Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., nevedęs, užsiimantis individualia veikla, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K. 2020 m. gegužės 2 d. apie 15.10 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia trenkė rankomis savo motinai L. K. į pakaušio sritį bei dešinį šoną, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padarydamas nukentėjusiajai L. K. dešinės pusės X, XI-to šonkaulių lūžius, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamojo prisipažinimu, kurio teisingumas buvo patvirtintas kitais teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais – 2020 m. birželio 2 d. kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotais BPC pokalbio garso įrašo apžiūros ir pareigūnų „BodyCam“ vaizdo įrašų apžiūros duomenimis, tarnybinių pranešimų duomenimis, liudytoju apklausto pareigūno D. M. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1186/2020(02) pateiktais duomenimis, nustatytas kaltinamojo smurtavimo nukentėjusiosios atžvilgiu faktas, nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų pobūdis. Specialisto išvada Nr. G1186/2020(02), kuria teismas neturi pagrindo abejoti, laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu naudoto smurto kilusias pasekmes, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Teisiamojo posėdžio metu ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinimas T. K. pasitvirtino: kaltinamasis 2020 m. gegužės 2 d. apie 15.10 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia trenkė rankomis savo motinai L. K. į pakaušio sritį bei dešinį šoną, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padarydamas nukentėjusiajai L. K. dešinės pusės X, XI-to šonkaulių lūžius, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo T. K. padaryta pavojinga veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tačiau BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimu T. K. atžvilgiu jau buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal BK 140 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BPK 212 straipsnio 5 punktu ir BK 38 straipsnio 1 dalimi (b. l. 111). Nuo susitaikymo ankstesnėje byloje dienos iki naujos veikos padarymo yra praėję mažiau nei ketveri metai, todėl T. K. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį.

Nustačius pagrindą, kuriam esant negalima kaltinamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja (BK 38 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo prašymas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja netenkintinas.

Pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu T. K. taip pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu baudžiamojoje byloje pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (b. l. 110). Tai, kad kaltinamasis net ir kelis kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu vėl yra teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką kelia pagrįstų abejonių, kad jį dar kartą atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šias abejones sustiprina ir faktas, kad kaltinamasis teistas Vokietijoje (matyti, kad sankcijos buvo taikomos iki 2019 m. sausio 26 d.) (b. l. 112-114), be to, jis ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka (b. l. 104-109). Todėl teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju netenkinama ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga, būtina atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl bausmės skyrimo

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam T. K. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į vieną labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų teisinių gėrių – žmogaus sveikatą. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog jis laikomas neteistu, tačiau baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo dieną turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 104-109). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 118), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų neužregistruotas (b. l. 120). Kaltinamasis nurodo vykdantis individualią veiklą. Nusikalstama veika padarytą žalą atlygino visiškai (b. l. 163).

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, teismas sprendžia, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam T. K. skirtina mažesnė bausmė nei BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, pripažino kaltę, gailisi, savo poelgį vertina blogai, atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido. Be to, kaltinamasis atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, atsakomybės nevengė. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo poelgį ir šis nusikaltimas didžiąja dalimi buvo nulemtas kaltinamojo neblaivumo bei nėra jo ankstesnio neteisėto elgesio tendencinga pasekmė. Todėl, įvertinus ir tai, jog viena iš svarbiausių valstybės prievartos priemonių taikymo paskirčių yra ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir jį auklėti, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, t. y. vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis (įstatymo redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu) atidedant paskirtos bausmės vykdymą bei skiriant draudimus ar įpareigojimus. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas neatleidžia asmens nuo bausmės atlikimo, nes, pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, asmuo gali būti pasiųstas atlikti paskirtą bausmę. Tokiu būdu bausmės vykdymo atidėjimas, skiriant draudimus ir įpareigojimus, tikėtina labiau drausmins kalinamąjį, turės auklėjamąjį bei prevencinį poveikį, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš savo artimą giminaitį, nesuvaldžius pykčio, teismo vertinimu, siekiant prevencinio pobūdžio tikslo, o taip pat ir kaltinamojo elgesio korekcijos, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 2 d. 15.45 val. (b. l. 78-79) iki 2020 m. gegužės 4 d. 11.15 val. (b. l. 80-82), dvi paros, prilyginant jas dviem laisvės atėmimo dienoms.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš T. K. priteisti 45,51 Eur žalą (b. l. 57-58).

Teisminio nagrinėjimo metu teismui pateiktas civilinio ieškovo atsisakymas nuo civilinio ieškinio (b. l. 163). Civilinio ieškovo atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimamas, kadangi nenustatytos aplinkybės, kad atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).

Kadangi Kauno teritorinė ligonių kasa atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė, yra pagrindas bylą dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukti (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Civiliniam ieškovui ir kaltinamajam T. K. išaiškintinos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Baudžiamojoje byloje esantis kompaktinis diskas, kuriame įrašytas BPC pokalbis, (b. l. 17) ir kompaktinis diskas, kuriame yra „BodyCam“ įrašai, (b. l. 29) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. K., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 2 d. 15.45 val. iki 2020 m. gegužės 4 d. 11.15 val., dvi paras, prilyginant jas dviem laisvės atėmimo dienoms.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamąjį įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priimti civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir bylą dalyje dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Baudžiamojoje byloje esantį kompaktinį diską, kuriame įrašytas BPC pokalbis, (b. l. 17) ir kompaktinį diską, kuriame yra „BodyCam“ įrašai, (b. l. 29) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, jog apeliaciniame skunde gali būti išreikštas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.