- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- eI3-430-428/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02571-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Krinona“
- Advokatai
- Aurelijus Gruodis
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės UAB „Krinona“ atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Neringai Pėtnyčytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Krinona“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Krinona“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. A1-1453 „Dėl nenaudojamų žemės sklypų 2022 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir įsakymas) dalį, kurioje į Nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašą įtrauktas pareiškėjai UAB „Krinona“ priklausantis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja skunde ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai priklausantis žemės sklypas į Sąrašą buvo įtrauktas vadovaujantis 2014 m. lapkričio 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-559 patvirtintų Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau - Taisyklės) 7.1., 7.2., 7.5. papunkčių pagrindu, pagal kuriuos teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose, prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm.
Pareiškėja nurodė, jog gavusi pranešimą dėl netvarkingo sklypo, jį sutvarkė ir apie tai informavo seniūnija, kartu pranešdama, jog siekdama užtikrinti, kad nepasikarotų svetimų asmenų šiukšlių palikimai pareiškėjai priklausančiame ir naudojamame žemės sklype, kuris yra prižiūrimas ir naudojamas įmonės pagrindinėje veikloje, priėmė sprendimą aptverti įmonei priklausantį žemės sklypą laikina apsaugine tvora.
Pareiškėjos teigimu, jos nuosavybės teise priklausantis sklypas į sąrašą įtrauktas nepagrįstai, teigė, jog žemės mokestis gali būti diferencijuojamas tik pagal naudojimą ir nenaudojimą, o ne jo sutvarkymą. Sklypo „(ne)tvarkingumas“ nėra tarp įstatyme išvardintų kriterijų, remiantis kuriais galėtų būti nustatomi skirtingi mokesčio tarifai. Todėl, pareiškėjos įsitikinimu, atsakovės įsakymas, kuriuo pareiškėjos žemės sklypas apmokestintas padidintu 4 procentų tarifu dėl seniūnijos nuomone nepakankamo tvarkingumo prieštarauja atitinkamam Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatoms, dėl ko turėtų būti panaikintas. Be to, savivaldybės taryba gali reglamentuoti švaros ir tvarkos reikalavimus tik viešose vietose, o ne privačiuose žemės sklypuose.
Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, jog savivaldybė gali diferencijuoti mokesčio tarifus tik pagal įstatyme aiškiai išvardintus kriterijus, įskaitant žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, o sklypo „(ne)tvarkingumas“ nėra tarp įstatyme išvardintų kriterijų, remiantis kuriais galėtų būti nustatomi skirtingi mokesčio tarifai. Pareiškėjos vertinimu savivaldybei nėra suteiktos teisės reglamentuoti kaip turi būti tvarkomasi privačiuose žemės sklypuose. Atitinkamai, pareiškėja prašė panaikinti įsakymo dalį, kurioje į Nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašą įtrauktas pareiškėjai UAB „Krinona“ priklausantis žemės sklypas.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu bei teismo posėdžio metu su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija po pirmųjų atliktų žemės sklypų patikrinimų, pareiškėją apie pareigą prižiūrėti žemės sklypą ir apie galimai teksiančią prievolę mokėti maksimalų žemės mokestį, jeigu žemės sklypo priežiūra nepasikeis ir Seniūnijai nebus pateikti įrodymai, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, informavo 2022 m. balandžio 26 d. raštu. Be to, informacija apie ketinimą ginčo žemės sklypą įtraukti į sąrašą 2022 m. birželio 1 d. buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt.
