- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-12
- Bylos Nr.
- ATP-635-312/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 7.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nubaustojo P. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimo, kuriuo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 172¹⁴ str. 1 d. ir jam paskirta 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos 172¹⁴ str. 1 d. už tai, kad būdamas AB „C.“ banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriaus (toliau – ir Banko skyrius) valdytoju ir privalėdamas organizuoti kokybišką ir efektyvų Banko skyriaus darbą bei atsakyti už Banko skyriaus veiklos organizavimą, taip pat, būdamas atsakingas už AB „C.“ banko valdybos nutarimų, įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą Banko skyriuje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau tekste - PPTFPĮ) 9 ir 12 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų (su vėlesniais pakeitimais bei papildymais) Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių 4, 12 ir 14.2 punktų bei Lietuvos banko valdybos 2008 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 82 (su 2012 m. sausio 12 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-6 padarytais pakeitimais) Dėl kredito, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui 10.2 ir 10.3 p. reikalavimus, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. liepos 30 d. nevykdė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų:
AB „C.“ banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje nebuvo nustatoma naudos gavėjo tapatybė prieš keičiant grynuosius pinigus, kai keičiamų grynųjų pinigų suma viršijo 6000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;AB „C.“ banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje, pildant lėšų kilmės anketą, nebuvo tinkamai nustatomi tikrieji naudos gavėjai, t. y. tikrasis naudos gavėjas nebuvo identifikuojamas iki fizinio asmens, tais atvejais, kai keičiamų grynųjų pinigų suma viršijo 15000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu P. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirma, apylinkės teismui pateiktame administracinio pažeidimo protokole (t. 1., b. l. 3-6) yra pateikti žinomai melagingi tikrovės neatitinkantys teiginiai, prieštaraujantys paties protokolo prieduose esantiems įrodymams, kuriuos surinko ir gerai žinojo protokolą surašęs tyrėjas, taip pat kitiems teismo posėdžio metu surinktiems įrodymams. Apylinkės teismas ignoravo ir neįvertino to fakto, jog tyrimo metu, 2013 m. rugpjūčio 13 d., buvo paimtas paaiškinimas iš AB „C.“ banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriaus (toliau - Stoties KAS) vyr. klientų aptarnavimo specialistės L. V. (t. 1, b. l. 60, t. 2, b. l. 61), iš kurios parodymų visiškai aišku ir akivaizdu, kad per visą savo daugiau kaip 8-erių metų darbo Stoties KAS laikotarpį (nuo 2005 m. sausio iki 2013 m. rugpjūčio, kai ikiteisminio tyrimo metu vyko apklausa) L. V. aptarnavo tik fizinius asmenis (juridinių asmenų jai nepasitaikė) ir visi aptarnauti fiziniai asmenys, atlikę grynųjų pinigų keitimo operacijas, kurių sumos viršijo 6000,00 eurų, buvo tikrieji naudos gavėjai, t. y. šių jos aptarnautų asmenų pinigų keitimui pateiktos lėšos priklausė jiems patiems. Nepaisydamas šio byloje esančio aiškaus liudijimo ir įrodymo, tyrėjas G. R. administracinio teisės pažeidimo protokole pridėjo ir pateikė teismui dokumentus apie tris L. V. atliktas grynųjų pinigų keitimo operacijas, neva įrodančius, kad jų metu nebuvo nustatomi tikrieji naudos gavėjai ir jų tapatybė, t. y. klientų E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 50.000,00 PLN (Lenkijos zlotų) keitimo į litus operacija, atlikta 2013 m. birželio 14 d. (t. 3, b. l. 12); L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 77.670,00 SEK (Švedijos kronų) keitimo į litus operacija, atlikta 2013 m. birželio 8 d. (t. 3, b. l. 23); ir I. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 130.000,00 NOK (Norvegijos kronų) keitimo į litus operacija, atlikta 2013 m. vasario 5 d. (t. 3, b. l. 28). Nors pagal šias operacijas atlikusios darbuotojos L. V. paaiškinimą visi jos aptarnauti klientai, taigi ir aukščiau išvardinti trys jos aptarnauti klientai, yra savo pateiktų keitimui lėšų savininkai ir tikrieji naudos gavėjai. Administracinio teisės pažeidimo protokole pateiktas teiginys, kad E. V. 50 000,00 PLN grynųjų pinigų keitimo atvejis patvirtina, kad iki 2013 metų birželio mėnesio antros pusės AB „C.“ banko Vilniaus filialo Stoties KAS nebuvo nustatoma naudos gavėjo tapatybė prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 6 000,00 eurų ar ją atitinkančią sumą kita valiuta, yra neatitinkantis tikrovės ir žinomai melagingas, nes prieštarauja paties tyrėjo G. R. užrašytiems ir jam gerai žinomiems byloje esantiems L. V. parodymams, kad E. V., kaip ir visi kiti L. V. aptarnauti klientai, keitę grynųjų pinigų sumas, viršijančias 6 000,00 eurų, arba atitinkamas sumas kitomis užsienio valiutomis, yra tikroji naudos gavėja. Žinomai melaginga administracinio teisės pažeidimo protokolo dalis, kurioje tvirtinama, kad „naudos gavėjo tapatybė buvo nustatinėjama tik nuo 15 000,00 eurų“, t. y. kai keičiamos grynųjų pinigų sumos buvo didesnės nei 15 000,00 eurų. Šį faktą akivaizdžiai patvirtina tikrosios naudos gavėjos E. V. atvejis, kurios tapatybė buvo tinkamai nustatyta, nes klientę aptarnavusi darbuotoja L. V. klientės pasiteiravo, ar ji yra jos pateiktų pinigų tikroji savininkė, o išgirdusi teigiamą atsakymą, užpildė anketą ,,Duomenys apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija Lietuvos Respublikos PPTFĮ nustatytą ribą“, kurioje (i) klientė ir duomenys apie ją yra įrašyti skiltyje „Fizinis asmuo“, kurioje rašomi tik fiziniai asmenys - naudos gavėjai, (ii) padaryta klientės asmens dokumento kopija; (iii) užrašytas asmens dokumento numeris, asmens kodas, grynųjų pinigų keitimo operacijos turinys, šiuos anketos duomenis savo parašu, vardiniu spaudu ir darbo vietos spaudu-datatoriumi patvirtino operaciją atlikusi darbuotoja L. V. Šiuo atveju atliktos 50 000,00 PLN keitimo į litus operacijos suma yra mažesnė už 15 000,00 eurų (t. 3., b. l. 12), nes nurodyta 50 000,00 PLN operacijos suma yra lygi 40917,50 lito arba 11 850,53 euro, tai yra akivaizdžiai mažesnė už 15 000,00 eurų, skaičiuojant įstatymu nustatytu euro ir lito santykiu po 3,4528 litus už vieną eurą. Apylinkės teismas neįvertino ir kitų byloje esančių liudytojų parodymų, kurie sutampa su ankščiau cituotais L. V. parodymais ir juos patvirtina. Tyrimo metu 2013 m. rugpjūčio 13 d. buvo paimtas paaiškinimas iš AB „C.“ banko Vilniaus filialo Stoties KAS klientų aptarnavimo specialistės A. A.(t. 1, b. l. 61, taip pat t. 2., b. l. 63), kur ji nurodė, jog ,,AB „C.“ banko Vilniaus filialo Stoties KAS dirba nuo 2008 metų vasario mėnesio, [...] kai klientai keisdavo grynuosius pinigus nuo 6 000,00 eurų iki 15 000,00 eurų ji užpildydavo AB „C.“ banko blanką „Duomenys apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija Lietuvos Respublikos PPTFĮ nustatytą ribą“. Buvo klausiama žodžiu, ar jis yra tikrasis lėšų savininkas. Tokių atvejų, kad klientas atsakytų, jog tai ne jo pinigai nepasitaikė. Jeigu būtų buvę tokių atvejų ir klientas būtų nurodęs, jog tai įmonės lėšos A. A. būtų užpildžiusi AB „C.“ banko blanke „Duomenys apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija Lietuvos Respublikos PPTFĮ nustatytą ribą“ duomenis apie „Juridinį asmenį“. A. A. nurodė. kad dirbant pasitaikė tik fiziniai asmenys, kurie ir būdavo tikrieji lėšų savininkai“. Taigi ir prie administracinio pažeidimo protokolo pateiktoje A. A. užpildytoje anketoje ,,Duomenys apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija Lietuvos Respublikos PPTFĮ nustatytą ribą“ (t. 3, b. l. 31) nurodytas fizinis asmuo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) yra tikrasis naudos gavėjas. Apylinkės teismas neįvertino, kad šie byloje esantys tyrimo metu apelianto duoti parodymai (t.1, b. l. 62), apie AB „C.“ banko Stoties KAS faktiškai vykdytą klientų-fizinių asmenų naudos gavėjų tapatybės nustatymo tvarką, visiškai sutampa su anksčiau cituotų kitų Stoties KAS darbuotojų - vyresniosios klientų aptarnavimo specialistės L. V. ir klientų aptarnavimo specialistės A. A. parodymais, bei su apelianto teismo posėdyje pateiktais įrodymais, kurie cituojami nutarime (t. 3, b. l. 137). Visais atvejais, kai AB „C.“ banko Stoties KAS buvo keičiama grynųjų pinigų suma, viršijanti 6000,00 eurų sumą arba atitinkama suma kita užsienio valiuta, buvo pildoma anketa „Duomenys apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija Lietuvos Respublikos PPTFĮ nustatytą ribą“, ir kad visais atvejais, kai buvo keičiama grynųjų pinigų suma, viršijanti 6000,00 eurų arba atitinkama suma kita užsienio valiuta, buvo nustatomi ir šioje anketoje įrašomi naudos gavėjai. Šį faktą patvirtina ir 2014 m. vasario 14 d. teismo posėdyje liudiję kiti AB „C.“ banko darbuotojai - AB „C.“ banko Vilniaus filialo valdytojo pavaduotojas V. K., šiose pareigose dirbęs ir apelianto darbo AB „C.“ banke laikotarpiu; AB „C.“ banko Atitikties ir prevencijos departamento direktorė A. V.; bei Stoties KAS vyr. klientų aptarnavimo specialistė A. Z., (t. 3, b. l., 130-132, t. 1, b. l. 53). V. K. paliudijo, kad jam 2013 m. liepos 15 d. pradėjus dirbti AB „C.“ banko Stoties KAS valdytoju (t. 1, b. l. 53) nuo tada, kai iš šių pareigų 2013 m. liepos 12 d. pasitraukė apeliantas, naudos gavėjų nustatymo tvarka Stoties KAS nepasikeitė, t. y. visais atvejais kaip ir anksčiau, kai Stoties KAS valdytoju dirbo P. J., kai keičiama grynųjų pinigų suma, viršijanti 6000,00 eurų arba atitinkama suma kita užsienio valiuta, buvo pildoma anketa. V. K. liudijimą reikia vertinti kaip faktiškai patvirtintą aplinkybę, kad AB „C.“ banko vadovai jokių pastabų dėl P. J. darbo neturėjo, o už gerai atliekamą darbą jį skatino. Iš to seka išvada, kad jis atliko visus banko vadovų nurodymus ir reikalavimus bei apelianto vadovaujamo Stoties KAS darbuotojų pildoma anketa ,,Duomenys apie klientą ir atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija Lietuvos Respublikos PPTFĮ nustatytą ribą“, nustatanti tikrųjų naudos gavėjų tapatybę, de facto buvo tinkama tiek pačiam AB „C.“ bankui, tiek jo vadovams. Liudytoja A. V. taip pat patvirtino, jog Stoties KAS visada, kai buvo atliekamos 6000,00 eurų arba atitinkamą sumą kita užsienio valiuta viršijančios grynųjų pinigų keitimo operacijos, buvo pildoma anketa ,,Duomenys apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija Lietuvos Respublikos PPTFĮ nustatytą ribą“. Apylinkės teismas neįvertino, kad kaip ir visi kiti byloje apklausti arba teisme liudiję Stoties KAS darbuotojai A. Z. paliudijo, kad Stoties KAS, kai buvo atliekamos 6000 eurų arba atitinkamą sumą kita užsienio valiuta viršijančios grynųjų pinigų keitimo operacijos, visada buvo pildoma minėta anketa, t. y. jos viršutinė dalis „Fizinis asmuo“ (byloje pateikiama 17 tokių užpildytų anketų: t. 3, b. l. 12, 14, 16, 18,21,23, 25, 28, 31, 36, 39, 41, 45, 47, 49, 51, 53), o jei klientas atsakydavo, kad tai yra ne jo asmeniniai, o jo atstovaujamos įmonės pinigai, buvo pildoma anketos dalis „Juridinis asmuo“ (byloje pateikiamos 2 tokios anketos: t. 3, b. l. 58, 66). Liudytoja apibendrintai nurodė, kad tokios naudos gavėjų tapatybės nustatymo tvarkos Stoties KAS laikėsi ne tik ji pati, bet ir visi kiti darbuotojai. Apylinkės teismas neįvertino, kad naudos gavėjų tapatybės nustatymo anketos buvo užpildytos visais šiais atvejais, kai lėšų savininkas (naudos gavėjas) buvo fizinis asmuo, prie visų šių byloje esančių užpildytų anketų yra pridėtos naudos gavėjų asmens dokumentų kopijos, visos šios anketos yra pasirašytos klientą aptarnavusio ir anketą užpildžiusio Stoties KAS darbuotojo bei patvirtintos jo vardiniu spaudu ir darbo vietos spaudu datatoriumi. Apylinkės teismas neįvertino, kad remiantis faktinėmis aplinkybėmis ir byloje esančiais įrodymais visa administracinio teisės pažeidimo protokolo, kurio pagrindu buvo pradėta byla, l-oji dalis, protokole pažymėta skaitmeniu ,,1“, neatitinka faktinių aplinkybių ir byloje sukauptų įrodymų, kuriuos prieš rašydamas protokolą žinojo tyrėjas G. R., todėl protokolas yra neatitinkantis tikrovės ir žinomai melagingas (t. 3, b. l. 113-118). Apeliantui šiuos aukščiau paminėtus protokole išvardintus teiginius įvardijus žinomai melagingais teiginiais ir pagrindus tai byloje esančiais įrodymais, teismo posėdyje dalyvavę institucijos, surašiusios protokolą, atstovai M. S. ir G. R., jokiu savo pasisakymu, prieštaravimu ar nesutikimu nepaneigė minėto teiginio, todėl, apelianto nuomone, galima pagrįstai tvirtinti, kad institucijos, surašiusios protokolą, atstovai sutiko su teismo posėdyje įrodytu ir pagristu teiginiu. Apylinkės teismui visiškai neanalizavus aukščiau paminėtų faktų bei įrodymų turinio ir esmės, apelianto teisių ir interesų gynyba tebuvo formali ir neefektyvi, dėl ko apylinkės teismo sprendimas laikytinas neteisėtu, nepagristu ir naikintinu.
Antra, apylinkės teismo nutarimo teiginiai pažodžiui atitinka žinomai melagingus administracinio teisės pažeidimo protokolo teiginius, kurių apylinkės teismas nei teismo posėdžio metu, nei nutarime neįvertino. Apylinkės teismas neįvertino 2014 m. kovo 24 d. teismo posėdyje apelianto pateiktų byloje esančių įrodymų (t. 3, b. l. 114-118), patvirtinančių, kad tyrėjas administracinio teisės pažeidimo protokole surašė jam gerai žinomiems savo paties surinktiems liudininkų parodymams prieštaraujančius, todėl kvalifikuotinus kaip žinomai melagingus teiginius, nes visi protokolo l-ojoje dalyje išvardinti asmenys yra protokole nurodytų lėšų savininkai ir naudos gavėjai. Šių asmenų atžvilgiu yra užpildytos naudos gavėjo tapatybės nustatymo anketos „Duomenys apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija Lietuvos Respublikos PPTFPĮ nustatytą ribą“ (išskyrus protokole minimą N. K., a. k. (duomenys neskelbtini), kliento byla (2013 m. birželio 5 d., keitė 15 790,00 USD“,. nes šio kliento byla su kitais šios operacijos dokumentais nėra pridėta prie institucijos, surašiusios protokolą, 2013 m. spalio 24 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 1).
Apylinkės teismas visiškai neįvertino teismo posėdyje P. J. pateiktų įrodymų (t. 3, b. l. 118), kad protokole (t. 1., b. l. 4) surašytų trijų įmonių naudos gavėjai buvo nustatyti iki fizinio asmens, o protokole išvardyti trys fiziniai asmenys - minėtų juridinių asmenų atstovai - yra tikrieji naudos gavėjai, kuriems visiems trims yra užpildytos naudos gavėjų tapatybės nustatymo anketos „Duomenys apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija PPTFPĮ nustatytą ribą“ (t. 3, b. l. 55, 58, 62), t. y. 1) K. S., a. k, (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 12 d. keitęs 27.000,00 LTL, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), kuriai atstovavo atlikdamas minėtą grynųjų pinigų keitimo operaciją, akcininkas (t. 3, b. l, 62- 65); tai patvirtina byloje esanti užpildyta lėšų kilmės anketa (t. 3, b. l. 65) ir šios įmonės akcininkų sąrašas (t. 3., b. l. 121); 2) S. O., a. k. (duomenys neskelbtini), 2013m. liepos 8 d. keitęs 10.000,00 USD, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), kuriai atstovavo atlikdamas minėtą grynųjų pinigų keitimo operaciją, akcininkas (t. 3, b. l., 55-57); tai patvirtina byloje esanti užpildyta lėšų kilmės anketa (t. 3, b. l. 67) ir šios įmonės akcininkų sąrašas (t. 3, b. l. 123); 3) E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 4 d. keitęs 90 000,00 LTL, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), kuriai atstovavo atlikdamas minėtą grynųjų pinigų keitimo operaciją, šios įmonės direktorius ir akcininkas (t. 3, b. l. 58-61); tai patvirtina byloje esanti užpildyta lėšų kilmės anketa (t. 3, b. l. 59) ir šios įmonės akcininkų sąrašas (t. 3, b. l. 124). Todėl apylinkės teismo nutarimo teiginys: ,,2) AB „C.“ banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje, pildant lėšų kilmės anketą, nebuvo tinkamai nustatomi tikrieji naudos gavėjai, t. y. tikrasis naudos gavėjas nebuvo identifikuojamas iki fizinio asmens, tais atvejais, kai keičiamų grynųjų pinigų suma viršijo 15000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta“ (t. 3., b. l. 136), yra nepagrįstas ir neteisingas, nes prieštarauja byloje esantiems duomenims ir faktiniams įrodymams.
Trečia, apylinkės teismas apskritai nevertino, kad lokalus, tik vieną AB „C.“ banko skyrių apimantis neišsamus tyrimas, jo pagrindu surašytas protokolas ir pradėta byla neapėmė ir net negalėjo apimti visų šio banko, kaip finansų institucijos, atliekamų veiksmų bei vykdomų pareigų ir funkcijų, kurių tariamas neatlikimas ir nevykdymas nepagrįstai apibendrintai buvo inkriminuotas vienam šio banko skyriui, kuriam šie veiksmai, pareigos ir funkcijos jokiais norminiais ar lokaliais teisės aktais net nėra ir nebuvo priskirtini. Apylinkės teismas neįvertino, kad AB „C.“ banko Vilniaus filialo Stoties KAS užpildytose naudos gavėjo nustatymo anketose ,,Duomenys apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija Lietuvos Respublikos PPTFĮ nustatytą ribą“ ir jų prieduose esantys duomenys yra pakankami ir visiškai atitinka keliamus reikalavimus, išvardintus tiek Lietuvos Respublikos PPTFĮ, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintose „Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklėse“, tiek ir Lietuvos banko valdybos 2008 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 82 ,,Dėl kredito, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui“, t. y. pirmoji šios anketos pildoma dalis „Fizinis asmuo“, kurioje rašomi naudos gavėjai - fiziniai asmenys ir joje esančios pildomosios eilutės (Vardas, pavardė, Asmens kodas, Asmens dokumentas [jo pavadinimas], [asmens dokumento] numeris, Leidimo gyventi Lietuvoje Nr., jo galiojimo laikas, Valstybė iš kurios atvyko (užsieniečiams), ir antroji pildomos anketos dalis „Juridinis asmuo“, kurioje rašomos įmonės, kurias atstovauja pinigines operacijas atliekantys asmenys, ir joje esančios pildomosios eilutės (Įmonės (organizacijos) rūšis ir pavadinimas, Buveinės adresas, Juridinio asmens kodas, Registracijos pažymėjimo Nr., jo išdavimo data, Atstovo vardas, pavardė, Asmens kodas, Asmens dokumentas, Įgaliojimo Nr., jo sudarymo data), visiškai atitinka nutarime cituojamus aukščiau paminėtus norminius teisės aktus, kurie nustato PPTFPĮ nustatytų reikalavimų įgyvendinimo tvarką, pagal kurią finansų įstaigos ir kiti subjektai, PPTFPĮ nustatytais atvejais privalantys nustatyti kliento tapatybę, privalo reikalauti iš kliento - juridinio asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kuriuose yra šie duomenys - pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas (jeigu toks kodas yra suteiktas), registracijos išrašas ir jo išdavimo data, juridinio asmens vardu pagal įgaliojimą veikiančių atstovų duomenys, juridinio asmens veiklos rūšys, dalykinių santykių tikslai, objektas ir ūkinės komercinės veiklos pobūdis, o finansų įstaigos ir kiti subjektai, nustatydami naudos gavėjo tapatybę, privalo pareikalauti iš kliento, kad būtų pateikti šie duomenys apie naudos gavėjo tapatybę: vardas (-ai); pavardė (-ės); asmens kodas ar kita unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti. Be to, finansų įstaigos ir kiti subjektai turi pateikti prašymą klientui nurodyti viešuosius šaltinius, kuriuose informaciją apie naudos gavėją galėtų būti patvirtinta ir patikrinti kliento pateiktus dokumentus bei informaciją apie naudos gavėją, remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gautais iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, o pateiktų duomenų teisingumą klientas turi patvirtinti parašu ir (arba) antspaudu (jeigu jis antspaudą privalo turėti pagal jo veiklą reguliuojančius teisės aktus) savo byloje ar anketoje. Apylinkės teismas neįvertino, kad šie paminėti norminių teisės aktų reikalavimai AB „C.“ banko Vilniaus filialo Stoties KAS buvo nepriekaištingai visais atvejais vykdomi ir tai patvirtina byloje surinkti faktiniai duomenys ir įrodymai, t. y. prieš atliekant grynųjų pinigų keitimo operacijas, kai keičiama suma viršydavo 6000,00 eurų arba atitinkamą suma kita valiuta, buvo pildomos naudos gavėjų tapatybės nustatymo anketos „Duomenys apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija Lietuvos Respublikos PPTFĮ nustatytą ribą“, visais atvejais iš klientų buvo pareikalauti ir visuose byloje pateiktų piniginių operacijų dokumentuose, nustatančiuose juridinių asmenų tapatybę, yra nurodyti juridinių asmenų pavadinimai, teisinė forma, buveinė, kodas, juridinio asmens vardu pagal įgaliojimą veikiančių atstovų duomenys (t. 3., b. l, 55-68), iš kiekvieno kliento buvo pareikalauti ir pateikti duomenys apie naudos gavėjo tapatybę: vardas (-ai); pavardė (-ės); asmens kodas ar kita unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti (t. 3., b. l. 12-68), padarytos visų naudos gavėjų asmens dokumentų kopijos. Apylinkės teismas neįvertino, kad norminiais teisės aktais finansų įstaigoms nustatyti reikalavimai, jose atliekamoms grynųjų pinigų keitimo operacijoms, kai keičiama suma viršija 6000,00 eurų arba atitinkamą sumą kita valiuta, nebuvo priskirti nei AB „C.“ banko Vilniaus filialo Stoties KAS, nei jokiam kitam AB „C.“ banko klientų aptarnavimo skyriui ar jo darbuotojams. Tai yra prieš atliekant grynųjų pinigų keitimo operaciją, kai keičiama suma viršija 6000,00 eurų arba atitinkamą sumą kita valiuta, finansų įstaigos prievolė PPTFPĮ nustatytais atvejais reikalauti iš kliento juridinio asmens veiklos rūšį, dalykinių santykių tikslus, objektą ir ūkinės komercinės veiklos pobūdį patvirtinančių dokumentų, taip pat prievolė pateikti prašymą klientui nurodyti viešuosius šaltinius, kuriuose informaciją apie naudos gavėją galėtų būti patvirtinta ir patikrinti kliento pateiktus dokumentus bei informaciją apie naudos gavėją, remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gautais iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, pagal AB „C.“ banko vidaus darbo tvarkos dokumentus nebuvo priskirta jokiems AB „C.“ banko klientų aptarnavimo skyriams, įskaitant Stoties KAS. Tokia prievolė nėra nurodyta jokiame byloje esančiame AB „C.“ banko valdybos ar kitų šios finansų institucijos vadovaujančių organų patvirtintuose dokumentuose. Apylinkės teismas neįvertino, kad tokių nurodymų AB „C.“ banko klientų aptarnavimo skyriams nėra nei AB „C.“ banko valdybos 2012 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. V -21/6 patvirtintoje ,,AB C. banko klientų tapatybės nustatymo tvarkoje“ (t. 1, b. l. 44-52, t. 2, b. l. 33-41, 85-95), nei AB „C.“ banko Vilniaus filialo valdytojos V. L. 2009 m. gegužės 18 d. patvirtintuose „Klientu aptarnavimo skyriaus valdytojo pareigybės nuostatuose“ (t 2, b. l. 24-26, 82-84), nei AB „C.“ banko valdybos 2011 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoje „Informacijos apie Įtartinas ir neįprastas operacijas pinigais rinkimo, registravimo ir pateikimo kompetentingoms institucijoms tvarkoje“ (t. 2, b. l. 95-105), nei AB „C.“ banko valdybos 2013 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoje ,,AB C. banko klientų atliekamų piniginių operacijų stebėjimo kriterijai ir analizės tvarkoje“ (t. 2., b. l. 106-112), nei AB „C.“ banko Vilniaus filialo valdytojos V. L. 2011 m. spalio 27 d. patvirtintuose ,,AB C. banko Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriaus vadybininko pareigybės nuostatuose“ (t. 2, b. l. 113-114), nei AB „C.“ banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus A. B. 2009 m. balandžio 10 d. patvirtintuose „Klientų aptarnavimo specialisto tipiniuose pareigybės nuostatuose“ (t. 2, b. l., 115-117), nei „Vyresniojo klientų aptarnavimo specialisto tipiniuose pareigybės nuostatuose“ (t. 2, b. l. 118-120), nei AB „C.“ banko valdybos 2013 m. birželio 19 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), nei AB „C.“ banko Vilniaus filialo valdytojo 2013 m. liepos 11 d. potvarkyje Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl atsakingų darbuotojų paskyrimo“, nei AB „C.“ banko valdybos 2013 m. liepos 25 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl klientų identifikavimo tvarkos sugriežtinimo Vilniaus filialo Stoties klientų aptarnavimo skyriuje ir kitų priemonių stiprinant šio padalinio kontrolę“, nei AB „C.“ banko valdybos 2013 m. liepos 25 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priemonių pašalinant trūkumus, nustatytus atliekant banko inspektavimą“, nei AB „C.“ banko valdybos 2012 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoje ,,AB C. banko grupės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politikoje“ (visi šie AB „C.“ banko dokumentai yra byloje). Apylinkės teismas nenurodė nei vieno protokole ir (ar) byloje minimo asmens (naudos gavėjo), kurio tapatybė buvo nustatyta klaidingai ir (ar) nepatikimai, nenurodė jokių kitų konkrečių duomenų ar jų grupių, kurie buvo nustatyti nepatikimai ir (ar) klaidingai, ar konkretūs norminių teisės aktu nurodymai, kurie byloje įvardytais konkrečiais atvejais AB „C.“ banko Vilniaus filialo Stoties KAS buvo vykdomi, bet vykdomi netinkami. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad naudos gavėjai yra ne protokole, byloje ir šiame apeliaciniame skunde išvardinti, bet kiti asmenys.
Ketvirta, nutarime nėra įvardintas nei vienas konkretus administracinis teisės pažeidimas, kurį neva padarė apeliantas P. J. ar jo vadovaujamo AB „C.“ banko skyriaus darbuotojai, be to, apylinkės teismas ignoravo tą faktą ir apskritai netyrė, jog tiek protokole, tiek nutarime išvardinti asmenys ir yra tikrieji naudos gavėjai. Apylinkės teismas nutarime nenurodė jokių konkrečių trūkstamų duomenų, dėl kurių apibendrintai pasisakoma nutarime ir kuriuos reglamentuoja ankščiau cituoti norminiai teisės aktai, kurių neva trūksta byloje esančiose užpildytose naudos gavėjo nustatymo anketose ,,Duomenys apie klientą ir jo atliktą valiutos keitimo operaciją, kurios suma viršija Lietuvos Respublikos PPTFPĮ nustatytą ribą“. Apylinkės teismas nenurodė nei vieno protokole ir (ar) byloje minimo asmens, kurio tapatybė nebuvo nustatyta, nenurodė jokių kitų duomenų ar jų grupės, kurie buvo nenustatyti ar konkretūs norminiu teisės aktų nurodymai, kurie byloje įvardintais konkrečiais atvejais nebuvo vykdomi AB „C.“ banko Vilniaus filialo Stoties KAS. Taip pat apylinkės teismas neįvertino teismo posėdžio metu pateiktų įrodymų (t. 3, b. l. 114- 118), kad protokole ir byloje išvardyti asmenys yra naudos gavėjai ir jų tapatybė nustatyta tinkamai, t. y. taip, kaip to reikalauja norminiai teisės aktai nustatyta visų žemiau išvardintų asmenų-naudos gavėjų tapatybė: 1) E. V. (t. 3, b.l. 12,13); 2) S. P., (t. 3, b. l, 21); 3) R. K. (t. 3., b. l. 53); 4) L. M., (t. 3., b. l. 23); 5) S. Y. (t. 3, b. l. 51); 6) A. I., (t. 3, b. l. 49); 7) I. S. (t. 3, b. l. 47); 8) U. Y. (t. 3, b. l. 45); 9) A. H. (t. 3, b. l. 39); 10) I. B. (t. 3, b. l, 41); 11) K. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo atlikdamas minėtą grynųjų pinigų keitimo operaciją, akcininkas ir tikrasis naudos gavėjas (t. 3, b. l. 62-65, 121); 12) S. O., UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo atlikdamas minėtą grynųjų pinigų keitimo operaciją, akcininkas ir tikrasis naudos gavėjas(t. 3, b. l. 55-57, 67, 123); 13) E. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo atlikdamas minėtą grynųjų pinigų keitimo operaciją, šios įmonės direktorius, akcininkas ir tikrasis naudos gavėjas (t. 3, b. l. 58-61, 124); 14) N. K. Nutarime nėra įvardytas nei vienas konkretus administracinio teisės pažeidimo atvejis, kurį neva padarė P. J. ar kiti jo vadovaujamo AB „C.“ banko Stoties KAS darbuotojai. Priešingai negu tvirtinama nutarime, byloje esantys faktiniai duomenys ir įrodymai leidžia pagrįstai tvirtinti, kad protokole ir byloje esančių AB „C.“ banko Vilniaus filialo Stoties KAS atliktų operacijų klientų naudos gavėjų tapatybė yra nustatyta, o apylinkės teismo posėdžio metu nebuvo įvardyta ir byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad naudos gavėjai yra ne byloje, protokole ir šiame apeliaciniame skunde anksčiau išvardyti asmenys, bet kiti asmenys.
Penkta, apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą visiškai nevertino ir priimdamas nutarimą visiškai nesirėmė didžiąja dalimi byloje surinktų įrodymų, kurie surinkti tyrimo metu (t. 3, b. l. 109-120, 3-6, t. 1, b. l. 60, t. 2, b. l. 61, t. 1, b. l. 61, t. 2, b. l 63, t. 1, b. l. 62. Apylinkės teismas neįvertino kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, nei dėl vieno jų nutarime nepasisakė, nei vienu iš jų nutarime nesirėmė (t. 1, b. l. 12-39, t. 2, b. l. 1-60), iš kurių matosi, kad AB „C.“ banko E-mokymo ir testavimo sistemoje (KURAS: Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija (2012 II pusm.) (Nuotoliniai) I PAMOKA: Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija), 14 skyriaus „Dažniausiai pasitaikančios klaidos“ 4 p. rašoma: ,,Nepildoma lėšų kilmės anketa, kai asmuo, kuris nėra Banko klientas atlieka banke operaciją grynaisiais pinigais didesnę nei 15 000 eurų.“, t. y. nei apeliantas, nei kiti Stoties KAS darbuotojai negalėjo žinoti apie savo daromas netyčines klaidas ir netyčinius AB „C.“ banko vidaus darbo tvarkos pažeidimus, t. y. nežinojo, kad kažkas iš banko darbuotojų nepildo lėšų kilmės anketų grynųjų pinigų keitimo operacijų sumoms, mažesnėms už 15 000,00 eurų, t. y. nuo 6000,00 eurų iki 15000,00 eurų, nes to nefiksavo ir ja besinaudojančių banko darbuotojų bei vadovų neinformavo minėta banko elektroninė sistema, o pats lėšų kilmės anketos neužpildymas buvo įvardijamas ne kaip įstatymo pažeidimas, o kaip paprasta darbo klaida. Apylinkės teismas savo nutarime neįvertino nei vienos konkrečios AB „C.“ banko Vilniaus filialo Stoties KAS atliktos grynųjų pinigų keitimo operacijos ir administracinio teisės pažeidimo protokole bei byloje esančių šių operacijų faktinių duomenų. Neįvertinęs minėtų įrodymų, apylinkės teismas neįvertino byloje esančiu įrodymu visumos, todėl tik dalimi turimų įrodymų paremtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Šešta, apylinkės teismas neįvertino, kad protokolas surašytas netinkamam subjektui, ko pasėkoje administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas netinkamas asmuo. Apylinkės teismas neįvertino 2014 m. kovo 24 d. teismo posėdyje P. J. baigiamojoje kalboje pateiktų argumentų ir įrodymų, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ne tam asmeniui ir administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas netinkamas asmuo (t. 3, b. l. 109-120). Lietuvos Respublikos PPTFPĮ 9 str. 1 d. subjektų sąrašas yra baigtinis ir į jų apimtį jokiu būdu nepatenka apeliantas, kaip fizinis asmuo. Nors Nutarime apeliantui skirta administracinė nuobauda kaip fiziniam asmeniui, jam inkriminuojamos vadovaujančias pareigas einančio darbuotojo veikos už tariamą jo vadovaujamo AB „C.“ banko Vilniaus filialo Stoties KAS darbuotojų, tariamai padariusių PPTFPĮ pažeidimus, nepriežiūrą, tačiau apeliantas nebuvo vienas iš AB „C.“ banko vadovų ar AB „C.“ banko organų narys, trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalį, t. y. nėra tinkamas subjektas šio ATPK straipsnio atžvilgiu. Ypač turint omenyje, kad apeliantas taip pat nepatenka ir į PPTFPĮ apibrėžtą „kitų subjektų“ kategoriją, kuriai inter alia priskiriami fiziniai asmenys, trauktini administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172l str. 1 d. Nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei teismo posėdyje nebuvo pateikti ir išnagrinėti AB „C.“ banko įstatai, valdybos nutarimai, administracijos darbo reglamentas ar administracijos vadovų sprendimai, pagal kuriuos šio banko skyriaus valdytojui pagal banko valdybos nutarimus, administracijos darbo reglamentą ar administracijos vadovų sprendimu būtų suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti sprendimus dėl finansinių paslaugų teikimo ir banko vardu sudaryti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus kriterijus atitinkančius sandorius, turinčius rizikos požymių. Taip pat dėl P. J. paskyrimo vienu iš AB „C.“ banko vadovų nebuvo kreiptasi ir į Lietuvos banką pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 34 str. 4 bei 5 d. Todėl apelianto užimtos skyriaus valdytojo pareigos pagal bankų įstatymą nėra priskiriamos banko vadovų pareigoms. Apylinkės teismas, įvertino ir nutarime pritarė apelianto baigiamojoje kalboje pateiktiems įrodymams, kad pagal Bankų įstatymą apeliantas niekada nebuvo vienas AB „C.“ banko vadovų, atsakingų už šios finansų institucijos veiklą, todėl nėra jokių teisinių pagrindų jį, eilinį darbuotoją, dirbusį AB „C.“ banke skyriaus valdytojo pareigose pagal darbo sutartį, už kitų banko darbuotojų galimai padarytus PPTFPĮ pažeidimus traukti administracinėn atsakomybėn.
Septinta, nei protokolą surašiusi institucija, nei apylinkės teismas savo nutarime neįvardino nei vieno PPTFPĮ pažeidimo, kurį atliko AB „C.“ banko Vilniaus filialo Stoties KAS darbuotojai, tiesiogiai vykdę grynųjų pinigų keitimo operacijas ir atlikę šių operacijų naudos gavėjų tapatybės nustatymo procedūras. Neįvardijęs nei vieno Stoties KAS darbuotojo, atlikusio PPTFPĮ pažeidimą, apylinkės teismas pažeidimų padarymą formuluoja nuasmenintai, tarytum pažeidimai pasidarė patys, o ne buvo kažkokio konkretaus asmens padaryti. Tokiu nuasmenintu PPTFPĮ pažeidimų formulavimu apylinkės teismas siekė išvengti atsakymo į esminį bylos prieštaravimą, o būtent, kad apeliantas patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam paskiriama bauda už tai, kad neužtikrino tinkamos AB „C.“ banko Vilniaus filialo Stoties KAS darbuotojų, kurie neva padarė administracinius teisės pažeidimus, priežiūros, nors nei vienas iš šių darbuotojų nebuvo ir nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn už byloje nagrinėjamo pobūdžio administracinius teisės pažeidimus.
Aštunta, apylinkės teismas visiškai ignoravo ir nevertino tų įrodymų, kad apelianto darbo AB „C.“ banke laikotarpiu šio banko vadovai neturėjo apeliantui jokių pastabų dėl jo atliekamo darbo atitikimo norminių teisės aktų reikalavimams bei neskyrė jokių drausminių nuobaudų ir per visą darbo laikotarpį iš šio banko vadovų apeliantas P. J. susilaukdavo tik teigiamo savo darbo vertinimo ir pagyrimų.
Devinta, apeliantas AB „C.“ banko Vilniaus filialo Stoties KAS nedirbo nutarime nurodytu laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2013 m. liepos 30 d., todėl šiuo negalėjo atlikti nei jam nutarime inkriminuojamų, nei jokių kitų veikų, todėl nutarimas yra klaidingas, nepagristas ir neteisėtas.
Dešimta, apylinkės teismas nutarime netinkamai taikė Lietuvos Respublikos PPTFPĮ nuostatas ir Lietuvos Respublikos ATPK 174¹⁴ str. Apelianto įsitikinimu, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn kaip finansų institucijos - AB „C.“ banko - atstovas, nes Lietuvos Respublikos PPTFPĮ 9 str. 1 d. esantis subjektų sąrašas yra baigtinis ir į jį P. J., kaip fizinis asmuo nepatenka ir negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn nei kaip finansų institucijos AB „C.“ banko atstovas, nei kaip kitas subjektas pagal Lietuvos Respublikos PPTFPĮ 2 str. 10 d., todėl apylinkės teismas skundžiamame nutarime netinkamai taikė minėto įstatymo nuostatas ir Lietuvos Respublikos ATPK 174¹⁴ str. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu P. J. administracinė nuobauda buvo paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. Nurodytame straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimas – užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo dviejų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams – nuo aštuonių tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas įpareigoja teismą tiesiogiai ištirti įrodymus (išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus), nuodugniai išanalizuoti informaciją, gautą iš įvairių šaltinių, aptarti kiekvieno įrodymo turinį, galią, įvertinti juos nuoseklumo ir patikimumo aspektu. Pažymėtina, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne pavieniais duomenimis. Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas šių įstatymo įpareigojimų nesilaikė.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. J. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą visiškai įrodyta. Pažymėtina, jog teismas, pripažindamas asmenį kaltu, iš esmės rėmėsi tik teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais, iš kurių tik AB „C.“ banko Atitikties ir prevencijos departamento direktorė – A. V., pateikė savo subjektyvų vertinimą, jog atsižvelgiant į atlikto P. J. vadovaujamo banko skyriaus patikrinimo rezultatus, AB „C.“ banko Vilniaus filialo Stoties KAS nebuvo laikomasi AB „C.“ banko valdybos nutarimu patvirtintos banko klientų tapatybės nustatymo tvarkos, juo labiau, kad iš bylos medžiagos neaišku, kokius duomenis vertinant, banke atlikto tyrimo metu buvo prieita tokios išvados. Kitų liudytojų parodymai prieštaravo liudytojos A. V. parodymams, rašytinei bylos medžiagai, tačiau šių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas nepašalino. Rašytinė bylos medžiaga nutarime analizuota selektyviai, nevertinant surinktų įrodymų visumos. Be to, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, rašytinė bylos medžiaga pagarsinta nebuvo, o tai kelia pagrįstas abejones dėl tinkamo rašytinių bylos įrodymų patikrinimo. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyti konkretūs atvejai, galimai patvirtinantys, kuo pasireiškė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų nevykdymas, tačiau nė vienas iš nurodytų konkrečių atvejų nutarime išsamiai neanalizuotas, nevertinta, ar nurodyti atvejai pagrįstai įvardinti kaip minėtų priemonių nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Didžioji dalis rašytinių įrodymų nutarime neanalizuoti ir neaptarti. Pabrėžtina ir tai, jog P. J. keliama gynybinė versija – įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju asmens pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta, kas šiuo atveju nebuvo tinkamai atlikta.
Taip pat pastebėtina, kad skundžiamame nutarime, pasisakant dėl P. J. kaip administracinio teisės pažeidimo subjekto tinkamumo, nebuvo motyvuotai įvertinta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 20 str. 1 d. 5 p. nuostata, jog finansų įstaigos vadovais yra laikomi finansų įstaigos darbuotojai bei kiti asmenys, kuriems pagal finansų įstaigos steigimo dokumentus, valdybos nutarimus, administracijos darbo reglamentą administracijos vadovų sprendimu yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti sprendimus dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigos vardu sudaryti Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, ar pagal juos priimtų kitų teisės aktų nustatytus sandorius, turinčius rizikos požymių, taip pat Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 34 str. 1 d. 5 p. Be to, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, nutarime yra nepagrįstai nurodyta, jog administracinis teisės pažeidimas padarytas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. liepos 30 d., kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog AB „C.“ banko Vilniaus filialo Stoties KAS valdytojo pareigas jis ėjo iki 2013 m. liepos 12 d.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
P. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.