- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- 1-591-885/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00457-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- A. T.
- Nukentėjusysis
- H. G.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis
1.2.25.4.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.6.;
2012 m. birželio 21 d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. 2011 m. lapkričio 25 dieną apie 17.20 valandą, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį CITROEN XANTIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, Aido gatvėje, ties 3 namu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37, 133 punktų reikalavimus, tai yra, artėdamas Aido gatve prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nuo Gegužių link Dainų gatvės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti iš kairės pusės einančio pėsčiojo H. G. ir dėl to jį kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiam H. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes kairės blauzdos abiejų kaulų lūžiai sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis A. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2011-11-25 apie 17.20 valandą vairavo savo automobilį CITROEN XANTIA. Jo važiavimo kryptis buvo Aido gatve, nuo Gegužių gatvės pusės link Dainų gatvės, važiavo apie 40 km/val. greičiu. Priekyje pamatė perėją, prie kurios sumažino greitį, tačiau jokių žmonių prie perėjos nematė. Tuomet važiavo per perėją ir staiga pajuto į kairės pusės priekines dureles trenksmą bei iškart stabdė. Kad partrenkė žmogų - iškart nesuprato. Sustojęs, išlipo ir ėjo prie žmogaus, kuris gulėjo ant asfalto už pėsčiųjų perėjos apie 1 m, per vidurį važiuojamosios dalies. Greitajai ir policijai paskambino iš paskos automobiliu važiavęs ir sustojęs vyriškis. Sulaukė greitosios, kuri pėsčiąjį išsivežė, o atvykę policininkai įformino įvykį. Įvykis įvyko tamsiu paros metu, gatvių apšvietimas įjungtas, buvo rūkas, lietus nelijo, asfaltas sugėrė šviesas. Aplankė nukentėjusįjį ligoninėje, jo atsiprašė, vėliau telefonu skambino jo dukrai ir teiravosi apie nukentėjusiojo sveikatą. Su nukentėjusiuoju susitaikė ir susitarė dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis H. G. teismo posėdžio metu patikslino savo civilinį ieškinį, nurodydamas, kad su kaltinamuoju susitaikė ir susitarė dėl dalies jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi draudimo bendrovė jam jau atlygino 3240 Lt neturtinės žalos, prašė priteiti dar 5385 Lt neturtinės žalos iš draudimo bendrovės.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusysis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis H. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 metų lapkričio pabaigoje, apie 18-19 valandą ėjo per perėją, iš kurios pusės į kurią ėjo - nepamena. Dar prieš eidamas apsidairė ir iš kažkurios pusės praleido automobilį, o kitas automobilis, važiavęs iš paskos, partrenkė. Daugiau nieko neprisimena. Toliau pamena, kad guli ligoninėje, kur daktaras pasakė, kad lūžo kairė koja. Vairuotojas po savaitės buvo aplankęs ligoninėje ir vieną kartą skambino dukrai (t. 1, b.l. 49-50).
Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-11-25 apie 17 valandą vairavo savo automobilį HONDA ACORD, važiavo Aido gatve nuo Gegužių gatvės link Dainų, pirmąja eismo juosta, arčiau dešiniojo krašto, nes antra eismo juosta už jo iki 5 m atstumu važiavo kitas lengvasis automobilis. Priekyje, atstumu apie 15 m važiavo automobilis CITROEN XANTIA, kaip ir jis pirma eismo juosta, ta pačia kryptimi. Greitis galėjo būti apie 40-50 km/val., panašus kaip ir jo, nes važiavo tolygiai. Priekyje važiavusiam automobiliui priartėjus prie pėsčiųjų perėjos zonos, pamatė, kaip šis automobilis staiga suktelėjo dešiniau apie 0,5 m ir staigiai stabdė. Tuo pačiu momentu pamatė, kad į to automobilio kairės pusės priekinio lango statramstį ir veidrodėlį atsitrenkė žmogus, kuris nuo smūgio buvo nublokštas į priekį už pėsčiųjų perėjos. Iš kur žmogus ten atėjo - nematė. Dar susidūrimo momentu, perėjos priešpriešinėje eismo juostoje, pamatė stovinčią merginą, kuri gal galėtų papasakoti tiksliau, kur įvyko pats susidūrimas. Automobilis po susidūrimo iš karto sustojo, o po to nuo tos sustojimo vietos pavažiavo į priekį dešiniau iki 5 m atstumu link šaligatvio. D. M. savo automobilį pastatė prieš pėsčiųjų perėją ir įjungė avarinį, kad kiti automobiliai neužvažiuotų ant gulinčio žmogaus. Pėsčiasis vyriškis buvo panašus į benamį, kadangi jo drabužiai buvo purvini, o kai jį pasilenkė užkloti su užklotu, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, su savimi dar turėjo kažkokį šviesų plastikinį maišelį. Pėsčiasis, iki atvažiuojant greitajai, gulėjo be sąmonės, ties galvos sritimi ant asfalto buvo pribėgę kraujo, vėliau pėsčiasis bandė keltis, bet jam neleido, jis nieko nekalbėjo Atšvaitų ant pėsčiojo nematė. CITROEN automobilio vairuotojas vyriškis buvo šoko būsenoje, nieko nekalbėjo, buvo priėjęs prie pėsčiojo, pasižiūrėjo ir, nuėjęs ant šaligatvio toliau, stovėjo. Policijai ir greitajai paskambino D. M.. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė pėsčiųjų perėjoje akivaizdžiai matomas automobilio CITROEN stabdymo žymes. Dar įvykio vietoje sustojo iš paskos važiavęs anksčiau minėtas automobilis, iš kurio išlipo vyriškis, trumpai pasižiūrėjo ir nuvažiavo, bet nėra įsitikinęs, kad jis galėjo ką nors matyti važiuodamas už jo, nes jo automobilio stiklai yra tamsinti (t. 1, b.l. 37-38).
Liudytoja G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-11-25 apie 17 valandą viena atėjo Aido gatvės šaligatviu nuo Gegužių gatvės prie perėjos ir norėjo pereiti į kitą Aido gatvės pusę link prekybos centro „Akropolis“. Priėjusi prie pačios perėjos, iškart matė, kad perėja jau eina vyriškis, kuris buvo įėjęs apie 2 m į pačią perėją iš jos pusės. Vyriškis ėjo vidutiniu ėjimo greičiu, į šalis išvis nesidairė, ėjo pačiu perėjos viduriu, buvo apsirengęs tamsiai, pusilge lyg ruda striuke, užsidėjęs kepurę, atšvaitų neturėjo, nešėsi, kiek pamena, dešinėje rankoje plastikinį baltos spalvos maišelį. Apsidairiusi į šalis, ji pradėjo eiti perėja, ėjo už vyriškio atsilikusi apie 3 m. Vyriškis, pasiekęs perėjos vidurį, pakeitė savo ėjimo kryptį šiek tiek į kairę, bet neišėjo iš perėjos ribų. Jai dar tik įėjus apie 4 m į eismo juostą ir nepriėjus perėjo vidurio, pamatė iš dešinės pusės, nuo Gegužių gatvės pusės atvažiuojantį lengvąjį automobilį pirmąja eismo juosta, jo greitis buvo nedidelis, apie 20 km/val. Tą automobilį pastebėjo, kai jam liko iki perėjos apie 1 m ir sustingo vietoje, galvodama, kas dabar bus, nes pėsčiasis ėjo toliau, o automobilis važiavo toliau į perėją net nestabdydamas. Viskas įvyko labai greitai, automobilis priekio pačiu kairiu kampu pertrenkė ėjusį vyriškį, kuris užkrito ant automobilio, šis dar jį šiek tiek pavežė ir vyriškis nukrito jau toliau apie 2 m už perėjos. Kaip suprato, automobilio vairuotojas nesusigaudė, kad nutrenkė žmogų ir už perėjos sustojo jau gerokai toliau prieš išvažiavimą iš PC „Akropolis“. Vairuotojas vyriškis iškart prie nukentėjusiojo neatėjo, jis tik po to, kažkiek vėliau, išlipęs stovėjo nuošaliau minioje susirinkusių žmonių. Greitąją ir policiją iškvietė iš paskos važiavusio ir sustojusio automobilio vairuotojas vyriškis. Vyriškį partrenkęs automobilio vairuotojas, vėliau priėjęs paaiškino, kad jį kažkas „apspigino“, nors ji prieš susidūrimą apsidairiusi nuo Dainų gatvės pusės jokių atvažiuojančių automobilių nematė, todėl nesuprato, kas jį galėjo „apspiginti“. Be jos įvykio liudytojai buvo tik sustojusio automobilio vairuotojas, kuris važiavo paskui pėsčiąjį partrenkusį automobilį, ir dar viena moteris, kuri vėliau pasišalino, daugiau įvykį mačiusių žmonių nebuvo. Įvykis įvyko tamsiu paros metu, gatvių apšvietimas įjungtas, lietus tuo metu nelijo (t. 1, b.l 41-42).
Liudytoja G. L. parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu parodė vietas, kur ji pamatė per perėją einantį vyriškį, kur ji pati tuo metu buvo, pėsčiojo judėjimo kryptį, kur pamatė automobilį, kur tuo metu buvo vyriškis (t. 1, b.l. 43-48).
A. T. parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu parodė vietas, kur įvyko susidūrimas, kur jis pradėjo stabdyti, kur sustojo automobilis, kur nukrito pėsčiasis (t. 1, b.l. 70-73).
2011-11-25 įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, Aido gatvėje, ties 3 namu, apžiūra. Kelio danga - asfaltas, danga įvykio metu sausa, važiuojamosios kelio dalies plotis 6 m. Eismo reguliavimo būdas - kelio ženklai. Automobilis CITROEN XANTIA stovi Aido gatvėje, ties 3 namu, pirmoje eismo juostoje, priekiu link Gardino gatvės, už pėsčiųjų perėjos 10,7 m atstumu (nuo galinio rato iki pėsčiųjų perėjos) (t. 1, b.l. 7-14).
2011-11-25 transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuoti lengvojo automobilio CITROEN XANTIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio A. T., požymiai. Nustatyti išoriniai sugadinimo požymiai: kairės pusės galinio matymo veidrodėlis. Automobilis techniškai tvarkingas (t. 1, b.l. 17-18).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 228 nurodyta, kad po eismo įvykio (2011-11-25, 18:30 val.) A. T. buvo blaivus (t. 1, b.l. 29).
Specialisto išvadoje Nr. T-A 1487/11(04) nurodyta, kad H. G. paimtame po eismo įvykio (2011-11-25, 18:00 val.) kraujyje rasta 0,18 promilės etilo alkoholio (t. 1, b.l. 32).
Specialisto išvadoje Nr. G 137/12(04) nurodyti H. G. padaryti sužalojimai: kairės blauzdos abiejų kaulų lūžiai viršutiniame trečdalyje, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kairės akies viršutiniame voke. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. H. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes kairės blauzdos abiejų kaulų lūžiai sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b.l. 36).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta jo paties parodymais, kurie ir ikiteisminio tyrimo, ir teisiamojo posėdžio metu yra nuoseklūs, atitinka tarpusavyje bei šiuos jo parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Įrodymai byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2011-11-25 apie 17.20 valandą, Šiauliuose, Aido gatvėje, ties 3 namu, įvyko autoįvykis, kurio metu nesunkiai buvo sužalotas pėsčiasis H. G.. Nustatyta, kad avarija įvyko dėl kaltinamojo A. T. veiksmų, kadangi kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37, 133 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kaltinamasis privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, tačiau to nepadarė. Be to, A. T. privalėjo pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgdamas į važiavimo bei meteorologines sąlygas (įvykio metu buvo tamsu), taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, tačiau to nepadarė, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis. Dėl minėtų kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo sužalotas nukentėjusysis H. G., kuriam nesunkiai sutrikdyta sveikata. H. G. nesunkus sveikatos sutrikdymas atsirado dėl A. T. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tai yra tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. A. T. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, kadangi kaltinamasis nenumatė, kad važiuodamas per pėsčiųjų perėją, kliudys pėsčiąjį H. G. nors pagal veikos aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t.y. jis veikė nusikalstamo nerūpestingumo forma. A. T. veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta.
Kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino visiškai, su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė su nukentėjusiuoju dėl padarytos žalos atlyginimo. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas H. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs 10000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti iš civilinių atsakovų A. T. ir UADB „Ergo Lietuva“. Baudžiamojoje byloje teismo posėdžio metu nukentėjusysis H. G. susitarė su A. T. dėl 3000 Lt padarytos žalos atlyginimo, t.y. dėl 1500 litų padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir dėl 1500 Lt patirtų proceso išlaidų atlyginimo. Patirtas proceso išlaidas patvirtina byloje esanti sąskaita už teisines paslaugas Nr. 12/2012 ir pinigų priėmimo kvitas Nr. 669015, iš kurių matyti, kad H. G. sumokėjo advokatui R. Dobrovolskiui už atstovavimą, dokumentų surašymą ir patarimą 1500 Lt. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis A. T. nukentėjusiajam jau atlygino 1200 Lt patirtų proceso išlaidų, o dėl likusios proceso išlaidų dalies, t.y. 300 litų, bei 1500 litų neturtinės žalos atlyginimo susitarė su nukentėjusiuosju H. G. Minėtas susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas. Kaltinamasis prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi, taip pat prašo atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės. Kaltinamasis padarė vieną nusikaltimą, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino jam dalį žalos, kas rodo jo gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (1 t., b.l. 95), policijos pareigūnų charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b.l. 100), už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka baustas du kartus: 2010-02-20 (viršijo greitį 33 km/h) ir 2009-12-24 (vairavo neapdraustą automobilį) (t. 1, b.l. 96-97), dirba (t. 1, b.l. 114), yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis ir A. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju H. G..
UADB „Ergo Lietuva“ jau atlygino 3240 Lt neturtinės žalos H. G. Be to, H. G. susitarė dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo su A. T., todėl jis teismo posėdžio metu sumažino savo pareikštą civilinį ieškinį ir prašė priteisti 5385 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš UADB „Ergo Lietuva“.
Bylos duomenimis nustatyta, jog transporto priemonė CITROEN XANTIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo drausta draudimo bendrovėje UADB „Ergo Lietuva“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. nuostatomis draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusysis H. G. pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo iš minėtos draudimo bendrovės, o ne iš A. T., nes jo reikalaujama atlyginti suma iš draudimo bendrovės neviršija 2500 eurų.
Nors BPK 115 straispnyje nenumatyta, kaip turėtų būti sprendžiamas civilinio ieškinio klausimas, priimant nuosprendį atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau teismų praktika plėtojama ta linkme, kad ieškiniai dėl žalos atlyginimo šios kategorijos bylose išsprendžiami iš esmės, t.y. priimamas vienas iš BPK 115 str. 1 d. nurodytų sprendimų – ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo H. G. sveikata, dėl ko jis daugiau nei 10 dienų buvo nedarbingas, jam buvo atlikta operacija ir jo laukia dar viena operacija (tai patvirtina byloje esantis planinio guldymo talonas Nr. 422, nes blogai sugijo kaulai), jis iki šios dienos jaučia stiprų fizinį skausmą. Nors įvykis įvyko praeitų metų lapkričio mėnesį, jis dar ir dabar vaikšto su ramentais, gydytojų prognozėmis, gal tik metų gale pradės vaikščioti be ramentų. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo padarytos veikos patyrė negalavimus, kreipėsi į medikus, teismui pristatė įrodymus, patvirtinančius jo išgyvenimus, sveikatos būklę. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam H. G. priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad UADB „Ergo Lietuva“ nukentėjusiajam H. G. jau išmokėjo 3240,00 Lt dydžio draudimo išmoką, atlyginti jo patirtai neturtinei žalai, todėl vadovaudamasis CK 6.282 str. 1 d., sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos (kasacinės nutartys bylose Nr.2K-277/2010, 2K-401/2009, 2K-64/2009 ir kt.), teismo posėdžio metu patikslintas ieškinys dėl 5385 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, ir iš draudimo bendrovės UADB „Ergo Lietuva“ priteistina atlyginti 5385 Lt neturtinės žalos H. G..
Kaltinamajam A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktinis įrodymas – automobilis CITROEN XANTIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintas saugoti savininkui A. T. (b.l. 19-20), paliktinas neribotai A. T. nuosavybei.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. T. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą A. T. atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti susitaikymo protokolą tarp A. T. ir H. G., kuriame užfiksuota, kad A. T. susitaikė su nukentėjusiuoju H. G. ir susitarė dėl padarytų proceso išlaidų, t.y. likusių 300 Lt atlyginimo bei 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, visus 1800 litų A. T. atlyginant iki 2012 m. gruodžio 10 d. dalimis mokant kiekvieną mėnesį, pinigus pervedant į H. G. dukters O. K. banko sąskaitą, esančią Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
Įspėti A. T., kad jei per vienerius metus A. T. padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kaltinamajam A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo H. G. pareikštą civilinį ieškinį draudimo bendrovei UADB „Ergo Lietuva“ dėl 5385 Lt padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš draudimo bendrovės UADB „Ergo Lietuva“ priteisti atlyginti 5385 Lt neturtinės žalos H. G..
Daiktinį įrodymą – automobilį CITROEN XANTIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintą saugoti savininkui A. T., palikti neribotai A. T. nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.