- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- AN2-40-282/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00311-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė (pirm.)
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdyba
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutarimo, kuriuo Z. M. administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Z. M. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas 2019 m. gruodžio 16 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ III skyriaus 9 punkto reikalavimus, neužtikrino įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ taršos leidimo, kuriame būtų numatytos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos, o būtent: 2019 m. lapkričio 11 d., apie 10 val., įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė 5 eksploatuoti netinkamas sunkiasvores transporto priemones, kurios yra patyrusios autoįvykius, ir iš eksploatuoti netinkamų sunkiasvorių transporto priemonių naudojo reikalingas, tinkamas naudoti dalis, kitų įmonės sunkiasvorių automobilių remontui, neturint tokiai veiklai vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus reikalingo taršos leidimo. Tokiais veiksmais Z. M. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 435 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena Z. M. nutraukta, nenustačius Z. M. veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020-01-27 nutarimą ir priimti naują nutarimą. Nurodo, kad veikla, kurią 2019-12-11 planinio patikrinimo metu vykdė Z. M., t. y. ardė transporto priemones ir neeksploatuojamo transporto priemonių detales naudojo kitose transporto priemonėse, laikoma neeksploatuotinų transporto priemonių apdorojimo veikla (2000-09-18 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau – Direktyva) 2 straipsnio 2, 5 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 199-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių 38, 50 punktai), kuriai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 19² straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, 4 straipsnio 10 dalį, 6 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – Taršos leidimo taisyklių) 1 punktą, 6 punktą, 1 priedo 3 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo taisyklių) 1 priedą, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 710 patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklių) 1 punktą, 2 punktą, 4 punktą, 7.2 punktą, 9 punktą buvo reikalingas taršos leidimas, kurio įmonė neturėjo. Taip pat nurodo, kad patikrinimo metu rastos 5 apardytos transporto priemonės, priskiriamos N₃ klasei, buvo laikomos lauke apie vienerius metus (Z. M. 2019-12-06 paaiškinimas), ant žole apaugusio grunto, kuris yra laidus skysčiams, kad dalis transporto priemonių dalių/atliekų (plastikinių, metalinių detalių, filtrų, padangų atliekos ir kt.) laikomos šiose transporto priemonėse arba šalia jų, neatitinka Atliekų tvarkymo įstatyme pateikto transporto priemonės apibrėžimo ir tokios būklės transporto priemonės neeksploatuotinos pagal tiesioginę savo paskirtį kaip transporto priemonės, todėl pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 dalies 6 punktą laikomos atliekomis.
Apeliantas skunde nurodo, kad atliekant transporto priemonių ardymą yra svarbu ne kokios būklės yra ardoma transporto priemonė (nauja, patyrusi avariją), bet koks ardymo (apdorojimo) tikslas. Jei transporto priemonė ardoma ar pradėta ardyti dėl atsarginių detalių ar priduoti į metalo laužo supirktuvę, reikia taršos leidimo. Kaip matyti iš bylos Z. M. turimi patyrę avarijas sunkiasvoriai automobiliai buvo ne remontuojami, o tiesiog ardomi dėl atsarginių detalių panaudojimo. Transporto priemonės, kurios buvo ardomos, priskiriamos N₃ klasei, dėl kurios Direktyva netaikoma, tačiau taikomos Taisyklių reikalavimai. Transporto priemonės įmonės teritorijoje dėl atsarginių detalių laikomos apie vienerius metus. Teigia, kad abejonių nekyla, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius Z. M. vykdo naudotos technikos – sunkiasvorių transporto priemonių (atliekos kodas 16 01 04, naudoti netinkamos transporto priemonės) demontavimo veiklą, neturėdamas taršos leidimo, kuris pagal skunde nurodytus teisės aktus yra būtinas. Dėl to Z. M. pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kadangi eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymas (apdorojimas) yra viena iš atliekų tvarkymo veiklų, Z. M., norėdamas vykdyti šią veiklą, privalėjo registruotis Atliekų tvarkytojų valstybės registre. Šiuo metu Z. M. nėra registruotas Atliekų tvarkytojų valstybės registre. Taip pat nurodo, kad vykdant eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo (apdorojimo) veiklą, privaloma turėti Aplinkos apsaugos agentūros išduotą pavojingų atliekų tvarkymo licenciją ir apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant šią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai. Institucija neturi duomenų, kad Aplinkos apsaugos agentūra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui Z. M. būtų išdavusi pavojingų atliekų tvarkymo licenciją.
