Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės S. D. atstovo advokato G. V. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26-925/2017 pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei S. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. D. kreipėsi su ieškiniu į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovės S. D. 3 594,56 Eur, t. y. pusę sumokėtų sumų už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymui įsigytą dyzeliną iš TŪB „Šoklio prekyba“ ir už minėto gyvenamojo namo draudimą pagal su AB Lietuvos draudimu sudarytą sutartį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad jo ir atsakovės bendro turto išlaikymas ir solidarių prievolių vykdymas jam kainavo 7 189,13 Eur. Nepaisant to, jog šalys bendro ūkio neveda nuo 2012 m. birželio mėnesio ir jų santuoka yra nutraukta, atsakovė, kuriai priklauso ½ turto, privalo, proporcingai savo turto daliai, prisidėti prie turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų.Atsakovė S. D. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad atsakovė name (duomenys neskelbtini) negyvena nuo 2012 m. Minėtame name gyvena tik ieškovas, be to, ne vienas, su kitais asmenimis. Gyvenamasis namas nėra priduotas, namas yra nebaigtas statyti, todėl neaišku, ar toks namas yra tinkamas realiai eksploatuoti ir ar jame teisėtai naudojamas šildymo katilas. Atsakovė nesutiko su draudimo suma ir prašomos sumokėti draudimo įmokos dydžiu bei nepritarė ieškovo sudaryto draudimo sąlygoms. Ieškovas, drausdamas objektą, ženkliai padidino jo vertę, tuo pačiu įpareigodamas atsakovę mokėti nepagrįstai dideles draudimo įmokas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovui 2 443,04 Eur skolą, 55 Eur žyminiam mokesčiui ir 200,60 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, kitoje dalyje ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad šalių santuoka nutraukta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu ir padalintas santuokoje įgytas turtas, priteisiant kiekvienai iš šalių po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise natūra 0,1110 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau-ginčo namas). Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti pusę jo 2012-2016 metų laikotarpiu turėtų išlaidų už ginčo namo šildymui įsigytą dyzeliną bei pat pusę ieškovo sumokėtos sumos už šalių bendro turto draudimą. Ieškovas nurodytu laikotarpiu gyveno ginčo name, jį šildė, atsakovė nurodytu laikotarpiu name negyveno.Teismas nurodė, kad ieškovas CK 4.76 straipsnio pagrindu proporcingai bendrojo turto daliai turi teisę reikalauti iš atsakovės išlaidų atlyginimo, kuriuos jis patyrė dėl bendro turto išlaikymo.Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ginčo namas pagal nekilnojamojo turto duomenis yra neįrengtas ir jame nėra šildymo kaip nepagrįstus. Nurodė, kad tiek šioje byloje atsakovė patvirtino ir pripažino, tiek santuokos nutraukimo byloje nustatyta, kad ginčo name atsakovei gyvenant buvo įrengtas šildymas, gyvenamasis namas tuo metu buvo iš esmės įrengtas ir tinkamas gyventi. Teismas, įvertinęs tai, jog atsakovė ginčo namu ir karštu vandeniu nesinaudoja, tai, jog šiltuoju metų periodu, kai namas nėra šildomas, karštam vandeniui ruošti yra sunaudojama maždaug 0,5 tonos dyzelino, padarė išvadą, kad per metus vien karštam vandeniui ruošti sunaudojama apytiksliai 1 t dyzelino. Kadangi ieškovas tikslesnių duomenų dėl kuro sunaudojimo karštam vandeniui ruošti pateikti negalėjo, taip pat nurodė, kad su juo kartu minėtame name gyvena ir kiti asmenys – moteris su vaiku, todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovo reikalavimas atsakovei atlyginti pusę jo turėtų išlaidų dyzelinui įsigyti prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl iš atsakovės reikalaujamų išlaidų sumą sumažino, atimdamas karšto vandens ruošimui reikalingas išlaidas. Teismas įvertino tai, kad namu naudojasi ir jame gyvena išimtinai tik ieškovas, kad byloje nėra