Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1072-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-08
Bylos Nr.
2A-1072-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tatjana Žukauskienė, Marijonas Greičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
Atsakovas
UAB „Atva“
Ieškovas
R. K., R. M.
Trečiasis asmuo
A. Č.
Kategorijos
  • 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1072-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 11.10.; 14.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Marijono Greičiaus,sekretoriaujant I. Ulevičiūtei,dalyvaujant ieškovių atstovui adv. D. Aleksandrovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Atva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. K. ir R. M. ieškinį atsakovui UAB „Atva“ dėl darbo sutarties pripažinimo nutraukta bei išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo, tretysis asmuo - A. Č..

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovės R. K., R. M. bei S. V. 2008-10-22 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 2-6) dėl darbo sutarties pripažinimo nutraukta bei išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-12-21 nutartimi civilinė bylą Nr.2-4201-640/2009 dalyje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui UAB „ATVA“ dėl skolos priteisimo nutraukta, teismui patvirtinus ieškovės S. V. ir atsakovo UAB „ATVA“ sudarytą taikos sutartį (b.l. 196-197).

Šalies argumentai

Ieškovė R. K. ieškiniu prašė: pripažinti 2006-10-23 jos su atsakovu sudarytą darbo sutartį Nr. 1 nutraukta darbuotojo pareiškimu nuo 2008-09-03, 2) priteisti iš atsakovo jos naudai 6590,92 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2008-09-03; priteisti 7121,89 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2006-10-23 iki 2008-09-03; priteisti 10 163,16 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2008-09-04 iki 2008-10-23; priteisti 5800 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo 2008-10-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė atsakovo įmonėje dirbusi direktore, jos atlyginimas nuo 2007-12-19 yra 5800 Lt per mėnesį, vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro 282,31 Lt. Paaiškino, jog nepaisydamas jos, kaip direktorės, pranešimų apie tai, kad atsakovo įmonė negauna pelno, neturi lėšų atsiskaityti su darbuotojais, kreditoriais, atsakovo akcininkas nesiėmė jokių veiksmų tokiai įmonės padėčiai taisyti. Pažymėjo, jog delsdamas sumokėti priklausančias sumas, atsakovas privalo mokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

Ieškovė R. M. ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo jos naudai 3522,73 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2008-09-03; priteisti 2066,38 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2007-12-21 iki 2008-09-03; priteisti 5384,16 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2008-09-04 iki 2008-10-23; priteisti 3100 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2008-10-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji dirbo pas atsakovą buhaltere-administratore, mėnesinis atlyginimas buvo 3100 Lt, vidutinis darbo dienos - 149,56 Lt. 2008-09-03 darbo sutartis jos prašymu buvo nutraukta, tačiau atleidžiant iš darbo darbdavys neatsiskaitė.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Atva“ atsiliepimu į ieškinį (b.l.57-58) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Tvirtino, kad pačios ieškovės savo pareigas vykdė aplaidžiai, neužtikrino mokestinių prievolių vykdymo nustatytais terminais. Įmonės vadovas (ieškovė R. K.) privalo veikti įmonės ir jos akcininkų naudai bei interesais. Tuo tarpu ieškovių veiksmai rodo, kad vadovaujant ieškovėms, bendrovei galimai buvo daroma žala.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-01-26 sprendimu ieškovių R. K. ir R. M. ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo UAB „Atva“ 6590,92 Lt darbo užmokesčio, 7121,89 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 15 963,16 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, 800 Lt atstovavimo išlaidų ieškovės R. K. naudai; 2) priteisė iš atsakovo UAB „Atva“ 3522,73 Lt darbo užmokesčio, 2066,38 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 8484,16 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, 72 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. M. naudai; 3) sprendimo dalį dėl ieškovių vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, atitinkamai R. K. – 5800 Lt, R. M. – 3100 Lt įpareigojo vykdyti skubiai; 4) priteisė iš atsakovo 1312 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. 5) pakeitė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-10-28 nutartimi (b.l. 51) atsakovo UAB „Atva“ atžvilgiu taikyto turto arešto mastą, sumažindamas jį iki 43 749,24 Lt sumos. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendė, kad už dirbtą laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2008-09-03 atsakovas su ieškovėmis nėra atsiskaitęs, jų darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio dydžio nenuginčijo, todėl priteisė iš atsakovo ieškovių naudai minėtas darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas sumas (DK 176-177 str.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovėms atsakovas nėra išmokėjęs darbo užmokesčio už vieną mėnesį, tačiau jau ilgą laiką - nuo 2008 m. rugsėjo mėn., ir dėl to jų kaltės nėra, tenkino ieškovių reikalavimus priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (CK 1.5 str., DK 141 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Atva“ apeliaciniu skundu (b.l. 218-219) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-02-26 sprendimą ir ieškovių R. K. bei R. M. ieškinį atmesti. Tvirtina, jog teismas visiškai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl atsakovo pateiktų argumentų byloje. Atkreipia dėmesį, jog atsakovo direktorius teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės, eidamos vadovaujančias pareigas UAB „Atva“, savo pareigas vykdė aplaidžiai. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-09-26 priminimo Nr. 14-07-40565, jos neužtikrino mokestinių prievolių vykdymo nustatytais terminais, o įmonės direktorė R. K. nutraukė darbo santykius su atsakovu, kai įmonė visiškai negalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir įmonės sąskaitose nebuvo jokių piniginių lėšų. Tokią įmonės padėtį nulėmė netinkamas vadovavimas. Teigia, jog visiškai nepagrįstai ieškovėms buvo priteista kompensacija už nepanaudotas atostogas. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovės, dirbusios įmonėje nuo 2006 m., nei karto neatostogavo. Tačiau DK 174 str. 1 d. numatyta, jog kasmetines atostogas leidžiama perkelti tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. Tokių prašymų ar sutikimų atsakovo dokumentacijoje nėra, kas patvirtina, kad ieškovėms kasmetinis poilsio laikas nebuvo būtinas, nes laisvo laiko jos turėjo pakankamai darbo metu. Be to, kompensacijos ieškovių naudai už nepanaudotas atostogas priteisimas daugiau nei už trejus metus neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų, nes privalomas kasmetinių atostogų suteikimas priklauso nuo įmonės vadovo valios. Taip pat tvirtina, jog teismas turėjo atmesti ieškovių reikalavimą priteisti kompensaciją už uždelstą atsikaityti laiką, kadangi dėl įmonės nemokumo kalta pati įmonės vadovybė.

