Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3053-961/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-11-10
Bylos Nr.
e1-3053-961/2021
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00038-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3053-961/2021Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00038-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.18.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio, 2017 metų spalio mėn. – gruodžio mėn. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

A. L., nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. kovo 7 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, o nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2018 m. sausio 31 d. – faktiniu vadovu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835) 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostata, kad „bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad privalomų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti ar ūkinė operacija įvyko pagal dokumento rekvizituose nurodytus duomenis, bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM) įstatymo 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą, kurioje privalo būti šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1-16 punktuose nurodyti rekvizitai, atitinkantys ūkinės operacijos vykdymo aplinkybes, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą, apskaitos dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini – toliau „A“)“ vardu įformintą 2017 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas prekių (buteliukų) pakavimo paslaugų įsigijimas už 53 719,01 Eur ir 11 280,99 Eur PVM, UAB „(duomenys neskelbtini – toliau „B“)“ vardu įformintą 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas pakavimo paslaugų įsigijimas už 18 843,82 Eur ir 3 957,20 Eur PVM ir 2017 m. gruodžio 14 d. įformintą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas pakavimo paslaugų įsigijimas už 16 146,18 Eur ir 3 390,70 Eur PVM, UAB „(duomenys neskelbtini – toliau „C“)“ vardu įformintą 2016 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas pakavimo paslaugų įsigijimas už 60 000 Eur ir 12 600 Eur PVM, iš viso už 179 937,90 Eur (148 709,01 Eur įsigijimo vertė ir 31 228,89 Eur PVM) ne tomis sąlygomis, nei nurodyta PVM sąskaitose faktūrose, tai yra įtraukė dokumentus apie atliktus darbus, kuriuos realiai atliko ne UAB „A“, UAB „B“, UAB „C“ darbuotojai, ir šiuos dokumentus panaudojo: pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 13 straipsnio nuostatas neatitinkančius tikrovės apskaitos dokumentus (2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. spalio-gruodžio mėn. PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš privalomų rekvizitų, ūkinės operacijos turinys, neatitinka tikrovės), bei šių PVM sąskaitų faktūrų pagrindu apskaitoje 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. spalio-gruodžio mėn. atvaizdavo operacijas, kurios vyko ne tomis sąlygomis, nei nurodyta dokumentuose. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>“ ir dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. spalio-gruodžio mėn. Tokiu būdu A. L. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. L. parodė, kad jis yra įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) akcininkas (50 % akcijų) ir direktorius nuo 2014 m. lapkričio mėn., o UAB „C“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) akcininku (50% akcijų) ir direktoriumi buvo nuo 2016 m. pradžios iki 2017 m. gruodžio mėn. pabaigos. Dėl pranešime nurodytų asmenų nori pasakyti, kad su G. S. susipažino viename iš statybos objektų 2016-2017 metais, juos sieja draugiški ir verslo santykiai. Jis žino, kad jis (G. S.) yra kelių įmonių direktorius, kadangi prisistatydamas kaip direktorius pirkdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas ir statybines medžiagas. Kiek atsimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius G. S.) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko medieną ir galbūt metalą (tiksliai neprisimena), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal rangos sutartį su UAB „B“ (direktorius G. S.) atliko statybos darbus objekte, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. O UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „B“ pirko pakavimo paslaugas. Taip pat tiksliai neprisimena, bet arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius G. S.), arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius G. S.) pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybines medžiagas ir katilą bei jo montavimo paslaugas, tik neprisimena, kuri pirko medžiagas, o kuri – katilą ir jo montavimo paslaugas. Daugiau kokių įmonių direktoriumi yra ar buvo G. S., tiksliai nežino. Su A. U. susipažino 2012-2013 metais statybos objekte (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš to žino, kad jis susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis su juo ar jo valdomomis įmonėmis niekada sandorių neturėjo. I. Š. jis nepažįsta, tačiau sprendžiant iš vardo, tai gali būti A. U. sugyventinė. Su S. K. susipažino maždaug 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje, viename iš tuo metu vykdytų statybos objektų, su juo bendrauja tik verslo santykiais. Tiksliai neprisimena, kokias įmones atstovavo S. K., tačiau tai gali būti arba UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), arba UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini). Viena iš šių įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekė statybines medžiagas ir pagal rangos sutartį suteikė tranšėjų kasimo paslaugas. A. L. ir A. D. bent jau iš vardo ir pavardės nepažįsta. Su K. P. susipažino 2017 m. pabaigoje statybos objekte „(duomenys neskelbtini)“, tame pačiame objekte K. P. pasipasakojo, kad ieško pirkti statybos įmonę. Jis kaip tik buvo jau prieš tai nusprendęs parduoti UAB „C“ turimas akcijas, nes santykiai su kitu akcininku L. B. tapo priešiški ir netgi turėjo 6 ginčus, tai yra 6 skirtingas civilines bylas. Todėl jis pasiūlė K. P. pirkti UAB „C“ 50 % akcijų, jis sutiko, todėl akcijos buvo parduotos jam, neprisimena, už kokią sumą. Pasirašius visas 3 akcijų pirkimo pardavimo sutartis (iš viso 50 % akcijų) perdavė visus jam turimus UAB „C“ buhalterinius dokumentus, antspaudą ir kitokius dokumentus, dėl dokumentų perdavimo pasirašė priėmimo perdavimo aktą, kurį kratos metu paėmė FNTT pareigūnai. Su D. N. yra pažįstamas nuo 2015 m., iš pradžių buvo normalūs verslo santykiai, po to jų santykiai tapo priešiški ir yra iki šiol priešiški, nes jis nesutiko su pretenzijomis dėl darbų kokybės, kuriuos atliko jo valdoma įmonė UAB „A“ jo vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai su juo susipažino, šis prisistatė UAB „D“ direktoriumi, tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „D“ sudarė rangos sutartį dėl santechnikos darbų renovacijos projekte (duomenys neskelbtini), tai buvo pirmasis jų sandoris ir viskas su juo buvo gerai. Kiek atsimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „D“ turėjo tik šitą vieną minėtą sandorį. 