- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-01
- Bylos Nr.
- e2S-580-921/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00535-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės Vilniaus
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-30352-1045/2024 pagal ieškovės akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklai ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) Vilniaus šilumos tinklai (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš atsakovo A. S. (toliau – atsakovas) 538,35 Eur skolą, 9,29 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 2 d. tenkino ieškovės reikalavimą ir išdavė teismo įsakymą. Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriuos teismas priėmė 2024 m. rugsėjo 23 d. Ieškovei pateikus ieškinį, teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi panaikino teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-15504-1050/2024.
Šalies argumentai
3. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 632,02 Eur skolą, 19,65 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Ieškinys priimtas 2024 m. spalio 14 d. Procesiniai dokumentai įteikti atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio nustatyta tvarka – per teismo elektroninių paslaugų portalą. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai.
5. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gruodžio 10 d. gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti – sumokėti 55 Eur dydžio žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima spręsti, apie kokį konkrečiai generatorių atsakovas nurodo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kada buvo kreiptasi dėl jo išdavimo ir kada buvo gautas naujas generatorius.
7. Teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis atsakovui buvo įteikta per teismo elektroninių paslaugų portalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 7 d. nutartimi atsakovo A. S. pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino jį atsakovui.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis atsakovui įteikta 2024 m. gruodžio 18 d. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartyje nustatytų trūkumų, nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ėmėsi jam prieinamų priemonių, jog procesinis dokumentas (pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo) būtų parengtas tinkamai ir byla būtų kuo operatyviau išnagrinėta, tačiau dėl objektyvių priežasčių atsakovui to nepavyko pasiekti. Kadangi nei nustatytu terminu, nei nutarties priėmimo metu procesinio dokumento trūkumų atsakovas nepašalino, tinkamai parengto pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui nepateikė (nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė papildomų rašytinių įrodymų), teismas procesinį dokumentą (pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo) laikė nepaduotu ir grąžino atsakovui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas prašo teismo pripažinti, kad A. S. nepraleido termino ir tinkamai bei laiku įvykdė nutartį, bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. priimtą nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovas pažymi, kad nuo 2024 m. gruodžio 16 d. iki 2025 m. sausio 6 d. jis atostogavo. Prie teismų sistemos prisijungė tik 2025 m. sausio 7 d. grįžęs iš atostogų ir nedelsiant įvykdė reikalavimus bei pašalino trūkumus. Atostogų metu nesinaudojo el. paštu ir negavo pranešimo apie teismo nutartį. Paskyra nebuvo aktyvi. Dėl minėtų priežasčių, atsakovo nuomone, terminas trūkumams šalinti nebuvo praleistas.
10.2. Atsakovas pažymi, kad ieškovas pareiškė aiškiai nesąžiningą ieškinį, neturėdamas reikalavimo teisės, todėl svarbu įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje numatytas teismo teises ir pareigas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Atsakovo nurodoma procesinio termino praleidimo aplinkybė – atostogos yra visiškai nepagrįsta, nes atsakovas savo turtu ir su juo susijusiais klausimais privalo rūpintis visuomet, nepriklausomai ar jis atostogauja, ar ne. Atsakovas, pateikdamas 2024 m. vasario 10 d. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, galėjo teismą informuoti, jog nurodytomis datomis jis planuoja atostogauti ir iš karto prašyti pratęsti procesinius terminus ar nukelti teismo posėdžių datas, jei tokie būtų paskirti. Tačiau atsakovas nei kartu su 2024 m. gruodžio 10 d. pareiškimu, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jo nurodomą aplinkybę.
11.2. Tai, kad atsakovas netikrino paskyros atostogų metu ir iš teismo gautus dokumentus patikrino tik 2024 m. sausio 7 d., yra paties atsakovo atsakomybė. Jis privalo tikrinti ir stebėti gaunamus dokumentus, bei atitinkamai ir laiku į juos reaguoti. Atsakovas turi aktyvią Liteko VEP paskyrą, yra EPP (Elektroninių paslaugų portalo) sistemos vartotojas ir buvo davęs sutikimą procesinius dokumentus gauti el. ryšių priemonėmis. Todėl privalo ją tikrinti visuomet, nebent nuspręstų tą paskyrą deaktyvuoti ar išreikštų norą procesinius dokumentus gauti kitais būdais.
Šalies argumentai
11.3. Ieškovės nuomone, atsakovo nurodytos priežastys negali būti laikomos pateisinančiomis termino praleidimą.
11.4. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į šios bylos pareikštą ieškinį. Ieškovė pažymi, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. iš trečiojo asmens mažosios bendrijos Octopus Trading gavo 700 Eur dydžio mokėjimą, kurio paskirtyje buvo nurodytas tik kliento kodas bei vardas, pavardė. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 25 d. laišku (kurį pridėjo atsakovas) pati kreipėsi į atsakovą, prašydama patikslinti už kurią skolą yra atliktas šis mokėjimas, priešingu atveju, gautas mokėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.55 straipsnio nuostatomis, bus panaudotas dengti seniausią atsakovo skolą. Atsakovas į ieškovės laišką nesureagavo, nepateikė jokio atsakymo dėl skolos dengimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė gautą 700 Eur sumą paskyrė dengti seniausiai atsakovo skolai – priteistam skolos likučiui pagal civilinę bylą Nr. e2-501-931/2021. Atsižvelgiant į tai, 2024 m. lapkričio 12 d. priimtas teismo sprendimas už akių nėra įvykdytas, skola šiai dienai nėra padengta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepašalinus nustatytų trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 632,02 Eur skolą, 19,65 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gruodžio 10 d. gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą nutartyje nurodytiems pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti – sumokėti 55 Eur dydžio žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima spręsti, apie kokį konkrečiai generatorių atsakovas nurodo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kada buvo kreiptasi dėl jo išdavimo ir kada buvo gautas naujas generatorius. 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis atsakovui buvo įteikta per teismo elektroninių paslaugų portalą (CPK 175¹ straipsnis).
15. Atsakovui per 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatytą terminą nepašalinus nutartyje nustatytų pareiškimo trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino atsakovui.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių.
17. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pasyviosios šalies teisės ir teisėti interesai ir, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.
18. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat pareiškimą paduodančios šalies prašymas bei visi kiti šalies reikalavimai, argumentai. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 3 dalis).
19. Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumai šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka (CPK 287 straipsnio 5 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju atsakovas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumai. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 16 d. iki 2025 m. sausio 6 d. atostogavo. Atostogų metu nesinaudojo el. paštu ir negavo pranešimo apie teismo nutartį, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Atsakovo teigimu, paskyra nebuvo aktyvi. Jam apie priimtą 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį tapo žinoma tik 2025 m. sausio 7 d. grįžus iš atostogų. Jis nedelsiant įvykdė reikalavimus bei pašalino trūkumus. Dėl minėtų priežasčių, atsakovo nuomone, terminas trūkumams šalinti nebuvo praleistas.
21. Vertinant atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).
22. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir aprašas) 22 punkte numatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Liteko VEP posistemio paskyroje ir jo Liteko VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato Liteko VEP posistemio paskyrą. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungę prie Liteko VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų. Šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Pažymėtina, kad aktyvuojant paskyrą yra galimybė susipažinti su visu taisyklių tekstu.
23. Taisyklių 35 punkte nurodyta, jog paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Taip pat, paslaugų gavėjas turi teisę deaktyvuoti savo paskyrą, taip atšaukdamas savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra sudaręs sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotojas, Liteko VEP paskyra yra aktyvi. Nėra duomenų, kad atsakovas būtų pateikęs prašymą deaktyvuoti paskyrą. Tiek pareiškimą dėl sprendimo už akių paržiūrėjimo, tiek atskirąjį skundą bei prašymą dėl trūkumų šalinimo atsakovas pateikė per EPP sistemą. Atsakovas, aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungęs prie EPP sistemos ir autentifikuodamas taisyklių nustatyta tvarka), patvirtino, kad susipažino su taisyklėmis ir sutiko laikytis jų sąlygų bei sutiko gauti procesinius dokumentus EPP paskyroje. Be to, prisijungęs prie sistemos, atsakovas informuojamas ne tik apie naujausius, bet ir apie visus jam aktualius įvykius sistemoje. Vartotojo valios išraiška yra pasirinkti susipažinti su jam aktualiais pranešimais.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo atsakovui buvo išsiųsta per EPP sistemą 2024 m. gruodžio 17 d.
26. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje numatyta, jog šio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Taigi, priešingai nei atskirajame skunde nurodo atsakovas, nagrinėjamu atveju jam 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis laikytina įteikta 2024 m. gruodžio 18 d., o ne 2025 m. sausio 7 d. Todėl terminas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumų šalinimui baigėsi 2024 m. gruodžio 25 d. imtinai. Prašymą dėl trūkumų šalinimo atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė tik 2025 m. sausio 15 d., t. y. pasibaigus nustatytam terminui trūkumams pašalinti.
27. Nagrinėjamu atveju atsakovas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad nuo 2024 m. gruodžio 16 d. iki 2025 m. sausio 6 d. atostogavo. Atostogų metu nesinaudojo el. paštu ir negavo pranešimo apie teismo nutartį. Jam apie priimtą 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį tapo žinoma tik 2025 m. sausio 7 d. grįžus iš atostogų. Tačiau atsakovas nei kartu su prašymu dėl trūkumų šalinimo, nei su atskaruoju skundu nepateikė nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Taip pat prašyme dėl trūkumų šalinimo neprašė atnaujinti praleisto termino trūkumams pašalinti, o teismas netūrėjo pagrindo savo iniciatyva jo atnaujinti.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2,3 dalys).
29. Nustačius paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog nei per nustatytą terminą, nei iki skundžiamos nutarties priėmimo atsakovas nepašalino nustatytų procesinio dokumento trūkumų – nepateikė teismui tinkamai parengto pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo (nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė papildomų rašytinių įrodymų). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo laikyti nepaduotu ir jį grąžintinas atsakovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
30. Nors atsakovas atskirajame skunde kelia ieškinio (ne)pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai dėl ieškinio nepagrįstumo, nepatenka į nagrinėjimo klausimo dėl pareiškimo trūkumų šalinimo ribas, t. y. nėra apeliacijos objektas. Nurodytos aplinkybės būtų aktualios sprendžiant klausimą dėl pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumo. Todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
Dėl bylos baigties
31. Apibendrindamas tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nutarė atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikyti nepaduotu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-–39 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.