Atsiliepimas

Ieškovės R. K. ir R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 229-230) prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-01-26 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo visas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti jų netinkamą darbą ir tuo sukeltą žalą, todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovo neįrodytus teiginius. Kita vertus, remiantis atsakovo argumentais, įstatymas nesuteikia atsakovui teisės nemokėti pagal darbo sutartį priklausančių išmokų. Darbo sutartys buvo nutrauktos savo noru, atsakovui iš esmės sustabdžius veiklą ir nustojus mokėti darbo užmokesčius, juo labiau, kad atsakovas nereiškė ieškinio ir po darbo sutarties nutraukimo, nenurodė kitų teisėtų jo prievolių pasibaigimo pagrindų. Pabrėžia, jog teisė į atostogas negali būti atimta ar apribota be teisėto pagrindo, o atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė jų teisės į atostogas bei kompensacijos dydžio pagrįstumo. Nurodo, jog dirbo atsakovo įmonėje be atostogų nuo darbo sutarčių sudarymo, tačiau teisės į atostogas neatsisakė, juo labiau, kad toks atsisakymas prieštarautų įstatymui ir būtų niekinis (DK 2 str. 1 d. 5 p. ir 6 p., 165 str. 1 d., CK 1.80 str. 1 d.). Pažymi, jog darbdavys organizuoja verslą, iš kurio gauna pelną, tačiau juo su darbuotojais nesidalina, dėl to darbdavys, o ne darbuotojas privalo prisiimti ir pelno nebuvimo riziką. Šiuo pagrindu darbuotojui priklauso teisė į kompensaciją, jeigu uždelsta atsiskaityti tiek dėl darbdavio kaltės, tiek objektyvios rizikos atveju (DK 141 str. 3 d.). Finansinių išteklių neturėjimas nėra aplinkybė, atleidžianti nuo prievolių vykdymo (CK 6.212 str. 1 d.). Tuo tarpu atsakovas neįrodė jų (ieškovių) kaltės dėl jo verslo nuosmukio ir darbo užmokesčio neišmokėjimo, todėl teismas pagrįstai priteisė kompensaciją už delsimą su jomis atsikaityti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodomus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme. Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir išklausiusi ieškovių atstovo paaiškinimus dėl skundų argumentų, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė darbo teisinius santykius reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų reikalavimų, į bylą pateiktų įrodymų pagrindu teisingai nustatė faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl apelianto (darbdavio) pareigos atsiskaityti su atleidžiamomis iš darbo darbuotojomis, savo išvadas tinkamai argumentavo (CPK 185 str.).

Byloje nustatyta, kad ginčo šalis siejo darbo teisiniai santykiai (b.l. 7-10, 28-30), ieškovės R. K. ginčas dėl jų pasibaigimo įforminimo išsisprendė pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šią bylą (b.l. 83-86). Ši ieškovė ir darbdavys, atstovaujamas bendrovės akcijų savininko, 2007-12-19 sulygo dėl 5800 Lt darbo užmokesčio jai mokėjimo (b.l. 86), atitinkamai ieškovei R. M. darbdavys buvo įsipareigojęs mokėti 3100 Lt mėnesinį darbo užmokestį (b.l. 87) (DK 95 str. 3 d.).

Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia neteisingu, jo manymu, faktinių aplinkybių, susijusių su pačių ieškovių darbu, įvertinimu – pasak apelianto, bylą nagrinėjęs teismas neįvertino, jog direktorė ir buhalterė savo pareigas vykdė aplaidžiai ir neužtikrino mokestinių prievolių į valstybės biudžetą įvykdymo nustatytais terminais. Teisėjų kolegija vertina tokius apelianto argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

Viena vertus, tokios aplinkybės, net jas įrodžius tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 12 str., 177 str., 178 str.), ko šiuo atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, neįvyko, galėtų sąlygoti tik darbuotojų drausminės ar materialinės atsakomybės atsiradimą, tačiau pačios savaime neapspręstų joms nustatyto darbo užmokesčio dydžio, kaip tą traktuoja apeliantas. Pagal DK 94 str., darbdavys, įsipareigodamas mokėti darbuotojui konkretų darbo užmokestį, darbo sutartyje turi įvardinti valandinį tarifinį atlygį, mėnesinę algą, priemokas, priedus, aptarti kitas darbo užmokesčio mokėjimo sąlygas (darbo užmokesčio sistemą, mokėjimo tvarką ir t.t.). Tai reiškia, kad šalims sutarus dėl konkretaus darbo užmokesčio, jo dydis (sudėtinės dalys) sutartyje yra nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią. Abiem darbo sutarties šalims – darbdaviui ir darbuotojui – yra privalomos tos sąlygos, kurios yra įtrauktos į darbo sutartį. Įstatymų leidėjo valia, draudžiama keisti darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbuotojo darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo (DK 120 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje ši nuostata aiškinama kaip reikalavimas darbdaviui nekeisti būtent darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio. Šiuo konkrečiu atveju ieškovių darbo sutarčių sąlygos, kuriomis darbdavys įsipareigojo mokėti kiekvienai jų, atitinkamai R. K. – 5800 Lt, o R. M. - 3100 Lt darbo užmokestį per mėnesį, nebuvo nei pakeistos, nei papildytos. Taigi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovių reikalavimų šioje dalyje pagrįstumą, nuo teismų formuojamos praktikos nenukrypo. Ginčo dėl fakto, kad atleidžiant darbuotojas iš darbo su jomis atleidimo dieną nebuvo atsiskaityta, kaip tokią pareigą darbdaviui nustato DK 141 str. 1 d. , byloje nekilo.

Kita vertus, apeliantas (darbdavys) šioje byloje darbuotojų materialinės atsakomybės dėl netinkamo vadovavimo ir dėl to žalos jam padarymo klausimo tinkama procesine forma –priešieškiniu - net nekėlė ir jokių priešpriešinių reikalavimų nereiškė, todėl ir dėl šios priežasties tokie skundo argumentai nesuponuoja teismo sprendimo neteisėtumo ar jo nepagrįstumo.

Esant šioms aplinkybėms apelianto skundo teiginiai, kad neatsiskaitymą su darbuotojomis nulėmė jų pačių netinkamas darbas ar vadovavimas įmonei, teisiškai neaktualūs ir nepateisina darbo užmokesčio ieškovėms jų atleidimo dieną neišmokėjimo. Darbdavio įmonės nemokumas įstatymo nėra numatytas kaip priežastis, kuri galėtų pakeisti DK 141 str. nustatytas atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotojų taisykles, dar daugiau, jos taikytinos net ir tuomet, kai darbuotojas iš darbo atleidžiamas darbdavio valia dėl darbuotojo kaltės ar darbo drausmės pažeidimų.

