Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-17 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas, ir G. B.) prašymu (teisme gautas 2016-07-05) prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, ir atsakovas) viršininko 2016 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 30-TE-521 „Dėl komisaro G. B. atleidimo“ (toliau – Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. birželio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 3 - 9).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog dėl informacijos (ROIK (duomenys neskelbtini)) Telšių AVPK Akmenės r. PK 2016 m. gegužės 17 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23149-16 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas). Nustatyta, kad 2016 m. gegužės 17 d. 1.13 val. PRĮR registruotas pranešimas, ROIK (duomenys neskelbtini), jog 2016 m. gegužės 17 d. į Naujosios Akmenės ligoninės priėmimo skyrių pristatytas G. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), diagnozė - apsinuodijimas alkoholiu, paguldytas stebėjimui priėmimo skyriuje.

Atliekant tarnybinį patikrinimą remtasi minėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23149-16 medžiaga. 2016 m. gegužės 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras A. K. davė atsakovo atstovui sutikimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23149-16 medžiaga bei gauti šios medžiagos kopijas tarnybiniam patikrinimui atlikti (b. l. 36), 2016 m. gegužės 31 d. išsiuntė Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyriui dokumentų kopijas iš G.B. ikiteisminio tyrimo bylos (b.l. 62, 63 -79).

Ikiteisminio tyrimo metu G. B. 2016 m. gegužės 18 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2016 m. gegužės 17 d. laikotarpiu nuo 0.00 iki 0.09 val., nukentėjusiajam E. S., jį atvežus taksi automobiliu „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje ir matant kitiems asmenims – R. L., S. M., P. D. - tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, atsisakė išlipti iš taksi automobilio, vėliau išlipęs, be nukentėjusiojo E. S. leidimo, atsisėdo į minėto automobilio vairuotojo vietą, o nukentėjusiajam E. S. ir P. D. jį išlaipinus, vėl be nukentėjusiojo E. S. leidimo atsisėdo į automobilio vairuotojo vietą ir, esant užvestam automobilio varikliui, bandė jungti pavarą, tačiau R. L., sėdėjusiai automobilio priekinėje keleivio vietoje, ištraukus iš užvedimo spynelės raktelius, išlipo iš taksi automobilio; po ko jis, be P. D. leidimo ketino atsisėsti į kito taksi automobilio „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atvykęs P. D., vairuotojo vietą, tačiau nukentėjusiajam E. S. ir P. D. neleidus to padaryti, būdamas agresyviai nusiteikęs, nuo jų atsitraukė, o po to sakydamas „ateikit čia“, mosikuodamas rankomis bei kilnodamas kojas ėjo link nukentėjusiojo E. S. ir P. D., kurie nuo jo traukėsi, po ko vėl atsitraukė ir, sakydamas „dabar pamatysit, kas jums bus, ar jūs žinot, kas aš“, išmetęs į viršų rankose laikytus du mobilaus ryšio telefono aparatus, staiga dešine koja spyrė nukentėjusiajam E. S. į krūtinės plotą, tačiau pastarajam besiginant pataikė į kairę ranką, taip sukeldamas nukentėjusiajam E. S. fizinį skausmą bei įskėlė jo rankoje laikyto mobilaus ryšio telefono aparato „eSTAR X40“ ekrano stiklą, jį sugadino; G. B. tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką (b. 45-46).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23149-16 byloje liudytoja apklausta Akmenės r. PK KPS tyrėja A. S. nurodė (b. l. 39 - 41), kad pagal iš anksto sudarytą grafiką ji nuo 2016 m. gegužės 16 d. 21.00 val. iki 17 d. 9.00 val. dirbo Akmenės r. PK operatyvinėje grupėje. Pagal 2016 m. gegužės 17 d. gautą pranešimą, kad tarp kliento ir taksi vairuotojo kilo konfliktas, nuvyko į įvykio vietą. Išsiaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, policijos pareigūnas G. B. įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. jis taksi vairuotojui E. S. be jokios priežasties spyrė vieną kartą į krūtinę ir įskėlė (apgadino) jam priklausantį mobilaus ryšio telefono aparato „E-STAR“ ekrano stiklelį. Jai atvykus G. B. įvykio vietoje nebebuvo. E. S. nurodė, kad įvykus konfliktui klientas pasišalino, nubėgdamas į tamsą už negyvenamo namo. Taksi automobilyje sėdėjo dar dvi moterys, kurios matė įvykio aplinkybes. Kol apklausinėjo įvykio vietoje buvusius asmenis, iš Telšių AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad į Naujosios Akmenės ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi alkoholiu apsinuodijęs asmuo. Baigusi apklausas, 3.05 val. nuvyko į gydymo įstaigą, kur sužinojo, jog dėl apsinuodijimo alkoholiu kreipėsi G. B., tačiau jos atvykimo metu jo ligoninės priimamajame jau nebebuvo, pagal budinčio gydytojo paaiškinimą jį išsivežė žmona. Ji iš gydymo įstaigos nuvyko į G. B. gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini). Duris atidarė G. B., paprašius užeiti į vidų, jis atsisakė įleisti, nusivedė į ūkinį pastatą. Pokalbio metu G. B. pasakė, kad su ja bendrauti negali, nes elgiasi neadekvačiai, yra kažko „prigirdytas ar prileistas“. Pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą, tačiau jis atsisakė, motyvuodamas, kad yra savo namuose. G. B. kartojo, kad, jam ”nuvažiavo stogas, matosi balti arkliai“.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. S. 2016 m. gegužės 17 d. ir 20 d. parodė (b.l. 160 – 161, 162-165), kad 2016 m. gegužės 16 d. apie 23.40 val., jam dirbant taksi vairuotoju, gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), į prie užtvankos esančią privačią sodybą. Prie sodybos pakeliamosios užtvaros laukė dvi merginos ir G. B.. Klientai prašė nuvežti į (duomenys neskelbtini). Viena mergina atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės, o G. B. su kita mergina — ant galinės. Matėsi, kad vyriškis yra išgėręs, jis važiuojant užmigo, kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, merginos jį pažadino, kad parodytų, kur sustoti. Sustojus (duomenys neskelbtini), G. B. nenorėjo lipti iš taksi automobilio, teigė, jog „dabar prisidirbot“, paprašė dar pavažiuoti į priekį (automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini), pagal G. B. pageidavimą). Iš sustojusio automobilio G. B. atsisakė lipti lauk, nors merginos jį ir įkalbinėjo. E. S. nurodė, kad tada jis paprašė savo kolegos P. D., kad su taksi automobiliu patvažiuotų iki (duomenys neskelbtini), nes įžvelgė galimą konfliktą. Atvažiavus P. D., jis išlipo iš savo taksi automobilio ir atidarė galines kairės pusės keleivio dureles ir padėjo G. B. išlipti. G. B. išlipo iš automobilio, tačiau staiga atsisėdo į (E. S. automobilio) vairuotojo vietą. Padedant P. D., jį ištraukė iš automobilio, tačiau staiga G. B. vėl puolė sėstis į vairuotojo vietą (automobilis buvo užvestas, rakteliai buvo užvedimo spynelėje) bei bandė įjungti pavarą, tačiau mergina, sėdėjusi priekinėje keleivio sėdynėje, ištraukė raktelius iš užvedimo spynelės. Tada jis kartu su P. D. G. B. vėl ištraukė iš automobilio. Ištrauktas iš automobilio, G. B. puolė prie P. D. taksi automobilio vairuotojo durelių (buvo jas atidaręs). Jis su P. D. sutrukdė G. B. atsisėsti už kito automobilio vairo. Tada G. B., agresyviai elgdamasis pasakė „dabar matysit, kas jums bus, ar jūs žinot, kas aš“ ir tuo metu išmetė savo du mobilaus ryšio telefonų aparatus į viršų, be jokios priežasties jam vieną kartą spyrė koja į krūtinės plotą, tačiau jis prisidengė nuo smūgio ranka, įskilo mobilaus ryšio telefono aparato „eSTAR X40“ ekrano stiklas. Norėdamas išvengti didesnio konflikto, paskambino bendruoju pagalbos centro telefono Nr. 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. G. B., išgirdęs, kad kviečiami policijos pareigūnai, nubėgo palei neapšviestą negyvenamąjį namą.

Analogiškai ikiteisminio tyrimo metu apie G. B. agresyvų elgesį parodė ir liudytojas P. D. 2016 m. gegužės 17 d. ir 20 d. (b. l. 166-167, 168-170).

Iš VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės gauto Išrašo iš asmens sveikatos istorijos duomenimis nustatyta, kad G. B., gim. (duomenys neskelbtini)1, 2016 m. gegužės 17 d. 0.45 val. atvyko pats su žmona dėl apsinuodijimo alkoholiu, skauda ir svaigsta galva, sutrikusi koordinacija, iš burnos alkoholio kvapas, diagnozė - toksinis alkoholio poveikis, guldomas stebėjimui. 2016 m. gegužės 17 d. 5.30 val. atvyko žmona, išsivežė namo (b.l. 182).

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 23 p. nuostatomis, 2016 m. gegužės 18 d. G. B. įteiktas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo padarymo ir pareigūno vardo pažeminimo. G. B. išaiškinta teisė teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus, tačiau jis iki nurodytos dienos - 2016 m. gegužės 23 d., paaiškinimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo padarymo bei pareigūno vardo pažeminimo nepateikė, tik ant pranešimo užrašė, kad „Su pranešime nurodytomis aplinkybėmis nesutinku” (b.l. 33). Pareiškėjas prašyme teismui teigia, kad jis netyrėjo galimybės apsiginti, nes jis nuo 2016-05-17 iki 2016-05-24 gydėsi Šiaulių ligoninėje, tačiau pareiškėjas ir po gydymosi pabaigos neteikė jokių paaiškinimo ir įrodymų.

Nors pareiškėjas prašyme teismui teigia, kad R. L., S. M., P. D. ir E. S., t. y. asmenys, dalyvavę 2016 m. gegužės 17 d. incidente, galimai yra suinteresuoti ikiteisminio tyrimo bylos baigtimi, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kuo pasireiškia jų tariamas suinteresuotumas duoti melagingus parodymus jo atžvilgiu. Pareiškėjo teigimą, kad jis incidento metu buvo blaivus, paneigia VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės Išraše iš asmens sveikatos istorijos nurodyta informacija, jog G. B. atvykus su žmona į ligoninę 2016 m. gegužės 17 d. 0.45 val., t. y. praėjus labai trumpam laikui nuo įvykusio incidento, nustatytas apsinuodijimas alkoholiu. Pažymėtina, jog nei Tarnybinio patikrinimo metu, nei teismui pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis tariamai buvo apsinuodijęs nuo kokių nors kitų medžiagų.

Iš 2016 m. gegužės 17 d. Apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. 1 matyti, kad apžiūrėtas E. S. mobilaus ryšio telefono aparatas „eSTAR X40“ ir matosi įskilęs ekrano stiklas (b. l. 176-179, 180). Tuo paneigiama pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis tik imitavo spyrį, kaip siekį pagąsdinti E.S.; tai patvirtina, jog G. B. spyrė taksistui E.S. ir įskėlė jo rankoje laikyto mobilaus ryšio telefono ekrano stiklą.

Pareiškėjas teismui pateikė (b. l. 96-97) 2016 m. gegužės 24 d. Specialisto išvadą Nr. G 689/2016(04) (b.l. 138-139), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas teigė, jog 2016 m. gegužės 17 d. apie 00.09 val. (duomenys neskelbtini), sėdint taksi automobilyje už vairo, buvo ištemptas iš automobilio ir teigia, kad tuo metu buvo sužalotas. Šioje Specialisto išvadoje nurodyta, jog G. B. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio dilbio priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kairiojo žasto užpakalinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, krūtinės ląstos kairėje; sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi; sužalojimai padaryti prieš 6-9 paras iki apžiūros; kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į Tarnybinio patikrinimo metu surinktus įrodymus, darytina išvada, jog šie sužalojimai G. B. buvo padaryti taksistams jį tempiant iš taksi automobilio vairuotojo pusės, kai pareiškėjas bandė vairuoti automobilį, t. y. automobilis buvo užvestas, rakteliai buvo užvedimo spynelėje, bandė įjungti pavarą, tačiau priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusi mergina ištraukė raktelius iš užvedimo spynelės (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23149-16 medžiaga – E. S., P. D. parodymai).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir šie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tarnybinis nusižengimas nuo baudžiamojo nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo atribojamas pagal vieną iš pažeidimo sudėties elementą – objektą, nes tarnybinė atsakomybė pareigūnui taikoma už jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Šie pažeidimai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, neturi reikšmės ir aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie šiuo atveju nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo byloje. Toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes tarnybinio patikrinimo metu nėra sprendžiama dėl asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, yra sprendžiama tik dėl pareigūno padarytų jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų (žr., pvz., 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-526/2013, 2016 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4472-261/2016 ). Taigi pareiškėjo ir jo atstovo argumentai, jog atsakovo sprendimas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos buvo per skubus, kol nebaigtas ikiteisminis tyrimas, yra nepagrįsti. Teismas pažymi, kad aukščiau aprašyti pareiškėjo neteisėti veiksmai sudaro savarankišką Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą atleisti jį iš vidaus tarnybos.

Sprendžiant, ar nustatyti neteisėti pareiškėjo veiksmai gali būti vertinami kaip pažeminę vidaus tarnybos pareigūno vardą ir sudarantys Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, atsižvelgiama į tokias aplinkybes. Stojantis į vidaus tarnybą asmuo privalo būti nepriekaištingos reputacijos, be to, statutiniai pareigūnai tarnauti pradeda, prisiekę Lietuvos valstybei. Taip vidaus tarnybos pareigūnai prisiima atsakomybę už padidintų reikalavimų ir itin aukštų tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartų laikymąsi. Pareiškėjas 1991 m. liepos 10 d. davęs priesaiką Lietuvos Respublikai, prisiekė sąžiningai vykdyti šalies įstatymus ir viršininkų įsakymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui (b. l. 85). Teismo vertinimu, pareiškėjo kaip policijos pareigūno kalta veika sukelia akivaizdžias pasekmes – žemina pareigūno vardą. Policijos pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti jo teises ir laisves, tai yra viena iš jo pareigų (Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareigūnas, nesilaikydamas šios savo pareigos, pažeidžia valstybei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti įstatymus ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, taip pat pažeidžia pavyzdingumo principus, akivaizdžiai žemina policijos padalinį, kuriame tarnauja, bei sąžiningai tarnaujančius pareigūnus, griauna visuomenės pasitikėjimą visa policijos sistema ir jos pareigūnais. Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347, 14 punkte numatytos nuostatos, kuriomis policijos pareigūnas privalo vadovautis ne tarnybos metu: elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus (14.1. punktas); privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija (14.3. punktas). Pažymėtina, kad pareigūno vardą žeminančių kaltų veiksmų paviešinimas ar paviešinimo mastas nėra būtinos sąlygos pripažinti, kad atitinkami nustatyti kalti pareigūno veiksmai žemina pareigūno vardą, nes akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, vidaus reikalų sistemos įstaigos kompromitavimas yra sietinas su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kad statutiniai valstybės tarnautojai, kuriems įstatymų suteikti valdingi įgaliojimai, be kita ko, reikalauti iš kitų asmenų, kad jie laikytųsi įstatymų, patys nepažeis įstatymų ir laikysis nepriekaištingo elgesio standartų. Įvertinus teisės aktais pavestų funkcijų svarbumą ir visuomenės požiūrį į statutinius valstybės tarnautojus, teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog pareiškėjas Tarnybinio patikrinimo metu nustatytais veiksmais pažemino pareigūno vardą.

Pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, atleidimas iš vidaus tarnybos, kai yra nustatomas pareigūno vardo pažeminimo faktas, yra imperatyvi įstatymo numatyta teisinė pasekmė. Kadangi pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, todėl nei ankstesnė pareigūno tarnyba, nei jo elgesys ar kaltės pripažinimas šios pasekmės taikymui negali turėti įtakos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2659-2012 ir kt.). Taigi, atsakovui nustačius, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, jo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią nurodytoje situacijoje atsakovas privalėjo taikyti.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, daroma išvada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. birželio 6 d. įsakymas Nr.30-TE-521 „Dėl komisaro G. B. atleidimo “ yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos – imperatyvi neteisėtų pareiškėjo veiksmų teisinė pasekmė.

Pareiškėjo prašymo reikalavimai įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas ir dėl įpareigojimo atsakovą išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką yra išvestiniai reikalavimai iš ginčijamo Įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos. Šiuo teismo sprendimu konstatavus, kad atsakovo priimtas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos yra pagrįstas ir teisėtas, nėra teisinių prielaidų tenkinti išvestinių prašymo reikalavimų. Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2016-07-01) 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo G. B. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.