Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2015-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-296-297/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-07-21
Bylos Nr.
1-296-297/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14712-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Nukentėjusysis
Vaidai M
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-296-297/2015
(Proceso Nr. 1-01-1-14712-2015-6)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.3.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 21 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Simonai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei,nukentėjusiajai Vaidai M. U.,mažamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą Vaidai Tankovskienei,kaltinamajam D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ medkirčiu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012-10-25 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, 2013-11-18 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) 2014-06-03 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., taikant BK 64¹ str., laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 val. darbų ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės pabaiga – 2015-08-28, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. K. 2015 m. kovo 12 d. apie 21.30 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narius – mažametį sūnų D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir sugyventinę V.M. U., o būtent tyčia sudavė vieną kartą delnu į dešinį skruostą mažamečiui sūnui D. K., po to tyčia ranka sudavė vieną kartą į galvos sritį sugyventinei Vaidai M. U., tokiu būdu nukentėjusiesiems D. K. ir V. M. U. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. K. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad jau šešis metus gyvena kartu su V. U., santuokos jie neįregistravę, bet veda bendrą ūkį, turi sūnų D., gim. (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu jie gyvena (duomenys neskelbtini), kur turi išsinuomavę du kambarius. 2015-03-12 vakare jis grįžo namo išgėręs. Šeimoje dėl to kilo konfliktas, nes sugyventinė V. U. pradėjo jam priekaištauti, kad jis parėjo namo vėlai ir neblaivus. Kaltinamasis supyko dėl sugyventinės priekaištų, todėl nesusivaldęs sudavė ranka jai į veidą, po to nuėjo į lauką parūkyti. Konflikto metu sūnus D. buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Kaltinamasis savo sūnaus nemušė ir jo nestūmė. Atvažiavo policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė sugyventinės sesuo, ji tą vakarą buvo pas juos namuose. Su civiliniu ieškiniu nesutiko, kadangi savo mažamečio vaiko jis nemušė. Bylos ikiteisminio tyrimo metu pripažino naudojęs smurtą prieš sūnų, nes policijos pareigūnai gąsdino jį elektrošoku ir reikalavo pasirašyti apklausos protokolus.

Nukentėjusioji V. M. U., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena apie 6 metus, turi bendrą vaiką D., jam rudenį bus du metukai. Su kaltinamuoju sutaria gerai, kaltinamasis anksčiau prieš ją nesmurtavo, jis dirba, išlaiko ją su vaiku. Įvykio dieną kaltinamasis grįžo į namus išgėręs ir dėl to jie abu susibarė. Konflikto įkarštyje kaltinamasis sudavė delnu sūnui D., o paskui ir jai ranka per veidą, dėl smūgio ji jautė fizinį skausmą. Prieš teismo posėdį susitaikė su kaltinamuoju, jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 26-28, 30-31).

Liudytoja A. U., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad buvo atvažiavusi pas seserį į Alytų. Jos abi ir sesers mažametis vaikas D. buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Vakare grįžo kaltinamasis, kuris yra jos sesers sugyventinis, jis buvo girtas ir piktas. Kaltinamasis su sugyventine kalbėjosi virtuvėje, kas ten vyko liudytoja nematė. Paskui kaltinamasis, praeidamas pro vaiką, ranka jį užkabino per skruostą, nes šis pasimaišė jam po kojomis. Sesuo verkdama išbėgo į lauką. Liudytoja pasiėmė vaiką ir išėjo į lauką paskui seserį, po to ji paskambino policijai ir pranešė, kad kaltinamasis namuose triukšmauja. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. U. nurodė mačiusi, kaip kaltinamasis sūnui D. delnu sudavė vieną kartą per veidą, po ko vaiko mama, paėmusi D., nuėjo į kitą kambarį, o paskui ją nuėjo ir kaltinamasis. Kas ten vyko liudytoja nurodė nemačiusi, bet iš kambario sesuo išbėgo apsiverkusi, tada liudytoja paskambino policijai (b. l. 33-34).

Liudytojas K. B., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad atliko byloje ikiteisminį tyrimą, apklausė įtariamąjį D. K., kuris pripažino, kad būdamas girtas namuose vartojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę ir vaiką. Tokius parodymus D. K. davė laisva valia. Taip pat liudytojas apklausė nukentėjusiąją, t. y. D. K. sugyventinę, ir jos seserį, kurios geranoriškai davė parodymus apie konflikto aplinkybes ir tai, ką jos pasakojo, liudytojas fiksavo apklausų protokoluose.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2015-03-12 V. M. U. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl to, kad 2015-03-12 apie 21.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis D. K. jai sudavė kumščiu į galvą, o sūnui D. K. su delnu per skruostą (b. l. 5).

2015-03-12 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto fiksuota, kad policijos pareigūnams nuvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad D. K. smurtavo prieš savo sugyventinę Vaidą M. U. ir mažametį sūnų D. K., gim. (duomenys neskelbtini)., t. y. sugyventinei sudavė ranka viena kartą į galvą, o sūnui - ranka į dešinį skruostą; apie tai, kad buvo naudotas fizinis smurtas prieš D. K., rodė paraudimas vaiko dešinio skruosto srityje (b. l. 11-14).

