turi bendrą vaiką D. M.. Po pokalbio su G., ji iš karto paskambino 112, bei iškvietė policijos pareigūnus, pati grįžo į G. namus, kuriuose jau buvo atvykę policijos pareigūnai, vienas pareigūnas su T. buvo viename kambaryje, kitas su G. buvo kitame. G. veidas buvo sužalotas, ji buvo labai išsigandusi, verkė. Kambaryje buvo sudaužytas veidrodis, bei ant sienos matėsi dėmės panašios į kraują, tačiau kiek suprato, kraujas buvo T., nes jo rankos buvo sužalotos. Netrukus atvyko dar vienas policijos ekipažas, atvyko greitosios pagalbos automobilis, medikai apžiūrėjo G. ir išsivežė į ligoninę, o T. išsivežė policijos pareigūnai. Vėliau ji sužinojo, kad namuose, kai T. mušė G., jų sūnus D. buvo G. brolio A. namuose, todėl nieko nematė. Kadangi skambindama 112 ji tiksliai nežinojo, kad vaiko jų namuose nėra, todėl pasakė, kad yra mažametis vaikas, tačiau jo namuose tikrai nebuvo. Kaip ir kas įvyko G. namuose, ji tiksliai nežino, kadangi tuo metu buvo išvykusi, tačiau grįžusi pamatė, kad G. tikrai buvo sumušta. Praėjus kuriam laikui, jai paskambino T., dėl tokio savo poelgio labai gailėjosi, atsiprašė, per ją perdavė atsiprašymą G., bei ji jam atleido. T. pirko G. vaistus, tepalus bei rūpinosi, kad ji kuo greičiau pasveiktų (b. l. 106-109).

6. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK) Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. balandžio 18 d., apie 20.29 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos dukra ką tik paskambino jai iš savo telefono ir paprašė pagalbos, nes sugyventinis ją sumušė. Ar vaikai dabar grįžę iš senelių, nežino. GMP atsisakė. Pati pranešėja ne vietoje, pranešėja – I. Š.. Kartu su Veiklos skyriaus tyrėjais M. G. ir V. G. nuvykus į įvykio vietą, namuose buvo rasta neblaivi (0,76 prom.) G. Š. ir neblaivus (1,67 prom.) jos sugyventinis T. M.. T. M. atvykus pareigūnams G. Š. buvo prirėmęs į kampą ir buvo užsimojęs jai trenkti. G. Š. paaiškino, kad sugyventinis atvykęs į jos namus ėmė elgtis agresyviai ir priekaištauti dėl kitų santykių su vyrais, kai jie buvo išsiskyrę. Po žodinio konflikto, T. M. nenustatytą kiekį smūgių, tačiau nemažiau 10 kartų, rankomis ir kojomis į įvairias į kūno vietas, taip pat ir į galvą, sudavė G. Š., dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryta fizinė žala. Moteriai ant galvos ir nugaros matėsi akivaizdūs sužalojimai, ji atrodė išsigandusi, visą laiką verkė. G. Š. paaiškino, kad su T. M. kartu gyveno 5 metus, vieneriems metams buvo išsiskyrę, tačiau prieš dvi savaites vėl grįžo gyventi kartu. Pora turi 1 vaiką – D. M., kuris galimai įvykio metu buvo namuose, tačiau iki atvykstant policijos pareigūnams iš namų buvo išvestas. Į įvykio vietą atvykę GMP medikai po pirminės apžiūros nutarė ją pristatyti į (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių detalesnei apžiūrai. T. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK areštinę, įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota. Esant minėtoms aplinkybėms ikiteisminis tyrimas pradedamas nustačius nusikalstamos veikos požymius (b. l. 1-3).

7. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje: įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), daugiabutis namas, kurio (duomenys neskelbtini) aukšte, dešinėje pusėje yra numeriu nepažymėtos, rudos spalvos durys. Jas atidarius, ant durų, ties rankena, iš vidinės pusės, yra matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Tokios pat žymės yra prie durų ant sienos, taip pat ant grindų. Dešinėje miegamojo kambario pusėje, ant sienos yra matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Kambario gale, po langu, ant žemės yra netvarkingai sudėti įvairūs daiktai, o prie jų yra sudužęs veidrodis. Kairėje stovi kita lova, virš kurios, ant sienos yra matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Virtuvės kampe, prie lango, stovi stalas, prie kurio kojos, ant žemės yra matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Ant šaldytuvo apatinių durų, kairėje pusėje yra matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Apžiūrint įvykio vietą, kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta (b. l. 11-29).

8. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusiosios G. Š. kūną, ant jos veido kairės pusės, po akimi yra įdrėskimas, ties išorine akies puse yra gumbas, kairė ausis yra paraudusi. Ant nugaros, liemens srityje ir ties mentėmis matosi įdrėskimai (b. l. 30-37).

9. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Nr. G-933/2022 (02) išvados matyti, kad G. Š. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra. Diagnozė – galvos, veido, krūtinės, kairės rankos sumušimai – nustatyta remiantis tiriamosios nusiskundimais bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių, bei remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktu („Kai medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo arba susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis sužalojimo arba susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę“) galima teigti, kad G. Š. medicininiuose dokumentuose duomenų apie sveikatos sutrikdymą nėra (b. l. 146-148).

10. Byloje Kauno teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 92,79 Eur civilinį ieškinį (b. l. 166-168), tačiau T. M. padarytą žalą atlygino, todėl civilinio ieškinio Kauno teritorinė ligonių kasa atsisakė (b. l. 172-173).

Motyvuojamoji dalis

11. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

12. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis T. M. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo T. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.

13. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis T. M. smurtavo savo šeimos nario – sugyventinės G. Š., atžvilgiu, tai yra 2022 m. balandžio 18 d., apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas neblaivus (1,67 prom.), tyčia kumščiais sudavė nenustatytą skaičių smūgių į galvą, veidą, krūtinę, ranką, bei tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai G. Š. sukėlė fizinį skausmą.

14. Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

15. Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo T. M. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. M. be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų, nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą, per 4 mėn. dalyvauti elgesio pataisos programoje. Į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką – 1 parą.

16. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu (b. l. 179-182).

17. Teismas, skirdamas T. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, dirbantis (b. l. 149-150), neteistas (b. l. 92-97), administracine tvarka baustas du kartus (b. l. 188-189), taip pat atsižvelgia į T. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

18. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kartu teismo vertinimu yra pagrindas nustatyti ilgesnį terminą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

19. T. M. į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 18 d. 20 val. 55 min. iki 2022 m. balandžio 19 d. 11 val. 39 min. (1 para) (b. l. 4-5, 8-10).

20. Kaltinamajam T. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą, per 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. M. skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą, per 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į T. M. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 18 d. 20 val. 55 min. iki 2022 m. balandžio 19 d. 11 val. 39 min. (1 parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad T. M. yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo T. M. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas