Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovės „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) atstovui ir atsakovei R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB ieškinį atsakovei R. V. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Nors šaukimas į teismo posėdį atsakovei įteiktas tinkamai, ji neatvyko į teismo posėdį ir iki posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą. Todėl ieškovės atstovei teismo posėdyje neprašant priimti sprendimo už akių, atsižvelgus į tai, jog atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, į bylos nagrinėjimo stadiją, į tai, jog į teismo posėdį atvyko trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, į atsakovės ankstesnį procesinį elgesį (neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį dėl studijų, palaikė atsiliepimo argumentus), byla nagrinėtina iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje šalių ginčą paliko iš esmės spręsti teismo nuožiūra. Patvirtino ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl eismo įvykio. Paaiškino, kad automobilių stovėjimo aikštelėje prie mokyklos buvo apgadinta jos transporto priemonė. Tai pastebėjo dėl nusukto veidrodėlio, o vėliau pastebėjo ir apgadinimus. Vaizdo kameros rodė, kad transporto priemone, kuri rėmėsi ir apgadino transporto priemonę, neperspėjusi, kad įvyko eismo įvykis, išvyko, kaip vėliau paaiškėjo, R. V.. Po pokalbio su R. V. tėvais kreipėsi į policiją, kad būtų atlyginta eismo įvykio jai transporto priemonei padaryta žala. Eismo įvykio deklaracijos nepildė, nes R. V. tėvai sakė, kad nieko (transporto priemonei) nėra (apgadinta). Nurodė, jog gavo iš draudimo išmoką. Pažymėjo, jog vaizdo medžiagoje aiškiai matėsi, kad nuo kitos transporto priemonės atsirėmimo kelis kartus sujudėjo jos transporto priemonė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl ginčo esmės.

8. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2017-01-12 tarp ieškovės ir S. V. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta transporto priemonės „JEEP GRAND CHEROKEE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė (b.l. 37,38). 2017-06-01 Šiaulių apskrities VPK pažymoje dėl eismo įvykio pažymėta, jog 2017 m. gegužės 25 d., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu įvykyje dalyvavusi transporto priemonė pasišalino, įvykyje dalyvavo transporto priemonė „CITROEN PICASSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18). Transporto priemonės „CITROEN PICASSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros protokolu ir pateiktomis fotonuotraukomis nustatyta, jog 2017-05-25 yra sugadinta: kairės pusės priekinės durys, kairės pusės priekinis sparnas ir kairės pusės veidrodėlis (b.l. 19-28, 35, 43-47, 71-72). Šiaulių apskrities VPK pranešime ieškovei nurodoma, jog 2017 m. gegužės 25 d., apie 10 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu R. V. vairuodama transporto priemonę „JEEP GRAND CHEROKEE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, kad tai bus saugu, kliudė kitą transporto priemonę „CITROEN PICASSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės (b.l. 65). Ieškovė eismo įvykio žalai atlyginti apskaičiavo ir išmokėjo apgadintos transporto priemonės savininkei E. K. 175,83 Eur draudimo išmoką (b.l. 32,33,34-36,40). Iš teismo išsireikalautos administracinio nusižengimo bylos (duomenys neskelbtini) medžiagos, nustatyta, jog atsakovei R. V. 2017 m. rugpjūčio 22 d. surašytas administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, nutarimas dėl to, jog 2017 m. gegužės 25 d., 10 val. 43 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iš galo, transporto priemonės galine dalimi atsirėmė į paliktą stovėti automobilį ir jį apgadino. Šiuo nutarimu atsakovei paskirta nuobauda – įspėjimas (ANK 417 str. 8 d.).

9. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl draudiko teisės reikalauti iš apdraustos transporto priemonės valdytojo pagal sutartį išmokėtos draudimo išmokos (regreso) įgyvendinimo sąlygų.

10. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovės ir S. V. buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Atsakovei, kaip apdraustos transporto priemonės valdytojai, 2017 m. rugpjūčio 22 d. surašytas administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, nutarimas dėl 2017 m. gegužės 25 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Atsakovė pripažinta kalta dėl administracinio nusižengimo padarymo, jai paskirta nuobauda. Ieškovė nurodo, jog atsakovė pažeidė TPVCAPDĮ nuostatas, kadangi apie eismo įvykį nepranešė policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismas su šiais ieškovės argumentais sutinka.

11. Atsakovė nesutikdama su ieškovės ieškiniu pažymėjo, kad 2017-08-22 Šiaulių apskrities VPK pareigūnas administracinėje byloje priėmė sprendimą, kad ji iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Šie atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje yra sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio dalyviui buvo taikyta administracinė atsakomybė, nes administracinės teisenos byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo (civilinėje) byloje (CPK 182 str. 2 p.). Civilinės atsakomybės sąlygų buvimą (nebuvimą) galima įrodinėti visomis įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau administracinio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai vertintini kaip rašytiniai įrodymai tik kartu su kitais įrodymais (CPK 185 str. 2 d.). Nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kai protokolas nesurašomas, šiuo atveju teismo vertintinas kaip neturintis prejudicinės galios.

12. Administracinio nusižengimo medžiagos duomenimis, 2017-08-22 Šiaulių apskrities VPK pareigūnas A. N. tarnybiniame pranešime nurodė, jog „JEEP GRAND CHEROKEE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja į kontaktą nesureaguoja, t. y. staigiai nestabdo, staigiai neatitraukia transporto priemonės, neišlipa iš jos, nesiima kitų veiksmų, iš ko būtų galima suprasti, kad vairuotoja kontaktą pajuto. Tačiau šiuos duomenis paneigia byloje apklausta E. K., kuri nurodė, jog vaizdo medžiagoje aiškiai matėsi, kad nuo kitos transporto priemonės atsirėmimo kelis kartus sujudėjo jos transporto priemonė. Trečiojo asmens paaiškinimas neprieštarauja bylos nustatytų aplinkybių visumai ir ją tik papildo. Nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. E. K. priklausanti transporto priemonė apgadinta trijose vietose. R. V. vairuota transporto priemonė taip pat buvo apgadinta. Nors apgadinimai nėra žymūs, vienai transporto priemonei atsirėmus į kitą transporto priemonę, tačiau R. V. transporto priemonė atsirėmė į kitą transporto priemonę kelis sykius. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė paaiškinime ir atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės jai iš galo stovėjo kita transporto priemonė, kuri trukdė nekliudomai išvažiuoti.

13. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė aplinkybę, jog atsakovė iš eismo įvykio vietos pasišalino ir byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog labiau tikėtina, kad atsakovė suvokė, jog įvyko eismo įvykis, todėl turėjo pareigą įvykus eismo įvykiui nedelsiant atlikti TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 2 p. nurodytus veiksmus. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentais, jog pasišalinti iš eismo įvykio vietos ji neturėjo jokio pagrindo, nes transporto priemonė buvo drausta, vairavo blaivi, teisę vairuoti yra įgijusi, nes nėra įrodyta priešingai. Tačiau sutiktina ir su ieškovės argumentais, jog atsakovės kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. e3K-650-686/2015).

14. TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-483/2011).

15. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, pripažintina, jog ieškovė įrodė TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. įtvirtintų aplinkybių, leidžiančių draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, nukreipti regresinį reikalavimą į atsakingą žalos padarymu asmenį. Taip pat sutiktina su atsakovės argumentu, jog ji už pasišalinimą iš įvykio vietos nebuvo nubausta administracine tvarka. Tačiau byloje esančių įrodymų visuma sudaro teismui pagrindą išvadai, jog atsakovės veiksmai po eismo įvykio neatitiko rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio mato.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, trečiojo asmens paaiškinimą, pripažintina, jog ieškovės reikalavimai dėl išmokėtos 175,83 išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės pagrįsti ir paremti objektyviais duomenimis, todėl tenkintini visiškai (TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 2 p., 22 str. 1 d. 4 p., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. 1 d., 6.1015 str., CPK 183, 185 str.).

Dėl įstatyminių palūkanų priteisimo.

17. Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (175,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. spalio 25 d. (teismo įsakymo priėmimo), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

18. Ieškinį patenkinus visiškai 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (8,00 + 7,00 Eur) (b.l. 41), priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

19. Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismo patirtas 7,04 Eur sumos bylinėjimosi išlaidas valstybei privalo atlyginti atsakovė, todėl šių išlaidų suma valstybei priteistina iš atsakovės (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 175,83 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų, aštuoniasdešimt trijų euro centų) išmokėtą draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, į.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,04 Eur (septynis eurus, keturis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti išsireikalautos administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.