Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2019-07-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-405-804/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-22
Bylos Nr.
II-405-804/2019
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00170-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Pažeidėjas
E. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-405-804/2019Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00170-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.3.; 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 22 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas,sekretoriaujant Renatai Šimkuvienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. R.,jo atstovui advokatui V. B.,

institucijos, surašiusios protokolą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovams V. G. ir S. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. R. skundą dėl Valstybinės miškų tarnybos 2019-05-22 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ANR_N-23-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. R. prašo panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir VMT) 2019-05-22 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ANR_N-23-2019 (toliau – Nutarimas) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. R. bei jo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė skundo argumentus, jog nutarimas, kuriuo jis pripažintas padaręs ANK 273 str. 2 d numatytą nusižengimą, yra nepagrįstas, nes jis jokio nusižengimo nepadarė. Pripažįsta, kad 2017 m. lapkričio 7-8 d. iš tikrųjų atliko miško kirtimo darbus I. N. nuosavybės teise priklausančiame miške. Čia buvo kertami atskiri išversti, nulaužti ar kitaip labai pažeisti medžiai, t. y. buvo atliekamas atrankinis sanitarinis miško kirtimas, kuriam miško kirtimo leidimas nėra reikalingas. Iš viso buvo nukirsta 114 vnt. medžių, ir VMT pripažino, kad 57 vnt. medžių - sausuolių ir žalių virtuolių - iškirsti teisėtai, o kiti 57 vnt. medžių, kurie įvardijami kaip žalios pušys - iškirsti neteisėtai. Pareiškėjo teigimu, visi medžiai buvo iškirsti teisėtai. Miško kirtimo taisyklių 78 p. nustatyta, kad atrankiniais sanitariniais miško kirtimais kertami labai pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai arba tokių medžių grupės, užimančios mažesnį kaip 0,1 ha plotą ir kt. Miško sanitarinės apsaugos taisyklių (toliau – MSA) 3 p. nustatyta, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo sekti miško sanitarinę būklę, stebėti abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytus pažeidimus, saugoti mišką nuo miško kenkėją ligų ir kitų neigiamų veiksnią bloginančių miško sanitarinę būklę. MSA 4 p. nustatyta, kad atrankinis sanitarinis miško kirtimas- sanitarinis miško kirtimas, kai iškertami labai pažeisti medžiai ir sausuoliai arba tokių medžių grupės, užimančios mažesnį kaip 0,1 ha plotą ir kt., o plynasis sanitarinis miško kirtimas – pažeisto medyno iškirtimas plynai nepriklausomai nuo medyno amžiaus. Šiuo atveju buvo kertami atskiri išversti, nulaužti ar kitaip labai pažeisti medžiai. MSA 4 p. nustatyta, kad abiotiniai veiksniai - neorganiniai, cheminiai ir fiziniai veiksniai arba jų visuma, darantys tiesioginį ar netiesioginį poveikį miško augalijai. Stipri vėtra, nuo kurios išvirto ir/arba nulūžo medžiai, pagrindinės medžių šakos ir pan., yra fizinis veiksnys, darantis tiesioginį neigiamą poveikį miško augalijai, bloginantis miško sanitarinę būklę, t. y. abiotinis veiksnys, todėl miško savininkė ir/ar jos įgalioti asmenys turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą vykdyti sanitarinį miško kirtimą. 2017 m. rugpjūčio mėnesį siautusios vėtros miško medžiams padarė dvejopą poveikį - vieni medžiai buvo visiškai ar iš dalies išversti, o kitų medžių kamienai buvo nulaužti ar perlaužti įvairiame aukštyje, nulaužtos pagrindinės šakos. Dėl šių pažeidimų tolesnis medžių augimas neįmanomas. Be to, kai kurie medžiai buvo pažeisti šakninės pinties (pintainio), t. y. pavojingo medžių kenkėjo, todėl šiuos medžius taip pat buvo būtina nukirsti (Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 4 p.). VMT 57 vnt. visiškai ar iš dalies išvirtusių medžių paskaičiavo kaip sausuolius ir žalius virtuolius, o likusius 57 vnt. medžių kelmų, kurie buvo natūralioje padėtyje, paskaičiavo kaip žalias pušis. Tačiau vien tik pagal kelmus negalima nustatyti, ar toje vietoje stovėjo įvairiame aukštyje nulaužtas medis, ar natūraliai augantis medis, kadangi medžio kamienas, kokio aukščio iki lūžio jis bebūtų, pjaunamas prie pat žemės (pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 43 p.). Patikrinimas buvo atliktas 2017-11-30, o miško kirtimo darbai buvo atliekami 2017-11-07 – 2017-11-08, todėl tuo metu nukirstų medžių toje vietoje jau nebuvo – jie buvo jau išvežti. Tačiau aplinkybę, kad I. N. miške buvo išversti ir nulaužti medžiai, patvirtina tai, kad ir pati VMT pripažino, jog buvo mažiausiai 57 vnt. sausuolių ir žalių virtuolių medžių. Kad miško kirtimo leidimas reikalingas plynam sanitariniam miško kirtimui, nurodyta Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 38.2 p. ir Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-30 įsakymu Nr. D1-1055) 39-42 p. p. LR Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu (LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 632 redakcija) patvirtintų „Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų“ 20.3 p. ir 20.4 p. (toliau – Nuostatų) expressis verbis nustatyta, kad: leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos; atrankinius sanitarinius kirtimus. Todėl pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai be miško kirtimo leidimo atliko atrankinį sanitarinį miško kirtimą.

