Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R.V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės Įsakymo ir Sprendimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo sprendimui.

Pareiškėja yra Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.

Buvo atliktas prokurorės R. V. eilinis tarnybos vertinimas už laikotarpį nuo 2017-12-05 iki 2023-02-01.

Prokurorės R. V. 2022-11-10 tarnybos vertinimo lape Nr. 17.9.-12434 aukštesnysis prokuroras siūlė atestuojamosios tarnybą vertinti gerai. Prie Vertinimo lapo pateikta 2023-01-10 Pažyma dėl R.V.darbo krūvio rodiklio, nurodyta, kad pareiškėjos darbo krūvio rodiklis 8 (7,5) proc., kitų skyriaus prokurorų darbo krūvio rodiklis 5 (6,1) proc.

2023-01-24 Pažymoje apie prokurorės darbo trūkumus nurodyta, kad 2021-06-14 įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei R. V. Nr. P- 404 generalinis prokuroras pripažino, kad prokurorė R. V. padarė tarnybinį pažeidimą ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą – pastabą, 2020-11-25 įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos prokuratūros prokurorei R. V. Nr. P-840 generalinis prokuroras pripažino, kad prokurorė R.V. padarė tarnybinį pažeidimą ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą, 2018-07-18 įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos prokuratūros prokurorei R. V. Nr. P-383 generalinis prokuroras pripažino, kad prokurorė R.V. padarė tarnybinį pažeidimą ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą - pastabą.

Į bylą pateikta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pažyma apie R.V. kvalifikacijos kėlimą laikotarpiu nuo 2017-12-05 iki 2022-10-13.

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje vertinimo komisijoje (toliau – ir Komisija) 2023-02-01 vyko prokurorės R.V. eilinis vertinimas nuotoliniu būdu, naudojant garso ir vaizdo priemones. Į bylą pateiktas 2023-02-14 protokolas Nr. 6.4.-1, posėdžio garso įrašas.

Skunde teismui nurodo iš esmės tai, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, priimtas šališkai ir neobjektyviai įvertinus jos teiktame skunde dėl Prokurorų atestacijos komisijos Išvados nurodytus argumentus, prieštarauja Nuostatams, nenurodytos rekomendacijos dėl sričių, kuriose būtina kelti kvalifikaciją, priimtas neįvertinus pateiktų duomenų apie pareiškėjos organizuojamus ikiteisminius tyrimus, jų sudėtingumą, dalyvavimo teismo posėdžiuose laiką, neįvertinus pateiktų duomenų apie kvalifikacijos kėlimą, netinkamai vertinant kitus jos tarnybinę veiklą vertinamuoju laikotarpiu apibūdinančius kriterijus ir kai kuriems vertinimo kriterijams teikiant didesnę svarbą, sąmoningai akcentuojant pavienius trūkumus, tačiau visiškai neatsižvelgiant į visumą, atliktų darbų kiekius, apimtis ir svarbą. Teigia, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Komisija nevertino Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro siūlymo vertinti tarnybą gerai, kurie buvo pateikti tarnybos vertinimo lape ir išdėstyti Komisijai žodžiu, taip pat nevertintas ir jos pasisakymas. Nurodyti Sprendime argumentai dėl tarnybinių nuobaudų prieštarauja bendram teisės principui, kad joks asmuo už tą patį negali būti baudžiamas, traukiamas atsakomybėn du kartus. Nurodo, kad Įsakymas priimtas neteisėto ir nepagrįsto Sprendimo pagrindu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) bei Prokurorų atestacijos komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2021-12-10 įsakymu Nr. I-311 „Dėl Prokurorų atestacijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai).