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė rangos sutartį su UAB „A“, kuriai atstovavo D. N., dėl pakavimo paslaugų/darbų. Tais pačiais metais su UAB „A“ dar buvo sudaryta rangos sutartis dėl santechnikos darbų (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Iki šio momento su D. N. bendravo normaliai. 2017 m. vėl buvo sudaryta rangos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „A“ dėl pakavimo darbų, kuriuos atliko UAB „A“. Dėl šia sutartimi atliktų darbų turėjo pretenzijų, nes pakuotės buvo pažeistos. Todėl dalies atliktų pakavimo darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriėmė ir nesumokėjo UAB „A“. D. N. nesutiko su pretenzijomis ir jie susipyko, todėl jis pradėjo grasinti, kad sužlugdys jo verslą. Nori pažymėti, kad iki konflikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ir kitų smulkesnių sandorių su UAB „A“, kurių tiksliai neprisimena. Tokių įmonių kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nežino ir apie jas nieko paaiškinti negali (2 t., b. l. 100-101).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas A. L. parodė, kad pateikė raštu savo parodymus, kuriuose paaiškino, kad UAB „ (duomenys neskelbtini – toliau E)“ akcininkus L. K. ir T. K. pažįsta seniai. Su T. K. susipažino dar 2008 m., kuomet kartu dirbo. Nuo to laiko bendrauja. 2016 m. pavasarį padidėjo UAB „E“ gamybos apimtys ir T. K. pasiteiravo jo, gal jis žino, kas galėtų atlikti elektroninių cigarečių skysčių buteliukų pakavimo darbus. Parodė jam buteliukų ir pakuočių pavyzdžius. Užsakymo vykdymui bus naudojami UAB „E“ pateikti buteliukai ir pakavimo priemonės. Prižadėjo pasidomėti. Tuo laikotarpiu, galbūt po kelių dienų, į jį kreipėsi UAB „A“ direktorius D. N. ir pasiteiravo, ar neturi jo įmonei darbų. Anksčiau UAB „A“ jo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)” teikdavo statybos subrangos paslaugas, pvz. 2015 m. vykdant daugiabučio renovaciją (duomenys neskelbtini), 2016 m. vykdant mokyklos remontą (duomenys neskelbtini). Be to, ne vieną objektą buvo prirodęs, kurį patys dėl per didelio apkrovimo atsisakė vykdyti. Atsakė, kad kaip tik yra užsakymas dėl pakavimo paslaugų. Su D. N. nuvyko į UAB „E“ sandėlius (duomenys neskelbtini), parodė, kaip turi būti vykdomi darbai, kaip jam prieš tai parodė T. K./L. K. Sandėlyje buvo tušti buteliukai, pilni buteliukai, informaciniai lapeliai ir pakuotės. Viskas supakuota dėžėse ir maišuose. Paaiškino N., kad supakuotus buteliukus pristatyti atgal į sandėlį. Susitarė dėl kainos ir termino. D. N. jį tada informavo, kad darbus atlikinės ukrainiečiai. Žinojo, kad pas jį dirba ukrainiečiai, iš anksčiau paminėtų statybos projektų. Ar jie yra legaliai įdarbinti, nesidomėjo. Nori taip pat paaiškinti, kad jo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „C“ tarp užsakovo UAB „E“ ir D. N. „A“ veikė kaip tarpininkas. Su UAB „A“ susitarė, kad už vieno buteliuko supakavimą mokės 9 euro ct., o su UAB „E“ susitarė, kad jie jam mokės 10 euro ct., jo pelną sudarė kainų skirtumas nuo vienos supakuotos pakuotės. Buvo pasirašytos tai įforminančios sutartys su UAB „E“ ir UAB „A“ ir prasidėjo darbai. Kiek atsimena, pirmas užsakymas buvo dėl nedidelio kiekio buteliukų supakavimo pasibandymui, ar tinka kokybė ir pan. Vėliau su UAB „E“ buvo susitarta, kad tokių užsakymų bus pastoviai. D. N. kas mėnesį jį informuodavo apie supakuotus kiekius, jis palaikė kontaktą su UAB „E“, domėjosi, ar tenkina paslauga, jos atlikimo greitis, kokybė ir pan. Metų gale (2016) D. N. suvedė kiekius ir išrašė sąskaitas už supakuotus buteliukus. Taip pat D. N. jį informavo, kad mokėtiną PVM „permes“ ant savo kitos įmonės UAB „D“, fiktyviai išrašydamas šios įmonės sąskaitą faktūrą „A“ už neva UAB „D“ atliktą pakavimo paslaugą. Taip pat paaiškino, kad UAB „D“ PVM susimokės, kai gaus atsiskaitymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri tuo metu buvo skolinga. D. N. jam paaiškino, kad tokiu būdu nori atidėti PVM prievolę. Jis susiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuriais dirbo tuo metu objekte, kurie patvirtino, kad yra skolingi UAB „D“ apie 20 000 ir pinigus perves 2017 m. sausį-vasarį. 2018 m. iš P. L. (buhalteris, kuris tuo metu vis dar vedė apskaitos paslaugas tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir „A“ bei „D“) sužinojo, kad D. N. tariamą UAB „D“ paslaugų pardavimą apskaitė vėliau, t. y. 2017 m. vasario, kovo mėn., kai UAB „D“ nebeturėjo nei esamų, nei gautinų lėšų. Tada suprato, kad D. N. ne atidėjo PVM sumokėjimą, o iš viso jo nesumokėjo, nes ištuštino UAB „D“ sąskaitą gavęs lėšas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimu. Jis tuo tarpu žinojo, kad paslaugą atlikinėjo UAB „A“, todėl jos sąskaitą įtraukė į buhalterinę apskaitą. 2017 m. kovo balandžio mėn. UAB „E“ vėl užsakė tų pačių paslaugų, kurioms atlikti jo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su UAB „A“. Darbai vyko tokiu pačiu principu, juos atlikinėjo UAB „A“, su jais atsiskaitinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitinėjo užsakovas UAB „E“. Aplinkybę, kad pagal dokumentus pakavimo paslaugą atliko ne UAB „A“, o UAB „F“, sužinojo tik prasidėjus VMI patikrinimui 2018 m. pavasarį. Jis buvo sudaręs sutartį su UAB „A“, šiai įmonei sumokėjo už paslaugą ir jos sąskaitą įtraukė į buhalterinę apskaitą. Kadangi D. N. neturėjo pakankamai pajėgumų įvykdyti užsakymą, dėl pakavimo paslaugų 2017 m. kovo 27 d. buvo sudaryta papildoma sutartis su UAB „B“, direktorius G. S. Jis pats pasiūlė G. S. šį užsakymą, kadangi jį gerai pažinojo. Kas atliks darbus, nesidomėjo, kadangi pasitikėjo G. S. ir žinojo, kad darbams visada turi žmonių. Su „B“ atsiskaitė 2017 metų gale, pagal faktiškai atliktus supakuotų buteliukų kiekius, pagal jų išrašytą sąskaitą, kurią įtraukė į buhalterinę apskaitą. UAB „E“ taip pat pilnai atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“. VMI, dėl šių trijų atvejų atlikusi patikrinimą, panaikino PVM atskaitą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiavo 31 229 Eur PVM ir paskyrė 9 368,70 Eur baudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2021m. birželio 2 d. nutartimi paliko šį sprendimą galioti. Dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta iš dalies, dėl to, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė neskaidrių įmonių PVM sąskaitas faktūras, iš dalies žinojo, kad darbai buvo atlikti ne tokiomis sąlygomis, kaip buvo nurodyta dokumentuose. Dėl to jis gailisi. Valstybei padarytą žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino (2 t., b. l. 102-105).

