Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjui R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apšvietimas atitinka Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010, redakcija galiojusi iki 2015-11-01) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (įsigaliojo nuo 2015-11-01) patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) reikalavimus. Kamerose langai pritaikyti vėdinimui. Šiltas vanduo kamerose ir kirpykloje yra tiekiamas nuteistųjų ir suimtųjų maudymosi ir kirpimosi dieną. Nurodė, kad kirpykloje yra du stalai lygia danga, spintelė dezinfekcinėms priemonėms, veidrodis, kriauklė, muilas su dezinfekuojančiais priedais. Įrankių dezinfekavimo raudonaisiais spinduliais krosnelė, įrankiai papildomai dezinfekuojami. Pažymėjo, kad visi Ligoninėje dirbantys medikai turi medicinos praktikos licencijas ar sertifikatus.

Akcentavo, kad pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas jokiais įrodymais, skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų (neveikimo) ir tariamai atsiradusių pasekmių bei jos dydžio. Atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Ligoninės Pravieniškių padalinyje (b. l. 2, 6). Jis Ligoninės Pravieniškių padalinyje buvo laikomas nuo 2013-10-30 iki 2015-08-05, t. y. iš viso 790 parų (nevertinami laikotarpiai, kai pareiškėjo nebuvo Ligoninėje).

Pareiškėjas skundą grindė Lietuvos Respublikos sveikatos pasaugos ministerijos atsakymais į jo skundus, t. y. 2016-04-26 raštu Nr. (1.1.36-411)4-1497 (b. l. 3–4), kuriame ministerija, remdamasi Operatyvios visuomenės sveikatos saugos kontrolės pateiktais duomenimis nustatė, kad patalpoje Nr. 115, atlikus dirbtinės apšvietos matavimus buvo užfiksuota, kad dirbtinė apšvieta kameroje siekė 83±13 lx; čiužiniai ir pagalvės tvarkingi, nesusidėvėję, kadangi minkštasis inventorius dezinfekuojamas, nebūtina naudoti čiužinius, pagalves su nepralaidžia skysčiams medžiaga; taip pat išsiaiškino, kad kirpimai atliekami pagal iš anksto suderintą grafiką, patikrinimo metu kirpimai nevyko, todėl negalėjo įvertinti, ar buvo laikomasi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų. Tame pačiame rašte nustatė, kad Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (toliau – ir Centras), gavus pareiškėjo skundą, 2016-04-08 buvo atlikta Operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu buvo nustatyta, jog Areštinės patalpose esančioje dušo patalpoje prie lango matomas pelėsis; medicinos kabineto viena siena (besiribojanti su koridoriumi) stiklinė, nėra užtikrinamas vizualinis paciento privatumas; patikrinimo metu į medicinos kabinetą nebuvo tiekiamas karštas vanduo; patikrinus įstaigos kirpyklą išsiaiškino, kad naudojimui paruošti instrumentai nelaikomi švarioje, uždengtoje talpykloje, yra tik vienas daugkartinio naudojimo apdangalas, naudojamas kirpimo metu visiems asmenims, nesudaryta galimybė užtikrinti kirpimui naudojamų įrankių dezinfekciją (b. l. 3–4).

Be to, pareiškėjas pateikė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2016-04-26 raštą (b. l. 32–34), kuriame nurodė, kad 2016-04-08 patikrinimo metu Centras nustatė, jog nėra įrengtos kirpyklos, tačiau esant poreikiui nuteistieji kerpami patalpoje, kuri patikrinimo metu buvo tvarkinga, patalpoje buvo įrengta praustuvė. Nustatė, kad nuteistieji, sergantys ir išskiriantys tuberkuliozės mikrobakterija, izoliuojami atskirose areštinės patalpose, kuriose nėra karšto vandens tiekimo.

Teismas neturi pagrindo abejoti Centro atlikto patikrinimo rezultatais ir remdamasis jais vertina, ar pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai yra pagrįsti.

Pareiškėjas teigė, kad kameros neatitiko nustatytų apšvietimo reikalavimų.

Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punkte nustatyta, kad ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Minėta higienos norma taikoma ir Ligoninei.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Įvertinus Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškėjui pateiktuose atsakymuose išdėstytą informaciją, konstatuotina, kad areštinės kameroje Nr. 115, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016-01-27 iki 2016-02-24, iš viso 28 paras, buvo nustatyta apšvietos reikalavimų pažeidimas. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius dėl areštinės kameroje Nr. 115 pripažįsta pagrįstais, tačiau duomenų, kad kitose kamerose irgi buvo pažeistas apšvietos reikalavimas, byloje nėra.

Pareiškėjas teigė, kad dušo patalpoje veisėsi pelėsis.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Tokios pačios nuostatas buvo nustatytos ir Higienos normos HN 76:2010 39,4 ir 62 punktuose.

Teismas šiuos pareiškėjo teiginius pripažįsta pagrįstais, remdamasis Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymais, o Ligoninė jokių duomenų nepateikė ir nepaneigė pareiškėjo nurodytų pažeidimų.

Pareiškėjas teigė, kad kamerose nebuvo šilto vandens. Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte nustatyta, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Tokia pati nuostata įtvirtinta buvo Lietuvos higienos normos HN 76:2010 27 punkte. Taigi, šiuo atveju Ligoninė nepažeidė pareiškėjo teisių, kadangi nėra nustatyto reikalavimo tiekti karštą vandenį į kamerą.

Be to, pareiškėjas teigė, kad kirpykla buvo netinkamai įrengta, t. y. nebuvo tiekiamas karštas vanduo, nebuvo rankų skysto higieninio muilo, įrankiai nedezinfekuojami, su jais kerpami visi, įrankiai nebuvo laikomi uždengtoje talpykloje, visiems naudojamas tas pats užtiesalas, nebuvo stalo, veidrodžio.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, kurios privalomos ir laisvės atėmimo vietų ligoninei 8,5 papunktis), 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Sutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad kirpykloje nebuvo tiekiamas šiltas vanduo, tai užfiksuota Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymuose, o Ligoninė tokių teiginių nepaneigė. Šis pažeidimas laikytinas įrodytu.

Kirpyklų įrengimo reikalavimai nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 22 punkte: 22.1. kirpyklos patalpoje turi būti praustuvė, rankų higienos priemonių (skysto muilo), atliekų surinkimo talpykla; 22.2. paviršiai, ant kurių dedami instrumentai ir kitos darbo priemonės, turi būti lygūs, padengti drėgmei atsparia medžiaga; 22.3. kiekvienam asmeniui naudojami išvalyti ir dezinfekuoti instrumentai ir / ar įrankiai; 22.4. paruošti naudoti instrumentai laikomi švarioje, uždengtoje talpykloje; 22.5. kiekvienam asmeniui turi būti naudojami tik švarūs, išskalbti arba vienkartiniai užtiesalai, apdangalai, popierinės juostelės bei servetėlės.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymuose nustatytus pažeidimus (b. l. 3–4, 32–34), konstatuoja, kad kirpykla įrengta nesilaikant minėtos higienos normos reikalavimų. Nors Ligoninė teigė, kad kirpykla atitinka nustatytus reikalavimus ir pateikė fotonuotraukas (b. l. 18–27), tačiau ji nepaneigė, jog pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu kirpykla nebuvo tinkamai įrengta, o pažeidimai pagal pareiškėjo teiktus skundus buvo užfiksuoti bei Ligoninė įpareigota juos pašalinti. Ligoninė nenurodė, kokiu laikotarpiu ji nufotografavo kirpyklos patalpas. Teismo vertinimu, buvo pažeista pareiškėjo teisė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis jas teikiant higienos reikalavimus įrengtoje kirpykloje.

