- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-19
- Bylos Nr.
- 1A-180-211-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-00244-201-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Pavelas Frolovas, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- D. K., ir J
- Advokatai
- Stasys Karvelis
Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-180/2014 m.
Teisėja Aldona Tumelionytė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00244-201-1
2014 m. vasario 19 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal:
LR BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėn.; LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėn.
Paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė D. K. paskirta – laisvės atėmimas 1 metams.
Paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-20 nuosprendžiu subendrinta bausme iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė D. K. paskirta – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Į D. K. bausmės atlikimą įskaitytas sulaikymas nuo 2012 m. sausio 26 d. iki 2012 m. sausio 27 d. bei atlikta ir įskaityta bausmės dalis pagal 2013-03-20 nuosprendį.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2013 m. lapkričio 27 d.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir J. D., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
D. K. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su J. D. 2012-01-24, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), būdami pas D. S. svečiuose, pastarojo namuose, bendrų išgertuvių metu, dėl asmeninių priežasčių, tyčia sumušė D. S., D. K. suduodamas pastarajam nemažiau 7 smūgių į galvos sritį ir į kitas kūno vietas, o pastarajam nukritus ant grindinio, kartu su J. D. sudavė kojomis tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, bet nemažiau 7 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydami D. S. nubrozdinimus viršutinėje lūpoje ir kairėje plaštakoje, kraujosruvas kairiame žande, krūtinės dešinėje pusėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairio klubo srityje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. S. sveikata. Be to, D. K. tyčia sudavė du smūgius I. T., kai pastaroji bandė užstoti mušamą D. S., o J. D. sudavė jai nemažiau 4 kartų delnu per veidą dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą.
Taip pat D. K. nuteistas už tai, kad kartu su J. D. 2012-01-24, apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), t.y. viešoje vietoje, veikdami kartu savo įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, trikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, pasireiškusiu tuo, kad J. D., daužė pistoletu (revolveriu ALFA, C kategorijos šaunamuoju ginklu) į automobilio Alfa Romeo, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio A. A. langą, reikalaudamas, kad pastarasis B. A. išvažiuotų iš šios vietos, kai J. Š. su J. D., stovėdami iš automobilio keleivio pusės, kojomis spardė į automobilio dureles, į priekinį bamperį, į veidrodėlį ir į automobilio padangas, ko pasėkoje buvo sulaužytas automobilio keleivio pusės veidrodėlis 400 Lt vertės, sulaužytos automobilio priekinės dalies apdailos grotelės 150 Lt vertės, sugadintas bamperis 500 Lt vertės.
Nuteistasis D. K. apeliaciniu skundu prašo patikrinti paskirtų ir subendrintų bausmių teisingumą, sumažinant jam galutinę subendrintą bausmę. Taip pat prašo į bausmės laiką įskaičiuoti visą suėmimo laikotarpį ir bausmę skaičiuoti ne nuo nuosprendžio paskelbimo, o nuo suėmimo dienos. Apeliantas taip pat prašo skiriant bausmę jo atžvilgiu pritaikyti LR BK 64¹ str. ir sumažinti jam paskirtą bausmę.
Apeliantas skunde nurodo negalįs sutikti su tokia griežta bausme, paskirta pirmosios instancijos teismo, kadangi dėl nusikalstamų veikų prisipažino, davė išsamius parodymus, gailisi, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis D. S. iš dalies išprovokavo daromą nusikaltimą, kadangi kultūringo bendravimo prie stalo metu pradėjo kalbėti apie savo lytinį gyvenimą, kalbėjo nešvankybes, išvadino apeliantą „žiurke“, t.y. žmogumi, galinčiu pavogti iš savų. Kilo konfliktas, muštynės, dėl kurių, apelianto teigimu, nemažai buvo kaltas pats nukentėjusysis. Tokiu būdu, apeliantas nurodo, negali būti nubaustas taip griežtai.
Taip pat apelianto nuomone, nusikaltimo padarymą išprovokavo ir nukentėjusysis B. A., atvažiavęs į svetimą kiemą darė administracinį teisės pažeidimą, o išprašomas nesutiko išvažiuoti, todėl ir kilo žodinis konfliktas, kuris perėjo į mašinos spardymą. Apelianto teigimu, ir už šį nusikaltimą bausmė turėtų būti paskirta švelnesnė.
Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad bendrindamas bausmes, teismas taikė neteisingą bausmių bendrinimo būdą. Apelianto teigimu, kadangi nusikaltimai ženkliai skiriasi pagal savo objektą ir kitas aplinkybes, turėtų būti taikomas bausmių apėmimas ir galutinė bausmė negalėjo būti griežtesnė už griežčiausią paskirtą. Be to, apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai subendrino ir paskirtą skundžiamu nuosprendžiu bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-20 nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi vėl reikėjo taikyti bausmių apėmimo būdą, nes 2013-03-20 nuosprendžiu nuteistas už vagystę, įvykdytą 2012-03-07, o skundžiamu nuosprendžiu už veikas, padarytas 2012-01-24 bei kurios labai skiriasi pagal pavojingumą.
Teismo posėdyje gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.
Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo bausmių bendrinimo, paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė.
Nors apeliantas skunde nurodo, kad prisipažino dėl nusikaltimų ir gailisi, ko teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kolegija atkreipia dėmesį, kad D. K. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu kaltu prisipažino tik iš dalies (b. t. 2, b. l. 144), kas nėra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe baudžiamojo įstatymo prasme. Teismų praktikoje laikoma, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai gali būti pripažįstama tuomet, kai toks gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 1A-281/20112, kasacinė nutartis 2K-632/2005).
Kolegijos nuomone nepagrįstas apelianto skundo ir tas argumentas, kad nukentėjusieji patys išprovokavo nusikaltimų padarymus prieš juos. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas kaltinamuoju D. K. parodė, kad pirmas sudavęs ranka nukentėjusiajam D. S. per veidą, o kai šis bėgęs į virtuvę, apeliantas pakišęs jam koją, todėl nukentėjusysis nugriuvęs (b. t. 2, b .l. 144-145). Šią versiją patvirtino ir kitas nuteistasis J. D. bei pats nukentėjusysis D. S. ir nukentėjusioji I. T. (b. t. 2, b. l. 145-148). Analogiška situacija ir dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., kadangi teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamuoju apeliantas parodė pirmas priėjęs prie automobilio ir pradėjęs belsti į langą, po ko iš rankovės išsitraukęs ginklą ir beldęs juo į automobilio stiklą, kuomet nukentėjusysis tik sėdėjo automobilyje (b. t. 2, b. l. 144-145). Tą vėlgi patvirtino teisme apklaustas nuteistasis J. D. bei nukentėjusysis B. A. (b. t. 2, b. l. 145-146, 149). Teismas, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų netikėti nukentėjusiųjų parodymais. Be to, pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad nusikaltimo padarymo vieta – aikštelė adresu Krėvos g. 11, Vilniuje – yra vieša vieta, o ne privati teritorija prie nuteistojo namų.
Tokiu būdu, kolegija nesutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad jam už padarytus nusikaltimus paskirtos per griežtos bausmės. LR BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. K. bausmę už nusikalstamas veikas, nustatytas skundžiamu nuosprendžiu, tinkamai taikė LR BK 41 ir 54 str. nuostatas, atsižvelgdamas į padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį, nuteistojo asmenybę. Nuteistasis D. K. iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 7 kartus laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau išvadų iš to nepadarė, nusikalto pakartotinai. Sutinkamai su LR BK 56 str., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. K. yra recidyvistas, nes padarė naujus tyčinius nusikaltimus, neišnykus ankstesniems teistumams, todėl teismas, paskirdamas įstatymuose už jo padarytas nusikalstamas veikas numatytas laisvės atėmimo bausmes, paskyrė teisingas bausmes, jos savo rūšimi nėra per griežtos, kaip nėra per griežtos ir vertinant jų trukmę. Vertinant priimtą sprendimą dėl subendrintos bausmės trukmės paskyrimo nuteistajam D. K., kolegija daro išvadą, kad subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, už nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. apeliantui paskirtos bausmės lygios sankcijoje numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiui ar mažesnės, nei vidurkis todėl dar kartą atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, švelninti bausmę nuteistajam nėra jokio pagrindo.
Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas taikė neteisingą bausmių bendrinimo būdą, pasak apelianto, turėjo būti taikomas bausmių apėmimas ir galutinė bausmė negalėjo būti griežtesnė už griežčiausią paskirtą. Kolegija atkreipia dėmesį, kad, nors apeliantas ir teigia, jog jo padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal objektą ir kitas aplinkybes, tačiau teismų praktikoje bausmių bendrinimas jas apimant taikomas tik tuomet, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Nagrinėjamu atveju, skundžiamu nuosprendžiu abu nustatyti nuteistojo D. K. padaryti nusikaltimai pagal pavojingumą labai nesiskiria, priskiriami gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl šiuo atveju pagrįstai taikytas bausmių bendrinimo būdas jas iš dalies sudedant.
Nesutinka apeliantas skunde ir su bausmių, paskirtų keliais nuosprendžiais, bendrinimu, nurodo, kad teismas neteisingai subendrino paskirtą skundžiamu nuosprendžiu bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir nepagrįstai nustatė 18 mėnesių bausmę (1 metai 6 mėnesiai). Kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-20 nuosprendžiu nustatytą apysunkį nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d., nuteistasis D. K. padarė 2012-03-07. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu nustatytus nesunkius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., apeliantas padarė 2012-01-24. Kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmė jam skiriama pagal BK 63 str. 9 d. taisykles (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bausmes, paskirtas atskirais nuosprendžiais už šias nusikalstamas veikas bendrino vadovaudamasis LR BK 63 str. 9 d. taisyklėmis. Taip pat pažymima, kad teismų praktikoje, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirtos už kitas veikas. Kokią dalį pridėti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga). Šiuo atveju nusikaltimai, nustatyti atskirais nuosprendžiais padaryti D. K., taip pat priskiriami šalia viena kitos esančioms kategorijoms, todėl teismas tinkamai bausmes bendrino jas sudedant.
Apeliantas skunde taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti LR BK 64¹ str. Kolegija atkreipia dėmesį, kad LR BK 64¹ str. 1 d. numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors nuteistasis D. K. kaltu prisipažino iš dalies, byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, o bylos nagrinėjimas užbaigtas ne teismo baudžiamuoju įsakymu, o nuosprendžiu. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nuteistojo D. K. atžvilgiu taikyti LR BK 64¹ str. nuostatas nėra pagrindo.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvuotai pasisakė ir dėl nuteistajam D. K. skiriamų bausmių dydžio bei rūšies, atsižvelgė į pastarojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumo laipsnį. Taip pat teismas įskaitė laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2012-01-26 iki 2012-01-27 bei pagal ankstesnį nuosprendį atliktą ir įskaitytą bausmės dalį. Atkreipiamas dėmesys, kad nuosprendžio paskelbime nuteistasis D. K. dalyvavo (b. t. 2, b. l. 158). Tokiu būdu, pagrįstai apylinkės teismo nuosprendyje nustatyta bausmės pradžią D. K. skaičiuoti nuo minėto nuosprendžio paskelbimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamajame įstatyme nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo bei bendrinimo pagrindų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-27 nuosprendį.
Ši nutartis įsiteisėja po jos paskelbimo.