Institucija skunde atkreipia dėmesį į tai, kad protokole suklysta nurodant pažeidimo padarymo datą – vietoj 2019-12-11 įrašyta 2019-11-11, tačiau ši techninė klaida neturi esminės įtakos nustatytam pažeidimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Z. M. prašo Telšių apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, teismo išvados yra pagrįstos (motyvuotos). Nurodo, kad jam surašytas protokolas turi esminių trūkumų, nėra aiškus dėl jame suformuluoto kaltinimo (nenurodytas konkretus įstatymas ir poįstatyminis aktas, kuriose numatyta pareiga turėti leidimą, konkretus ir aiškus leidimo pavadinimas), nenurodyta, kaip Institucija nustatė, kad aptiktos transporto priemonės yra eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir kad jos laikytinos atliekomis, kad transporto priemonės priskiriamos N₃ klasei. Pastebi, kad tik apeliaciniame skunde Institucija nurodo kriterijus, kuriais remiantis transporto priemonės yra netinkamos eksploatuoti, kokio įstatymo nuostatos buvo pažeistos. Taip pat nurodo, kad protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant, neprašant pateikti pasiaiškinimo dėl konkretaus įstatymo pažeidimo. Dėl to mano, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės (ANK 577 straipsnis, 608 straipsnio 1, 2 dalis, 609 straipsnis). Taip pat nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimos penkios transporto priemonės yra įmonės turtas (daiktai), kurių įmonė neatsikrato, neketina ir neprivalo atsikratyti, todėl Institucija negali riboti įmonės teisės disponuoti savo nuožiūra šiuo turtu ir šios transporto priemonės Atliekų tvarkymo įstatymo prasme nelaikytinos atliekomis ir disponavimu jais nėra privalomas taršos leidimas. Pastebi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužsiima nei viena veikla, numatyta Taisyklių 2 punkte, be to, Institucija remiasi teisės normomis, kurios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra pripažintos kaip prieštaraujančios konstituciniam valstybės principui (byla Nr. eI-5-492/2018).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų Z. M. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Institucija apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pagal byloje surinktą medžiagą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje 5 sunkiasvorės transporto priemonės buvo ardomos į atsargines detales, todėl tokiems veiksmams atlikti Z. M. teisės aktų nustatyta tvarka turėjo įsigyti leidimą.
Administracinio nusižengimo teisena Z. M. buvo pradėta pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos 2019-12-11 patikrinimo aktą Nr. 491, kurio išvadoje nurodyta, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiemo teritorijoje laiko nebeeksploatuojamas sunkiasvores transporto priemones; laikomos sunkiasvorės transporto priemonės yra pradėtos ardyti, transporto priemonėse nebėra visų sudėtinių dalių, išimamos dalys naudojamos kitų sunkiasvorių transporto priemonių remontui (4-5 b. l.). Remiantis šia išvada, 2019-12-16 Z. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, už tai, kad jis pažeidė Taisyklių III skyriaus 9 punkto (aktuali redakcija 2018-07-01) reikalavimus.
Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad Z. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole padaryta klaida nurodant nusižengimo laiką – vietoj „2019-11-11“ turi būti „2019-12-11“. Tačiau apelianto pastebėta protokolo klaida yra esminė (ANK 609 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Z. M. rašytinį pasiaiškinimą dėl patikrinimo metu nustatyto pažeidimo surašė 2019-12-06, akivaizdu, kad patikrinimas buvo atliktas iki šio pasiaiškinimo, o ne po to, kaip teigiama skunde. Be to, minėtame patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas 2019-12-10. Taigi, byloje yra trys skirtingos nusižengimo padarymo (nustatymo) datos. Taip pat apeliantas skunde nurodo eilę teisės aktų, kurių reikalavimus Z. M. pažeidė, tačiau šių teisės aktų reikalavimų pažeidimai Z. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole nenurodyti. Inkriminavus šių teisės aktų reikalavimų pažeidimus vietoj protokole nurodyto Taisyklių 9 punkto pažeidimo, būtų pasunkinta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis bei pažeista jo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Nustatyti administracinio nusižengimo protokolo trūkumai duoda pagrindą išvadai, kad protokolas turi esminių trūkumų ir neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Taisyklių 9 punkte, kurio pažeidimas inkriminuotas Z. M., numatyta, kad eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos. Pastebėtina, kad šioje normoje nenumatyta, koks leidimas turi būti gautas – Taršos leidimas ar Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas. Pagal Taršos leidimo taisyklių 1 priedo 3.1. punktą Taršos leidimas būtinas, kai apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir (ar) laikomos atliekos, išskyrus atvejus, kai tokiai veiklai reikia turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų taisyklių 1 priedo 5.3.5. ir 5.4.4. punktus toks leidimas reikalingas vykdant veiklą – metalo atliekų, įskaitant elektros ir elektroninės įrangos atliekas ir netinkamų naudoti transporto priemonių laužą ir jų sudedamųjų dalių atliekas, apdorojimą smulkintuvuose. Taip pat Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad šios Taisyklės privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių veikla susijusi su transporto priemonių gamyba, importu (įvežimu), eksportu (išvežimu), eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimu ir apdorojimu.
