Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nukentėjusiajam V. I., nuteistojo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nuteistajam V. R., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-10-30 nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu pagal BK 135str.1d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu iš nuteistojo V. R. priteista 35000 Lt nukentėjusiojo V. I. neturtinei žalai atlyginti ir 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 10 d., apie 12:30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės ,,IKI“ esančios adresu (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, jis, iš asmeninių paskatų kilusio konflikto metu, iš automobilio belipančiam nukentėjusiajam V. I. kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kairės akies obuolio sumušimo, kairės akies odenos plyšimo, kairės akies tinklainės atšokos, ko pasėkoje nukentėjusysis neteko 30 procentų bendro darbingumo, t.y. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 135str.1d.

V. R. savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog jis darbovietės charakterizuojamas teigiamai, ir nurodė, kad dirba tik nuo 2007-03-05 ir vos 4 valandas per dieną, tačiau neatkreipė dėmesį į tai, jog kitą laisvą nuo darbo laiką, jis skiria teikdamas pagalbą neįgaliems žmonėms Raudonojo kryžiaus Alytaus skyriuje (tai patvirtina pažyma). Šią pagalbą V. R. teikia nemokamai ir savo laiko sąskaita. Kitą laiko dalį jis skiria onkologine liga iki mirties sirgusio tėvo, taip pat sergančios dukros ir motinos gydymui bei priežiūrai, todėl visą dieną dirbti jis tiesiog negali. Apeliantas nurodo, jog jis augina dvi nepilnametes dukteris, kurių viena serga bronchine liga, todėl jai būtina nuolatinė priežiūra, vežiojimas pas gydytojus procedūroms, sanatorinis gydymas, kurį gali užtikrinti tik pats apeliantas, dirbdamas nepilną darbo dieną.

Apeliantas teigia, kad iš karto po įvykio jis dar nežinojo apie suduotų smūgių pasekmes, t.y. apie padarytą nusikaltimą. Tai sužinojo tik iš kartu įvykio metu buvusio M. R.. Pastarasis 2006-09-11 dienos vakare atsitiktinai sutiko pažįstamą J. J., kuris papasakojo, jog, būdamas Alytaus m. St.Kudirkos ligoninėje, jis nugirdo kaip nukentėjusysis pasakojo apie įvykį ir minėjo apelianto automobilį (pagal spalvą ir markę). Tai sužinojęs, M. R. rugsėjo 11 dienos vėlų vakarą papasakojo V. R.. Supratęs, jog padarė nusikaltimą, nuteistasis kartu su M. R., pasitaikius pirmai galimybei, kitą dieną nuvyko į policijos komisariatą bei papasakojo apie įvykį, tačiau, vykdamas į policijos komisariatą, jis dar nežinojo, kad apie įvykį pranešta policijai ir jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Remiantis tuo, V. R. mano, jog teismas netinkamai įvertino jo paties savanorišką atvykimą į policijos komisariatą ir pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką.

Nuteistasis pažymi, jog sužinojęs, kad V. I. yra ligoninėje, jis iš karto ten nuvyko ir pasidomėjo kokia jo sveikatos būklė, o sužinojęs, jog reikalinga kvalifikuota medicininė pagalba, surado kvalifikuotą gydytoją (duomenys neskelbtini) ir susitarė dėl priėmimo ir pagalbos nukentėjusiajam suteikimo. Todėl apeliantas mano, jog teismas turėjo atsižvelgti į jo bei jo gynėjo teisme nurodytas šias aplinkybes ir tenkinti gynėjo prašymą taikyti BK 62str.1d., paskiriant švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę, nes jis, sužinojęs apie nusikalstamas pasekmes, pats savo noru kreipėsi į policiją, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, padėjo ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu išaiškinti visas įvykio aplinkybes, visiškai atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Apeliantas nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, galėjo tenkinti gynėjo prašymą ir taikyti BK 62str.2d., nes teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, be to, atlygino turtinę žalą, išlaiko dvi nepilnametes dukras, kurių viena serga sunkią liga, o prižiūrėti jos nėra kam.

V. R. teigia, jog jo motina sunkiai serga ir dėl ligos sunkiai vaikšto, todėl jai būtina nuolatinė priežiūra, tad ji yra visiškai priklausoma nuo nuteistojo, nes apelianto sesuo Lietuvoje negyvena, todėl motina rūpinasi tik jis. Taip pat jis rūpinosi ir onkologine liga sirgusiu tėvu, tačiau 2007-08-18 jis mirė (šias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini) pateikta pažyma), o bylos nagrinėjimo metu planuoja pateikti daugiau dokumentų, liudijančių apie motinos sveikatos būklę.

Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog pareikštas 1212 Lt turtinės žalos ieškinys yra visiškai atlygintas. Tačiau nesutinka su priteistu 35000 Lt ieškiniu neturtinei žalai atlyginti, nes tokios sumos apeliantas neišgalės sumokėti, kadangi tam neturi nei pakankamai turto, nei pajamų, o dėl motinos ir dukros priežiūros dirbti pilną darbo dieną negali. Be to, ši suma yra per didelė, nepagrįsta ir neadekvati atlygintai 1212 Lt turtinei žalai.

Šiuo skundu V. R. prašo 2007-10-30 nuosprendį pakeisti, taikyti BK 62str. ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta BK 135str.1d. sankcijoje, bei sumažinti neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam.

Teismo posėdyje nuteistasis V. R. ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, išskyrus tą skundo dalį, kuri liečia ieškinį dėl neturtinės žalos, o prokuroras prašo skundą atmesti.

Nuteistojo skundas tenkintinas. Nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo V. R. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 135str.1d., o vadovaudamasis BK 54str., teisingai atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir priėmė dėmesin tai, kad V. R. atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, tačiau tai nevertino kaip dar vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes dar liko neatlyginta teismo priteista neturtinė žala.

Apeliantas nurodo, kad jis dirba tik nuo 2007-03-05 ir dirba tik 4 valandas per dieną, kadangi rūpinasi savo sergančia dukra ir motina, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog abu vaikai turi antrąjį iš tėvų, t.y. motinas, kurios ir prižiūri V. R. vaikus. Be to, vieno iš vaikų išlaikymą jis teikia tik pagal vykdomuosius dokumentus. Byloje nebuvo duomenų, iš kurių pirmosios instancijos teismas galėjo daryti išvadą, jog nuteistojo motina V. R. serga sunkia liga ir nėra kam jos prižiūrėti. Tačiau bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, teismui pateikti duomenys rodo, kad V. R. gyvena kartu su savo motina V. R., kuri serga nepagydomomis ligomis ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra, o V. R. gyvena su motina ir ją prižiūri (jo sesuo gyvena užsienyje).

Dėl BK 62str.1d. taikymo

Vadovaujantis BK 62str.1d., bausmė gali būti švelninama, jeigu yra visos šios asmens, padariusio nusikaltimą, elgesį apibūdinančios sąlygos: nusikaltimą padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padeda ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, visiškai ar iš dalies atlygina arba pašalina padarytą turtinę žalą.

Nors apeliantas teigia, kad 2006-09-11 sužinojęs iš M. R. apie tai, jog iš jo nusikalstamų veiksmų kilo pasekmės, kartu su M. R., pasitaikius pirmai galimybei, kitą dieną, pats savo noru nuvyko į policijos komisariatą bei papasakojo apie įvykį, o vykdamas į policijos komisariatą, jis dar nežinojo, jog apie įvykį pranešta policijai ir jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau asmens atvykimas ar pranešimas apie nusikalstamos veikos padarymą laikytinas savanorišku, kai asmuo tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Vertinant asmens prisipažinimo savanoriškumą, reikia atsižvelgti į tai, kada teisėsaugos institucijos sužinojo apie nusikalstamą veiką, ar yra surinkta pakankamai įrodymų, kaip asmuo, pranešęs apie nusikalstamą veiką, vertina teisėsaugos institucijų galimybes išaiškinti ją. Pirmosios instancijos teismas tokį V. R. atvykimą į policijos komisariatą ir pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką nelaikė savanorišku, kadangi jis tai padarė verčiamas objektyvių aplinkybių. Nuteistasis iš M. R. sužinojęs apie tai, jog ligoninėje buvęs nukentėjusysis žinojo jo vairuojamo automobilio markę (tai pakankamai retas automobilis), spalvą, todėl turėjo suprasti, kad jo vairuojamas automobilis ir jį eksploatuojantis asmuo gali būti ar jau yra identifikuotas, todėl jam nepavyks išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, nukentėjusysis iš karto po incidento paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį, taip pat nurodė jį sužalojusių asmenų automobilio markę (apytikriai) bei jo valstybinius registracijos numerius. Todėl jau tą pačią 2006-09-10, ikiteisminio tyrimo institucijos ir pareigūnai jau galėjo identifikuoti V. I. nurodytą automobilį bei jį vairavusį asmenį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2006-09-10 informacijos apie kelių transporto priemones pagal VĮ „Regitra“ duomenų bazės dėka, buvo žinoma visa tiksli informacija apie įvykyje dalyvavusį (duomenys neskelbtini) markės automobilį ir jo savininką. Remiantis tuo, aišku, jog trečią dieną po nusikaltimo padarymo, V. R. nuėjus į policijos komisariatą ir papasakojus apie įvykį, ikiteisminio tyrimo pareigūnai jau žinojo, kas yra šio įvykio kaltininkas, todėl traktuoti tai, kaip savanorišką atvykimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, negalima.

Nors apeliantas ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, visiškai atlygino padarytą turtinę žalą, tačiau nesant vienos iš aukščiau nurodytų sąlygų-asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taikyti BK 62str.1d. nėra teisinio pagrindo.

Teismas nesigilino, kas surado nukentėjusiajam kvalifikuotą akių specialistą, nors apeliantas nurodė, jog tai jo iniciatyva ir jėgomis šis specialistas buvo surastas, o V. I. teigė, kad gydytoją surado ne V. R., tačiau šis prieštaravimas neturi jokios reikšmės BK 62str.1d. taikymui, todėl V. R. teiginiai, jog, atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti BK 62str.1d. ir jam skirti švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl BK 62str.2d. taikymo

Nors apeliantas, prašydamas taikyti BK 62str.2d. nuostatas, nurodo, jog turi dvi nepilnametes dukras, iš kurių viena sunkiai serga, taip pat prižiūri ir rūpinasi sunkiai sergančia ir vaikštančia motina, tačiau, norint skirti švelnesnę nei įstatyme numatą bausmę, t.y. taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas, be šių aplinkybių turi būti ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala. Įstatymas nurodo, jog taikant BK 62str.2d. turi būti bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog yra tik viena V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

LR BK 59str.1d.3p. nurodyta, kad viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra ta, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki priimant nuosprendį V. R. nukentėjusiajam atlygino turtinę žalą ir tai teismas tik atkreipė dėmesį nustatant bausmės dydį, bet nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuosprendžiu iš nuteistojo V. R. nukentėjusiojo naudai priteista ir neturtinė žala, kurią iš dalies nuteistasis atlygino nukentėjusiajam iki pradedant bylą nagrinėti apeliacine tvarka, o taip pat sudarė sutartį dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo, kurią pasirašė nuteistasis V. R. bei nukentėjusysis V. I. ir pateikė teismui. Teisėjų kolegija tai vertina, kad nuteistasis V. R. savo noru atlygino padarytą žalą ir pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59str.1d.3p.). Tokiu būdu, nustatytos dvi V. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pašalinta turtinė žala, o tai yra būtinos sąlygos BK 62str.2d. taikymui.

Apelianto teiginiai, kad jis turi dvi dukras, kurių viena sunkiai serga ir dėl to joms reikalinga nuolatinė priežiūra, yra nepagrįsti, nes abi jo dukras prižiūri jų motinos, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pasielgė netaikydamas BK 62str.2d.2p. Tačiau, teisminio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, pateikus neginčijamus įrodymus, kad V. R. gyvena su savo motina V. R., kuri sunkiai serga ir dėl to jai reikalingas nuolatinis stebėjimas ir gydymas, o ją prižiūrėti gali tik V. R., nes V. R. sutuoktinis miręs (byloje pateiktas V. R. mirties liudijimas), o jos dukra Lietuvoje nuolat negyvena (pateikta asmenų, kirtusių LR valstybės sieną pažyma, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2004-02-07 iki 2007-08-04, ji keturis kartus išvyko iš Lietuvos), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. R. išlaiko ir prižiūri asmenį, kuris serga sunkia liga, o paskyrus nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, nebus kam šio asmens prižiūrėti, t.y. ši aplinkybė atitinka BK 62str.2d.1p. reikalavimus. Nustačius dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną iš būtinų BK 62str.2d. sąlygų, t.y. šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiojo prašymą – paskirti V. R. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visos šios aplinkybės leidžia teismui manyti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41str.2d., bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės, t.y. V. R. paskyrus švelnesnę, nei įstatymas numato, bausmę – baudą.

V. R. padarytas nusikaltimas, pagal savo pavojingumo laipsnį, priskiriamas prie sunkių, o vadovaujantis BK 47str.3d.4p., už sunkų nusikaltimą numatyta bauda iki 300 MGL. Atsižvelgiant į tai, kad yra dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo, visiškai atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir susitarė su nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos atlyginimo (tai rodo 2008-01-15 pažyma, iš kurios matyti, kad nuteistasis ir nukentėjusysis raštiškai susitarė dėl atsiskaitymo už neturtinę žalą), taip pat atsižvelgiant į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, išlaiko dvi nepilnametes dukras, prižiūri sunkiai sergančią savo motiną, todėl gali dirbti tik nepilną darbo dieną, nors yra visiškai darbingas, todėl jam skirtina bauda, kuri yra mažesnė nei baudos už sunkų nusikaltimą vidurkis.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

V. R. atsisako skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes 2008-01-15 su nukentėjusiuoju V. I. susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų bei tai įformino raštiškai (tai patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas), todėl ši skundo dalis palikta nenagrinėta.

Įvertinusi visus aukščiau pateiktus faktus ir aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-10-30 nuosprendį, pritaikant BK 62str.2d.1p. ir paskiriant V. R. švelnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

2007-10-30 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

V. R., pripažintą kaltu pagal BK 135str.1d., nuteisti 100 MGL (12500 Lt) bauda.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.