Prokuratūros įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad prokurorų tarnybą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti prokuroro pareigas vertina Atestacijos komisija generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

Sprendime konstatuota, kad nebuvo objektyvaus pagrindo pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti kitaip, nei siūloma Komisijos išvadoje, nes šis pasiūlymas pagrįstas objektyviu, išsamiu ir visapusišku tarnybos vertinimo medžiagoje esančių duomenų apie pareiškėjos procesinės veiklos kokybinius ir kiekybinius rodiklius, neprocesinės veiklos rodiklius ir dalykines savybes visumos įvertinimu. Įvertinus pareiškėjos tarnybos vertinimo procedūrą, konstatuota, kad pareiškėjos eilinio tarnybos vertinimo metu buvo tinkamai laikytasi teisės aktuose detalizuotos prokurorų tarnybos vertinimo procedūros. Komisija analizavo ir vertino tarnybos vertinimui pateiktus duomenis, su pareiškėja vyko pokalbis, ji išsakė savo nuomonę, atsakinėjo į klausimus, Komisija surašė motyvuotą išvadą. Nenustatyta, kad pareiškėjos tarnybos vertinimo metu buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, kurie neleido užtikrinti objektyvaus visų tarnybos vertinimui reikiamų duomenų įvertinimo ir išsamia informacija pagrįsto Komisijos sprendimo priėmimo. Konstatuota, kad priešingai, nei buvo nurodyta pareiškėjos skunde, Komisija, vadovaudamasi Nuostatų 7 punkto reikalavimais, pasiūlymą dėl pareiškėjos tarnybos vertinimo priėmė apibendrinusi visumą tarnybos vertinimo dokumentuose nurodytų duomenų apie jos procesinę, neprocesinę veiklą ir dalykines savybes, o ne remdamasi tik atskirų duomenų apie pareiškėjos dalyvavimą renginiuose ir teisėkūros procese vertinimu. Ginčijamame sprendime taip pat konstatuota, kad nagrinėjamu atveju tarnybos vertinimo lapo II skyriaus 19 eilutėje (išteisintų asmenų skaičius) vertinimo kriterijaus reikšmė turėtų būti „7“, o Komisijos išvados pozicija, kad vertinamuoju laikotarpiu išteisintų asmenų skaičius „8“, laikytina netikslia. Įvertinus tai, kad atskiri vertinimo rodikliai neturėjo lemiamos įtakos Komisijai priimant sprendimą dėl pareiškėjos tarnybos vertinimo, nes buvo atsižvelgta į tarnybos vertinimui reikšmingų duomenų visumą, buvo pripažinta, kad šis patikslinimas nelaikytinas turinčiu esminės įtakos.

Teismo vertinimu, priešingai nei teigia pareiškėja, Sprendimas yra išsamus, aiškus ir motyvuotas, todėl pagrindo konstatuoti, jog jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų nėra (VAĮ 10 straipsnis).

Pažymėtina, kad pagal Nuostatų 37 punktą Komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 4 Komisijos nariai. Nustatyta, kad 2023 m. vasario 1 d. nuotoliniu būdu, naudojant garso ir vaizdo priemones, vykusiame posėdyje atliekant eilinį prokurorės R. V. vertinimą, dalyvavo Komisijos pirmininkas A. U., Komisijos nariai M. G., D. P., Ž. Š., V. V.. Prokurorė R. V. abejonių dėl Komisijos šališkumo neturėjo ir nušalinimo nė vienam Komisijos nariui nepareiškė. Nė vienas Komisijos narys vertinant prokurorės tarnybą taip pat nenusišalino. Todėl pareiškėjos argumentai, kad Sprendimas yra priimtas neobjektyviai ir šališkai visiškai nepagrįsti. Tiek Komisijos posėdžio protokolas tiek ir garso įrašas patvirtina, kad pareiškėja Komisijos posėdyje buvo išklausyta, jai buvo uždauodami klausimai. Teismas susipažinęs su pareiškėjos atlikto eilinio vertinimo procedūra šiuo atveju nenustatė, kad vertinimo metu nebuvo tinkamai laikytasi teisės aktuose detalizuotos prokurorų tarnybos vertinimo procedūros: Komisija analizavo ir vertino tarnybos vertinimui pateiktus duomenis, su pareiškėja vyko pokalbis, ji išsakė savo nuomonę, atsakinėjo į klausimus, Komisija surašė motyvuotą išvadą. Vadovaujantis Nuostatų 48 punktu, Komisijos pirmininko siūlymu tarnybos vertinimo lapą parengęs prokuroras Komisijai pateikė apibendrintą informaciją apie vertinamos prokurorės dalykines, organizacines savybes ir darbo rezultatus. Taip pat atsakė į Komisijos narių pateiktus klausimus, susijusius su prokurorės tarnybos vertinimo dokumentuose pateiktais duomenimis, t. y. apie organizuojamų ikiteisminių tyrimų pobūdį, jų trukmę; panaikintus proceso sprendimus, jų panaikinimo priežastis ir tolesnius procesinius sprendimus; išteisintus asmenis; aktyvumą paduodant apeliacinius skundus; prokurorės darbo rezultatų palyginimą su kitų skyriaus prokurorų darbo rezultatais; aktyvumą teikiant pasiūlymus dėl teisės aktų projektų, dalyvavimą kitoje neprocesinėje veikloje; prokurorės atžvilgiu atliktus tarnybinius patikrinimus; prokurorės dalykines savybes bendraujant su ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnais; atvejį, kuomet prokurorė nušalinta nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir kita). Iš ginčijamo Sprendimo turinio akivaizdu, jog generalinė prokurorė nagrinėdama pareiškėjos skundą dėl Išvados detaliai pasisakė ir įvertino visus pareiškėjos vertinimui pateiktus duomenis.

Pagal Nuostatų 7 punktą prokuroro tarnyba vertinama atsižvelgiant į tarnybos vertinimo dokumentuose pateiktus duomenis tiek apie procesinę, neprocesinę veiklą ir dalykines savybes. Nuostatuose nustatyta, kad tarnybos vertinimo procedūrą sudaro dvi dalys: 1) tarnybos vertinimui parengtuose dokumentuose pateiktų duomenų nagrinėjimas; 2) Komisijos pokalbis su vertinamu prokuroru, suteikiant jam galimybę išsakyti savo nuomonę ir atsakyti į Komisijos narių klausimus (Nuostatų 46, 51 punktai). Sprendime yra nurodyta ir įvertinta, kad Komisija, vadovaudamasi Nuostatų 7 punkto reikalavimais, pasiūlymą dėl pareiškėjos tarnybos vertinimo priėmė apibendrinusi visumą tarnybos vertinimo dokumentuose nurodytų duomenų apie prokurorės procesinę, neprocesinę veiklą ir dalykines savybes. Todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad nebuvo vertinta Vertinimo lape nurodyta informacija su siūlymu vertinti „gerai“, taip pat jos pasisakymas Komisijos posėdžio metu nepagrįsti. Kaip minėta, pareiškėjos vertinimo lapą rengęs prokuroras posėdžio metu pasisakė, su pareiškėja vyko pokalbis.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad buvo remtasi tik atskirų duomenų apie pareiškėjos dalyvavimą renginiuose ir teisėkūros procese vertinimu, taip pat tai, kad nebuvo vertinti duomenys apie jos atliekamus ikiteisminius tyrimus, jų kiekį, sudėtingumą, trukmę teismo posėdžiuose teismo vertinimu taip pat nepagrįsti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visos su pareiškėjos vertinimu susijusios aplinkybės ir duomenys buvo išnagrinėti ir įvertinti visumoje. Vadovaujantis Nuostatuose įtvirtintais reikalavimais, prokuroro tarnybos vertinimo metu turi būti atliktas tarnybos vertinimui parengtuose dokumentuose pateiktų duomenų nagrinėjimas (Nuostatų 46 punktas). Tačiau negalima teigti, kad tarnybos vertinimo metu pateiktų duomenų analizė turi būti pateikiama atskirai įvertinant kiekvieną prokuroro tarnybos vertinimui parengtuose dokumentuose nurodytą informaciją. Iš Komisijos posėdžio garso įrašo nustatyta, kad Komisijos nariai posėdyje analizuodami ir vertindami duomenis, uždavė klausimus, aiškinosi dėl kilusių abejonių, susijusių su prokurorės tarnybos vertinimo dokumentuose pateikta informacija.

Teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjos argumentas, jog nebuvo atsižvelgta į duomenis apie kvalifikacijos kėlimą, taip pat nepagrįstas. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų vertinant buvo remiamasi ir Generalinės prokuratūros Mokymų skyriaus 2022 m. spalio 13 d. pažyma apie kvalifikacijos kėlimą Nr. 17.9.-11372. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis rodiklis yra vienas iš sudedamųjų Komisijos posėdyje vertinamų visų tarnybos vertinimui reikšmingų duomenų. Tarnybos vertinimo medžiaga (Komisijos posėdžio protokolas, išvada, garso įrašas) patvirtina, kad duomenys apie pareiškėjos kvalifikacijos kėlimą buvo vertinami kartu su kitais tarnybos vertinimui reikšmingais duomenimis apie pareiškėjos procesinę, neprocesinę veiklą ir dalykines savybes.

Pagal Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punktą, prokuroras privalo kelti savo kvalifikaciją. Prokurorų, prokuratūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymo organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame generalinio prokuroro 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. I-228, nustatyta, kad prokurorų kvalifikacijos kėlimas turi būti nuolatinis procesas, rekomenduota, kad prokurorų kvalifikacijos kėlimui per metus būtų skiriama ne mažiau kaip 24 akademinės valandos (17, 19 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad prokurorų kvalifikacijos kėlimas yra nuolatinis procesas, ir įvertinus tarnybos vertinimo medžiagos duomenis (pareiškėja 2018 m. kvalifikacijos kėlimui skyrė 2, 2019 m. – 12, 2020 m. – 0 akademinių valandų), Sprendime pagrįstai konstatuota, kad Komisijos išvada, jog 2018–2020 m. pareiškėjos kvalifikacijos kėlimas nebuvo pakankamai aktyvus, laikytina pagrįsta ir paremta objektyviais duomenimis.

Komisijos išvadai keliami reikalavimai numatyti Nuostatų 55 punkte. Jame pažymėta, kad jei Komisijos išvadoje siūloma pabloginti prokuroro tarnybos vertinimo lape nurodytą prokuroro tarnybos įvertinimą arba prokuroras nesutinka su tarnybos vertinimo lape nurodytu įvertinimu, Komisijos išvada turi būti motyvuota. Nagrinėjamu atveju Komisijos pasiūlymas pablogino tarnybos vertinimo lape nurodytą pareiškėjos tarnybos įvertinimą. Tiek Išvadoje, tiek Sprendime yra pateiktas argumentavimas dėl pareiškėjos veiklos kiekybinių rezultatų atitikties padalinio vidurkiui, nurodyti aiškūs sprendimo pabloginti pareiškėjos tarnybos vertinimą motyvai, kurie ir lėmė kitokį, nei buvo nurodyta tarnybos vertinimo lape, pasiūlymą. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad pareiškėjos teiginiai, kad esant žemesniems ar panašiems rodikliams kitų skyriaus prokurorų tarnyba buvo įvertinta gerai ir taip buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, yra deklaratyvūs ir iš esmės nesusiję su skundo nagrinėjimo dalyku, nes šiuo atveju sprendžiama dėl pareiškėjos tarnybos vertinimo. Kaip nustatyta, pareiškėjos vertinimo metu buvo sistemiškai ir nuosekliai išnagrinėti ir išanalizuoti visi jos tarnybos vertinimui reikšmingi duomenys apie pareiškėjos procesinę, neprocesinę veiklą ir dalykines savybes. Pareiškėjos argumentas, jog vertinant jos tarnybą vieniems vertinimo kriterijams buvo suteikta didesnė reikšmė už kitus, vertintini taip pat kritiškai, kadangi visi duomenys turi būti vertinami visumoje su kitais duomenimis.

Prokurorų tarnybos vertinimas atliekamas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Nuostatuose nustatytos formos (1 priedas) prokuroro, vykdančio baudžiamojo persekiojimo funkcijas, tarnybos vertinimo lapo II skyriuje nurodyti pateiktini duomenys ir numatyta, kad prokuroro procesinės veiklos rezultatai (atliktų, organizuotų ikiteisminių tyrimų skaičius, vidutinė trukmė, teismui perduotų baudžiamųjų bylų, nusikalstamų veikų, kaltinamųjų, išteisintų asmenų skaičius) lyginami su padalinio, kuriame prokuroras vykdo savo funkcijas, rodikliais, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Reikalavimo pateikti duomenis apie laiko sąnaudas ir šių duomenų vertinimą galiojantis reglamentavimas nenumato.

Pareiškėjos teiginiai, kad vertinant visus tarnybos vertinimui reikšmingus duomenis nebuvo vertinti duomenys apie jos dalyvavimą teisėkūroje atmestini kaip nepagrįsti. Remiantis Komisijos posėdžio garso įrašu nustatyta, kad Komisijos nariai ir tarnybos vertinimo lapą rengusiam vadovui, ir pareiškėjai uždavė klausimų apie jos teisėkūros iniciatyvas. Tiesioginis vadovas apie tokias iniciatyvas nenurodė, o pareiškėja nurodė teikusi kažkokias pastabas dėl rengiamų teisės aktų projektų, tačiau tiksliai neprisimenanti. Skunde dėl Komisijos išvados pareiškėja taip pat deklaratyviai nurodė, kad teisėkūroje dalyvavo, bet jos siūlymai buvo atmesti, nepateikdama jokių tai patvirtinančių įrodymų. Taigi pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepaneigia Komisijos išvados teiginio, kuriam buvo pritarta ir ginčijamame sprendime, kad pareiškėja neparodė pakankamo aktyvumo teikiant teisėkūros iniciatyvas, taip pat šį teiginį paneigiančių aplinkybių nebuvo nurodyta nei tarnybos vertinimo medžiagoje, nei teiktuose skunduose.

Dėl duomenų apie išteisintus asmenis netikslumo pažymėtina tai, kad siekiant visapusiško ir išsamaus tarnybos vertinimui reikšmingų duomenų įvertinimo, Nuostatų 34 punkte aiškiai nustatyta prokuroro tarnybos vertinimo dokumentuose pateiktos informacijos tikslinimo tvarka. Prokuroras turi teisę ne vėliau kaip likus keturioms darbo dienoms iki Komisijos posėdžio pateikti rašytinius paaiškinimus, prašymus, kitus reikšmingus duomenis ir dokumentus, kad būtų pašalinti netikslumai, arba papildyti informaciją, kad būtų vertinami aktualūs duomenys. Taigi, prokuroras turėtų būti rūpestingas, susipažinti su gautais tarnybos vertinimo duomenimis ir pastebėjęs neatitikimus apie juos laiku bei tinkamai pranešti Komisijai. Tai galima padaryti ir Komisijos posėdyje, tačiau pastabų dėl šių duomenų, kurie išnagrinėjus skundą buvo patikslinti, pareiškėja nepateikė nei iki Komisijos posėdžio, nei jo metu, tokių aplinkybių nenustatyta. Pagal Prokuratūros įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, prokurorų tarnybą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti pareigas vertina Komisija, todėl apie pastebėtus tarnybos vertinimo dokumentuose nurodytų duomenų neatitikimus prokurorai turi laiku pranešti Komisijai, kad priimant sprendimus jai būtų žinomos ir vertinamos visos tarnybinės veiklos vertinimui reikšmingos aplinkybės. Kaip nustatyta, Komisijai šios aplinkybės nebuvo žinomos, o generalinė prokurorė, įvertinusi visą tarnybos vertinimui aktualią medžiagą ir nustačiusi, kad tam tikri rodikliai neturėjo lemiamos įtakos Komisijai priimant sprendimą, nes buvo atsižvelgta į tarnybos vertinimui reikšmingų duomenų visumą, konstatavo, kad šis duomenų tikslinimas nelaikytinas turinčiu esminės įtakos Komisijos pasiūlymui dėl prokurorės tarnybinės veiklos vertinimo. Tai tik dar vienareikšmiškai patvirtina, jog priimant ginčijamą Sprendimą, buvo išsamiai išnagrinėtos visos su pareiškėjos vertinimu susijusios aplinkybės ir duomenys. Teismas pažymi, kad Sprendime išsamiai pasisakyta dėl visų pareiškėjos skunde keltų klausimų, taip pat ir jos organizuojamų ikiteisminių tyrimų pobūdžio, tarnybinių patikrinimų ir kitų esminių aplinkybių.

Prokurorės teiginys, kad du iš jos tarnybos vertinime dalyvavusių Komisijos narių nedirba prokuroro darbo ir dėl to jiems nėra žinoma šio darbo specifika. Prokuratūros įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Etikos ir Atestacijos komisijos sudaromos trejiems metams iš septynių narių. Asmuo į tas pačias pareigas šiose komisijose gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Į kiekvieną iš šių komisijų du narius prokurorus pasiūlo kolegija, du narius prokurorus – generalinis prokuroras, iš kurių vienas turi būti siūlomas prokurorų profesinių sąjungų teikimu, po vieną nepriekaištingos reputacijos asmenį – Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas. Nagrinėjamu atveju kaip nurodė atsakovė, į prokurorų atrankos, atestacijos ir pažeidimų tyrimo procesus buvo įtraukti visuomenės atstovai, siekiant ne tik užtikrinti objektyvių ir skaidrių sprendimų priėmimą, bet ir padidinti visuomenės pasitikėjimą šiais procesais, o kartu – ir visa prokuratūros sistema ir jos gebėjimu išaiškinti nesąžiningo ar aplaidaus prokurorų darbo atvejus ir šalinti atskleistus trūkumus (Lietuvos Respublikos Seimo 2011-06-30 įstatymas Nr. XI-1562). Todėl pareiškėjos argumentai, kad Komisijos nariai, kurie nėra prokurorai, gali paviršutiniškai atlikti vertinimą, laikytinos nepagrįstomis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vertinant pareiškėjos veiklą buvo remiamasi ir vertinamuoju laikotarpiu padarytais pareiškėjos tarnybiniais pažeidimais bei skirtomis nuobaudomis (dvi pastabos ir papeikimas). Pažymėtina, kad informacija apie tarnybos vertinimo laikotarpiu padarytus pažeidimus, konstatuotus atlikus tarnybinį patikrinimą ir (ar) tyrimą Prokurorų etikos komisijoje, atliktų ikiteisminių tyrimų pagrindus, baigtį ir skaičių yra sudėtinė prokuroro tarnybos vertinimo duomenų dalis, šie duomenys analizuojami ir vertinami kartu su kitais duomenimis (Nuostatų 28.2, 46 punktai). Todėl pareiškėjos argumentas, kad nurodžius šias aplinkybes siekiama ją pakartotinai nubausti, neatitinka tikrovės, nes šios aplinkybės vertinamos vadovaujantis galiojančiu reglamentavimu, kartu su kitais tarnybai reikšmingais duomenimis. Pateiktose pažymose apie darbo trūkumus yra aiškiai nurodytos atliktų tarnybinių patikrinimų aplinkybės.

Nuostatų 60.1–60.3 papunkčiai apibrėžia generalinio prokuroro sprendimus, kuriuos jis gali priimti išnagrinėjęs skundą dėl Komisijos išvados. Teismas išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nagrinėjamu atveju vertina, jog buvo priimtas motyvuotas Sprendimas, nurodytas Nuostatų 60.1 papunktyje, – įgyvendinti Komisijos pasiūlytą sprendimą, t. y. pritarti Komisijos išvadai. Priimant nurodytą Sprendimą buvo pritarta visoms Komisijos padarytoms išvadoms, t. y. tiek išvados turiniui, tiek siūlymui dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo.

Taigi, apibendrinant nurodytus argumentus teismas vertina, jog atliekant pareiškėjos tarnybos vertinimą, nebuvo padaryta esminių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, pažeidimų, tarnybos vertinimo metu surinkti ir išanalizuoti duomenys yra pakankami sprendimui dėl pareiškėjos tarnybos vertinimo priimti, ginčijamas Sprendimas ir Įsakymas yra priimti kompetentingo subjekto, juos priimant atsižvelgta į reikšmingas pareiškėjos tarnybos vertinimui aplinkybes, jie neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de H. prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. V. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.