Patikrinimo akte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veiklos sritis yra krovinių pervežimas, įmonė savo veiklos metu atlieka sunkiasvorių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą. Pirmosios instancijos teisme Z. M. patvirtino, kad nebetinkamuose eksploatuoti transporto priemonėse yra tinkamų detalių, kurias panaudoja kitų savo transporto priemonių remontui, taip siekia antrinio panaudojimo, kas yra skatintina Europos Komisijos direktyvomis. Taigi, iš paminėtų duomenų matyti, kad įmonė neužsiima eksploatuoti nebetinkamų transporto priemonių surinkimu ir apdorojimu. Objektyvių duomenų, paneigiančių šią išvadą, byloje nėra ir apeliantas tokių duomenų nepateikė.
Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad šios Taisyklės taikomos visoms L, M (M₁, M₂, M₃), N (N₁, N₂, N₃), G, O kategorijos transporto priemonėms.
Patikrinimo akte nurodyta, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiemo teritorijoje laiko nebeeksploatuojamas sunkiasvores transporto priemones, kad laikomos sunkiasvorės transporto priemonės yra pradėtos ardyti, transporto priemonėse nebėra visų sudėtinių dalių, išimamos dalys naudojamos kitų sunkiasvorių transporto priemonių remontui. Pastebėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų įmonės teritorijoje laikomų ir pradėtų ardyti transporto priemonių priskyrimą N₃ kategorijos transporto priemonėms, kaip teigiama apeliaciniame skunde.
Apeliantas skunde teigia, kad įmonės teritorijoje rastos penkios pradėtos ardyti sunkiasvorės transporto priemonės, kuriose nebėra visų sudėtinių dalių, yra netinkamos eksploatuoti pagal tiesioginę jų paskirtį, todėl pagal teisės aktus, nurodytus apeliaciniame skunde, laikomos atliekomis.
Pagal Taisyklių 7.2 punktą eksploatuoti netinkama transporto priemonė – transporto priemonė, priskiriama atliekoms, apibrėžtoms Atliekų tvarkymo įstatyme ir atitinka Taisyklių 2 priede nustatytus kriterijus. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį atliekos – tai medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.
Pastebėtina, kad Institucija nenurodė konkrečiai, kuriame Taisyklių 2 priedo punkte nustatytus kriterijus atitinka kiekviena iš penkių įmonės teritorijoje rastų apardytų transporto priemonių, taip pat nesurinkti konkretūs duomenys apie šias transporto priemones (pvz., VIN kodai, priklausomybė, trūkstamos dalys ir pan.). Taigi, byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų apie patikrinimo metu rastas apardytas transporto priemones, kurios, Institucijos teigimu, priskiriamos atliekoms ir kurių apdorojimui reikalingas Taršos leidimas. Be to, pažymėtina, kad remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikta atliekos sąvoka, taip pat Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5-492/2018, išmontuotos transporto priemonės ar jų dalys gali būti pripažintos atliekomis tik turėtojo valia, nes jos gali būti panaudotos pakartotinai tiek pagal tiesioginę paskirtį (įmontuojamos į kitą transporto priemonę), tiek pagal netiesioginę paskirtį (kaip metalo laužas) savininko reikmėms, parduotos, taigi, reguliavimas, pagal kurį išardytos ar supjaustytos transporto priemonės turi būti priverstinai perduodamos atliekų tvarkytojui, pažeidžia tokios transporto priemonės savininko nuosavybės teisę laisvai naudoti, valdyti ir disponuoti savo turtu.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (neįrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ verčiasi eksploatuoti nebetinkamų transporto priemonių apdorojimu, kad įmonės teritorijoje pradėtos ardyti penkios transporto priemonės yra netinkamos eksploatuoti ir jos priskiriamos atliekoms, kurių apdorojimui (ardymui) reikalingas leidimas), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktas faktines aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, jog Z. M. nepažeidė jam inkriminuotų Taisyklių 9 punkto reikalavimų, todėl administracinio nusižengimo teisena jam pagrįstai nutraukta. Dėl to naikinti pagrįstą ir motyvuotą pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Teisės departamento apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.