- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- I1-5592-423/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00944-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietivos valstybė
- Trečiasis asmuo
- UAB "Handelshus"
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. (M. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Handelshus“, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintais skundais, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (1 t. b. l. 1) ir patikslintuose skunduose (1 t. b. l. 10, 14) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-05-30 iki 2022-05-30 Marijampolės PN buvo pažeidžiamos jo teisės. Teigė, kad Marijampolės PN parduotuvėje esančių prekių kainos buvo daugiau kaip 15 procentų didesnės, lyginant jas su internetinėje parduotuvėje ,,Barbora“ esančių prekių kainomis. Anot pareiškėjo, pataisos namai neužtikrino, jog parduotuvėje parduodamų prekių kainos atitiktų teisės aktų reikalavimus, t. y. nebūtų didesnės kaip 15 procentų tų pačių prekių, palyginus jas su ,,Barbora“ internetinės parduotuvės maisto ir kitų prekių kainomis. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo priverstas pirkti prekes aukštomis kainomis, todėl buvo pažeistos jo teisės, jis patyrė orumo pažeminimą, dvasinius sukrėtimus.
Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant pataisos namų parduotuvėje esančių prekių kainų kontrolės, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais išgyvenimais, pažeminimu. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime (1 t. b. l. 18-21) su pareiškėjo skundu nesutiko, teigė, kad skunde išdėstyti argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra nepagrįsti. Nurodė, jog Marijampolės PN laikomų suimtųjų ir nuteistųjų asmenų apiprekinimo paslaugas įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje teikia įmonė UAB ,,Handelshus“ (buvęs įmonės pavadinimas – UAB ,,Pontem“). Šiuo metu galiojančioje nuteistųjų (suimtųjų) apiprekinimo paslaugų teikimo sutartyje numatyta, jog paslaugos teikėjas parduotuvėje parduoda nuteistiesiems (suimtiesiems) prekes teisės aktų ir sutarties nustatyta tvarka. Parduotuvėje parduodamos prekės, nurodytos pasiūlymo produktų kainos lentelėje, joje numatytomis kainomis. Pirkėjui nustačius, kad parduotuvėje prekių kainos neatitinka kainų, numatytų pasiūlymo produktų kainos lentelėje, pirkėjas surašo pažeidimo aktą, raštu įspėja paslaugos teikėją ir pareikalauja trūkumą pašalinti. Pataisos namų parduotuvėje kiekvieną mėnesį yra atliekamas prekių kainų patikrinimas, taip pat tikrinamas prekių asortimentas, atskirų prekių kokybė. Nustačius parduotuvėje aukštesnes kainas už numatytas paslaugų teikimo sutartyje, parduotuvės valdytojas raštu apie tai informuojamas ir įspėjamas vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Nuo 2020-05-13 paslaugos teikėjo nustatytos kainos prekėms, kurios nėra įtrauktos į sutartį, turi neviršyti 15 procentų tų pačių savybių prekių kainų, palyginus jas su UAB ,,Barbora“ internetinės parduotuvės maisto ir kitų prekių kainomis. Iki 2020-05-13 pataisos namai vadovavosi Marijampolės PN direktoriaus 2014-11-11 įsakymu Nr. 4/07-144 „Dėl nuteistųjų parduotuves vidaus darbo ir kainų tikrinimo tvarkos patvirtinimo“, kur buvo numatyta, jog apie patikrinimo metu rastus trūkumus (kai prekių kainos buvo didesnės 10 procentų už vidutines rinkos kainas, lyginant su prekių kainomis esančiomis Marijampolės miesto teritorijoje, o prekių apyvarta yra panaši, pasibaigęs prekių galiojimo terminas ir t. t.) nedelsiant informuojamas pataisos namų direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas.
Atsakovo teigimu, ginčo laikotarpiu buvo atvejų, kai Marijampolės PN parduotuvėje prekių kainos buvo aukštesnės lyginant jas su UAB ,,Barbora“ internetinės parduotuvės maisto ir kitų prekių kainomis, tačiau pataisos namai imasi reikiamų priemonių, siekdami užtikrinti parduotuvėje parduodamų prekių kainų kontrolę, kaip numatyta teisės aktuose. Pareiškėjas į Marijampolės PN psichologus dėl kainų parduotuvėje nėra kreipęsis. Atsakovo įsitikinimu vien aplinkybė, jog pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Pareiškėjas savo skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Handelshus“ pateikė atsiliepimą (2 t. b. l. 126-130), kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog vykdant parduotuvių veiklą Marijampolės PN parduotuvėje UAB „Handelshus“ užtikrina didesnį prekių asortimentą nei nustatyta, tokiu būdu suteikiant galimybę nuteistiesiems apsirūpinti maisto produktais ir kitomis prekėmis bei jas rinktis iš platesnio maisto produktų bei būtiniausių prekių asortimento. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, rašytinių įrodymų, kurie įrodytų jo patirtą žalą. Vien abstraktus prekių išvardinimas ir deklaratyvus tvirtinimas, kad kainos buvo neva didesnės nesudaro pagrindo reikalauti menamos žalos atlyginimo. Šalims vykdant sutartį dėl apiprekinimo paslaugų, Marijampolės PN viską atliko tinkamai, laikantis sutarties ir teisės aktų reikalavimų. Atsakovės atstovas kainas parduotuvėje tikrina nustatytu periodiškumu, esant pastabų, neatitikimų teikia pastabas, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad Marijampolės PN neatlieka įstatymo pavestų funkcijų, neužtikrina prekių kainų kontrolės yra nepagrįsti ir paneigiami byloje pateiktais rašytiniais įrodymais
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2019-05-30 iki 2022-05-30 (toliau – ir ginčo laikotarpis) Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje buvo aukštos prekių kainos, be to Marijampolės PN administracija netinkamai vykdė parduotuvės kontrolę.
Nuteistojo teisė įsigyti maisto produktų ar kitų būtiniausių daiktų už savo lėšas yra specialioji teisė, numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK). BVK 92 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmeninius daiktus nuteistieji įsigyja įgyvendindami BVK 93, 95 ir 97 straipsniuose nustatytas teises. BVK 97 straipsnis numato nuteistųjų teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. BVK 97 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad atvirojoje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji asmeninius daiktus perkasi savarankiškai. Kitų nuteistųjų apsipirkimą organizuoja pataisos įstaiga.
Pažymėtina, kad BVK 97 straipsnyje numatyta nuteistųjų specialioji teisė įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių reikmenų ar daiktų nėra absoliuti. BVK 92 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė pataisos įstaigoje turėti asmeninių daiktų. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kokius asmeninius daiktus turi teisę turėti lengvajai ir paprastajai grupei priskirti nuteistieji. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Teismas, įvertinęs BVK 92 ir 97 straipsnių turinį, sprendžia, kad įstatyme numatyta nuteistųjų teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti ne bet kokių reikmenų, o tik būtiniausių reikmenų, BVK įtvirtintos nuostatos nenumato nuteistųjų teisės besąlygiškai visada reikalauti atitinkamų konkrečių prekių ar konkrečių gamintojų prekių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015-01-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-130-858/2015). Taigi, teisės aktai nenustato pataisos namų administracijai pareigos sudaryti sąlygas nuteistiesiems įstaigoje veikiančioje parduotuvėje įsigyti jų norimas konkrečias prekes, t. y. konkrečių rūšių ar savybių. LVAT yra išaiškinęs, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų administracija turėtų visais atvejais užtikrinti, jog būtų tiekiami visi maisto produktai, reikmenys, neįtraukti į asortimento sąrašą (žr., pvz., LVAT 2015-01-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1322-575/2015).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (galiojo iki 2020-01-22, toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 76-79 punktuose įtvirtinta nuteistųjų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo tvarka. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 punkte nurodyta, kad tam, jog nuteistieji galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, pataisos įstaigose įrengiamos parduotuvės arba kioskai. Nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų sąrašas nustatytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punktas). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 ir 78 punktai pataisos įstaigų vadovus įpareigoja užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse arba kioske ne rečiau kaip kartą per savaitę ir, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių rinkos vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 22 d., toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 35-36 punktuose įtvirtinta nuteistųjų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo tvarka. Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti maisto produktų ir kitų daiktų sąrašas nustatytas Vidaus tvarkos taisyklių 20-28 punktuose.
Pataisos įstaigose veikiančių parduotuvių parduodamų prekių kainų kontrolės tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės (galiojo iki 2020 m. gegužės 13 d., toliau – ir Kainų kontrolės taisyklės). Kainų kontrolės taisyklės nurodo, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas patalpų parduotuvei įrengti nuomos sutartį, privalo numatyti sąlygas, kad įstaigos parduotuvėje parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga (3 punktas); pataisos įtaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas (5 punktas); prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga (6 punktas); komisija arba atsakingas asmuo maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų tikrinimo rezultatus įformina aktu, kurio vienas egzempliorius įteikiamas parduotuvės savininkui, antras egzempliorius saugomas laisvės atėmimo vietos įstaigoje, akto kopija pateikiama ir Kalėjimų departamentui (7 punktas).
Kalėjimų departamento direktorius 2020-05-13 įsakymu Nr. V-133 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisyklių patvirtinimo” patvirtino Laisvės atėmimo vietų įstaigų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisykles (toliau – ir Laisvės atėmimo vietų įstaigų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisyklės), kurių 3.2 ir 3.3 punktai numato, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikomų nuteistųjų ir suimtųjų asmenų apiprekinimo paslaugų teikimo sutartį (toliau– ir Sutartis), privalo įtraukti į Sutartį nuostatas, kurios užtikrintų, jog parduotuvėje parduodamų prekių kainos neviršytų Sutartyje jos šalių sulygtų kainų, paslaugos teikėjo nustatytos kainos prekėms, kurios nėra įtrauktos į Sutartį, neviršytų daugiau kaip 15 procentų tų pačių savybių prekių kainų, palyginus jas su Lietuvos Respublikos teritorijoje registruotos ir jos teritorijoje prekiaujančios uždarosios akcinės bendrovės „Barbora“ internetinės parduotuvės maisto ir kitų prekių kainomis (www.barbora.lt). Be to Laisvės atėmimo vietų įstaigų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisyklių 3 skyrius be kita ko numato, kad laisvės atėmimo vietų įstaigų parduotuvėse parduodamų prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį; komisija, atlikusi prekių kainų patikrinimą, surašo patikrinimo aktą; vienas akto egzempliorius įteikiamas paslaugos teikėjui, antras egzempliorius saugomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje; patikrinimo akto kopija ir informacija apie patikrinimo rezultatus per 5 darbo dienas, nuo patikrinimo akto sudarymo, pateikiama Kalėjimų departamentui; jeigu paslaugos teikėjas pažeidžia Sutarties nuostatas pagal šių taisyklių 3.2 ir 3.3 punktus ir tai nurodyta patikrinimo aktuose, įstaiga nedelsiant turi kreiptis į paslaugos teikėją ir reikalauti sumažinti kainas.
Teismas, vertindamas byloje ginčo bylos proceso dalyvių pateiktus įrodymus, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotu įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu, pagal kurį, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui; laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2017-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).
Marijampolės PN direktorius 2014-11-11 priėmė įsakymą Nr. 4/07-144 ,,Dėl nuteistųjų parduotuvės vidaus darbo ir kainų tikrinimo tvarkos patvirtinimo“, kuriuo pavedė pareigūnams ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį tikrinti prekių kainas Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje ir sulyginti su prekių kainomis Marijampolės maisto parduotuvėse, patikrinimų rezultatus įforminti surašant aktus ir juos pateikti parduotuvės savininkui bei Kalėjimų departamentui (1 t. b. l. 64-67).
Pažymėtina, kad įsigaliojus Kalėjimų departamento 2020-05-13 įsakymui Nr. V-133, kuriuo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisyklės, Marijampolės PN, tikrinant kainas, vadovavosi minėtame įsakyme nustatytomis taisyklėmis. Pareigūnams buvo pavesta tikrinti prekių kainas Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje ir sulyginti su prekių kainomis Lietuvos Respublikos teritorijoje registruotos jos teritorijoje prekiaujančios uždarosios akcinės bendrovės „Barbora“ internetinės parduotuvės maisto ir kitų prekių kainomis (www.barbora.lt).
Iš bylos duomenų matyti, kad Marijampolės PN 2017-06-19 su UAB ,,Pontem“ (vėliau – UAB ,,Handelshus“) sudarė nuteistųjų (suimtųjų) apiprekinimo paslaugos teikimo sutartį Nr. 27/10-71, kurios pagrindu UAB ,,Pontem“ pradėjo teikti apiprekinimo paslaugas įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje. Atsakovės atstovas pateikė ginčo laikotarpiu galiojusias sutartis su UAB ,,Pontem“ (vėliau – UAB ,,Handelshus“) (1 t. b. l. 22-63). Šiuo metu galiojančios 2019-10-25 sutarties Nr. 27/10-142 (toliau – ir Sutartis) 2.1 papunktyje nurodyta, kad paslaugos teikėjas parduotuvėje parduoda nuteistiesiems (suimtiesiems) prekes teisės aktų ir Sutarties 1 priede nustatyta tvarka. 2.2 papunktyje nustatyta, kad paslaugos teikėjas parduotuvėje parduoda prekes, nurodytas pasiūlymo produktų kainos lentelėje (Sutarties 2 priedas) (1 t. b. l. 43-60) nustatytomis kainomis. Sutarties 3.4 papunktyje nurodoma, jog pirkėjui paslaugos teikimo metu nustačius, kad parduotuvėje paslaugos teikėjas neužtikrino visų prekių kainų, nurodytų Sutarties 2 priede, t. y. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad prekių, nurodytų Pasiūlymo produktų lentelėje, kainos parduotuvėje neatitinka prekių kainų, nurodytų Sutarties 2 priede, pirkėjas surašo pažeidimo aktą, raštu įspėja paslaugos teikėja, ir pareikalauja trūkumą pašalinti nedelsiant arba ne vėliau kaip per 1 (vieną) darbo dieną nuo pažeidimo nustatymo dienos. Šia Sutartimi numatytos fiksuotos nuteistųjų parduotuvės prekių kainos.
Marijampolės PN pateikė per ginčo laikotarpį pareigūnų parengtus nuteistųjų parduotuvėje esančių produktų kainų patikrinimo, nuteistųjų parduotuvėje esančių produktų galiojimo terminų patikrinimo aktus, pareikštas pretenzijas, UAB ,,Handelshus“ atsakymus (1 t. b. l. 86-200; 2 t. b. l. 1-122). Išanalizavus atsakovės atstovo pateiktų dokumentų duomenis, sprendžiama, jog jie leidžia teigti, kad: 1) ginčo laikotarpiu Marijampolės PN Nuteistųjų parduotuvės vidaus darbo ir kainų tikrinimo komisija kas mėnesį reguliariai tikrindavo Marijampolės PN veikiančią UAB „Handelshus“ parduotuvę, parengdavo aktus dėl nuteistųjų parduotuvėje esančių produktų kainų patikrinimo, kuriuose užfiksuodavo prekes ir jų kainas bei Marijampolės miesto 2 parduotuvėse parduodamų tų pačių prekių kainas, o po Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-05-13 įsakymo Nr. V-133 priėmimo Lietuvos Respublikoje teritorijoje registruotos ir jos teritorijoje prekiaujančios UAB ,,Barbora“ internetinės parduotuvės maisto ir kitų prekių kainas; bei parengdavo nuteistųjų parduotuvėje esančių produktų galiojimo terminų patikrinimo aktus, kuriuose užfiksuodavo prekes ir jų galiojimo terminus; 2) valstybės atstovas Marijampolės PN pareigūnų parengtus aktus pateikdavo UAB „Handelshus“ ir Kalėjimų departamentui; 3) Marijampolės PN, remdamiesi aktų dėl nuteistųjų parduotuvėje esančių produktų kainų patikrinimo duomenimis, parduotuvės veiklą vykdančiai UAB „Handelshus“ pateikdavo duomenis apie aukštesnėmis kainomis parduodamas prekes ir nurodydavo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių prekybą nuteistiesiems skirtais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis, reikalavimų bei sumažinti šių prekių kainas. Be to, įvertinus UAB „Handelshus“ parengtus ir atsakovės atstovo į bylą pateiktus atsakymus dėl pažeidimo aktų (2019-01-24, 2019-03-08, 2020-10-19, 2021-12-09), daroma išvada, kad prekybos veiklą pataisos įstaigoje vykdęs ūkio subjektas reaguodavo į gaunamas pretenzijas ir periodiškai mažindavo prekių kainas.
Iš byloje esančių aktų dėl nuteistųjų parduotuvėje esančių produktų kainų patikrinimo duomenų nustatyta, kad tam tikrų patikrinimų metu (pvz., 2019-08-23, 2019-09-23, 2021-01-28 ir kt.) Nuteistųjų parduotuvės vidaus darbo ir kainų tikrinimo komisija konstatavo, jog atitinkamų prekių kainos viršijo leidžiamus antkainius. Nustatęs trūkumus atsakovės atstovas UAB „Handelshus“ direktoriui teikė pretenzijas su prašymu sumažinti kainas. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes laikytina, kad pareiškėjo teisės šioje apimtyje galėjo būti pažeistos, tačiau įvertinus tai, kad atsakovės atstovas nustatęs tam tikrus trūkumus sistemiškai teikė pretenzijas UAB „Handelshus“ direktoriui, laikytina, kad jis tinkamai atliko nuo jos priklausančius veiksmus.
Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, galinčių objektyviai pagrįsti, kad jis ginčo laikotarpiu nusipirkdavo prekes, kurios Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje buvo parduodamos 10 procentų aukštesnėmis kainomis už vidutines rinkos kainas, lyginant su prekių kainomis, esančiomis Marijampolės miesto teritorijoje, o vėliau 15 procentų didesnėmis kainomis tų pačių savybių prekių kainų, palyginus jas su Lietuvos Respublikos teritorijoje registruotos jos teritorijoje prekiaujančios uždarosios akcinės bendrovės „Barbora“ internetinės parduotuvės maisto ir kitų prekių kainomis (www.barbora.lt). Teismo vertinimu, vien pareiškėjo, turinčio suinteresuotumą bylos baigtimi, pateikti paaiškinimai, nepatvirtinti jokiais kitais tinkamais įrodymais, neleidžia patikrinti, kada, kokias prekes ir kokia kaina pareiškėjas pirko, bei objektyviai nustatyti, ar pareiškėjas galėjo turėti finansinių praradimų ir, jei turėjo, koks jų dydį.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Marijampolės PN pateikė tinkamus įrodymus, kurie patvirtina išvadą, jog atsakovės atstovas tinkamai vykdė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 78 punkto, Kainų kontrolės taisyklių 3 ir 5-7 punktų reikalavimus, bei Laisvės atėmimo vietų įstaigų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisyklių 5, 9, 10 punktus, tai yra nenustatyti Marijampolės PN neteisėti veiksmai (neveikimas). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neginčijo Marijampolės PN pateiktų duomenų teisingumo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Marijampolės PN pateiktus duomenis.
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje buvusių per aukštų prekių kainų ar netinkamos parduotuvės kontrolės. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo M. G. (M. G.) skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.