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. rugsėjo 14 d. apklaustas kaip įtariamasis A. L. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažįsta, dėl pareikšto įtarimo nori parodyti, kad jis prisimena 2021 m. liepos 8 d. duotus parodymus, juos patvirtina ir dabar, ką nors daugiau papildyti neturi. Prisipažįsta dėl to, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė neskaidrių įmonių PVM sąskaitas faktūras, iš dalies žinojo, kad darbai buvo atlikti ne tokiomis sąlygomis, kaip buvo nurodyta dokumentuose. Dėl to jis gailisi. Valstybei padarytą žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino (2 t., b. l. 109).

2021 m. spalio 21 d. papildomai apklaustas įtariamuoju A. L., atsakydamas į užduotus klausimus, parodė, kad darbai buvo atlikti, juos atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovai UAB „A“ ir UAB „B“, juos įformino pastarųjų įmonių atstovai, taip pat nurodė, kad jis žinojo, jog įmonėse darbuotojai dirba nelegaliai, todėl jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnyje, nes į buhalterinę apskaitą įtraukė šių įmonių dokumentus (2 t., b. l. 18-19).

2021 m. spalio 28 d. įteikus A. L. galutinį panešimą apie įtarimą, jis parodė, kad kaltu prisipažįsta, dėl jam pareikšto įtarimo nori parodyti, kad jis prisimena 2021 m. liepos 8 d. ir 2021 m. spalio 21 d. duotus parodymus, juos patvirtina ir dabar, ką nors daugiau papildyti neturi. Prisipažįsta dėl to, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė neskaidrių įmonių PVM sąskaitas faktūras, žinojo, kad darbai buvo atlikti ne tokiomis sąlygomis, kaip buvo nurodyta dokumentuose. Dėl to jis gailisi. Valstybei padarytą žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be A. L. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais ir duomenimis.

2018 m. lapkričio 15 d. Valstybinės mokesčiu inspekcijos akte Nr. (21.60-32)FR0680-431 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į įmonės buhalteriją įtraukė UAB „A“, UAB „C“, UAB „B“, UAB „D“, UAB „F“, UAB „G“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo įrašyti duomenys, kurie dokumentuose nurodytomis sąlygomis ir aplinkybėmis neįvyko, dėl ko papildomai buvo apskaičiuotas 31229 eurų PVM (1 t., b. l. 140-160).

2020 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl patikrinimo akto panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o 2021 m. birželio 2 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį (1 t., b. l. 39-50, 51-62).

2021 m. rugpjūčio 25 d. siekiant nustatyti, ar dėl padarytų pažeidimų, susijusių su minėtomis įmonėmis, galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, su FNTT specialistu buvo apžiūrėtas 2018 m. lapkričio 15 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo aktas Nr. (21.60.32) FR0680-431, kurio metu nustatyta, kad minėto akto duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas inicijuotas, atlikus mokestinį patikrinimą (2018-10-25 Pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.68-32) FR0687 – 967), kurio metu nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniuose apskaitos registruose apskaityti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkines operacijas / sandorius, t. y. bendrovė į apskaitos registrus įtraukė UAB „A“, UAB „C“ ir UAB „B“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Iš jų:

- UAB „A“ vardu įforminta 2017-10-24 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas prekių (buteliukų) pakavimo paslaugų įsigijimas už 53 719,01 Eur ir 11 280,99 Eur PVM;

- UAB „B“ vardu įforminta 2017-11-30 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas pakavimo paslaugų įsigijimas už 18 843,82 Eur, 3 957,20 Eur PVM ir 2017-12-14 įforminta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas pakavimo paslaugų įsigijimas už 16 146,18 Eur, 3 390,70 Eur PVM;

- UAB „C“ vardu 2016-12-30 įforminta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas pakavimo paslaugų įsigijimas už 60 000 Eur ir 12 600 Eur PVM.