Be to, pareiškėjas nelaiko, jog jis yra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 273 str. 2 d., subjektas. Miško, kuriame buvo atliktas sanitarinis kirtimas, savininkė yra I. N.. Kirtimą organizavo savininkės įgaliotas asmuo K. Š., o UAB „Nojaus giria“, kurios direktorius yra administracinėn atsakomybėn traukiamas E. R., atliko rangos darbus, t. y., miško kirtimą. Taigi, pareiškėjas nėra nei miško naudotojas, nei valdytojas. Miškų įstatymo 9 str. 6 d., nustatyta, kad draudžiama atlikti miško kirtimo darbus negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Pagal Nuostatų 21 p. pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Tarnybos teritoriniam padaliniui turi pateikti privačių miškų savininkai. Todėl nėra aišku, kodėl jis traukiamas administracinėn atsakomybėn už Nuostatų 21 p. pažeidimą.

Liudytojas K. Š. parodė, kad 2017 m. vasarą per Elektrėnų ir Trakų rajono savivaldybes praūžė škvalas, pridaręs daug žalos medžiams, kurie pradėjo džiūti. Dėl to jo dukros I. N. miške buvo numatytas sanitarinis kirtimas. Jis turi rašytinį dukros įgaliojimą reikalų tvarkymui su Nacionaline mokėjimo agentūra, notarais, o miškų tvarkymui turėjo tik žodinį jos įgaliojimą. Jo nuomone, pagal Privačių miškų tvarkymo nuostatų 20-21 p. šiems darbams nereikėjo nei leidimo, nei pranešimo. Jei yra sausuoliai ir vėjavartos, nereikalingas nei pranešimas, nei leidimas, tačiau jei yra vėjalaužos ir kenkėjai – reikia. Šiuo atveju buvo sausuoliai ir vėjavartos, todėl nei leidimo, nei pranešimo nereikėjo. Sanitarinius kirtimo darbus dukros miške atliko UAB „Nojaus giria“ darbininkai, vadovaujami E. R.. Jis pats miškus tvarko jau 22 metus, 15 metų yra Lietuvos mišku savininkų asociacijos valdymo organo narys. Nagrinėjamu atveju, pašalintų medžių šakos buvo apdžiūvusios, o kelmai dar buvo žali, todėl nereikėjo nei leidimo, nei pranešimo. Jo praktikoje ne kartą atlikti tokie kirtimai anksčiau niekam neužkliuvo. Net jie medis yra išvirtęs su šaknimis, ji nupjovus kelmas atsistos į vietą. Būna, kad vėjavarta ir nedaug pasvirusi. Likus tik kelmui medžio būklės nustatyti yra neįmanoma. Medžiai šiuo atveju buvo iškirsti savininko nuožiūra, o tokiais atvejais teisė spręsti savininkui yra numatyta teisės normose. Jis kirtimo darbuose nedalyvavo, tačiau dalyvavo patikrinime 2017-11-30. Nežadėjo UAB „Nojaus giria“ direktoriui E. R. vėliau pateikti kokį nore leidimą ar pranešimą, nes buvo įsitikinęs, jog joks leidimas nebuvo reikalingas.