Skundo argumentai, jog darbuotojos (ieškovės) neatostogavo jų pačių pasirinkimu, nes joms kasmetinis poilsio laikas nebuvo būtinas, todėl dabar negali pretenduoti į kompensaciją už nepanaudotas atostogas, taip pat visiškai nepagrįsti ir neatitinka įstatymų leidėjo pozicijos tuo klausimu, taip pat akivaizdžiai prieštarauja DK 35 str. ir CK 1.5 str. įtvirtintam teisės normų, nustatančių darbo teisių įgyvenimą bei pareigų vykdymą, sąžiningam aiškinimui. DK 174 str. sieja kasmetinių atostogų perkėlimą su vienintele sąlyga - su paties darbuotojo valia, tačiau reikalavimo, kad tokia valia būti išreikšta tik raštu, kaip tai traktuoja apeliantas, įstatymas nenustato. Todėl vien faktas, kad bendrovės dokumentuose nebuvo rasti prašymai dėl ieškovių kasmetinių atostogų perkėlimo, nesuponuoja kitokio šios situacijos vertinimo. Pagal DK 175 str. ir 177 str., atleidimo iš darbo atveju darbuotojas turi pasirinkimo teisę - arba jam suteikiamos nepanaudotos kasmetinės atostogos, arba, kuomet darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Ieškovės pasirinko pastarąją galimybę ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią kompensaciją joms priteisė.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto pateiktu DK 141 str. 3 d. aiškinimu. Ši teisės norma numato darbdavio pareigą visais atvejais, t.y. nepaisant paties darbdavio kaltės buvimo ar nebuvimo, sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju laiką, kuomet dėl neatsiskaitymo nėra paties darbuotojo kaltės. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad tokia darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės atveju. Apeliaciniame skunde įvardinta aplinkybė, kad įmonės administracijos vadovė bei buhalterė išėjo savo iš darbo būtent tuo metu, kai apelianto įmonės sąskaitoje nebuvo lėšų, negali būti traktuojama kaip kalti šių darbuotojų veiksmai, kaip ir įmonės nemokumas negali būti siejamas su netinkamu vienos iš ieškovių vadovavimu, iki nebus įrodyta priešingai. Jau minėta, ieškovės R. K., kaip bendrovės direktorės, veiksmų neteisėtumas šioje byloje nebuvo įrodytas, ir vien apelianto skundo teiginių tokiam teisiškai reikšmingam faktui nustatyti nepakanka. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad DK 141 str. 3 d. įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką yra papildomas tokio darbuotojo teisių apsaugos svertas. Jei darbdavys netinkamai vykdo pareigą laiku atsiskaityti pasibaigus darbo teisiniams santykiams, ir dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Pažymėtina, kad ieškovė R. K., kurios teisinis statusas ir vykdomos bendrovės administracijos vadovo darbo funkcijos suponavo jai pareigą bendradarbiauti su bendrovės savininku, šią pareigą įgyvendino, kelis kartus informavusi įmonės akcijų savininką apie kritinę bendrovės finansinę padėtį (b.l. 11, 31-33). Tai, kad darbo užmokesčio nemokėjimas nebuvo ilgalaikis – darbo užmokestis abiems ieškovėms nesumokėtas tik už vieną mėnesį ir kelias kito mėnesio dienas iki joms nutraukiant darbo santykius, vertinant sąžiningumo aspektu leidžia tvirtinti priešingai, nei tą daro apeliantas, kad direktorė R. K. nepiktnaudžiavo savo padėtimi ir neprisidėjo prie dar didesnių apelianto bendrovės nuostolių atsiradimo. Taip pat byloje nesama ir duomenų, jog objektyvių kliūčių sumokėti darbuotojams darbo užmokestį jų atleidimo dieną neegzistavo (įmonės sąskaitoje buvo pakankamai lėšų atsiskaitymui ar panašios aplinkybės). Išanalizuota faktinė situacija leidžia teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad darbdavio prievolę sumokėti darbuotojoms darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką eliminuojančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentai jo pakeisti ar panaikinti prielaidų nesudaro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Atva“ 16 (šešiolika) litų šešiasdešimt centų procesinių pašto išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Tatjana ŽukauskienėMarijonas Greičius