Šių PVM sąskaitų faktūrų pagrindu bendrovė apskaitė pakavimo paslaugų įsigijimo vertes iš UAB „A“, UAB „C“ ir UAB „B“ už 148 709,01 Eur ir į PVM atskaitą įtraukė 31 228,89 Eur pirkimo PVM ir šia suma nepagrįstai padidino grąžintiną PVM sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad privalomų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko pagal dokumento rekvizituose nurodytus duomenis. Pagal PVM įstatymo 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą, kurioje privalo būti šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1-16 punktuose nurodyti rekvizitai, atitinkantys ūkinės operacijos vykdymo aplinkybes.

Jeigu, kaip nurodyta apžiūrai pateiktame VMI Akte, bendrovė pakavimo paslaugų iš UAB „A“, UAB „C“ ir UAB „B“ už 179 937,90 Eur (148 709,01 Eur įsigijimo vertė ir 31 228,89 Eur PVM) neįsigijo, tai bendrovė neįvykusioms operacijoms apskaitoje pagrįsti panaudojo pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 13 straipsnio nuostatas neatitinkančius tikrovės apskaitos dokumentus (2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. spalio-gruodžio mėn. PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš privalomų rekvizitų, ūkinės operacijos turinys, neatitinka tikrovės) bei šių PVM sąskaitų faktūrų pagrindu apskaitoje 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. spalio-gruodžio mėn. atvaizdavo neįvykusias operacijas. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ ir 13 str. 3 d. nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>“ ir dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 m. gruodžio mėnesį ir 2017 m. spalio-gruodžio mėnesius (2 t., b. l. 33-36).

2021 m. spalio 28 d. liudytoju apklaustas L. K. parodė, kad jis nuo 2013 metų yra UAB „E“ generalinis direktorius. Jis yra šios bendrovės akcininkas. Turi 50 procentų šios įmonės akcijų. Bendrovės veikla – mažmeninė prekyba elektroninėmis cigaretėmis. 2015 metais UAB „E“ prekiavo elektroninėmis cigaretėmis Lietuvoje. Be to bendrovė prekiavo kvapiosiomis aromatinėmis medžiagomis. Šias metais UAB „E“ ketino plėstis į užsienio valstybes ir iškilo būtinybė kvapiąsias medžiagas pakuoti. Pačias pakuotes jie įsigijo iš spaudos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bendrovė UAB „E“ neturėjo darbuotojų, kurie minėtas kvapiąsias medžiagas, išpilstytas į buteliukus, supakuotų. Apie šią problemą jis pasakė jo senam pažįstamam A. L., kuris, kiek jis tuo metu žinojo, užsiėmė statybomis ir jis tuo metu turėjo darbuotojų, bent jau turėjo galimybę gauti tų darbuotojų. Pakavimo darbas nebuvo kažkoks kvalifikuotas, reikalaujantis specialių žinių, todėl UAB „E“ tiko nekvalifikuotų darbuotojų pakavimas, todėl 2016-2017 metais, tikslių datų neprisimena jis sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. L. Prekes / medžiagas ir pakuotes elektroninių cigarečių užpildų pakavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimdavo iš UAB „E“ sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Dėl paslaugos teikimo susiskambindavo su A. L., kuris vėliau jam pranešdavo, kad paimti prekes pakavimui siunčia transporto priemonę (mikroautobusą) į sandėlį, o sandėlio darbuotojai prekes pakraudavo. Kokie dokumentai išrašomi atkraunant laikinam prekių perdavimui ir kaip tai atvaizduota apskaitoje, jis tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Ar buvo rašomi važtaraščiai, jis pasakyti negali, nes neprisimena. Jis pats ar A. L. prekių pakrovime ar supakuotų prekių grąžinime nedalyvavo. Ar A. L. prekių pakrovime dalyvavo, jis pasakyti negali, nes nežino. Prekių atkrovimas iš sandėlio ir grąžinimas buvo vykdomas periodiškai, t. y. atskiromis partijomis, o PVM sąskaitos faktūros išrašomos už paslaugas vėliau, supakavus visą prekių kiekį, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Grąžinant supakuotas prekes atskirai kiekvienai prekių partijai surašydavo darbų priėmimo – perdavimo aktus, kuriuos pasirašydavo jis. Jis nesidomėjo, kas, kokiomis transporto priemonėmis prekes iš sandėlio paimdavo ir atveždavo. Jam nežinoma, ar pakavimo paslaugas atlikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos samdyti subrangovai, taip pat nesidomėjo, ar prekes iš sandėlio paimdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ar kiti. Atsiskaitymas už atliktas pakavimo paslaugas vykdavo banko pavedimu. Visos pakavimo paslaugos būdavo atliekamos savalaikiai ir kokybiškai, tačiau buvo atvejų, kad kai kurios prekės buvo supakuotos nekokybiškai, tačiau tai buvo smulkūs pažeidimai, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompensavo. Pakavimo darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikinėjo laikotarpiu nuo 2016 iki 2017 metų. Vėliau pakavimo paslaugų UAB „E“ atsisakė, kadangi bendrovė pakavimo paslaugas darė savo pajėgomis (3 t., b. l. 20-22).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė M. Š., atsakydama į užduotus klausimus, paaiškino:

