- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-31
- Bylos Nr.
- N-63-4788-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 20 d. nutarimo E. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė E. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. kovo 14 d., apie 18 val. 42 min., Kęstučio gatvėje, Karmėlavoje, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytos 2,34 promilės), kai teisė vairuoti atimta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus ir tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. balandžio 7 d. nutarimu E. L. pripažino kaltu padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą veiką, konstatavęs, jog asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, asmens blaivumo testu. Teismas skyrė administracinė nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams be transporto priemonės konfiskavimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Institucijos apeliacinį skundą, 2010 m. vasario 22 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad netinkamai individualizuota administracinė nuobauda.
II.
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 20 d. nutarimu E. L. pripažino kaltus padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė 20 parų administracinį areštą su transporto priemonės Opel Frontera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Nurodė, kad E. L. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, asmens blaivumo testu, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsižvelgė į tai, kad E. L. administracine tvarka baustas, nedirbantis, įvertino pažeidimo pobūdį ir pavojingumą visuomenei.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. L. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 20 d. nutarimą ir vadovaujantis įstatymu iš naujo paskirti administracinę nuobaudą. Nurodo, kad pripažįsta pažeidimą ir dėl jo gailisi, dėl arešto paskyrimo nebus, kam pasirūpinti nepilnamete dukra, nes jos motina yra I grupės invalidė, serga. Prašo nekonfiskuoti transporto priemonės, nes ji nuolat reikalinga V. L. dėl jos sveikatos būklės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Skundžiamu nutarimu E. L. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, kuris įtvirtina, jog administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.
Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas nesutinka su paskirta administracine nuobauda (areštu) ir prašo taikyti ATPK 30 straipsnio 1 dalį. Įvertinus apeliacinio skundo turinį bei E. L. pareikštą prašymą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, laikytina, kad E. L. iš esmės prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį.
Pirmiausia pažymėtina, kad ATPK 130² straipsnis nenumato asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, galimybės skirti kitas administracines nuobaudas nei administracinis areštas nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi, šiuo atveju, tiek administracinis areštas, tiek transporto priemonės konfiskavimas yra ne alternatyvios, o privalomai skiriamos nuobaudos. Todėl analizuotina, ar šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Tai, kad apeliantas pripažįsta pažeidimą ir gailisi dėl jo padarymo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau minėta aplinkybė gali būti įvertinama parenkant administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Nors pirmosios instancijos teismas E. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė, tačiau skyrė areštą minimaliam sankcijoje nurodytam terminui. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šis faktas nesudaro pagrindo kelti paskirtos administracinės nuobaudos teisingumo klausimą.
Kitos aplinkybės taip pat nelaikytinos išskirtinėmis, suponuojančiomis galimybę švelninti E. L. administracinę atsakomybę. Neįrodyta, kad apelianto nepilnamečio vaiko priežiūra yra esminė – iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad E. L. su vaiko motina V. L. išsiskyręs, gyvena kitu adresu, vaiku rūpinasi mama.
Pažymėtina, kad atsakomybėn patraukto asmens pažeidimas – asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,34 promilės neblaivumas), neturėdamas tam teisės – yra ypatingai pavojingas ir šiurkštus, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. E. L. praeityje jau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų – ir vairavimą, esant neblaiviam (b. l. 4-5). Teisėjų kolegijos nuomone, tai neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.
Be to, kolegija pažymi, jog ir įstatymų leidėjas ATPK 30¹ straipsnio 2 dalyje numato, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda.
Įvertinusi byloje esančius įrodymus, apelianto neatsakingą požiūrį į eismo saugumą ir visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantui parinkta administracinė nuobauda (areštas), skiriant jį minimaliam sankcijoje numatytam terminui (20 parų), nėra per griežta, atitinka padarytą pažeidimą, pažeidėjo asmenybę, yra efektyvi siekiant administracinės nuobaudos tikslų.
Apeliantas taip pat prašo nekonfiskuoti transporto priemonės Opel Frontera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaip matyti iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo (b. l. 16) minėta transporto priemonė priklauso V. L.. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad ji dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, todėl turėjo galimybę apginti savo interesus tiek pateikdama paaiškinimus ir įrodymus minėto teismo posėdžio metu, tiek realizuodama įstatymo numatytą teisę skųsti jos manymų neteisėtą ir nepagrįstą teismo nutarimą, tačiau V. L. dėl savo pažeistų teisių gynimo apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra pareiškusi jokių reikalavimų, o apeliantas E. L. nėra įgaliotas ginti jos interesų, susijusių su nuosavybės teisės apribojimais. Be to, tai, kad automobilis nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, nesudaro pagrindo jo nekonfiskuoti (ATPK 26 str., nutartys administracinėse bylose Nr. N62-5359/2008, Nr. N62-2854/2008 ir kt.).
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. L. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.