Atsakovė atkreipė dėmesį, jog 2022 m. liepos 14 d. atlikus pakartotinę patikrą, buvo nustatyta, kad pareiškėja tinkamai neįgyvendina savo kaip žemės savininkės pareigos nuolat prižiūrėti žemės sklypą taip, kad sklypas būtų išvalytas (Taisyklių 7.1 papunktis), kad teritorija būtų nušienauta (Taisyklių 7.3 papunktis), kad žaliosios atliekos būtų tvarkomos savivaldybės tarybos pavirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (Taisyklių 7.5 papunktis). Atitinkamai, remiantis surinktais įrodymais, t. y. nenaudojamos žemės patikrinimo aktais ir fotonuotraukomis, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos seniūnas pateikė duomenis ir pareiškėjos žemės sklypas buvo įtrauktas į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, kuris buvo patvirtintas skundžiamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. Al-1453 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašo patvirtinimo“. Pareiškėja apie šį įsakymą buvo informuota Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 29-2-1350 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies taikymo atsakovė nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas klausimą dėl savivaldybės tarybos teisės nustatyti žemės mokesčio tarifo dydį lemiančio kriterijaus bendruosius požymius pagal Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, 2016 m. liepos 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016 pasisakė, kad Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė nustatyti diferencijuotą tarifo dydį laikoma teisėtu įstatyminiu pavedimu Tarybai nustatyti tarifo dydį lemiančių kriterijų, o būtent Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkto kriterijaus – žemės sklypo naudojimo arba nenaudojimo – bendruosius požymius, kuriais vadovaujamasi sprendžiant dėl žemės sklypų priskyrimo nenaudojamiems ir jų apmokestinimo atitinkamu žemės mokesčio tarifu.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės taryba 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 „Dėl nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo“ patvirtino Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Šis Aprašas reglamentuoja žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras, o jo tikslas – nustatyti nenaudojamus žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus), siekiant išsiaiškinti šių žemės sklypų nenaudojimo priežastis ir apmokestinti jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės ir žemės nuomos mokesčių tarifais. Pažymėjo, kad tokios pozicijos, jog savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį, bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros), laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas šio pobūdžio bylas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1793-415/2021; 2022 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-210-261/2022).
Atsakovė pažymėjo, jog pareiškėja pažeidė Taisyklių reikalavimus. Tai, kad ginčo žemės sklypas nebuvo prižiūrėtas nuolat yra užfiksuota fotonuotraukose, kuriose matosi, kad teritorija neprižiūrima ir apleista. Iš pareiškėjos 2022 m. balandžio 28 d. pareiškimo dėl pažeidimų pašalinimo pagal 2022 m. balandžio 25 d. žemės patikrinimo aktą matyti, kad pareiškėja suprato savo teises ir pareigas, tačiau šis pareiškimas nepaneigia vėliau, t. y. 2022 m. liepos 14 d., nustatytų Taisyklių pažeidimų, kurie įrodo faktą, kad pareiškėja ginčo žemės sklypo neprižiūrėjo sistemingai ir nuolat taip kaip tai numato teisės aktai. Pareiškėjos vienkartinis veiksmas 2022 m. balandžio 28 d. negali būti vertinamas kaip tinkama žemės sklypo priežiūra.
Atsakovė atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėja skunde nurodė, kad siekdama užtikrinti, kad nepasikartotų svetimų asmenų šiukšlių palikimai pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, priėmė sprendimą aptverti įmonei priklausantį žemės sklypą laikina apsaugine tvora, tačiau šiam teiginiui nepateikė jokių įrodymų. Priešingai, prie 2022 m. liepos 14 d. nenaudojamos žemės patikrinimo akto pridėta žemės sklypo fotografavimo schema ir fotonuotraukos įrodo, kad visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra aptvertas jokia tvora ir tai laisvai prieinama teritorija. Kadangi žemės sklypas sąrašo sudarymo ir įsakymo priėmimo metu buvo apleistas, Kauno miesto savivaldybės administracija tinkamai atliko viešojo administravimo procedūras fiksuodamas 4 procentų žemės mokestinės vertės žemės mokesčio tarifui taikyti reikšmingas aplinkybes, todėl atsakovės vertinimu, naikinti skundžiamo įsakymo pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. A1-1453 „Dėl nenaudojamų žemės sklypų 2022 metų sąrašo patvirtinimo“ dalies, kuria į Nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašą įtrauktas pareiškėjai UAB „Krinona“ priklausantis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Vilijampolės seniūnijos darbuotojai (toliau – ir Seniūnija) 2021 m. balandžio 25 d. atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 22-8-149. Akte užfiksuota, kad žemės sklype, kurių savininkas UAB „Krinona“, pažeidžiamas Kauno miesto tvarkos ir švaros taisyklių 7.1., 7.5. punktai, nes sklypas neprižiūrimas, priterštas, nesurinktos buitinės atliekos, padangos, Nesutvarkytos žaliosios atliekos. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos seniūnas 2022 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 22-2-385 „Dėl ketinimo įtraukti į nenaudojamos žemės sąrašą“, informavo pareiškėją apie tai, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), neatitinka Taisyklių reikalavimų. Rašte buvo prašoma imtis priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti ir apie reikalavimų įvykdymą raštu informuoti Seniūniją ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos. Pareiškėja raštu taip pat buvo įspėta, kad žemės sklypo savininkui nevykdant Taisyklių reikalavimų, žemės sklypas bus įrašytas į 2022 m. Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą ir apmokestinamas maksimaliu žemės mokesčio tarifu.
2022 m. liepos 14 d. buvo atlikta pakartotinė patikra, kurios metu buvo nustatyta, kad sklypas neišvalytas, teritorija nenušienauta, žaliosios atliekos nesutvarkytos. Atitinkamai, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos seniūnas pateikė duomenis ir pareiškėjos žemės sklypas buvo įtrauktas į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, kuris buvo patvirtintas skundžiamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. Al-1453 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašo patvirtinimo“. Pareiškėja apie šį įsakymą buvo informuota Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 29-2-1350 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“.
Pareiškėja, nesutikdama su įsakymo dalimi, teigia, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas, nes žemės mokestis gali būti diferencijuojamas tik pagal naudojimą ir nenaudojimą, o ne jo sutvarkymą. Pareiškėjos vertinimu savivaldybei nėra suteiktos teisės reglamentuoti kaip turi būti tvarkomasi privačiuose žemės sklypuose.
Ginčo situaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas, kuris numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mokesčio tarifas nustatytas – nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami, be kita ko, atsižvelgiant į žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą. Tai duoda pagrindą išvadai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį, bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros). Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-201 nustatė žemės mokesčio tarifus, šis teisės aktas buvo paskelbtas oficialioje savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre, todėl laikytina, kad apie jo turinį visiems asmenims, kuriems jis gali turėti įtakos, tapo žinoma nuo jo paskelbimo dienos.
Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas. Pagal Aprašo 4 punktą, nenaudojama žemė apibrėžiama, kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų 2014 m. lapkričio 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-559, 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo, įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija – teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale. Jeigu teritorijų planavimo dokumentuose teritorija nėra apibrėžta (nurodyta), faktiškai naudojama teritorija laikoma teritorija iki gretimos teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų arba pagal Savivaldybės nustatytas prižiūrimų teritorijų schemas.
Aprašo 6 punkte numatyta, kad Kauno miesto seniūnai (toliau – seniūnai) seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą.
Pagal Taisyklių 7 punktą teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose ir jas valyti, išsivežti šiukšlės ir atliekas (7.1. papunktis), prižiūrėti, kad neaugtų krūmai, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm (7.3 papunktis), tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (Taisyklių 7.5 papunktis).
Taisyklės yra norminis teisės aktas. Norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį, nurodytame teisės akte nustatytos taisyklės yra privalomos absoliučiai visiems subjektams. Pareiškėja skunde norminio akto teisėtumo neginčija, toks reikalavimas skunde nesuformuluotas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos žemės sklypų nepriežiūros faktinė situacija buvo užfiksuota žemės sklypų apžiūrų metu, apžiūros rezultatus fiksuojant Nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose (2022 m. balandžio 25 d. ir 2022 m. liepos 14 d. aktai), kuriuose iš esmės tapačiai nustatyta, pažeidžiamas Kauno miesto tvarkos ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 7.5 punktai, nes sklypas neprižiūrimas, priterštas, nesurinktos buitinės atliekos, padangos, Nesutvarkytos žaliosios atliekos, želia aukšta žolė. Nors pareiškėja, reaguodama į pranešimą dėl netvarkingo sklypo, jį aptvarkė ir pateikė atsakovei tai patvirtinančius duomenis (foto nuotraukas) bei nurodė, jog planuoja aptverti sklypą tvora, tačiau iš 2022 m. liepos 14 d. patikrinimo metu užfiksuotų Taisyklių pažeidimų nustatyta, jog pareiškėjos sklypo susitvarkymas buvo vienkartinis ir ji jo neprižiūrėjo sistemingai nuolat, taip kaip tai numato teisės aktai. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių duomenų kurie patvirtintų, kad pareiškėja sklypą aptvėrė tvora.
Atitinkamai pritartina atsakovės pozicijai, jog pareiškėjos vienkartinis veiksmas 2022 m. balandžio 28 d. negali būti vertinamas kaip tinkama žemės sklypo priežiūra. Pirmiau minėtų atliktų patikrinimų duomenys nuosekliai patvirtina, kad ginčo sklypas buvo sistemingai netvarkomas ir neprižiūrimas taip, kaip reikalauja Taisyklių 7.1, 7.3, 7.5 punktai. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose nurodyti duomenys buvo užfiksuoti fotonuotraukose, žemės sklypo schemose, kurios patvirtina, jog žemės sklypas neprižiūrimas, želia aukšta, nešienaujama žolė, mėtosi įvairios atliekos ir pan.
Atsakovės nustatyti ne vienkartiniai žemės sklypo nepriežiūros faktai, užfiksuoti minėtuose patikrinimo aktuose ir fotonuotraukose, neabejotinai atitiko Aprašo 4 punkte nustatytą kriterijų, kurio pagrindu ginčo žemės sklypas skundžiamu įsakymu buvo įtrauktas į Sąrašą. Teismo vertinimu, atsakovei priimant ginčijamą įsakymą, buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių ginčo žemės nepriežiūros faktus, ir atsakovė, priimdama skundžiamą įsakymą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį, t. y. žemės sklypų nepriežiūros faktus, užfiksuotus patikrinimo aktuose ir vaizdinėmis priemonėmis (nuotraukomis).
Pareiškėjos teiginiai, jog žemės mokestis gali būti diferencijuojamas tik pagal naudojimą ir nenaudojimą, o ne jo sutvarkymą, nepagrįsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas klausimą dėl savivaldybės tarybos teisės nustatyti žemės mokesčio tarifo dydį lemiančio kriterijaus bendruosius požymius pagal Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, 2016 m. liepos 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016 pasisakė, jog Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė nustatyti diferencijuotą tarifo dydį laikoma teisėtu įstatyminiu pavedimu Tarybai nustatyti tarifo dydį lemiančių kriterijų, o būtent Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkto kriterijaus – žemės sklypo naudojimo arba nenaudojimo – bendruosius požymius, kuriais vadovaujamasi sprendžiant dėl žemės sklypų priskyrimo nenaudojamiems ir jų apmokestinimo atitinkamu žemės mokesčio tarifu. Šiuo atveju, Taryba patvirtino Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašą, kuriuo nustatė Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyto tarifo dydį lemiančio kriterijaus – žemės sklypo naudojimo arba nenaudojimo (Žemės mokesčio įstatymo 6 str. 3 d. 3 p.) – bendruosius požymius, t. y. priėmė poįstatyminį teisės aktą, kuris taikomas nustatant nenaudojamus privačios nuosavybės teise valdomus ir iš valstybės nuomojamus žemės sklypus (Aprašo 2 p.), ir apibrėžė kriterijus, kuriais vadovaujantis žemės sklypai yra įtraukiami į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą (Aprašo 3 p.), t. y. pripažįstami nenaudojamais. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad nenaudojama žemė tai žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (kai yra nustatomi Tvarkos ir švaros taisyklių pažeidimai). Atitinkamai pareiškėjos argumentai, kad savivaldybė gali tik siaurai diferencijuoti sklypus pagal jų naudojimą ar nenaudojimą, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėja teigia, jog savivaldybės taryba gali reglamentuoti švaros ir tvarkos reikalavimus tik viešose vietose, o ne privačiuose žemės sklypuose.
Iš Tvarkos ir švaros taisyklių turinio matyti, jog jos nustato Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių, gatvių, kiemų, bendrojo naudojimo teritorijų, privačių žemės sklypų, daugiabučių namų bendrijų, sodų bendrijų, įvairios paskirties įrenginių, pastatų ir privačių namų valdų bendruosius ir specialiuosius tvarkymo ir švaros, taip pat tvarkos renginiuose reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims (Taisyklių 1 punktas). Taisyklių tikslas – užtikrinti, kad visoje Kauno miesto savivaldybės teritorijoje būtų palaikoma tinkama aplinkos sanitarijos būklė ir nebūtų vizualiai teršiama urbanistinė aplinka ar pažeidžiamos visuomenės kokybiško gyvenimo sąlygos (Taisyklių 2 punktas). Taisyklių 7 punkte numatyta, jog teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose ir jas valyti, išsivežti šiukšlės ir atliekas (7.1. papunktis), prižiūrėti, kad neaugtų krūmai, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm (7.3 papunktis), tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (Taisyklių 7.5 papunktis). Atsižvelgiant į taisyklių turinį, pareiškėjos argumentai, jog taisyklėse nustatyti kriterijai taikomi tik viešoms erdvėms, privatiems sklypams netaikomi, atmetami.
Įvertinęs byloje esančius duomenis ir teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, jog žemės sklypo patikrinimai buvo atlikti išsamiai, žemės sklypas identifikuotas tinkamai, o šiuos patikrinimus atlikusių Seniūnijos vyriausiojo specialisto bei seniūno nurodytais faktais bei užfiksuotais duomenimis netikėti ar laikyti juos neobjektyviais ir netiksliais nėra jokio pagrindo. Be to, pareiškėja pati neneigia patikrinimų aktuose užfiksuotų faktų egzistavimo.
Apibendrindamas ginčo situacijos teisinį vertinimą ir teismui pateiktus įrodymus, teismas pabrėžia, kad ginčijamas įsakymas (jo dalis dėl ginčo žemės sklypų) buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais ginčo žemės sklypo apleistumą ir nepriežiūrą bei atitinkantis Tvarkymo ir švaros taisyklėse nurodytus reikalavimus (7.1, 7.3, 7.5 punktai). Atsakovė, priimdama skundžiamą įsakymą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį bei pateiktas vaizdines priemones. Tai duoda pagrindą išvadai, kad skundžiamas Įsakymas atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su ginčijamą įsakymą priėmusios institucijos atliktu jos veiksmų vertinimu ir teisės normų taikymu, negali būti laikoma pagrindu naikinti skundžiamo įsakymo dalį ir tokį įsakymą laikyti neatitinkančiu numatytų VAĮ reikalavimų administracinio akto turiniui (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str.). Skundžiamame įsakyme nurodyti teisiniai pagrindai, pagal kuriuos pareiškėjos žemės sklypas įrašytas į sąrašą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. A1-1453 „Dėl nenaudojamų žemės sklypų 2022 metų sąrašo patvirtinimo“ dalį, kurioje į Nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašą įtrauktas pareiškėjai UAB „Krinona“ priklausantis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Krinona“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.