Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Pix“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13990-866/2011 pagal ieškovo UAB „Pix“ ieškinį atsakovui AB „City Service“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“.

Ieškovas UAB „Pix“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo AB „City Service“ 4.177 Lt dydžio žalą, padarytą ieškovo išnuomotoms patalpoms, 363 Lt už statinio dalinės ekspertizės aktą, 3.000 Lt dydžio žalą, atsiradusią ieškovui du mėnesius nepavykus išnuomoti patalpų. Ieškovas nurodė, kad 2008-02-19 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2008-02-47-02 pagrindu išnuomojo atsakovui 116,15 kv.m. ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2011-04-05 pasibaigus nuomos sutarties terminui atsakovas perdavė patalpas ieškovui, tačiau jos neatitiko būklės, buvusios 2008-02-19. Atsakovas visų patalpų defektų nepašalino, nurodęs, kad kiti trūkumai atsirado dėl patalpų pritaikymo atsakovo veiklai bei natūralaus nusidėvėjimo. Ieškovo teigimu, dalis defektų atsirado dėl atsakovo netinkamos patalpų priežiūros. Dėl nepašalintų patalpų trūkumų ieškovas apie tris mėnesius jų negalėjo išnuomoti kitiems asmenims.

Atsakovas AB „City Service“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovui patalpas grąžino tvarkingos būklės, tinkamas naudojimui pagal sutartyje numatytą paskirtį. Atsakovas, atsižvelgdamas į susiklosčiusį darnų šalių bendradarbiavimą bei gerą dalykinę reputaciją, sutiko atlikti patalpose kosmetinį remontą, tačiau pagal sutarties nuostatas pareiga atlikti kapitalinį remontą kyla būtent ieškovui, nes jis privalo užtikrinti, kad visą sutarties terminą patalpos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį. Kadangi ieškovas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti.

Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pastatas, kuriame yra ginčo patalpos, pastatytas 1898 metais, todėl turi būti skaičiuojamas nusidėvėjimo koeficientas 70 procentų. Nesavalaikis patalpų išnuomavimas nėra pagrindas priteisti iš atsakovo negautas pajamas. Ieškovas, prieš pasirašydamas patalpų priėmimo – perdavimo aktą, apžiūrėjo ir įvertino patalpų faktinę būklę, nustatė, kad patalpos yra tvarkingos, tinkamos naudojimui pagal sutartyje nurodytą paskirtį, dėl jų techninės būklės jokių pretenzijų neturėjo. Ieškovo pasitelkti ekspertai nenustatinėjo patalpų defektų atsiradimo priežasčių.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad atsakovas turi atlyginti pastato fasadui padarytą žalą, kuri atsirado sumontavus ir vėliau išmontavus reklaminę iškabą. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi šalys susitarė dėl reklaminės iškabos, todėl teismas laikė, kad fasado pritaikymas atsakovo veiklai šiuo atveju nelaikytinas nuomojamo daikto pabloginimu. Be to, šalys nesusitarė dėl fasado, nuėmus reklaminę iškabą, atstatymo į pradinę būklę. Teismas taip pat laikė ieškovo neįrodyta aplinkybę, kad atsakovas neužtikrino tinkamo patalpų šildymo, savavališkai išjungdavo šildymo sistemą, dėl ko ši sistema sugedo ir tai sąlygojo patalpų trūkumų atsiradimą. Atsakovo pateiktos AB „Lietuvos dujos“ išrašytos PVM sąskaitos – faktūros liudija, kad atsakovas mokėjo už patiektas dujas. Tuo tarpu ieškovo pateiktą statinio dalinės ekspertizės aktą teismas vertino kritiškai, nes šiuo aktu nenustatytos patalpų trūkumų atsiradimo priežastys, juo tik pagrindžiamas išlaidų dydis, kurias patirtų ieškovas, keisdamas vamzdyną ir atlikdamas kosmetinį sienų remontą. Teismas kritiškai vertino ir teismo posėdžio metu duotus liudytojo V. M. parodymus, kadangi jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Šiam liudytojui buvo žinoma, kad yra šildymo sistemos sutrikimų, tačiau jokių veiksmų jis nesiėmė, neva dėl to, jog atsakovas žadėjo trūkumus ištaisyti. Tokie paaiškinimai, teismo nuomone, prasilenkia su savininko interesu rūpintis jam priklausančiu turtu, juolab, kad šalys sutartyje sulygo dėl gedimų šalinimo tvarkos. Ieškovas ir liudytojas teigė, kad aplinkybė, jog patalpos buvo nepakankamai šildomos, buvo žinoma jau antraisiais nuomos metais, liudytojas lankėsi nuomojamose patalpose beveik kiekvieną dieną, tačiau jokių rašytinių ar kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas reiškė atsakovui kokias nors pretenzijas, į bylą nepateikta. Tuo tarpu atsakovas, pateikdamas į bylą dujų tiekėjo sąskaitas, patvirtinančias, kad buvo mokama už patiektas dujas, įrodė, kad patalpos buvo šildomos. Be to, teismas konstatavo, kad esami patalpų sienų trūkumai nelaikytini daikto pabloginimu, nes neįrodyta, kad patalpų vertė sumažėjo, prarado dalį funkcionalumo. Atsižvelgiant į tai, kad patalpos buvo nuomojamos trejus metus, į tai, kad jos buvo naudojamos atsakovo administracinėms patalpoms įrengti ir biuro veiklai vykdyti, sienų trūkumai laikytini natūraliu patalpų nusidėvėjimu. Be to, sutartimi atsakovas neprisiėmė pareigos daryti kosmetinį patalpų remontą. Dėl to teismas darė išvadą, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovas grąžino tokios būklės daiktą, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Teismas nenustatė, kad būtent atsakovo veiksmai sąlygojo šildymo sistemos trūkumų atsiradimą, juolab, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, ar šildymo sistemos vamzdyno trūkumai apskritai yra egzistuojantys.

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Pix“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovo teigimu, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui patalpas tvarkingas, ne blogesniame nei priėmimo perdavimo metu nustatytame stovyje, neskaitant natūralaus jų nusidėvėjimo. Tačiau patalpos atsakovo buvo grąžintos tikrai ne tame stovyje kaip buvo perduotos priėmimo perdavimo metu 2008 m. vasario mėn. Sienų kiaurymės ir įtrūkimai dėl nepakankamo šildymo negali būti laikomi natūraliu nusidėvėjimu. Sienos yra ištrupėjusios gabalais ir jas remontuojant buvo reikalinga iš naujo ne tik dažyti ir glaistyti, bet ir tinkuoti. Kad patalpos atsakovo grąžintos su trūkumais, o šildymo sistema nėra tvarkinga įrodoma ieškovo 2011-04-05 nuomojamų patalpų perdavimo akto protokolu, 2011-05-12 pretenzija, atsakovo raštais bei Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2011-05-06 atlikta statinio daline ekspertize. Ieškovas dėl nurodytų trūkumų ne kartą žodžiu yra kreipęsis į atsakovo atstovus, kurie pažadėjo, kad pasibaigus nuomos sutarčiai patalpos bei šildymo sistema bus sutvarkyti. Kadangi tarp ginčo šalių buvo susiklostę geri santykiai, raštiškos pretenzijos dėl patalpų ir šildymo sistemos trūkumų iki tol, kol nesibaigė nuomos sutartis, nebuvo rašomos. Ieškovo teigimu, teismas visai neanalizavo ir nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalingų padarinių. Jei teismas būtų analizavęs priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriuos yra išsakęs liudytoju apklaustas V. M., ir žalingų padarinių, kurie yra įrodyti ne tik šio liudytojo parodymais, bet ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais, būtų priėmęs visai kitą sprendimą. Ieškovas pažymėjo, kad išnuomojant atsakovui patalpas šildymo sistema buvo sutvarkyta pagal atsakovo pageidavimus ir jokių rašytinių pretenzijų, kad šildymo sistema veikia blogai ar yra kokie nors defektai, atsakovas per visą nuomos sutarties laiką nėra pareiškęs. Ieškovo teigimu, teismas nepagrįstai liudytojo V. M. parodymus vertino kritiškai, nes pagal priesaiką šis liudytojas pasižadėjo sakyti byloje tiesą, be to, jo parodymai yra teisingi, pagrįsti ir nuoseklūs. Tuo tarpu atsakovo atstovė vengė pasakyti savo darbuotojos O. R. pavardę, kad būtų galima ją iškviesti į teismo posėdį, kadangi tik su šia darbuotoja buvo derinami visi klausimai, susiję su patalpų nuoma, jų naudojimu ir priežiūra, o teismas neįpareigojo to padaryti. Be to, jeigu teismui iškilo klausimas, ar šildymo sistemoje iš vis buvo trūkumų, buvo galima iškviesti ir apklausti liudytoju Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro ekspertą V. L., kuris būtų paaiškinęs visas iškilusias abejones. Tai, kad patalpos buvo perduotos su trūkumais bei yra sumažėjusi jų vertė, įrodo ir tai, jog naujiesiems nuomininkams patalpos buvo išnuomotos mažesne kaina nei tuo metu galėjo būti išnuomotos pagal rinkos kainas. Patalpų trūkumai yra užfiksuoti patalpų priėmimo perdavimo akte, pasirašytame su naujaisiais nuomininkais. Ieškovas taip pat nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų negavo pajamų, kadangi nebuvo sutvarkytos patalpos ir šildymas, o dėl šių priežasčių dauguma naujų nuomininkų atsisakė jas nuomotis. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu tendencingai teikė tikrovės neatitinkančias žinias apie tai, jog patalpų perdavimo aktas buvo pasirašytas ir jokių pretenzijų ieškovas nereiškė. Šie teiginiai vėliau buvo paneigti liudytojo parodymais bei originaliais dokumentais, tačiau į tai teismas nereagavo.

Atsiliepimu atsakovas AB „City Service“ su ieškovo UAB „Pix“ apeliaciniu skundu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo pozicija, jog atsakovas, neva, nešildydamas nuomojamų patalpų sugadino šildymo sistemą, grindžiama 2011-05-06 statinio daline ekspertize, kurioje apie šildymo sistemos defektus apskritai nekalbama, taip pat jokiais įrodymais nepagrįstomis aplinkybėmis dėl patalpų šildymo sistemos pertvarkymo pagal nuomininko pageidavimus. Teismas, sprendime pateikdamas 2011-05-06 statinio dalinės ekspertizės akto vertinimą, pagrįstai konstatavo, kad šiuo aktu nenustatytos šildymo sistemos gedimo atsiradimo priežastys, nepateikti jokie duomenys apie dujinio šildymo katilo funkcionavimą, vamzdyno būklę ir pan. Dėl šios priežasties teismas ekspertizės aktą vertino kaip įrodymą, pagrindžiantį tik išlaidų dydį, kurias patirtų ieškovas keisdamas vamzdyną ir atlikdamas kosmetinį sienų remontą. Ieškovo teiginiai, kad išvadą apie vamzdžių peršalimą ir mikro įtrūkimus, neva, specialistai išsakę žodžiu byloje liudijusiam ieškovo vieninteliam akcininkui V. M., paremti vien prielaidomis. Tuo tarpu atsakovo byloje pateiktos AB „Lietuvos dujos“ sąskaitos patvirtina atsakovo atsikirtimus dėl nuomotų patalpų šildymo. Atsakovas pažymėjo, kad būtent ieškovas, o ne teismas turi įrodyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant ir priežastinį ryšį. Ieškovui neįrodžius bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė atsakovui negali kilti. Todėl ieškovo noras įrodinėjimo pareigą perkelti teismui yra visiškai nepagrįstas. Nors ieškovas nurodo, kad teismas liudytojais nepagrįstai nekvietė atsakovo darbuotojos O. R. ir Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro eksperto V. L., tačiau liudytojai šaukiami byloje dalyvaujančių asmenų, o ne teismo prašymu. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad ieškovas teismo būtų prašęs liudytojais apklausti šiuos asmenis.

Atsiliepimu trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškovo UAB „Pix“ apeliaciniu skundu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo išnuomotos patalpos atsakovo buvo naudojamos pagal sutartyje nustatytą paskirtį (biuro veiklai) daugiau nei dvejus metus, kas lemia, jog patalpos šį laikotarpį natūraliai dėvėjosi, už ką atsakovas neatsako. Kadangi šalys susitarė, jog atsakovas gali daryti patalpų pertvarkymus, kad jas būtų galima naudoti biuro veiklai vykdyti, dėl šių pertvarkymų ir iš to kylančių pasekmių pretenzijų viena kitai reikšti šalys nebegali. Todėl fasado pritaikymas atsakovo veiklai šiuo atveju nelaikytinas nuomojamo daikto pabloginimu. Atsakovas pateikė įrodymus, kuriais remiantis nustatyta, jog patalpos buvo nuolat šildomos. Atitinkamai, ieškovo nurodomas argumentas, kad patalpos buvo sugadintos dėl to, jog jos buvo nepakankamai šildomos, dėl ko sugedo šildymo sistema ir tai sąlygojo patalpų trūkumų atsiradimą, paneigtas. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, ar šildymo sistemos vamzdyno trūkumai apskritai egzistuoja. Ieškovo nurodoma Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro ekspertizė negali būti laikoma atsakovo kaltės įrodymu, nes ekspertizėje nenustatytos trūkumų atsiradimo priežastys. Ekspertizės rengėjai, atsižvelgę į ieškovo atstovės pasakymus, pateikė tik rekomendacijas patalpų būklei gerinti. Tačiau būtent ieškovui kyla pareiga savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, gerinti patalpų būklę, todėl išlaidos patalpų būklei pagerinti negali būti laikomos ieškovo nuostoliu ir prašomos priteisti iš atsakovo. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad teismas pagrįstai liudytojo V. M. parodymus vertintino kritiškai, nes šis asmuo yra suinteresuotas baigtimi, jis yra ieškovo UAB „Pix“ savininkas, be to nėra kompetentingas nustatyti ieškovo nurodomo įvykio galimas priežastis, liudytojo parodymuose yra daug nenuoseklumų. Trečiasis asmuo taip pat nesutiko su ieškovo pateiktu prašomo priteisti nuostolio dydžio paskaičiavimu. Pagrįstu nuostoliu galėtų būti laikomos tik atstatymo/remonto darbų lokalinėse sąmatose nurodomos darbo sąnaudų ir atstatymui/remontui reikalingų medžiagų įsigijimo būtinos išlaidos be pridėtinių išlaidų ir papildomų priskaitymų. Be to, remontui naudotinų medžiagų vertei taikytinas faktinis turto nusidėvėjimas. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos, tame tarpe ir negautų pajamų. Ieškovas neįrodė ir prašomų priteisti negautų pajamų realumo. Ieškovas neįrodė, kokių pastangų ėmėsi, kad minėtos patalpos būtų išnuomotos. Poros mėnesių laiko tarpas naujų nuomininkų paieškai yra normalus ir pagrįstas esant rinkos sąlygoms, atitinkamai, nėra nulemtas ieškovo nurodomų atsakovo neteisėtų veiksmų bei buvusios patalpų būklės. Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kaip apskaičiuoja minėtas negautas pajamas bei ar iš minėtų prašomų priteisti negautų pajamų yra atėmęs turėtinas išlaidas.

Ieškovo UAB „Pix“ apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2008-02-19 tarp ieškovo UAB „Pix“ ir atsakovo AB „City Service“ buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2008-02-47-02 (b.l. 22-26), kurios pagrindu ieškovas jam nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomojo atsakovui administracinėms patalpoms įrengti ir biuro veiklai vykdyti. Atsakovas šias patalpas priėmė bei įsipareigojo mokėti sutartyje nurodyto dydžio nuompinigius ir komunalinius mokesčius. Sutartimi atsakovas taip pat įsipareigojo grąžinti ieškovui tvarkingas patalpas, ne blogesniame nei priėmimo – perdavimo metu nustatytame stovyje, neskaitant natūralaus jų nusidėvėjimo (sutarties 4.2.12 punktas).

Ieškovo teigimu, pasibaigus Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties terminui, atsakovas grąžino patalpas blogesnės būklės negu kad buvo įsipareigojęs sutartimi, dėl to ieškovui turi būti atlyginta materialinė žala. Iš ieškovo apeliacinio skundo matyti, kad patalpų pabloginimas šiuo metu yra siejamas su patalpų vidinių sienų bei šildymo sistemos sugadinimais, kurie, pasak ieškovo, atsirado dėl nepakankamo patalpų šildymo: peršalus sienoms atšoko sienų dažų danga, sienų kampai supelijo, sutrūko vamzdynas (b.l. 190-192). Siekdamas pagrįsti šiuos savo teiginius, ieškovas pateikė į bylą tokius rašytinius įrodymus – 2011-04-05 nuomojamų patalpų perdavimo akto protokolą (b.l. 52), 2011-05-12 pretenziją (b.l. 53) ir Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2011-05-06 atlikta statinio dalinę ekspertizę (b.l. 5). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai yra nepakankami konstatuoti, kad nurodyti ieškovui priklausančių patalpų trūkumai atsirado būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Ieškovo pateiktoje Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro ekspertizėje nėra nustatytos patalpų sienų ir šildymo sistemos sugadinimų priežastys, o yra pateiktos tik rekomendacijos patalpų būklei pagerinti ir tokio pagerinimo išlaidų paskaičiavimas. Be to, ši ekspertizė parengta ieškovo vadovės A. M. iniciatyva ir remiantis tik jos paaiškinimais, kurie vertintini kaip subjektyvūs ir šališki. Kiti ieškovo pateikti įrodymai – 2011-04-05 nuomojamų patalpų perdavimo akto protokolas ir 2011-05-12 pretenzija – ieškovo nurodytų aplinkybių dėl patalpų sienų ir šildymo sistemos sugadinimo taip pat nepatvirtina, nes šiuose ieškovo parengtuose dokumentuose pateikta tik jo pozicija, su kuria atsakovas nesutinka.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė teismo posėdžio metu duotais liudytojo V. M. parodymais, kadangi šis liudytojas yra akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi. V. M. yra ieškovo UAB „Pix“ vienintelis akcininkas, taigi, turi ekonominį suinteresuotumą ieškovo reikalavimų patenkinimu, be to, jis su ieškovo vadove A. M. susijęs giminystės ryšiais. Tuo tarpu byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų šio liudytojo parodymus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip nurodė V. M., jis nuolat, beveik kiekvieną dieną, lankėsi atsakovui išnuomotose patalpose, todėl turėjo matyti, kad galimai patalpos yra nepakankamai šildomos, atitinkamai turėjo matyti ir sienų būklės pablogėjimą, tačiau niekada nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl netinkamai prižiūrimų patalpų, nereikalavo jų šildyti intensyviau, ar nutraukti nuomos sutarties prieš pasibaigiant jos terminui bei nesiėmė jokių kitų veiksmų galimiems pažeidimams pašalinti. Toks ieškovo atstovo pasyvus elgesys verčia abejoti ieškovo keliamų reikalavimų pagrįstumu. Tuo tarpu ieškovo teiginiai, kad pretenzijos atsakovui buvo reiškiamos žodžiu, vėlgi, grindžiami tik paties ieškovo paaiškinimais, nepateikiant jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų.

Pažymėtina ir tai, kad namas, kuriame yra įrengtos ieškovui priklausančios patalpos, nėra naujas, pastatytas 1898 metais, duomenų, kad buvo atliktas šio namo kapitalinis remontas, byloje nėra (b.l. 66), todėl tikėtina, kad sienų ir šildymo sistemos pakitimai galėjo atsirasti dėl pastato išorinių sienų nesandarumo ir šildymo sistemos susidėvėjimo.

Teisėjų kolegija laiko pagrįstais atsakovo atsikirtimus, kad pastarajam nuomojamas patalpas naudojant administracinių funkcijų vykdymui, jose nuolat dirbant darbuotojams ir lankantis interesantams, patalpose visą laiką turėjo būti palaikoma teisės aktuose nustatytas higienos normas atitinkanti šilumos temperatūra, o kad taip ir buvo patvirtina į byla pateiktos AB „Lietuvos dujos“ atsakovui išrašytos PVM sąskaitos faktūros už laikotarpį nuo 2008-04-30 iki 2011-04-30 (b.l. 80-118).

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas neįrodė atsakovui išnuomotų patalpų būklės pabloginimo dėl atsakovo kaltės, kad patalpos buvo pablogintos labiau nei esant normaliam nusidėvėjimui. Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). Kaip minėta, sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas grąžins ieškovui tvarkingas patalpas, ne blogesniame nei priėmimo – perdavimo metu nustatytame stovyje, neskaitant natūralaus jų nusidėvėjimo. Tuo tarpu byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai konstatuoti, kad atsakovas nurodytų pareigų nesilaikė, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas, o ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese įtvirtintas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, bet ne teismui (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas nebuvo aktyvus siekiant byloje apklausti jo nurodytus liudytojus O. R. ir V. L., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesiėmė priemonių šių liudytojų apklausai inicijuoti.

Ieškovo prašymas paskirti žodinį bylos nagrinėjimą nebuvo patenkintas, kadangi byloje yra visi jos išnagrinėjimui reikalingi šalių paaiškinimai ir įrodymai, todėl žodinis procesas nėra reikalingas.

Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atmetus skundą atsakovui priteistinos 242 litų dydžio bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Pix“ 242 litus AB „City service“.