Atsiliepimas

Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Institucija) atstovai teismo posėdyje prašė skundo netenkinti ir iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, jog Miškų įstatymo 9 str. 6 d., nustato, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Pranešimas prilyginamas bendrai leidimo kirsti mišką sąvokai. Teisės aktai nustato tik skirtingas leidimo kirsti mišką gavimo ir parnešimo apie ketinimą kirsti mišką pateikimo procedūras. Jeigu kirtimas vykdomas neturint vieno iš šių dokumentų, neišskiriant ar pagal leidimą kirsti mišką, ar pagal pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, vykdomą teisės aktus pažeidžianti veikla. Tai, kad pareiškėjas pagal Privačių miškų tvarkymo nuostatų 21 p., neturėjo teisės pateikti pranešimo apie ketinimą kirsti mišką, nepašalina jam pareigos prieš vykdant miško kirtimą įsitikinti, kad toks pranešimas yra pateiktas, t. y., vykdoma teisės aktams nepriešinga veika. Juo labiau, pareiškėjas, kaip įmonės, kuri užsiima medienos ruoša, vadovas, turėjo ir privalėjo būti susipažinęs su miškų tvarkymą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. R. skunde netinkamai interpretuoja atrankinius sanitarinius kirtimus reglamentuojančias teisės normas, tokiu būdu siekdamas išvengti atsakomybės. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 2 str. 26 p. (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustato, kad sanitarinis miško kirtimas – miško kirtimas, kai siekiant išvengti ligų ar miško kenkėjų plitimo plynai kertami stichinių nelaimių ar biotinių veiksnių sudarkyti ar žuvę medynai arba neplynai iškertami pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos (teismas pažymi, kad Institucija komentuoja Miškų įstatymo 2 str. 25 p. nuostatą, galiojusią inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo metu). Miškų įstatymo 9 str 6 d. numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Pagal Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punktą, teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą, nuo leidime nurodytos datos. Leidimai neprivalomi privačių miškų savininkams Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte nustatytais atvejais. Nuostatų 20 p. nurodyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus nurodytus 20.1-20.8 punktuose: <...> 2) atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos; 3) atrankinius sanitarinius kirtimus <...>. Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti Nuostatų 20.3, 20.4, 20.5. 20.7 ir 20.8 punktuose nurodytus kirtimus, privalo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką VMT teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra numatyti kirsti miškai. Pareiškėjas skunde cituoja Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.3 p., t. y. atvejį, kai leidimas nereikalingas vykdant atrankinį sanitarinį kirtimą. Tačiau šiuo atveju vis tiek buvo būtinas pranešimas apie ketinamą kirsti mišką, o tokio pranešimo pateikta nebuvo. Taip pat skunde cituojamas Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20.2 p., tačiau pagal nusižengimo metu galiojusią šio punkto redakciją, teisė kirsti vėjalaužas nenumatyta, nustatyta teisė kirsti tik sausuolius ir vėjavartas.. Jeigu laikyti, kad pareiškėjas kirto tik vėjalaužas, jis nesilaikė Nuostatų 31 p. reikalavimų. Jis atliko kirtimus, negavęs nustatyta tvarka išduoto leidimo ir nepateikęs pranešimo dėl miško valdoje ketinamų vykdyti kirtimų, tuo pažeidė Miškų įstatymo 9 str. 6 d., Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20-21 p., Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 p. reikalavimus, t. y. įvykdė savavališką kritimą, todėl jo veika atitinka ANK 273 str. 2 d. numatyto nusižengimo sudėtį. Protokolą surašiusios institucijos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

E. R. 2019-05-16 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMT-ANR_P-88-2019 (toliau – Protokolas) dėl to, kad UAB „Nojaus giria“ darbuotojai, vadovaujami direktoriaus E. R., laikotarpiu nuo 2017-11-07 iki 2017-11-08 I. N. miške (Prūdžionių k., Trakų sen., Trakų r. sav., žemės sklypo kadastro Nr. 7920/0004:253) organizavo sanitarinių medžių iškirtimą, kurio metu savavališkai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, iškirsta 57 vnt. žalių pušų, kurių tūris 29,32 kubiniai metrai. E. R. įmonė UAB „Nojaus giria“ atliko atrankinį sanitarinį miško kirtimą, iškirto žalius medžius, neturėdama Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio pateikti bei suderinto pranešimo apie ketinimą kirsti mišką, tuo buvo padaryta žala aplinkai, pažeisti Miškų įstatymo II skyriaus 9 straipsnio 6 dalies reikalavimai, o taip pat pažeisti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų III dalies 21 punkto reikalavimai, kai vykdant Atrankinius sanitarinius kirtimus privaloma pateikti Pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, t. y. pažeidė Miškų įstatymo 9 str. 6 d. reikalavimus. Šie E. R. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 str. 2 d.

E. R. VMT 2019-05-22 nutarimu (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ANR_N-23-2019 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 273 str. 2 d., ir jam, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, paskirta 880Eur bauda, t. y. 273 str. 2 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ANK 5 str.).

Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio nusižengimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

ANK 273 str. 2 d. nustato administracinę atsakomybę už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų.

ANK 641 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip minėta, Protokole ir skundžiamame Nutarime E. R. veika kvalifikuota pagal ANK 273 str. 2 d., kurioje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų. Taigi, veikai kvalifikuoti pagal ANK 273 str. 2 d. būtina nustatyti, jog minėti veiksmai buvo atlikti savavališkai, t. y. nesilaikant nustatytos miškų kirtimo tvarkos. Tiek Nutarime, tiek Protokole VMT konstatavo, kad UAB „Nojaus giria“ darbuotojai, vadovaujami direktoriaus E. R. vykdė miško kirtimą ir be 57 vnt. sausuolių ir žalių virtuolių (kurių tūris 17,5 kubiniai metrai), papildomai „savavališkai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, iškirto 57 vnt. žalių pušų, kurių tūris 29,32 kubiniai metrai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. R. argumentuodamas Nutarimo nepagrįstumą ir neteisėtumą, nurodė, kad Nutarime nurodyta, jog buvo padaryta žala aplinkai. Tačiau, kokia padaryta žala konkrečiai nenurodyta. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas.

ANK 617 str. 1 d. nustato, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Šiuo atveju Protokole nenurodyta kokia konkrečiai padaryta žala gamtai. Nors Institucija atsiliepime į skundą nurodo, jog nors pagal Miškų įstatymo 23 str. 1 d. fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę, tačiau turtinės žalos atlyginimas yra administracinį nusižengimą padariusio asmens teisė, o ne pareiga.

Su tokia Institucijos pozicija teismas nesutinka. Visų pirma, kaip minėta, surašant administracinio nusižengimo protokolą turi būti nustatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančios bei lengvinančios aplinkybės.

ANK 35 straipsnis nustato atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tame tarpe ir kaltininko prisipažinimą padarius šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą bei nuoširdų gailėjimąsi arba pagalba išaiškinant pažeidimą bei tai, kad kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.

Taigi, Protokole neįvardintas padarytos žalos gamtai dydis laikytinas reikšmingu trūkumu, kadangi administracinės nuobaudos paskyrimo pasekmė gali būti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens savanoriškas žalos atlyginimas. Kaip nurodė Institucija, žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai dydžio paskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Lieka, neaišku, kodėl Institucija praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo veikos padarymo iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo nepaskaičiavo padarytos žalos gamtai dydžio ir nenurodė jos Protokole.

Galiausiai, administracinio nusižengimo protokole turi būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių (ANK 609 str.), tačiau E. R. surašytame administracinio nusižengimo protokole jo paaiškinimo nėra. Kaip minėta, Institucija, priimdama Nutarimą, jame konstatavo nesant E. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei paskyrė 273 str. 2 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

ANK 642 str. 1 d. numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes; 5) panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; 6) pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis bylą, pats ištaisyti negali.

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju surašant Protokolą ir priimant Nutarimą padaryti anksčiau nurodyti trūkumai/pažeidimai laikytini esminiais, suvaržančiais asmens teisę į gynybą, numatytą (duomenys neskelbtini) str., nes neaiškiai išdėstyta jam inkriminuoto nusižengimo esmė. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta teismas neturi galimybės ištaisyti padarytų trūkumų/pažeidimų, kurie turi būti taisomi Institucijoje, surašiusioje administracinio nusižengimo protokolą.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundžiamas Nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl skundas tenkintinas iš dalies, Nutarimas naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti Institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą. Naujo bylos nagrinėjimo metu būtina administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodyti, kokia padaryta žala gamtai bei nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, taip pat tinkamai Protokole surašyti jo paaiškinimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 639-641 straipsniais, 642 str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2019-05-22 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ANR_N-23-2019 ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Valstybinės miškų tarnybai.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas