Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-08-18 · Civilinė byla Nr. 2-10-906/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-18
Bylos Nr.
2-10-906/2015
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00331-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svajūnas Bliudsukis
Ieškovas
D. D.
Atsakovas
A. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė
Civilinė byla Nr. 2-10-906/2015Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00331-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 116.1.; 128.2.
Skuodo rajono apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 18 d.Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėjas Svajūnas Bliudsukis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Rimgailienei,dalyvaujant ieškovei D. D., jos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,atsakovės A. S. atstovui adv. Romanui Lupeikai ir įgaliotai atstovei R. Š.,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Ž. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. patikslintą ieškinį atsakovams A. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir sprendimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir atsakovės A. S. priešieškinį dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą 2014-08-27 su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino 2014-11-03 parašydama:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad J. S. (pareiškėjos tėvo K. S., gim. (duomenys neskelbtini) sesuo), priėmė savo tėvo (pareiškėjo senelio) K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti, ir jį valdė iki savo mirties.nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad ieškovė D. D., priėmė J. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. 1991-12-19 pateikė prašymą sugrąžinti buvusio savininko K. S. turėtą 12 ha žemės sklypą pagal dabartinį administracinį teritorinį paskirstymą Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) kaime, ir kartu su juo pateikė giminystės ryšį su savininku įrodančius dokumentus: savininko K. S. mirties liudijimą ir savo, J. S., gimimo liudijimą.panaikinti Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 451 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę (mišką) Skuodo rajone“ ir Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 28-2930 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. S.“ dalį dėl 5 ha žemės iš bendro 10,51 ha žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovė A. S. (ieškovės motina) pateiktame atsiliepime su pirminiu ieškiniu nesutiko, reaguodama į patikslintą ieškinį pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad:

1. J. S., ir K. S., priėmė tėvo K. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėję turtą valdyti;

2. Taip pat nustatyti, kad K. S., priėmė sesers J. S., mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

3. Ieškovės D. D. ieškinį atsakovams atmesti visa apimtimi;

4. Jeigu ieškovė D. D. teismui teiks prašymus dėl termino atnaujinimo pripažinti administracinius aktus negaliojančiais, tuomet taikyti ieškinio senatį;

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį dėl dalies 1996-06-04 Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 451 ir dalies Klaipėdos apskrities administracijos 1996-06-04 sprendimo Nr. 28-2930 panaikinimo. Ieškinio dalį susijusią su nuosavybės teisių atkūrimu į K. S. žemę, atmesti kaip nepagrįstą. Dėl paveldėjimo teisinių santykių nepasisakė nes tai neliečia atsakovą. Atsakovas laiko, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. S. į jo tėvo K. S. žeme (10,51 ha) yra teisėti. Teigia, kad J. S. nebuvo išreiškusi savo valios dėl žemės atkūrimo, tačiau pripažįsta, kad 1991-12-19 tuometinėje Skuodo rajono agrarinės reformos tarnyboje buvo gautas J. S. vardu pateiktas prašymas, kurį pasirašė K. S. dėl K. S. (12 ha) žemės grąžinimo. Ta aplinkybė, kad J. S., kaip besikreipiančio asmens duomenys buvo nurodyti prašyme neįrodo, kad ji buvo padavusi prašymą dėl minėtos žemės atkūrimo jos vardu. Prašymas yra pasirašytas tik K. S.. Ieškovė kelia dokumento klastojimo prielaidas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teigia, kad nebuvo jokio pagrindo klastoti dokumentus. Be to J. S., nei jos įpėdiniai nebuvo pateikę giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodančių dokumentų. Dėl senaties termino skaičiavimo, prašo taikyti ieškinio senaties terminą, ji skaičiuojant nuo tada kai ieškovė gavo 2014-06-26 raštą kuriuo buvo informuota apie nuosavybės teisių atkūrimo sprendimus. Nurodo, kad skundo padavimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo momento apie skundžiamą sprendimą. (t.1, b.l. 36-39).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Teigia, kad kreipiasi į teismą dėl tetos J. S. (tėvo sesers) palikimo priėmimo. Ji 1994 m. sausio mėn. sudarė testamentą, pagal kurį visą savo turtą paliko jai. Teta turėjo I gr. invalidumą, ji rūpinosi teta iki mirties, gyveno su ja viename kambaryje. Teta mirė (duomenys neskelbtini). Ji į notarą nesikreipė. Su testamentu kreipėsi tik į banką dėl J. S. indėlių išmokėjimo ir jai buvo išmokėti indėliai 200 Lt, vėliau ji dar kartą kreipėsi į banką dėl indėlių atkūrimo, tada jai buvo išmokėta virš 1000 Lt atkurtų santaupų. Lėšos jai buvo išmokėtos be paveldėjimo teisės liudijimo. Dėl namo paveldėjimo į notarą nesikreipė. Teigia, jog jai nereikėjo namo ir dabar jai nereikia namo, kreipėsi į teismą norėdama sužinoti ar jai kas nors priklauso. Po J. S. mirties name liko gyventi ji ir jos tėvai K. S. ir A. S.. Seserys jau buvo ištekėjusi ir išvykusios. Ji namo išlaikymu nesirūpino, nes ten gyveno jos tėvai ir jie viskuo rūpinosi, mokesčius mokėjo jos tėvai, ji tik priėmė ir naudojosi J. S. asmeniniais daiktais, liko gyventi kambaryje, kuriame gyveno J. S.. Po J. S. mirties ji žemes nedirbo, nežinojo ar J. S. iki mirties turėjo dirbamos žemės. Tuo metu ji mokėsi. Namo ar kito turto su tėvais nesidalino. Praėjus metams nuo J. S. mirties ji ištekėjo ir išvyko gyventi atskirai. Išvykdama išsivežė kai kurios J. S. daiktus: lovą sekciją, patalynę. Dėl palikimo priėmimo pradėjo tvarkytis tik dabar po 20 m., nes taip patarė seserys. J. S., namas, atiteko 1975 m. po jos tėvo mirties, kai ji ten liko gyventi. Ieškovės tėvai į tą namą atsikėlė gerokai vėliau 1982-1983 m., sugriuvus nameliui, kuriame gyveno ji su tėvais. Jos tėvas su šeima naudojosi vienu namo galu, o J. S. kitu galu. Ji buvo girdėjusi iš J. S., kad senelis paliko namą jai (J. S.) ir jos tėvui (K. S.). Prieš J. S. mirti J. S. jai buvo sakiusi, kad jai palieka 5 ha senelio žemės, jei ji bus atkurtą. Tačiau ji (ieškovė) nesikreipė į žemėtvarką dėl žemės atkūrimo vardu. Kad tėvui atkurtos nuosavybės teisės į senelio žemę tiksliai nežinojo, nes tėvas niekada nekalbėjo šia tema, paklaustas apie žemę labai supykdavo. Po J. S. mirties praėjus maždaug 10 m. ji kalbėjo su tėvu, sužinojo iš jo, kad jam atkurtos nuosavybės teisės į senelio žemę ir jis ją valdo. Ji tada teiravosi tėvo apie žemę tėvas pasakė, kad nėra jokių dokumentų, jai nepriklauso žemė ir nieko jis nerodys. Žinojo, kad penkis metus prieš mirtį tėvas buvo išnuomojęs žemę. Po tėvo mirties kreipėsi į advokatą, tik iš advokatės sužinojo apie nuosavybės atkūrimą jos tėvui į senelio žemę, iš žemėtvarkos gautų dokumentų. Po tėvo mirties žemė palikimas atiteko motinai A. S.. Tėvai turėjo keturis vaikus N. D., A. Š., R. Š. ir ją – D. D.. Ji tikėjosi, kad po tėvo mirties motina (A. S.) padalins vaikams žemę ir nebeliks ginčo. Motina priėmusi tėvo palikimą atsisakė vaikams padalinti žemę, bendrauja tik su R. Š. su kitais vaikais yra susipykusi dėl žemės.

Šalies argumentai

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje pasisakė tik dėl reikalavimų kylančių iš nuosavybės teisių atkūrimo. Šioje dalyje nesutinka su ieškiniu ir prašo taikyti Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 19 str. numatytą ieškinio senaties terminą. Teigia, kad atsakovė, kaip J. S. įpėdinė neatliko jokių veiksmų dėl žemės atkūrimo. Teigia, kad J. S. buvo kreipusis dėl žemės atkūrimo, tačiau prašė, kad žemė būtų atkurta jos broliui K. S.. Teigia, jog tuo metu vienu pareiškimu galėjo kreiptis visi įpėdiniai.

Atsiliepimas

Atsakovė A. S. 2015-04-20 teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė D. D. yra jos dukra. Jos uošvis K. S. M. turėjo namą žemės. Po jo mirties name liko gyventi J. S.. Ji su vyru K. S. ir vaikais atsikėlė į uošvio namą gyventi maždaug praėjus 5 m. po uošvio mirties, kai per audrą sugriuvo jų namelis. Žinojo, kad namą uošvis žodžiu paliko J. S. ir jos vyrui K. S. per puse. Kai atsikėlė namu naudojosi bendrai su J. S., jie ten pasistatė ūkinius pastatus. Mokesčius už elektrą mokėdavo pakaitomis kas antrą mėnesį. Apie J. S. testamentą nežinojo. Žinojo, kad J. S. turėjo banke kažkiek pinigų. D. D. davė J. S. laidotuvėms 400 Lt, nes ji buvo gavusi pinigų iš J. S.. Kitos dukros prie J. S. laidotuvių neprisidėjo. Žinojo, kad uošvis turėjo 10 ha žemės. Žemė atsikūrė jos vyras. Teigia, kad žemę vyras paliko jai ir ji neduos nė vienai dukrai, nes vyras jai buvo sakęs niekam neduoti. Patvirtino, kad D. D., po J. S. mirties liko gyventi J. S. kambaryje. Po metų ištekėjusi, išvykdama gyventi atskirai, išsivežė visus J. S. daiktus. Teigia, kad J. S. buvo neįgali, turėjo regėjimo negalią, jei reikėjo pagalbos. Uošvis turėjo karvę, po mirties ji atiteko J. S. ir ji pati prižiūrėjo, melžė karvę. Jos šeima padėdavo J. S., jos dukros nueidavo padėti.

Atsakovės atstovė R. Š. 2015-04-01 teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji atstovauja motinos interesus. Ieškovės jos sesuo. Tėvas visą turtą paliko testamentu motinai. Tėvai su šeima atsikėlė gyventi pas J. S. apie 1980 m. J. padėjo jos tėvai ir jos vyresnės seserys. Tėvas pastatė tvartą jau po senelio mirties, nors tuo metu dar gyveno atskirai, tame pačiame kaime, maždaug už 1,5 kilometro. Jis statė tvartą sau, ruošėsi pareiti gyventi į senelio namą. Apie tai, tėvui atkurta nuosavybės teisė į žemę sužinojo tik tada kai jis rašė testamentą, kuriuo paliko turtą savo žmonai A. S.. J. S. palaidojo tėvas. Apie J. S. testamentą ar palikimą nieko nežinojo. Po J. S. mirties namu rūpinosi tėvas.

Liudytoja A. Š. 2015-04-01 teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė D. D. yra jos sesuo. Ji palaiko ieškovę, pati nereiškia pretenzijų. Nurodo, kad 1984 m. vieną naktį, per audrą sugriuvus jų namui, jos tėvas su šeima ėjo pas J. prašyti, kad priimtų gyventi, atsikėlė gyventi pas J. S.. Ji epizodiškai gyvendavo pas J. S.. Dar iki senelio mirties ji jau gyveno pas J. S. iš ten ir į mokyklą eidavo. Tėvai padėdavo J. S. prie sunkių ūkio darbų, padėdavo nupjauti šieną. J. S. laikė gyvulius. Buvo tvartas prie namo. Ji jai padėdavo. S. yra sakiusi jai, kad senelis turėjo žemės. Einant pasivaikščioti yra rodžiusi kur jos tėvo. Ji gyveno su J. S. iki 1984 m., kol ištekėjo. Apie J. S. testamentą sužinojo po jos mirties. Patvirtino, kad D. D. išsivežė J. S. daiktus spintą, dujinę viryklę.

Liudytoja N. D. 2015-04-01 teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė D. D. yra jos sesuo. Ji palaiko ieškovę, pati nereiškia pretenzijų. Tėvai parsikraustė gyventi pas J. S. apie 1980 m. Iš tėvų pasakojimų ji žino, kad senelis paliko namą ir žemę per pusę J. S. ir tėvui (K. S.). Patvirtino, kad A. Š. nuolatinai gyveno su J. S.. Ji gyveno su močiute (iš mamos pusės) nes tėvas nepripažino jos. Žino, kad tėvas statė tvartą po senelio mirties. Žinojo, kad J. S. testamentu paliko turtą D. D., apie tai žinojo ir tėvai. Žinojo, kad tėvas susigrąžino senelio žemę jau po J. S. mirties, tačiau apie tai nekalbėdavo.