1. Ankstesnei apžiūrai atlikti (atlikta 2021-08-25 Nr. IBPS-V-1956737-21) buvo pateiktas 2018 m. lapkričio 15 d. VMI patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitos registrus įtraukė UAB „A“, UAB „C“, UAB „B“ vardu įformintas sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie pakavimo paslaugų įsigijimą. Patikrinimo akte nurodyta, kad visi nurodyti subjektai paslaugas atliko ne patys, o pirko iš kitų subjektų: UAB „D“, UAB „F“, UAB „G“, kurie sandorių nedeklaravo arba deklaravo ir pardavimo PVM nemokėjo, neturėjo darbuotojų ir jokių kitų realių išteklių prekių (buteliukų) pakavimo paslaugoms neturėjo, VMI mokestinio tyrimo metu įvertinus surinktą informaciją ir faktines aplinkybes nustatyta, kad šių įmonių vardu buvo tik įforminti dokumentai, siekiant sukurti kuo didesnę prekių judėjimo grandinę formaliai PVM atskaitai atvaizduoti. Dokumento rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementas, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t.y. turi būti tikri. Apskaitos dokumente pateikti rekvizitai turi reikšti, kad būtent jame nurodytas ūkio subjektas nurodytomis sąlygomis atliko ūkinę operaciją. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad privalomų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko pagal dokumento rekvizituose nurodytus duomenis. Pagal PVM įstatymo 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą, kurioje privalo būti šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1-16 punktuose nurodyti rekvizitai, atitinkantys ūkinės operacijos vykdymo aplinkybes. Jeigu, kaip nurodyta apžiūrai pateiktame VMI Akte, bendrovė pakavimo paslaugų iš UAB „A“, UAB „C“ ir UAB „B“ už 179 937,90 Eur (148 709,01 Eur įsigijimo vertė ir 31 228,89 Eur PVM) neįsigijo, o bendrovei darbai buvo atlikti kitomis sąlygomis, nei nurodyta įformintose PVM sąskaitose faktūrose, tai bendrovė neįvykusioms operacijoms apskaitoje pagrįsti panaudojo pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 13 straipsnio nuostatas neatitinkančius tikrovės apskaitos dokumentus (2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. spalio-gruodžio mėn. PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš privalomų rekvizitų - ūkinės operacijos turinys, neatitinka tikrovės) bei šių PVM sąskaitų faktūrų pagrindu apskaitoje 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. spalio-gruodžio mėn. atvaizdavo neįvykusias operacijas, o ne atvaizdavo vykusias ūkines operacijas kitomis sąlygomis. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatos „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatos „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatos „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>“ ir dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. spalio-gruodžio mėn.

2. Jeigu, kaip nurodyta apžiūrai pateiktame VMI Akte, bendrovė pakavimo paslaugų iš UAB „A“, UAB „C“ ir UAB „B“ už 179 937,90 Eur (148 709,01 Eur įsigijimo vertė ir 31 228,89 Eur PVM) neįsigijo, tai bendrovė neįvykusioms operacijoms apskaitoje pagrįsti taip pat panaudojo pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 13 str. nuostatas neatitinkančius tikrovės apskaitos dokumentus (2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. spalio-gruodžio mėn. PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš privalomų rekvizitų: ūkinės operacijos turinys, neatitinka tikrovės) bei šių PVM sąskaitų faktūrų pagrindu apskaitoje 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. spalio-gruodžio mėn. atvaizdavo neįvykusias operacijas. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>“ ir dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. spalio-gruodžio mėn. (3 t., b. l. 15-17).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, paties kaltinamojo prisipažinimą padarius kaltinime nurodytą veiką, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir faktinis vadovas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė pakavimo paslaugas, pirktas iš UAB „A“, UAB „C“ ir UAB „B“ už 179 937,90 Eur (148 709,01 Eur įsigijimo vertė ir 31 228,89 Eur PVM) ne tomis sąlygomis nei nurodyta šių bendrovių išrašytose 2017-10-24 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-11-30 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini), 2017-12-14 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini), 2016-12-30 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini), šiuos neatitinkančius tikrovės apskaitos dokumentus (2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. spalio-gruodžio mėn. PVM sąskaitas faktūras, kuriose vienas iš privalomų rekvizitų, ūkinės operacijos turinys, neatitinka tikrovės) panaudojo, šių PVM sąskaitų faktūrų pagrindu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. spalio-gruodžio mėn. atvaizduojant operacijas, kurios vyko ne tomis sąlygomis, nei nurodyta minėtuose dokumentuose, kadangi minėtose sąskaitose faktūrose nurodytus darbus atliko ne šių bendrovių darbuotojai ir jam tai buvo žinoma.

A. L. kaltę įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina 2018 m. lapkričio 15 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikrinimo aktas Nr. (21.60-32)FR0680-431, kuriame konstatuota, jog atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą (kurio rezultatai užfiksuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. spalio 25 d. pranešime apie atliktą mokestinį patikrinimą Nr. (21.68-32) FR0687-967), nustatyta, jog mokestinio tyrimo metu buvo identifikuoti mokesčių slėpimo požymiai, kai bendrovės buhalterinės apskaitos registruose apskaitomi tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkines operacijas/ sandorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į įmonės apskaitos registrus įtraukė UAB „A“, UAB „C“, UAB „B“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie dokumentuose nurodytomis sąlygomis ir aplinkybėmis neįvyko. Šių dokumentų pagrindu bendrovė į PVM atskaitą įtraukė 31228,89 Eur PVM ir šia suma nepagrįstai padidino grąžintiną PVM sumą, suklaidindama mokesčių administratorių dėl deklaruotos PVM permokos skirtumo dydžio.

VMI mokestinio patikrinimo aktu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buhalterinės apskaitos registruose apskaitė prekių (buteliukų) pakavimo paslaugų už 190905,20 Eur ir 40089,30 Eur PVM, iš viso už 230994,50 Eur, pardavimą UAB „E“ (kodas 303182002). Pagal pateiktus apskaitos dokumentus ir išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) posistemyje i.SAF esančius duomenis nustatyta, kad bendrovė pati prekių (buteliukų) pakavimo paslaugų neatliko, o pakavimo paslaugą pirko iš UAB „A“, UAB „C“ ir UAB „B“, kurios sandorių nedeklaravo arba deklaravo ir PVM nemokėjo, neturėjo darbuotojų ir jokių kitų išteklių pakavimo paslaugoms teikti, ir pagal kurių vardu įformintas sąskaitas faktūras, neturinčias juridinės galios, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitė 31228,89 Eur pirkimo PVM.

Minėto mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog UAB „A“ vardu įforminta 2017 m. spalio 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas prekių (buteliukų) pakavimo paslaugų įsigijimas už 53 719,01 Eur ir 11 280,99 Eur PVM, UAB „B“ vardu įforminta 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas pakavimo paslaugų įsigijimas už 18 843,82 Eur, 3 957,20 Eur PVM, 2017 m. gruodžio 14 d. įforminta PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas pakavimo paslaugų įsigijimas už 16 146,18 Eur, 3 390,70 Eur PVM, UAB „C“ vardu įforminta 2016 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas pakavimo paslaugų įsigijimas už 60 000 Eur ir 12 600 Eur PVM, iš viso šiose keturiose PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotas pakavimo paslaugų įgijimas iš minėtų trijų bendrovių už 179 937,90 Eur (148 709,01 Eur įsigijimo vertė ir 31 228,89 Eur PVM).

Tuo pačiu aktu nustatyta, kad visi trys nurodyti ūkio subjektai (UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovai) prekių pakavimo paslaugas atliko ne patys, o savo ruožtu pirko iš UAB „D“ (kodas (duomenys neskelbtini)), UAB „F“ (kodas (duomenys neskelbtini)), UAB „B“ (kodas (duomenys neskelbtini)), o pastaroji iš UAB „G“ (kodas (duomenys neskelbtini)), kurios sandorių nedeklaravo arba deklaravo ir PVM nemokėjo, neturėjo darbuotojų ir jokių kitų realių išteklių prekių (buteliukų) pakavimo paslaugoms teikti. Tokiu būdu buvo suformuotos kelios sandorių grandinės.

Taip pat akte nustatyta, jog vienoje iš sandorių grandinių UAB „E“ pirko pakavimo paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2016-12-29 apskaitė pakavimo paslaugų pirkimą už 60235,60 Eur ir 12649,48 Eur PVM), UAB „(duomenys neskelbtini)“ tas pačias pakavimo paslaugas pirko iš UAB „C“ (2016-12-30 apskaitė pakavimo paslaugų už 60 000 Eur ir 12 600 Eur PVM pirkimą iš UAB „C“ ir 2016-12-29 tų pačių pakavimo paslaugų pardavimą už 60 235,60 Eur ir 12 649,48 Eur PVM UAB „E“), UAB „C“ savo ruožtu pakavimo paslaugas pirko iš UAB „A“ (2016-12-29 apskaitė pakavimo paslaugų už 54 000 Eur ir 11 340 Eur PVM pirkimą iš UAB „A“ ir 2016-12-30 šių paslaugų pardavimą už 60 000 Eur ir 12 600 Eur PVM UAB „(duomenys neskelbtini)“), o UAB „A“ pakavimo paslaugas pirko iš UAB „D“ (2016-12-30 apskaitė pakavimo paslaugų įsigijimą už 54 000 Eur ir 11340 Eur PVM iš UAB „D“, ir 2016-12-29 už 54 000 Eur ir 11340 Eur PVM paslaugų pardavimą UAB „C“), galiausiai sandorių grandinės gale esanti UAB „D“ 2016-12-30 deklaravo pakavimo paslaugų už 54 000 Eur ir 11340 Eur PVM pardavimą UAB „A“, bet PVM nesumokėjo.

Taipogi akte nustatyta, kad kitoje sandorių grandinėje UAB „E“ pirko pakavimo paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2017-11-03 apskaitė pakavimo paslaugų pirkimą už 61527,70 Eur ir 12920,82 Eur PVM), UAB „(duomenys neskelbtini)“ tas pačias pakavimo paslaugas pirko iš UAB „A“ (2017-10-24 apskaitė pakavimo paslaugų už 53719,01 Eur ir 11280,99 Eur PVM įgijimą iš UAB „A“ ir 2017-11-03 įformino tų pačių pakavimo paslaugų pardavimą už 61527,70 Eur ir 12920,82 Eur PVM UAB „E“), savo ruožtu UAB „A“ tas pačias pakavimo paslaugas pirko iš UAB „F“ (2017 m. spalį apskaitė pakavimo paslaugų įsigijimą už 53719,01 Eur ir 11280,99 Eur PVM iš UAB „F“ ir šių paslaugų pardavimą už 53719,01 Eur ir 11280,99 Eur PVM UAB „(duomenys neskelbtini)“), tuo tarpu UAB „F“ 2017-09-29, 2017-10-10 ir 2017-10-31 įformino pakavimo paslaugų pardavimą už 53719,01 Eur ir 11280,99 Eur PVM UAB „A“.