Pareiškėjo teiginiai, kad kirpykloje turi būti veidrodis ir stalas vertintini kaip nepagrįsti, kadangi tokių pažeidimų jo pateiktuose atsakymuose nebuvo užfiksuota, jokių kitų duomenų šiems teiginiams pagrįsti jis nepateikė, be to, ir nenurodė, kokį teisės aktą Ligoninė pažeidė. Pažymėtina, kad šiuo metu veikiančioje kirpykloje yra veidrodis, kitas inventorius, kuris būtinas kirpyklai įrengti.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas dėl netinkamai įrengtos kirpyklos patyrė nepatogumus, diskomfortą ir, įvertinus jo sveikatos būklę, papildomus dvasinius išgynimus, kurių nebūtų patyręs, jei Ligoninė būtų tinkamai įrengusi kirpyklą. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų pažeidimų kreipėsi į atitinkamas institucijas ir į jo skundus buvo sureaguota, nustatyti pažeidimai. Pareiškėjas įrodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, o Ligoninė pareiškėjo teiginių nepaneigė.

Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737, 29 punkte nustatyta, kad įrengiant procedūrų kabinetą turi būti užtikrintas vizualinis paciento privatumas atidarius procedūrų kabineto duris.

Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo užtikrintas vizualinis paciento privatumas, patikrinimo metu nustačius, jog medicinos kabineto siena, besiribojanti su koridoriumi, buvo stiklinė (b. l. 3–4), pripažįstami pagrįstais. Ligoninė šių teiginių nepaneigė.

Pareiškėjas teigė, kad dušo patalpose veisėsi pelėsis.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Ta aplinkybė, kad dušo patalpose buvo rasta pelėsių, užfiksuota Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymuose, todėl nurodyti pareiškėjo teiginiai pripažįstami pagrįstais.

Kiti pareiškėjo teiginiai, kad Ligoninės darbuotojai nebuvo įgiję tinkamų kvalifikacinių įgūdžių, kad patalynė turėjo būti rengiama užvalkalais, nepralaidžiais skysčiu medžiaga, kai nustatyta, kad minkštasis inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje, laikytini nepagrįstais. Kadangi tokių pažeidimų nebuvo užfiksuota Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymuose, kitų įrodymų šiems teiginiams pagrįsti pareiškėjas nepateikė, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teismas neturi pagrindo abejoti Ligoninės teiginiais, kad Ligoninėje dirbantys medikai turi medicinos praktikos licencijas ar sertifikatus, suteikiančius teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pažymėtina, kad Ligoninės direktoriaus 2014-09-26 įsakymu Nr. V-191 patvirtintos Ligoninės vidaus darbo tvarkos 45.2.1 papunktyje nustatyta, kad Ligoninėje (Pravieniškės II) teikiamos antrinės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros – suaugusiųjų tuberkuliozės II paslaugos.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas 790 parų, pažeidus jo teisę naudotis kirpėjo paslaugomis tinkamai įrengtoje kirpykloje, be to, dušo patalpose veisėsi pelėsis, kameroje Nr. 115 neužtikrintas tinkamas apšvietimas (28 paras) bei vizualinis paciento privatumas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta civilinė atsakomybė yra be kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnyje nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad atsakovė neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to pareiškėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos neigiamos pasekmės (fiziniai nepatogumai, neigiami išgyvenimai), kurių nebūtų kilę, jei atsakovė būtų užtikrinusi tinkamas sąlygos Ligoninėje, t. y. pareiškėjo teisę naudotis tinkamai įrengta kirpykla, dušo patalpose veisėsi pelėsis (įvertinus, kad pareiškėjas buvo laikomas 790 parų, o jam teisė naudotis kirpykla, dušu, suteikta vieną kartą per savaitę pagal nustatytus higienos normų reikalavimus), kameroje Nr. 115 palatoje neužtikrintas apšvietimas (28 paros) bei pažeistas jo vizualinis privatumas. Akcentuojama, kad byloje pareiškėjo skunde nurodyti laikotarpiai neskaidomi, teismas vertina nustatytų pažeidimų visumą, sąlygojančią priteistinos žalos dydį.

Šioje administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad Ligoninė būtų sąmoningai siekusi pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrusi jį iš kitų nuteistųjų, tačiau pareiškėjo nurodyti pažeidimai, įvertinus sveikatos būklę, sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, jis patyrė diskomfortą ir nepatogumus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas anksčiau minėtų teisės aktų normų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti proporcinga suma yra 450 Eur. Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo reikalavimas priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti galėtų būtų tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 str., 88 str. 1, 2 p., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. K. (gim. duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.