Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-714-498-2013;

Teisėjas Saulius Mikšys Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00109-2013-5;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 14 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas: pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį 3 (trim) mėnesiams laisvės apribojimo įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį 4 (keturiems) mėnesiams laisvės apribojimo įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Subendrinus bausmes LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu V. P. nuteistas 4 (keturiems) mėnesiams laisvės apribojimo įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. tyčia pastūmė ir pargriovė ant žemės Ž. R., tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir toliau tęsdamas nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių plovykloje tyčia sudavė Ž. R. vieną smūgį ranką į veidą ir vieną kartą spyrė į dešinę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. P. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 320 str. 3 dalis, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 3 punktai, 329 straipsnio 1 punktas).

Kaltinamuoju aktu V. P. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas 2013-03-01 18.30 val.), taip pat buvo kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. (viešosios tvarkos pažeidimas ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas 2013-03-01 19.00 val.). Pirmosios instancijos teismas 2013-06-06 nuosprendžiu pripažino, kad V. P. padarę tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., taip pat perkvalifikavo V. P. inkriminuotą nusikaltimą padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą Ž. R. iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d. Tokius savo sprendimus apylinkės teismas motyvavo tuo, kad V. P. panaudotas smurtas prieš Ž. R. turėjo vieningą tyčią bei nustačius ir konstatavus, kad V. P. smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų.

Pritardamas apylinkės teismo padarytai išvadai dėl to, kad V. P. kaltė padarant nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d. yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir nuosprendžiu aptartais įrodymais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl to, kad V. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., nėra teisinga.

Byloje nustatyta, kad V. P. smurtą nukentėjusiojo Ž. R. atžvilgiu naudojo dėl ankstesnių tarp jų buvusių konfliktų ir dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų. Šią aplinkybę teissmo posėdžio metu patvirtino ir V. P. ir nukentėjusysis Ž. R.. Teismas teisingai įvertino minėtų asmenų parodymus, nuosprendyje konstatavo, kad V. P. smurtą naudojo ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų, tačiau neteisingai įvertino šią aplinkybę, ko pasekoje neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą. Šios nusikalstamos veikos objektu yra viešoji tvarka, o vienas iš būtinų sudėties požymių yra asmens tyčia, nukreipta būtent į viešosios tvarkos pažeidimą. Tais atvejais, jei asmuo savo veiksmais pažeidė kitą baudžiamojo įstatymo saugomą gėrį, pavyzdžiui pasikėsino į kito asmens sveikatą, neturint tikslo pažeisiti viešąją tvarką, BK 284 str.1 d. numatyto nusikaltimo buvimas jo veiskmuose nekonstatuojamas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. P. atliktų veiksmų objektu buvo nukentėjusiojo sveikata, tikslas pažeisti viešąją tvarką jo veiksmuose nustatytas nebuvo. Pastebėtina, kad apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad V. P. veiksmai buvo atlikti ne dėl chuliganiškų paskatų, tačiau nuosprendyje nemotyvavo, remiantis kokiai argumentais pripažino V. P. kaltu pagal BK 284 str. 1 d.

Tokiui būdu, nustatyta, kad V. P. veiksmuose nėra požymio, būtino tam, kad konstatuoti jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. buvimą, o būtent, jo veiskmuose nėra nustatytas tikslas pažeisti viešąją tvarką. Nustatyta, kad V. P. veiksmų objektu buvo nukentėjusiojo Ž. R. sveikata. Esant tokioms aplinkybėms V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), nustačius, kad jis savo veiksmais nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d.

Pastbėtina, kad nuteistojo apeliaciniame skunde jo nuiteisimas pagal BK 284 str. 1 d. ginčijamas nebuvo. Nuteistojo V. P. apeliaciniame skunde ginčijamas bausmės individualizavimo klausimas. Apelianto manymu teismas, nustatydamas įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jį nubaudė per griežtai, kadangi dėl tokio apribojimo jis praras darbą. Skundo autoriaus įsitikinimu yra visos sąlygos paskirti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Aukštesnės instancijos teismas, vertinant apeliacniame skunde suformuluotą prašymą, be kitų aplinkybių, vertina savo anksčiau padarytą išvadą dėl V. P. išteisinimo dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., taip pat atsižvelgia į tai, kad skiriant subendrintą bausmę, apylinkės teismas nurodė, kad nusikaltimai, numatyti BK 138 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d., buvo padaryti esant idealiajai sutapčiai, paskiriant subendrintą bausmę, bausmes apėmė taikant BK 63 str. 5 d. 1 p.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad V. P. pagal BK 284 str. 1 d. išteisinamas, vertinama ar bausmė, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., padarymą, yra teisinga. Įvertinęs skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą konstatuotina, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę V. P. už nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d. padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, numatytų LR BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į straipsnio sankcijoje apibrėžtas bausmių už minėto nusikaltimo padarymą ribas, įvertino kitas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai paskyrė laisvės apribojimo bausmę nustatydamas įpareigojimą būtų namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu. Nors apeliantas prašo skirti jam įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, apygardos teismas tokį prašymą netrui pagrindo. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti teismo skiriama tuo atveju, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo teismo nuosprendžiu yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės (LR BK 67 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje V. P. pripažintas kaltu padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nubaustas laisvės apribojimo bausme paskiriant vieną iš LR BK 48 straipsnyje numatytų įpareigojimų – tam tikru laiku būti namuose. Nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonė - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kaip savarankiška bausmės rūšis, negali būti skiriama, kadangi tam nėra šios priemonės skyrimui būtinų sąlygų visumos.

Apygardos teismo nuomone taip pat nėra pagrindo keisti įpareigojimo tam tikru laiku būti namuose vykdymo tvarkos. Apylinkės teismas, pripažindamas V. P. kaltu, įpareigojo jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu. Apeliantas akcentuoja, kad minėtas įpareigojimas trukdo jam vykdyti darbines funkcija ir dėl to jis gali netekti darbo. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas įpareigojimą būti namuose, atsižvelgė į tą aplinkybę, kad V. P. dirba, ir numatė išimtį, numatytą įstatyme, t. y. pažymėjo, kad esant objektyvioms su darbu susijusioms aplinkybėms, nustatyto įpareigojimo vykdymo tvarka gali būti derinama tokiu būdu, kad tai netrukdytų darbui. Apeliantas, dėl objektyvių priežasčių negalėdamas vykdyti jam paskirto įpareigojimo, gali kreiptis į bausmės vykdymą kontroliuojančią instituciją dėl paskirto įpareigojimo vykdymo tvarkos.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, V. P. paskirta bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d. padarymą nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam nusikaltimui, todėl ją keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apylinkės teismas, skirdamas V. P. laisvės apribojimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, įvertino nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą ir pagrįstai paskyrė tokios rūšies bausmę. Pirmos instancijos teismas pagrįstai netaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, kadangi, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, V. P. ne kartą baustas administracine tvarka, o 2013-05-31 nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą. V. P. paskirta artima minimumui laisvės apribojimo bausmė, taikant vieną įpareigojimą, kuris gali būti vykdomas, derinant jį su bausmę vykdančią instituciją, keisti ar švelninti paskirtą bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d. padarymą, nėra pagrindo.

Išteisinant V. P. pagal BK 284 str. 1 d., naikinta apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo pagal BK 63 str.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 06 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straispnio 1 dalį. V. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dalį išteisinti, jam nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 138 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d., paliekant bausmę, paskirtą pagal BK 138 str. 1 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.