Liudytojas A. K. 2015-04-01 teismo posėdžio metu paaiškino, jis nuo 1991 m. buvo (duomenys neskelbtini) sen., žemėtvarkininkas, dirbu su nuosavybės atstatymu. Patvirtino, kad praktikoje būdavo daug atvejų, kad prašymą rašė vienas asmuo, tačiau pretendavimo dalyje, dokumento kitoje pusėje, nurodydavo įpėdinius kuriems bus atkuriama žemė. Dažnai atvykę įpėdiniai sutardavo kaip pasidalina žemę ir nurodydavo tą asmenį kuriam bus atkuriama žemė. Nebuvo reikalavimo pretendentams rašyti atskirų prašymų. Svarbiausia buvo antra dokumento pusė, pretendentų valia, kur buvo nurodytas pretendavimas (pretendentai). Prašymą pasirašydavo tik tas pretendentas, kuri būdavo nurodomas pretendentu. Jei kiti pretendentai kreipdavosi vėlai tai juos įtraukdavo į tą patį prašymą. Atmetė ieškovės atstovės prielaidas dėl dokumento pakeitimo, klastojimo po jos mirties, teigia, kad tuo metu buvo tokia praktika dėl prašymų rašymo. Be to žemė tuo metu buvo mažos vertės. Buvo sudaryta komisija, kuri spręsdavo dėl nuosavybės atstatymo, jis buvo tik paprastas darbuotojas. Kadangi prašymas buvo užpildytas J. S. vardu, todėl ir žurnale buvo įtrauktas pretendentas J. S. ir jos vardu buvo išsiųstas paklausimas į archyvą. 1991 m. rašytame prašyme nurodyta atkurti žemę nuo 1995 m. buvo siejamas galimai su tuo Žemės ūkio bendrovių veikla.

Liudytojas A. A. S. 2015-04-01 teismo posėdžio metu paaiškino, jis dirbo (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininku vėliau viršininku. 1991 m. nepamena kokiose pareigose dirbo. Jis priimdavo prašymus dėl žemės atkūrimo. Buvo atvejų, kai į tarnybą atvykę pretendentai susitardavo dėl žemės pasidalijimo, sutardavo kam atiteks žemę. Mano, kad įpėdinis atsisakantis žemės dalies taip pat turėjo pasirašyti. Minimu nuosavybės atstatymo atveju mano, kad turėjo būti kažkaip įforminti pretendentų susitarimas dėl žemės pasidalijimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl K. S. palikimo priėmimo (patikslinto ieškinio 1 p., priešieškinio 2.1 p.)

Byloje ginčas tarp šalių iš esmės kyla dėl ieškovės senelio ir tuo pačiu atsakovės uošvio K. S., Martyno, gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo ir nuosavybės teisių į jo valdytą žemę 10,51 ha iki nacionalizacijos. K. S., M. yra miręs (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 52). Dokumentai iš archyvo, 1971-1990 (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos įrašai patvirtina, kad nuo 1971 m. (duomenys neskelbtini) kaime, buvo apskaitytas toks asmuo - K. S., M.. Ūkiui priklausantys pastatai - gyvenamasis namas, statytas 1930 m. Augino kelis gyvulius, buvo pensininkas. Yra įrašas apie jo mirtį (duomenys neskelbtini). Po jo mirties įrašuose namo savininkė (gyventoja) nurodoma J. S., K., gim. (duomenys neskelbtini). Jau 1974 m. pastabose nurodyta, kad ji I gr. invalidė. Laikotarpiu 1974-1985 m. ūkio šeimos galva nurodyta J. S.. (t. 1. b.l. 153-165). Kiti knygos įrašai patvirtina, kad laikotarpiu 1973-1975 m. K. S. (jaunesniojo) šeimoje buvo apskaitoma ir jo sesuo J. S. gim. 1923 m. Įrašuose yra pastaba, kad J. S. iškelta į Nr. 565, o šitas asmeninės sąskaitos Nr. priklausė jos tėvui (t. 1, b.l. 168 ir 156). Šeimos galva buvo K. S. gim. (duomenys neskelbtini), gyveno 1918 m. statybos name, todėl galime daryti išvadą, kad tai buvo atskiras namas, kuriame J. S. buvo apskaityta brolio šeimoje iki tėvo mirties. Nuo 1976 m. J. S. neapskaitoma jos brolio K. S. šeimoje. 1983-1985 m. padarytas įrašas, kad K. S. pastatai nugriuvo, šeima gyvena S. J. pastatuose (t. 1, b.l. 175), 1990 m. įrašuose tai pat yra pastaba, kad K. S. šeima gyvena S. J. pastatuose (t. 1, b.l. 177).

Byloje yra duomenų, kad K. S., gim. (duomenys neskelbtini) buvo išreiškęs valią, jog turtą palieka per pusę savo vaikams J. S. ir K. S.. Ta patvirtino priešmirtinis raštelis pasirašytas liudininkų (t.2 b.l., 38) ir pati ieškovė patvirtino tai girdėjusi iš J. S. dar jai gyvai esant. Tačiau kyla ginčas, kuris iš įpėdinių realizavo savo teisę į palikimą.

Palikimo atsiradimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m. redakcijos) (toliau CK) 578 str. 1, 2 d. numatė, kad „Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.“

Duomenų, kad įpėdiniai būtų kreipęsi į notarą nėra. Sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu - byloje nekyla ginčas, kad J. S., po jos tėvo K. S. mirties liko gyventi tėvo pastatuose, prižiūrėjo gyvulius, kurių buvo mažiausiai 1 karvė, ir tokiu būdu priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Tačiau ginčijama, kad J. S. brolis K. S., taip pat priėmė tėvo palikimą pradėjęs jį valdyti. Atsakovės pusė šią aplinkybę įrodinėja tik tuo, kad K. S. nors ir neatsikėlė į tėvo paliktą namą, tačiau statė tvarką ruošdamasis ten gyventi. Šia aplinkybę, apie tvarto statybą patvirtino tik R. Š., kuri palaiko atsakovę, teikdama, kad: „tėvas pastatė tvartą jau po senelio mirties, nors tuo metu dar gyveno atskirai, tame pačiame kaime, maždaug už 1,5 kilometro. Jis statė tvartą sau, ruošėsi pareiti gyventi į senelio namą.“ Tačiau ūkinių knygų turinys šios aplinkybės nepatvirtina. Nors pirmuose įrašuose 1971 m. ir nėra nurodyta duomenų apie tvartą, tačiau yra įrašai, kad K. S., M. laikė gyvulius, vadinasi turėjo turėti ir kur juos laikyti. Duomenys apie tvarto buvimą įrašuose nurodyti nuo 1973 m., statybos metai pradžioje nenurodyti, tačiau 1980-1982 m. įrašuose nurodyta, kad tvartas statytas 1930 m. Vėlesnių įrašų apie naujai pastatytus statinius nėra. 1983-1985 m. įrašai patvirtina, kad K. S. pastatai nugriauti, šeima atsikėlė pas J. S. (t. 1, b.l. 175). Liudytoja A. Š., gyvenusi kartu su J. S., taip pat patvirtino, kad 1984 m. vieną naktį, per audrą sugriuvus jų namui, jos tėvas su šeima ėjo pas Julijoną prašyti, kad priimtų gyventi, atsikėlė gyventi pas J. S.. Taigi tiek rašytinė medžiaga, tiek ir liudytojų parodymai patvirtina, kad K. S. turėjo savo šeimą, gyveno atskirai ir per įstatymo nustatytą terminą negalėjo priimti tėvo palikimo faktiškai pradėdamas jį valdyti. Tai, kad J. S. laikė save pastatų savininke patvirtina ir tai, kad ji buvo pradėjusi pastato įteisinimą ir viešajame registre buvo nurodyta kaip pastato naudotojas, tačiau nepateikus visų dokumentų registracijos nebaigė (t.1 b.l. 190-193. T.2 b.l. 82-86). Todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas priešieškinis atmestinas.

Dėl J. S. palikimo priėmimo (patikslinto ieškinio 2 p., priešieškinio 2.2 p.)

J. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b.l. 9). J. S. 1994-01-10 buvo sudariusi testamentą, kurį patvirtino (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnė (t. 1, b.l. 16). Pagal testamentą J. S. visą jai priklausantį, asmeninės nuosavybės teise, tame tarpe gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), žemę 5 ha. kur ji bebūtų, piniginį indėlį su palūkanomis asmeninės sąskaitos Nr. 17374, esantį Lietuvos taupomojo banko Skuodo skyriuje Nr. 7655; investicinį indėlį asmeninės sąskaitos Nr. 7655/07 ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų paliko S. D., gyv. (duomenys neskelbtini). Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad testamentinė įpėdinė D. D. 1999-12-28 kreipėsi į AB Lietuvos taupomąjį banką su prašymu laisvai disponuoti paveldėtomis atkurtomis santaupomis. Jos prašymu 1997-11-17 buvo atidaryta sąskaita pagal J. S. testamentą. 2000-06-16 bankas pranešė D. D. apie atkurtas santaupas 1345,01 Lt (t.1, b.l. 17-19). Swedbank pranešė, kad senesnių duomenų nėra nes dokumentai saugomi 10 m. Taip pat patikslino, kad D. D. lėšos buvo išmokėtos be paveldėjimo teisės liudijimo, tik pagal klientės (J. S.) testamentą, kuris buvo pateiktas bankui iki 1994-06-10, pagal tuometinius teisės aktus buvo prilygintas indėlininko testamentiniam patvarkymui (t.2, b.l. 4, 5). Šie duomenys apie atkurtų santaupų išmokėjimą patvirtina, ieškovės taiginius, kad po J. S. mirties jai galėjo būti išmokėtos einamoje sąskaitoje buvusios lėšos. Atsakovė nors ir neigia žinojusi apie J. S. testamentą, tačiau patvirtino teisme, kad ieškovė davė 400 Lt J. S. laidotuvėms, nes J. S. jai paliko pinigus. Tai pat nurodė, kad kiti atsakovės vaikai prie J. S. laidotuvių neprisidėjo. Teismo vertinimu, šie atsakovės parodymai netiesiogiai patvirtina, tai, kad atsakovei buvo žinoma, jog ieškovė faktiškai paveldėjo J. S. pinigines lėšas.

Tokiu būdu teismas laiko, kad yra įrodyta, jog testamentinė įpėdinė realizavo savo teisę į dalį palikime nurodyto palikimo – į piniginį indėlį banke. Dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra, tačiau kyla ginčas kaip teisiškai įvertinti tokius įpėdinės (ieškovės) veiksmus. Ieškovė nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl spręstina ar pakanka duomenų konstatuoti, kad ji faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 1964 m. 578 str. 2 d.). Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad mirusiojo asmeninių daiktų, nuotraukų, buities reikmenų priėmimas nelaikomas faktiniu palikimo priėmimu, tačiau kiekvienas atvejis yra individualus ir kiekvieną kartą sprendžiama atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Šiuo atveju ieškovė buvo aktyvi siekdama įgyvendinti savo teises į palikimo dalį - pinigines lėšas, ji kreipėsi į banką su testamentu dėl mirusiosios santaupų paveldėjimo, vėliau kreipėsi į banką dėl mirusiosios turėto indėlio atkūrimo. Tai, kad bankas nereikalavo iš įpėdinės paveldėjimo teisės liudijimo iš esmės suklaidino ieškovę ir lėmė tai kad ji nesikreipė į notarą. Pastebėtina, kad tuo metu ieškovė buvo tik 19 m., trūko išsilavinimo ir gyvenimiškos patirties, sprendžiant juridinius paveldėjimo klausimus. Paveldimame gyvenamajame name tuo metu gyveno jos tėvai, ji buvo remiama tėvų, tuo metu su jais santykiai buvo geri, todėl ji nereiškė pretenzijų į namą, todėl ieškovė ir nesikreipė į notarą. Nors ieškovė ir nemokėjo mokesčių susijusiu su namo išlaikymu, tačiau nustatyta, kad po J. S. mirties ji liko gyventi paveldimame gyvenamajame name, gyveno mirusiosios kambaryje, naudojosi jos baldais ir asmeniniais daiktais. Name gyveno metus laiko, padėjo pražiūrėti namus, kol sukūrė savo šeimą ir išvyko gyventi kitur. Išvykdama išsivežė J. S. asmeninius daiktus; lovą, sekciją, dujinę viryklę, patalynę kitus namų apyvokos daiktus. Teismo vertinimu, ieškovės veiksmai susiję su palikimu yra pakankamas pagrindas konstatuoti palikimo, pagal testamentą, priėmimą faktiškai pradėjus valdyti. Priešingu atveju paneigus palikimo priėmimo faktą susidarytų tokia situacija, kad asmuo faktiškai priėmęs palikimą galėtų reikšti reikalavimą D. D. dėl nepagrįstai paveldėtų piniginių lėšų.

Byloje taip pat nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog ieškovės tėvas K. S., po jo sesers J. S. mirties liko gyventi gyvenamajame name, kurį J. S. (kaip prieš tai pasisakė teismas) buvo paveldėjusi iš savo tėvo. K. S. yra ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Testamentinė įpėdinė (ieškovė) per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nepareiškė savo teisių į gyvenamąjį namą, todėl K. S. turėjo teisę faktiškai paveldėti turtą, kurio nepriėmė kiti įpėdiniai. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad gyvenamojo namo kaip palikimo ji nepriėmė, jo jai nereikėjo ir dabar nereikia. Ieškovės tėvas K. S. po J. S. mirties rūpinosi gyvenamuoju namu, mokėjo mokesčius už elektrą, tvarkė namą ir jame gyveno iki mirties 2014-03-07, tokiu būdu priėmė dalį palikimo faktiškai pradėdamas jį valdyti. 964 m. CK 578 str. 1 d. numatė, kad „Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis.“ Tačiau praktikoje dažnai susiduriama su situaciją, kad skirtinga palikimą paveldi skirtingi įpėdinai faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą. Šiuo atveju taip pat yra tokia situacija, kai J. S. palikimą paveldėjo du įpėdiniai, todėl tiek ieškinys teik ir prieš meškinis tenkintini iš dalies.

Dėl sprendimo panaikinimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemę (patikslinto ieškinio 4,3p)

Vadovaujantis nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašu ieškovės tėvo K. S. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į 10,51 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas nurodytas Apskrities valdytojo sprendimas, 1996-06-04, Nr. 28-2930 bei Apskrities valdytojo įsakymas, 1996-06-04 Nr. 451, įrašas galioja nuo 1996-12-06 (b.l. 191). Byloje pateiktas minėtas sprendimas ir įsakymas, kuriuo nuspręsta atstatyti K. S. nuosavybės teisę į 10,51 ha žemės (miško) bendros 11454 Lt vertės, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 25, 27). Ieškovė patikslinto ieškinio 4 p. prašo pripažinti negaliojančią minėto sprendimo dalį - dėl 5 ha žemės atkūrimo iš bendro atkurto 10,51 ha ploto, t.y. prašo panaikinti įsakymo dalį dėl žemės kuri anot jos būtų priklausiusi J. S..

Šiuo atveju atsakovai A. S. ir Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senaties terminas taikomas tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (LR CK 1.126 str. 2 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LR CK 1.127 str. 1 d.). Įsta­ty­mas ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią sie­ja su to­kiais sub­jek­ty­vaus po­bū­džio kri­te­ri­jais: as­mens su­ži­no­ji­mu ar­ba tu­rė­ji­mu su­ži­no­ti apie jo tei­sės pa­žei­di­mą. Sprendimas po jo priėmimo nebuvo įteiktas ieškovei nes nebuvo duomenų apie J. S. palikimą priėmusius asmenis. Sprendžiant dėl senaties termino pradžios skaičiavimo pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu pripažino duodama parodymus pripažino, kad po J. S. mirties praėjus maždaug 10 m. ji kalbėjo su tėvu, sužinojo iš jo, kad jam atkurtos nuosavybės teisės į senelio žemę ir jis ją valdo. Žemės nuosavybės teisėmis anksčiau nesidomėjo, nes nenorėjo supykdyti tėvo, be to tikėjosi, kad motina padalins tėvo paveldėtą žemę. Taigi ieškovė nors ir nežinojo skundžiamo sprendimo detalių, tačiau faktiškai apie jį žinojo apie 10 metų ir nieko nedarė realizuojant savo teises. Pateiktame ieškinyje ieškovė pripažįsta, kad 2014-06-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyrius ją informavo raštu, jog K. S. 1996-06-04 sprendimu atkurta nuosavybės teisė į 10,51 ha žemės, kuris pateiktas prie ieškinio (t. 1, b.l. 20). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyrius 2014-07-25 raštu atsakydamas į ieškovės atstovės paklausimą, pateikė atstovei paaiškinimus raštu ir skundžiamo sprendimo bei įsakymo kopijas Dokumentas įteiktas atstovei 2014-07-28 (t.1, b.l. 23-28). Ieškovė skundo pateikimo terminą skaičiuoja nuo sprendimo gavimo, o ne nuo pirminio pranešimo. Ieškinio senaties terminas nutruko 2014-08-27, pareiškus ieškinį teisme įstatymu nustatyta tvarka (LR CK 1.130 str. 1 d.).

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje plėtojama nuosekli praktika, kad specialiajame įstatyme nustatytas terminas yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, Nr. 3K-3-578/2007; 2006 m. gruodžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-666/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-149/2007; kt.). Šio termino privalo laikytis visi asmenys, reiškiantys ieškinį panaikinti apskrities viršininko administracijos aktą. Sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į teismą, svarbus yra momento, nuo kurio turi būti skaičiuojamas šis terminas, nustatymas. Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Šiuo atveju sužinojimo momentą teismas sieja nuo 2014-06-26 pranešimo ieškovei dienos, kuriame buvo nurodyta skundžiamo sprendimo priėmimo data ir turinys, o ne nuo paties skundžiamo dokumento įteikimo dienos. Kadangi nustatyta, jog yra suėjęs LR CK 1.125 str. 2 d., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytas ieškinio senaties terminas, todėl ieškinys dalyje dėl 4 p. reikalavimo atmestinas (LR CK 1.131 str. 1 d.). Nors ieškinio senaties institutas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, įstatyme įtvirtinta teismo teisė jį atnaujinti, kai teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškovė neprašo atnaujinti praleistą senaties terminą, o ir teismas įvertinęs ieškovės pasyvų elgesį nuosavybės teisių atkūrimo laikotarpiu, neįžvelgia jokių prielaidų dėl ko galėtų būti atnaujintas terminas.

Net jei terminas ir nebūtų praleistas, skundo padavimas ieškovei negalėtų sukurti jokių teisių ar pareigų pretenduojant į atkuriamą žemę, nes ji kaip įpėdinė yra praleidusi terminą pateikti tokį prašymą. Nuosavybės atstatymo procese nebuvo pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teisę į žemę mirusiosios J. S. vardu. Tai suprasdama ieškovė reiškė reikalavimą nustatyti faktą, kad J. S. visgi buvo pateikusi prašymą jai atkurti nuosavybės teises į žemę bei buvo pateikusi giminystės ryšį su savininku įrodančius dokumentus. Šį reikalavimą grindžia hipotetinėmis prielaidomis, jog po J. S. mirties buvo perrašytas prašymas K. S. vardu. Šias prielaidas kildina iš vieno dokumento – 1991-08-06 prašymo dėl žemės grąžinimo, pateikto J. S. vardu, kurio antroje pusėje nurodyta, kad žemė atkuriama vienam savininkui K. S. ir yra tik K. S. parašas (Žemės tvarkymo bylą t.2, b.l. 44-55). Šių dienų akimis bei supratimu vertinant toks dokumentas atrodo nelogiškas, tačiau reikia įvertinti tai, kad tai buvo laikotarpis iš karto po nepriklausomybės atkūrimo, tuo metu dar tik formavosi valstybės aparatas, nebuvo nusistovėjusi vieninga institucijų veikla, jau nekalbant apie raštvedybos reikalavimų laikymąsi. Teismo posėdžio metu, tuometiniai žemėtvarkos darbuotojai paaiškino, kad prašymo antroje pusėje buvo nurodomi pretendentai, kurie pretenduoja į žemės atkūrimą. Net jei pretendentų būdavo daugiau, prašymas buvo rašomas tik vieno įpėdinio vardu, visi pretendentais būdavo nurodyti viename prašyme. Būdavo, kad įpėdiniai susitardavo tarpusavyje dėl žemės pasidalijimo, keliama prielaida kad ir šiuo atveju taip nutiko. Be to nuosavybės atstatymo klausimus nagrinėdavo ne vienas žmogus, o sudaryta komisija, dėl ko atrodo neįtikimas dokumentų klastojimas. Teismo vertinimu, ieškovės iškeltų prielaidų nepakanka ieškinio 3 p. patenkinimui. Ieškovės atstovė prašė teismo kreiptis į prokurorą su atskirąja nutartimi įpareigojant atlikti ikiteisminį tyrimą. Tačiau teismas akivaizdžių dokumento klastojimo požymių neįžvelgė, todėl tokio prašymo nemato pagrindo tenkinti. Be to ieškovė pati turėjo ir vis dar turi galimybę kreiptis į prokurorą jei įžvelgia nusikalstamos veikos požymių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, todėl proporcingai patenkintai reikalavimo daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš priešingos šalies (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 290 Lt (83,99 Eur) žyminio mokesčio (t.1 b.l. 4, 149), 718,58 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t.2, b.l. 39-42). Viso 802,57 Eur. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 220 Lt (63,72 Eur) žyminio mokesčio (t.1, b.l. 194) ir 1179,24 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t.2, b.l. 34-36). Viso 1242,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų (naujos redakcijos galiojančios nuo 2015 03 20) Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimų. Iš keturių ieškovės reikalavimų yra patenkinta pusantro, kas sudaro 38 proc. Taigi 38 proc. ieškovės patirtų išlaidų priteistina iš atsakovės, kas sudaro 304,98 Eur. (802,57 Eur x 38 proc.).

Atsakovės priešieškinėje yra suformuluoti du materialieji reikalavimai, abu patenkinti iš dalies, laikytina, kad patenkinta 50 proc., reikalavimų. Taigi 50 proc. atsakovės patirtų išlaidų priteistina iš ieškovės, kas sudaro 621,48 Eur. (1242,96 Eur x 50 proc.).

Kadangi patenkinti priešpriešiniai reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl atlikus priešpriešinius įskaitymus, laikytina, kad ieškovė turi padengti bylinėjimosi išlaidų skirtumą atsakovei 296,50 Eur (601,48 Eur - 304,98 Eur).

Reikalavimai susiję su atsakovu Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atmesti, atsakovas nepateikė įrodymų pagrindžiančių jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl tarp šio atsakovo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Be to, nagrinėjant bylą susidarė 13,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės ir atsakovės lygiomis dalimis po 6,82 Eur valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė tėvo K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti ir valdė iki savo mirties.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jos tėvas K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) priėmė, J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdami jį valdyti.

Likusią patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. D., a.k. (duomenys neskelbtini), 296,50 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. S. a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės D. D., a.k. (duomenys neskelbtini), 6,82 Eur (šešis eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų Valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovės A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 6,82 Eur (šešis eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų Valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Svajūnas Bliudsukis