įrodymų ir duomenų, kuriais remiantis būtų galima atlikti tikslius paskaičiavimus dėl karšto vandens ruošimui reikalingo dyzelino kiekio, todėl vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, ir, įvertinęs tai, kad ieškovas 2012-2016 m. laikotarpiu pagal pateiktus rašytinius įrodymus iš TŪB „Šoklio prekyba“ yra įsigijęs iš viso 8 357 t dyzelino už 6 903,06 Eur sumą, sprendė, kad atsakovė turi atlyginti ieškovui 1/3 patirtų išlaidų dyzelinui įsigyti, t. y. 2 300 Eur (CK 4.76 str., 1.5 str. 1 d., 4 d.).Teismas nustatė, kad šalių santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta, jog šalių įsipareigojimai „Swedbank“, AB pagal 2006-01-06 kredito sutartį Nr. 06-000303-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) yra jų solidari prievolė. Siekiant užtikrinti prievolių pagal minėtą kredito sutartį grąžinimą, bankui yra įkeistas šalių ginčo turtas bei įtvirtinta prievolė drausti įkeistą ginčo turtą ir turto draudimo suma negali būti mažesnė nei turto rinkos vertė arba atstatomoji vertė. Ieškovas apdraudė ginčo turtą už 286,07 Eur sumą, todėl pusė šios sumos 143,04 Eur teismas ieškovui priteisė iš atsakovės (CK 6.6 str. 6 d., 6.9 str. 1 d.). Nurodė, kad nors atsakovė byloje teigė, kad šalių turtas galėjo būti apdraustas žymiai pigiau, pasirinkus minimalias draudimo sąlygas bei vadovaujantis vidutine turto rinkos verte, tačiau nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad atsakovės nurodytos draudimo sąlygos atitiktų Kredito sutarties sąlygas, nustatytas įkeisto turto draudimui ir numatančias, kad turto draudimo suma negali būti mažesnė nei turto rinkos vertė arba atstatomoji vertė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovės atstovas prašė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį dėl bendro turto išlaikymo ir solidarios prievolės įvykdymo išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:Nėra aišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas priteisė ieškovui 2 300 Eur sumą. Ieškovas nepateikė tikslių duomenų, iš kurių būtų aiškiai matyti, kokį kiekį įsigyto dyzelino jis sunaudojo būtent namo šildymui per laikotarpį nuo 2012-11-05 iki 2016-02-29, nenurodė duomenų dėl kuro sunaudojimo karštam vandeniui ruošti. Teismui buvo pateikti tik dokumentai, įrodantys kuro pirkimo faktą, bet ne jo sunaudojimo;Teiginiams pagrįsti, kad karštam vandeniui ruošti sunaudojama maždaug 0,5 tonos dyzelino, nėra pateikta jokių įrodymų;Teismas įvertino, kad tuo atveju, jei name niekas negyventų, siekiant vien palaikyti namo būklės išsaugojimui reikalingą temperatūrą, skirtųsi namo šildymo intensyvumas, taip pat nebūtų poreikio katilą naudoti karštam vandeniui ruošti. Nors teismas netiesiogiai nurodė, kad atsakovė neturėtų mokėti už trijų asmenų naudojamą kurą karštam vandeniui pašildyti, tačiau vis tiek iš atsakovės priteisė pinigų sumą;Iš skysto kuro šildymo katilo ir kuro talpos techninės dokumentacijos matyti, kad kuro katilas ir talpa yra įsigyti 2007-05-13. Teismas nevertino 2016-12-02 prašymo kopijos, kuria buvo prašoma Valstybinės energetikos inspekcijos (toliau - VEI) pateikti išaiškinimą ar galima eksploatuoti skysto kuro katilą nebaigtos statybos pastate. VEI 2017-01-04 atsakyme nurodė, kad nėra gavusi ieškovo prašymo atlikti nebaigtos statybos ginčo name , kuris nuo 2007-2008 metų apšildomas skysto kuro katilu ,,Vitorond 100 18-20 Kw“. VEI į atsakovės užklausą dėl galimybės naudoti skysto kuro katilą nebaigtos statybos pastate nurodė statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2010, kuriame nurodyta, kad nebaigtos statybos pastate katilo eksploatacija yra negalima;Ieškovo veiksmai prieštarauja statybos techniniam reglamentui STR 1.12.05:2010, kuris draudžia eksploatuoti namą iki jis nėra baigtas statyti ir nepriduotas Valstybinei komisijai. Ieškovas nepateikė duomenų, kad ginčo namas yra baigtas statyti ir priduotas Valstybinei komisijai. Priešingai, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ginčo namo baigtumas yra 49 % ir šildymo name nėra. Eksploatavimas nepridavus gyvenamojo namo Valstybinei komisijai draudžiamas, negali sukurti atsakovei pareigos atlyginti ieškovui jo neteisėtos veiklos padarinius, t. y. iš ne teisės negali atsirasti teisė. Atsakovė neginčija paties šildymo įrengimo fakto, tačiau nori pabrėžti, kad šildymo katilą ieškovas eksploatuoja name neteisėtai; Ieškovas, pasirašydamas draudimo sutartis su AB Lietuvos draudimu vienasmeniškai, su atsakove šiuo klausimu nesitarė ir su ja nederino jiems siūlomų draudėjo variantų, todėl pažeidė CK 4.75, 4.76 straipsniuose bendraturčiams keliamus reikalavimus ir numatytas pareigas. Ieškovo veiksmai apdraudžiant šalių bendrą nekilnojamąjį turėjo būti vertinami kaip nesąžiningi ir prieštaraujantys teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams;Ieškovas draudimo bendrovei pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis: nurodė ginčo namo 140 000 Eur atkuriamąją vertę, nors Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis namo atkuriamoji vertė 34 465 Eur, o vidutinė rinkos vertė - 11 446 Eur. Todėl, apdraudus gyvenamąjį namą pagal jo vidutinę rinkos vertę arba atkuriamąją vertę, draudimo įmokos būtų ženkliai mažesnės, t. y. proporcingai įvertinus nuo verčių skirtumo 35 000 x 4 = 140 000 Lt, t. y. 286 : 4 = 71,5 Eur. Atsakovei priklausytų mokėti ne 143 Eur, o 71,5 : 2 = 35,75 Eur;Nebaigtas statyti ginčo namas turėjo būti apdraustas pagal minimalų pastatų draudimo variantą, mokant ženkliai mažesnes įmokas. Ginčo namą ieškovas apdraudė neturėdamas atsakovės įgaliojimo sudaryti turto draudimo sutarties, todėl atsakovė neprivalo atsakyti už prievoles, kurias ieškovas prisiėmė vienasmeniškai vykdyti.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo atstovas prašė atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovės ieškovui 250 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė tokius argumentus:Atsakovė nurodydama konkrečius STR ir konkrečius juose suformuluotus draudimus, nenurodo konkrečių STR punktų, kuriuose šie draudimai yra nustatyti. STR 1.11.01:2010 ir STR 1.12.05:2010 yra netekę galios nuo 2017-01-01; Atsakovė neįrodė, kad LR teisės aktai 2012-2016 m. draudė eksploatuoti šildymo katilą nebaigtos statybos name ar draudė eksploatuoti nebaigtos statybos gyvenamąjį namą;Ieškovas pateikė šildymo kuro įsigijimo dokumentus bei VMI leidimą naudoti kurą pastatų šildymui (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, atsakovė keldama abejones, kad ne visas kuras buvo panaudotas ginčo namo šildymui, turėjo šias abejones pagrįsti įrodymais, tačiau jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikta;Ginčo nėra, kad šalių kaip ginčo namo bendrasavininkų interesas yra šaltuoju metu laiku užtikrinti namo šildymą, kas vienareikšmiškai lemia atsakovės pareigą kompensuoti dalį ieškovo patirtų šildymo išlaidų. Atsakovė neigdama savo pareigą mokėti ieškovo nurodomą sumą, nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, kurie leistu bent apytiksliai nustatyti kiek konkrečiai kuro yra sunaudojama namo šildymui, o kiek karšto vandens šildymui; Draudimo sutartis buvo sudaryta, ne ieškovo, o banko interesais. Ieškovas neturėjo jokio intereso klaidinti draudiko ir mokėti didesnes draudimo įmokas. Atkuriamąją gyvenamojo namo vertę nustatė pats draudikas, kuris rėmėsi savo parengtomis apskaičiavimo metodikomis;Atsakovė teigdama, kad buvo galima sudaryti pigesnę Turto draudimo sutartį, kuri būtų atitikusi Kredito sutarties sąlygas, nepateikė jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti, todėl jie laikyti neįrodytais;Atsakovė nesidomėjo ir nesidomi savo prievolių pagal Kredito sutartį vykdymu, bendro turto išlaikymu ar priežiūra. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas sudarė neadekvačiai brangią ar neadekvačiai didelės apimties draudimo sutartį, todėl jos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teismas priima į bylą apeliantės S. D. pateiktą naują įrodymą – Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos 2017-01-04 raštą „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 2R-39, kadangi šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Byloje kilo ginčas dėl bendro turto išlaikymo išlaidų ir solidarios prievolės įvykdymo išlaidų priteisimo.Byloje nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimu nutraukta ieškovo R. D. ir atsakovės S. D. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir padalintas santuokoje įgytas turtas: S. D. bei R. D. asmeninės nuosavybės teise natūra priteista po ½ dalį 0,1110 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat pripažinta, kad S. D. ir R. D. įsipareigojimai „Swedbank“, AB pagal 2006-01-06 kredito sutartį Nr. 06-000303-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) yra solidari S. D. ir R. D. prievolė, kuri po santuokos nutraukimo tokia ir lieka, nedalijama ir nemodifikuojama. Kauno apygardos teismo 2014-11-14 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-17 nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimas minėtoje dalyje dėl aukščiau nurodytų reikalavimų paliktas nepakeistas.Ieškovas nurodo, kad 2012-2016 metų laikotarpiu bendro turto išlaikymas ir solidarių prievolių įvykdymas jam kainavo 7 189,13 Eur, t.y. už gyvenamojo namo, esančio Ligoninės g. 9, Kaišiadorys, šildymui įsigytą dyzeliną iš TŪB „Šoklio prekyba“ turėjo 6903,06 Eur išlaidų, o už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), draudimą pagal AB Lietuvos Draudimas mokėjimo sąskaitas sumokėjo 286,07 Eur. Ieškovas prašė priteisti ½ dalį jo turėtų išlaidų.Bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant reglamentuoja CK 4.76 straipsnis, kuris numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas įrengtas ir tinkamas gyventi, šios aplinkybės taip pat buvo konstatuotos teismų sprendimuose, priimtuose šalių santuokos nutraukimo byloje. Atsakovė S. D. minėtame name gyveno 2007-2012 metų laikotarpiu ir tuo metu buvo įrengtas namo šildymas. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat šalių paaiškinimai patvirtino, kad minėtame gyvenamajame name yra įrengta šildymo sistema – sumontuotas katilas Vitorond 100, kuris naudojamas namo šildymui ir karšto vandens ruošimui, namas šildomas skystu kuru – dyzelinu, kuriam įsigyti šildymo tikslu kasmet VMI yra išduodami leidimai. Į bylą pateikti leidimai yra išduoti ieškovo vardu. Nors apeliantė nurodė, kad nebaigtos statybos gyvenamajame name draudžiama eksploatuoti šildymo katilą, tačiau šiam teiginiui pagrįsti į bylą nepateikė jokių įrodymų. Su apeliaciniu skundu pateiktas valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos 2017-01-04 raštas Nr. 2R-39 neįrodo, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) negali būti eksploatuojamas šildymo katilas, todėl darytina išvada, kad šildymo katilą ieškovas gyvenamajame name eksploatavo teisėtai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai sprendė dėl atsakovei priteistinos šildymo išlaidų sumos, nes ieškovas neįrodė, kokį kiekį šildymui įsigyto dyzelino sunaudojo namo šildymui ir kokį kiekį vandens pašildymui, taip pat apeliantė abejoja, ar įsigytas dyzelinas buvo skirtas namui šildyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – VMI išduoti leidimai ir TŪB „Šoklio prekyba“ išrašytos PVM sąskaitos – faktūros patvirtina, kad ieškovo įsigytas dyzelinas buvo skirtas namui, esančiam Kaišiadoryse, Ligoninės g. 9 šildyti. Įrodymų, kad ieškovo įsigytas dyzelinas ar jo dalis buvo panaudota kitiems tikslams, apeliantė nepateikė. Be to, atsakovė neigdama savo pareigą kompensuoti bendro turto išlaikymo išlaidas, nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, kurie leistų nustatyti sunaudojamą kuro kiekį gyvenamojo namo šildymui ir karšto vandens paruošimui. Gyvenamajame name nėra įrengta apskaitos prietaisų, fiksuojančių sunaudojamą kuro kiekį namo šildymui ar karšto vandens paruošimui. Nustatant atsakovei tenkančią namo išlaikymo išlaidų dalį pirmosios instancijos teismas ieškovo paaiškinimų pagrindu sprendė, kad šiltuoju metų periodu, kai namas nėra šildomas, karštam vandeniui ruošti yra sunaudojama maždaug 0,5 tonos dyzelino. Taip pat nurodė, kad su ieškovu kartu minėtame name gyvena ir kiti asmenys – moteris su vaiku. Įvertinęs šias aplinkybes ir byloje nesant konkrečių įrodymų ir duomenų, kuriais remiantis būtų galima atlikti tikslius paskaičiavimus dėl karšto vandens ruošimui reikalingo dyzelino kiekio, teismas pagrįstai vadovavosi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, ir, įvertinęs tai, kad ieškovas 2012-2016 m. laikotarpiu pagal pateiktus rašytinius įrodymus iš TŪB „Šoklio prekyba“ yra įsigijęs iš viso 8,357 t dyzelino už 6903,06 Eur, iš atsakovės pagrįstai priteisė 2300 Eur, t. y. 1/3 dalį ieškovo patirtų išlaidų dyzelinui įsigyti (CK 4.76 str., 1.5 str. 1 d., 4 d.).Kaip nustatyta įsiteisėjusius teismo spendimu, S. D. ir R. D. įsipareigojimai „Swedbank“, AB pagal 2006-01-06 kredito sutartį Nr. 06-000303-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) yra solidari S. D. ir R. D. prievolė. Siekiant užtikrinti prievolių pagal minėtą kredito sutartį grąžinimą, bankui yra įkeistas šalių bendras nekilnojamasis turtas, esantis Ligoninės g. 9, Kaišiadoryse. Kredito sutarties 9.1.1, 9.1.2.1, 9.1.4 punktuose yra įtvirtinta prievolė drausti įkeistą turtą; kartu nurodyta, jog turto draudimo suma negali būti mažesnė nei turto rinkos vertė arba atstatomoji vertė. Nustatyta, kad ieškovas apdraudė šalių bendrą turtą – gyvenamąjį namą, stiklinį šiltnamį ir sodo namą, esančius Ligoninės g. 9, Kaišiadorys, - atkuriamąja verte standartinėmis draudimo sąlygomis (Būsto draudimo liudijimai TAI Nr. 312716240 ir Nr. 311919148), bendra draudimo įmokų suma, kurią sumokėjo ieškovas už apdraustą turtą – 286,07 Eur (2016-01-12 sąskaita Nr. 312716240 59,60 Eur sumai ir Nr. 311919148 226,47 Eur sumai). Apeliantė nurodo, kad ieškovas apdrausdamas šalių bendrą turtą neteisingai nurodė namo atkuriamąją vertę 140 000 Eur, nes pagal nekilnojamojo turto registro duomenis ši vertė yra 34 465 Eur. Be to, nebaigtas statyti ginčo namas turėjo būti apdraustas pagal minimalų pastatų draudimo variantą, mokant ženkliai mažesnes įmokas. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini, nes iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matosi, kad 34 465 Eur namo atkuriamoji vertė nustatyta 2007-05-21, kuomet statybos baigtumas fiksuotas 49 procentai. Kaip nurodė ieškovas, sudarant namo draudimo sutartį atkuriamąją namo vertę nustatė pats draudikas, remdamasis savo parengtomis skaičiavimo metodikomis, todėl ieškovui nebuvo jokio pagrindo pateikti tikrovės neatitinkančius duomenis. Be to, atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad ji iki Kredito sutarties 9.1.4 punkte nustatyto termino būtų pateikusi ieškovui konkretų pasiūlymą dėl bendro turto draudimo ir kad atsakovės pasirinktos draudimo sąlygos būtų tinkamos bankui, kurio naudai ir yra draudžiamas šalių turtas, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad šalių turtas galėjo būti apdraustas žymiai pigiau.Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 250 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Iš 2017 m. vasario 6 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. APV 000025/2017 ir Danske Bank A/S Lietuvos filialo operacijos išrašo matosi, kad ieškovas 2017-02-09 už teisines paslaugas advokatui P. V. sumokėjo 250 Eur. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas iš atsakovės priteisti ieškovui 250 Eur jo turėtų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).Iš atsakovės pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis yra mažesnis už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. D. a. k. (duomenys neskelbtini) R. D. a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų ) turėtų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.