Asmens blaivumo testas patvirtina, kad kaltinamajam D. K. 2015-03-12 22.53 val. nustatytas 2,34 prom. girtumas (b. l. 17).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta gyvenamojo namo, esančio, (duomenys neskelbtini), kambaryje (b. l. 6-9).

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-03-19 surašytame šeimos aplankymo akte nurodyta, kad bendrai gyvenantys kaltinamasis ir V. M. U. nuo 2014-12-17 gyvena nuomojamame 2-jų kambarių ir virtuvės bute (duomenys neskelbtini), šeimos gyvenimo ir sanitarinės sąlygos patenkinamos. Šeimoje auga mažametis sūnus D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl socialinių įgūdžių stokos nutarta šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir teikti šeimai socialines paslaugas (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo D. K. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus yra įrodyta. Kaltinamasis pripažino, kad jam neblaiviam grįžus namo, kilo barnis su sugyventine V. M. U., šio konflikto metu jis tyčia sudavė ranka sugyventinei į galvos sritį. Tačiau kaltinamasis teisme neigė sudavęs smūgį ranka savo mažamečiui vaikui D. K.. Teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinius ir juos atmeta, o remiasi nukentėjusiosios V. M. U. parodymais apie tai, kad kaltinamasis vieną kartą sudavė delnu vaikui D. į skruostą. Netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie nuoseklūs, išsamūs, atitinka pirminius V. M. U. parodymus, be to, juos patvirtina ir kiti įrodymai – liudytojos A. U. parodymai, policijos pareigūno 2015-03-12 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad iš karto po įvykio vaiko skruoste buvo matyti paraudimas (b. l. 11-14). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis bylos ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltinimą visoje apimtyje, t. y. pripažino naudojęs fizinį smurtą tiek prieš sugyventinę, tiek ir prieš savo vaiką (b. l. 48, 51). Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, neva jis buvo priverstas duoti tokius parodymus, nepatvirtintos jokiais faktiniais duomenimis. Liudytojas K. B., apklaustas teisme, paneigė kaltinamojo paaiškinimus, kad jis buvo verčiamas duoti jam nepalankius parodymus. Apibendrinant išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių D. K. pareikšto kaltinimo pagrįstumą, t. y. kad kaltinamasis dėl asmeninių paskatų tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - sugyventinę V. M. U. ir mažametį vaiką D., tuo neabejotinai sukeldamas jiems fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 2 d. ir 140 str. 3 d., požymius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad kaltinamasis padarė nusikaltimus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įtakojo jo smurtinį elgesį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, buvo teistas už analogišką nusikaltimą (smurtą artimoje aplinkoje), teistumas neišnykęs. Kartu įvertinama ir tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, jie toliau kartu gyvena, augina vaiką, kaltinamasis dirba, prisideda prie šeimos išlaikymo. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamajam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, taip pat kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (b. l. 74). Įvertinus visas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos BK 140 str. 2 d. ir 3 d. sankcijose numatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, nes teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės. Paskirtos bausmės subendrintinos pagal BK 63 str. nustatytas bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles.

Mažamečio nukentėjusiojo D. K. interesus ginantis ir vaiką atstovaujantis Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pareiškė byloje civilinį ieškinį 150 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė mažamečiui D. fizinį skausmą, vaikas dėl tėvo smurto šeimoje pasijautė nesaugus, patyrė baimę, neigiamus emocinius išgyvenimus. Kaltinamasis ieškinio nepripažino ir prašė jo netenkinti. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mažametis D. K. dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto kentė fizinį skausmą, be to, vaikas patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, baimę, nes smurtavo artimiausias šeimos narys - tėvas ir tai vyko namuose, kur vaikas turi jaustis visiškai saugus. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, nusikalstamų veiksmų pasekmes, tai, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 120 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis D. K. 2015-03-12 22.25 val. buvo laikinai sulaikytas, paleistas – 2015-03-13 14.30 val. (b. l. 39, 45), laikino sulaikymo para įskaitytina į bausmę pagal BK 65 str. 1 d. taisykles (BK 66 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304-307 str. str.,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., ir nubausti: pagal BK 140 str. 2 d. skirti laisvės apribojimą 5 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., pagal BK 140 str. 3 d. skirti 10 MGL dydžio baudą. Remiantis BK 63 str. 1 d., 3 d., bausmes subendrinti, jas sudedant, ir skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 5 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir 10 MGL dydžio baudą. Remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti neatliktos bausmės dalį pagal 2014-06-03 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir 10 MGL dydžio baudą.

Remiantis BK 66 str., į paskirtą baudos bausmę įskaityti vieną laikino sulaikymo parą, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir 8 MGL dydžio (301,28 Eur) baudą.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 str., įpareigoti nuteistąjį paskirtą baudą sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str., paskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. K. D. K. 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė