- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-16
- Bylos Nr.
- e2-28427-466/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22358-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- AS „PlusPlus Capital“
- Atsakovas
- E. Ž.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AS „PlusPlus Capital“ ieškinį atsakovui E. Ž. dėl skolos už negrąžintą vartojimo kreditą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AS „PlusPlus Capital“ prašė teismo priteisti iš atsakovo E. Ž. 2000,00 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 540,48 Eur mokėjimo palūkanas, 180,00 Eur delspinigius, 20 procentų metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 2000,00 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 24 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną, tačiau atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. balandžio 15 d. pirminė kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ ir atsakovas E. Ž. sudarė lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pirminė kreditorė AB „Swedbank“ atsakovui suteikė kredito limitą, o atsakovas įsipareigojo pasinaudoti kreditu ir per nustatytą terminą grąžinti kreditą bankui mokant pastovias įmokas bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje nustatytus mokėjimus. Tačiau prisiimtų įsipareigojimų atsakovas nesilaikė, todėl 2018 m. spalio 2 d. lanksčių įmokų kredito kortelės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta ir atsakovas liko skolingas pirminei kreditorei AB „Swedbank“ 2000,00 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1, 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. 2018 m. spalio 23 d. periodine reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorė AB „Swedbank“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą kreditorei OU „PlusPlus Baltic“, Lietuvoje veikiančiai per OU „PlusPlus Baltic“ Lietuvos filialą. 2018 m. spalio 24 d. periodine reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorė OU „PlusPlus Baltic“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą kreditorei AS „PlusPlus Capital“, Lietuvoje atstovaujamai OU „PlusPlus Baltic“ Lietuvos filialo. 2018 m. spalio 31 d. periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu atsakovo skola buvo perleista AS „Plus Plus Capital“. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas registruotu laišku, tačiau atsakovas nei vienai kreditorei negrąžino 2000,00 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito ir liko skolingas esamai kreditorei AS „PlusPlus Capital“ 2000,00 Eur sumą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove.
Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovei iš atsakovo priteistina 2000,00 Eur negrąžinto vartojimo kredito suma.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 540,48 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 24 d.). Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, kredito davėjas turi teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas per vartojimo kredito sutartyje nustatytą terminą kredito negrąžino, ieškovės prašymas priteisti minėtas netesybas tenkintinas.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovė apskaičiavo dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės atsakovui mokėtinus 180,00 Eur delspinigius (už kiekvieną pradelstą dieną buvo skaičiuojami 0,05 procentų dydžio delspinigiai nuo visos pradelstos sumokėti sumos, už pradelstas 180 dienas). Kadangi atsakovas laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškove, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteisiant 180,00 Eur dydžio delspinigius.
Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Iš atsakovo priteistinos 20 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2000,00 Eur) skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ieškovės naudai.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (2720,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinas 61,00 Eur žyminis mokestis ieškovės naudai.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (3,58 Eur) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 2000,00 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 540,48 Eur palūkanas, 180,00 Eur delspinigius, 20 procentų metines mokėjimo palūkanas už negrąžintą 2000,00 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (2720,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 61,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės AS „PlusPlus Capital“, į. k. 11919806, naudai.
Priteisti iš atsakovo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.