Ir analogiškai akte nustatyta, kad trečioje sandorių grandinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais apskaitė prekių pakavimo paslaugų pirkimą iš UAB „B“ už 34 990 Eur ir 7 347,90 Eur PVM, o 2017-11-30 įformino tų pačių paslaugų pardavimą UAB „E“ už 35280 Eur ir 7408,80 Eur. UAB „B“ apskaitė prekių pakavimo paslaugų pagal 2017-11-08 ir 2017-12-08 PVM sąskaitas faktūras už 29 700 Eur ir 6237 Eur PVM pirkimą iš UAB „G“, bei tų pačių paslaugų pardavimą 2017-11-30 ir 2017-12-14 už 34 990 Eur ir 7 347, 90 Eur PVM UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu UAB „G“ savo vardu 2017-11-08 ir 2017-12-08 įformino PVM sąskaitas faktūras pakavimo pasaugų pardavimui UAB „B“ už 29700 Eur ir 6237 Eur PVM.

Tokiu būdu buvo nustatyta, jog nei vienas tiesioginis kaltinamojo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrahentas (UAB „C“, UAB „A“ ir UAB „B“), kurių vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose už pakavimo paslaugas išskirtą 31 229 Eur PVM sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukė į PVM atskaitą, buteliukų pakavimo paslaugų neatliko, o deklaravo šias paslaugas įsigiję iš kitų ūkio subjektų, kurie (pirminiai paslaugų teikėjai – UAB „D“, UAB „B“, UAB „G“) ginčo sandorių metu realios veiklos iš viso nevykdė.

Atlikus bendrovių UAB „D“, UAB „F“', UAB „A“, UAB „G“ ir UAB „B“ operatyvius patikrinimus bei išanalizavus kontrolės veiksmų metu surinktą informaciją (susipažinus su bendrovių pateiktais apskaitos dokumentais, gavus bendrovių vadovų, darbuotojų rašytinius paaiškinimus, išanalizavus išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) duomenis apie deklaruotus sandorius, deklaruotą ir/ar sumokėtą PVM, VSDFV duomenis apie įmonių darbuotojus, duomenis apie bendrovių valdomą turtą, vykdomą veiklą) buvo konstatuota, jog aukščiau minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų pakavimo paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš minėtų trijų bendrovių joje nurodytomis sąlygomis neįgijo, todėl jose nurodytas ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės.

Šios išvados prieita nustačius, kad UAB „D“, UAB „F“ ir UAB „G“ įformintų prekių pakavimo sandorių metu realios veiklos nevykdė ir darbuotojų pakavimo darbams atlikti neturėjo. UAB „F“ vadovas R. N. buvo įdarbintas tik vienai dienai ir sandoriai įforminti po to, kai šioje bendrovėje darbuotojų nebuvo; UAB „D“ dirbo tik direktorius D. N.; UAB „G“ darbuotojų iš viso nebuvo; UAB „F“ vadovas tik formalus, už dokumentų pasirašymą jam buvo sumokėtas atlygis. Minėtos įmonės neturėjo jokių išteklių realiai veiklai vykdyti (realios buveinės, sandėlių prekių sandėliavimui, transporto priemonių ir pan.), operatyviems patikrinimams atlikti nepateikė buhalterinės apskaitos registrų, sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, atliktų darbų aktų, mokėjimų už paslaugas dokumentų, UAB „F“ ir UAB „G“ pardavimų ir pardavimo PVM nedeklaravo ir nemokėjo; UAB „D“ paslaugų pardavimus deklaravo, tačiau PVM nesumokėjo; UAB „D“, UAB „F“ ir UAB „G“ sandorių metu iš viso nevykdė ūkinės - komercinės veiklos ir nurodytos bendrovės 2017 m, rugsėjo mėn. – 2018 m. vasario mėn. buvo išregistruotos iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus sprendimu. Prekių (buteliukų) pakavimo paslaugų sandorio įforminimas iš UAB „D“ visoje grandinėje vyko vos ne tą pačią dieną arba pardavimas įforminamas anksčiau, negu įsigijimas, kas rodo sandorių dirbtinumą. UAB „G“ vadovas apskritai paneigė teikęs pakavimo paslaugas UAB „B“ bei nurodė, kad po jo pavarde esantys parašai UAB „G“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose bei kasos pajamų orderiuose yra ne jo. UAB „F“ vadovas R. N. nieko nežinojo apie paslaugų pirkėją UAB „A“ ir jos vadovą D. N. Paaiškinimus pateikę asmenys D. N. (UAB „D“ ir UAB „A“ direktorius ir akcininkas), G. S. (UAB „B“ vadovas), A. L. (UAB „C“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius) neprisimena arba nežino sandorių aplinkybių, negali konkrečiai nurodyti, iš kur paėmė prekes; kur ir kokiomis transporto priemonėmis gabeno ir kaip grąžino prekes; negali nurodyti, kada, kur ir kas dalyvavo pasirašant sutartis. A. L. paaiškinime nurodė, kad visus veiksmus tarp užsakovo (UAB „E“) ir subrangovų koordinavo jis, tačiau negalėjo įvardinti tikslaus sandėlio adreso, iš kurio buvo paimamos / grąžinamos prekės pakavimui. Nors kiekvienas sandoris tarp verslo šalių paprastai sudaromas siekiant vykdyti ekonominę veiklą ir gauti iš to pelno, UAB „A“ iš UAB „D“ ir UAB „F“ prekių pakavimo paslaugas įsigijo ir už tą pačią kainą pardavė UAB „C“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Abiejų pastarųjų įmonių vadovas – A. L.

Įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimus iš UAB „A“ ir UAB „B“ bei pastarųjų įmonių prekių pakavimo paslaugų įformintus įsigijimus iš UAB „D“, UAB „F“ ir UAB „G“, VMI specialistų buvo prieita išvados: UAB „F“ ir UAB „D“ uždarajai akcinei bendrovei „A“ ir UAB „G“ uždarajai akcinei bendrovei „B“ prekių pakavimo paslaugų, kurios nurodytos jų vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose, nurodytomis sąlygomis ir aplinkybėmis neatliko, pateikti apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo ūkinės operacijos turinio. Tarp minėtų mokėtojų įforminti paslaugų pirkimo - pardavimo sandoriai, turint tikslą suklaidinti mokesčių administratorių jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją ir naudojant apgaulę, sukurti kuo didesnę sandorių grandinę formaliai PVM atskaitai atvaizduoti ir taip įteisinti 31288,89 Eur PVM atskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamasis iš esmės neneigė, jog iš dalies žinojo, iš dalies numanė kontrahentų neskaidrumą. P. N. neslėpė, jog mokėtiną PVM „permes“ UAB „D“, kuri jokio PVM galutiniame etape taip ir nesumokėjo. Pažymėtina, jog pats A. L., būdamas dviejų sandorių grandinėje dalyvaujančių įmonių vadovas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „C“), neabejotinai turėjo žinoti, kad PVM sąskaitas-faktūras teikianti UAB „C“ pakavimo paslaugų tikrai neatliko.

Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog A. L. nuo 2014-12-04 iki 2017-03-07 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, o nuo 2017-03-07 iki 2018-01-31 faktiniu vadovu, todėl būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą, apskaitos dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė kaltinime išvardintas keturias PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytas pakavimo paslaugų įsigijimas iš viso už 179 937,90 Eur (148 709,01 Eur įsigijimo vertė ir 31 228,89 Eur PVM) ne tomis sąlygomis, nei nurodyta šiuose dokumentuose, t. y. dokumentuose nurodytos paslaugos, kurias realiai atliko ne UAB „A“, UAB „B“, UAB „C“ darbuotojai, ir šiuos dokumentus panaudojo, jų pagrindu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. spalio-gruodžio mėn. atvaizduodamas ūkines operacijas, kurios vyko ne tomis sąlygomis, nei nurodyta dokumentuose.

Tuo buvo pažeista Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad privalomų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko pagal dokumento rekvizituose nurodytus duomenis, bei PVM įstatymo 64 straipsnio 1 dalies nuostata, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą, kurioje privalo būti šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1-16 punktuose nurodyti rekvizitai, atitinkantys ūkinės operacijos vykdymo aplinkybes.

Visi šie duomenys sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi ir patvirtina kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes. Dėl šių kaltinamojo veiksmų atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – iš dalies nebegalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. spalio-gruodžio mėnesius. Remiantis išdėstytu, A. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą patikslina kaltinimą, ištaisydamas technines klaidas dėl kaltinimui aktualių PVM sąskaitų faktūrų rekvizitų, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog:

PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)įforminta ne 2016 m. gruodžio 30 d. ir ne UAB „C“ vardu, o 2017 m. lapkričio 30 d. ir UAB „B“ vardu,

2017-12-14 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) įforminta ne UAB „C“ vardu, o UAB „B“ vardu,

PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) įforminta ne 2017 m. lapkričio 30 d. ir ne UAB „B“ vardu, o 2016 m. gruodžio 30 d. ir UAB „C“ vardu.

Analogiška klaida supainiojant šių trijų PVM sąskaitų-faktūrų rekvizitus padaryta ir prokurorės pareiškime aprašant 2018 m. lapkričio 15 d. VMI patikrinimo akto Nr. (21.60.32) FR0680-431 apžiūrą ir akte užfiksuotus patikrinimo rezultatus. Pačiame VMI patikrinimo akte PVM sąskaitų faktūrų rekvizitai nurodomi teisingai.

A. L. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi, bet prašė sumažinti siūlomą baudą dėl sunkios materialinės padėties ir sunkios situacijos ekonomikoje. Pažymėjo, kad labai gailisi, valstybei padarytą žalą atlygino, turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus (2 t., b. l. 176-178; 3 t., b. l. 33-34).

A. L. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas A. L. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia, jog A. L. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 73-74), per pastaruosius trejus metus šešis kartus baustas administracine tvarka, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visas jam paskirtas baudas yra sumokėjęs (2 t., b. l. 75-78), vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 72), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad asmuo pirmą kartą yra teisiamas, savo kaltę pripažino, atlygino turtinę žalą valstybei, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta A. L. paskyrus BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Ikiteisminio tyrimo metu A. L. prašė skirti mažesnę už prokurorės siūlomą baudą dėl sunkios materialinės padėties ir sunkios ekonominės situacijos šalyje, bei kadangi jis savo iniciatyva atlygino žalą valstybei bei išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skirtina bauda mažintina iki dydžio, artimo minimaliam, numatytam už apysunkius nusikaltimus, bei nustatytinas ilgesnis nei standartinis 2 mėnesių laikotarpis paskirtai baudai sumokėti.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 15 d. 09.10 val. iki 2019 m. gegužės 17 d. 09.00 val., t. y. dvi dienos (2 t., b. l. 80-82).

Ikiteisminio tyrimo metu A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 87-88) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 102 MGL (5100 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti galutinę bausmę – 68 MGL (3400 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 15 d. 09.10 val. iki 2019 m. gegužės 17 d. 09.00 val., t. y. dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 64 MGL (3200 Eur) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti 2019 m. gegužės 15 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. L. turtą: - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė); - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė); - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (asmeninė nuosavybė, šeimos turtas); - ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė).

A. L. išaiškinti, kad, vadovaujantis BVK 22 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Taip pat A. L. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ilona Mateikienė