- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-11-23
- Bylos Nr.
- 1-244-458/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00342-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arvydas Daugėla
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
- 1.2.17.1Kontrabanda (BK 199 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
A. Š. (A. S.), gimęs (duomenys neskelbtini). Lietuvoje, rusas, Rusijos Federacijos pilietis, išsilavinimas aukštasis, vedęs, neteistas, (duomenys neskelbtini) direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimo, numatyto, BK 199 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei:
2012 m. lapkričio 9 d., apie 01.45 val., A. Š. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, esantį Pagėgių sav., Panemunėje, K. Donelaičio g. 2A, savo kelnėse gabeno 50000 eurų (pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą euro kursą 172640 Lt), 5500 JAV dolerių (pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą JAV dolerio kursą 14876,40 Lt) bei savo automobilyje, „Lexus LX570“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno 11200 RF rublių (pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą RF rublio kursą 960,88 Lt) ir 650 Lt, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurių nepateikė muitinės kontrolei.
Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, kad 2012 m. lapkričio 9 d., apie 01.45 val., vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, nedeklaravo pinigų. Teigia, jog 50 000 eurų ir 5 500 JAV dolerių jam nepriklauso, šiuos pinigus gabeno paprašytas juos perduoti neįvardytiems asmenims. Nurodė, kad jo asmeninis vairuotojas I. U. apie jo gabenamus pinigus nieko nežinojo. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų pažeisti nenorėjo. Kaltinamasis sutinka, kad ikiteisminio tyrimo byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Taip pat sutinka su bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu, bei prašo skirti kuo mažesnę piniginę baudą, nes dėl šio įvykio patyrė turtinę žalą (b. l. 73–76).
Liudytojas G. J., dirbantis Klaipėdos TM mobiliosios grupės vyresniuoju inspektoriumi, parodė, kad 2012-11-09 jis dirbo Panemunės kelio posto praleidimo vietoje, apie 01.45 val. jam buvo pranešta skubiai iš terminalo atvykti į Panemunės kelio postą. Atvykęs pamatė, kad vykdomas automobilio „Lexus LX 570“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinimas, minėta transporto priemonė priklauso A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Jis asmeniškai kartu su MKT Klaipėdos skyriaus viršininko pavaduotoju R. Z. bei jo kolega M. Ž. atliko Rusijos Federacijos piliečių I. U. ir A. Š. asmens apžiūras. Pirmiausiai asmens apžiūra buvo atlikta I. U., gim. (duomenys neskelbtini), minėtas pilietis buvo pakviestas į buvusio posto viršininko pavaduotojo kabinetą, tikrinimo metu piliečiui buvo pasiūlyta nusirengti, jis geranoriškai sutiko, patikrinus jo rūbus šoninėje striukės kišenėje buvo rasta 30 lenkiškų zlotų ir 10 litų. Po to į minėtą kabinetą buvo pakviestas A. Š., jam taip pat buvo pasiūlyta nusirengti, tačiau su šiuo pasiūlymu pilietis nesutiko. Tik vėliau A. Š. nusirengė viršutinę striukę, nusiavė batus, tačiau džinsinių kelnių nusimauti nenorėjo. Vyresnysis inspektorius G. J. parodė, kad akivaizdžiai matė, jog A. Š. džinsinės kelnės ties tarpkoju, priekinėje viršutinėje dalyje yra nenatūraliai išsipūtusios. Tuomet A. Š. buvo pasiūlyta atsisegti džinsinių kelnių užtrauktuką, kelnes nuleisti iki kelių, tačiau minėtas asmuo nesutiko to padaryti ir tik po ilgo įkalbinėjimo, kuris užtruko apie 20 min., A. Š. pasakė, kad norėtų juos nuvesti iki savo automobilio ir parodyti, kur yra padėti pinigai. Vis dėlto pareigūnai toliau reikalavo, kad pilietis nusimautų kelnes ir parodytų, ar nieko po jomis neslepia. Tuomet jis dar kartą jiems pasiūlė eiti iki automobilio, sakydamas, kad jame turi 50 000 eurų ir apie 6 000 JAV dolerių, tačiau jie nesutiko eiti iki automobilio ir toliau reikalavo, kad jis parodytų, ar nieko neslepia savo kelnėse. Tuomet A. Š. nusisuko nuo jų ir atsisegęs džinsų užtrauktuką iš tarpkojo ištraukė banknotus, kuriuos padėjo kabinete ant stalo. Atlikęs šiuos veiksmus A. Š. atsisuko į juos, užsitraukė kelnių užtrauktuką bei susitvarkė kelnių diržo sagtį. Pareigūnai suskaičiavo A. Š. ant stalo padėtus pinigus, kurių buvo 55 banknotai po 100 JAV dolerių bei 100 banknotų po 500 eurų. Vyresnysis inspektorius G. J. parodė, kad surašė asmens apžiūros protokolą, kurį A. Š. pasirašė (b. l. 59–60).
Liudytojai R. Z. ir M. Ž. patvirtino liudytojo G. J. parodymus (b. l. 61-64).
Liudytojas S. L., dirbantis Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto vyriausiuoju inspektoriumi, parodė, kad 2012-11-08 jam būnant savo darbo vietoje, t. y. Panemunės kelio posto praleidimo vietoje, į postą atvyko Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininko pavaduotojas R. Z. su dviem pareigūnėmis. 2012-11-09, apie 01.30 val., R. Z. pranešė, kad į Panemunės kelio posto praleidimo vietą išvykimui iš Lietuvos Respublikos atvyko automobilis „Lexus LX 570“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). R. Z. paprašė jo nueiti prie minėto automobilio ir paklausti jame esančių vairuotojo ir keleivio, ar turi deklaruojamų daiktų, prekių, pinigų. Prie nurodyto automobilio ėjo vienas, priėjęs prie vairuotojo pusės durelių pabeldė į langą, vairuotojas langą atidarė, tuomet jis paklausė, ar turi ką deklaruoti, ar nereikia deklaruoti pinigų. Automobilio vairuotojas atsakė, kad deklaruojamų daiktų neturi, taip pat atsakė, jog apie įstatyme įtvirtintą pareigą deklaruoti grynuosius pinigus jie žino, tačiau jiems deklaruoti nereikia. Asmuo, sėdėjęs keleivio vietoje, nebuvo apsnūdęs ar mieguistas. Perdavus šią informaciją R. Z., buvo nuspręsta pasiųsti šiuos asmenis ir transporto priemonę detalesniam muitiniam patikrinimui. Vyresnysis inspektorius S. L. parodė, kad nuo to momento, kai transporto priemonė buvo pastatyta į angarą, jis tikrinimuose nedalyvavo. Kaip buvo rasti pinigai pas Rusijos Federacijos pilietį A. Š., nežino. Liudytojas S. L. nurodė, jog Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste ant tikrinimo būdelių langų yra pateikta informacija, nuo kokios sumos privaloma deklaruoti iš Lietuvos Respublikos išvežamus pinigus (b. l. 65–66).
Iš 2012-11-09 įvykio vietos, daiktų apžiūros ir asmens apžiūros protokolų (b. l. 3–9, 58) matyti, kad 2012-11-09 muitinės pareigūnai, atlikę įvykio vietos ir asmens apžiūras, rado ir suskaičiavo 55 banknotus po 100 JAV dolerių, 100 banknotų po 500 eurų, 3 banknotus po 200 litų, 1 banknotą 50 litų, 1 banknotą 5000 RF rublių, 6 banknotus po 1000 RF rublių, 1 banknotą 100 RF rublių, 2 banknotus po 50 RF rublių, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.
Byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje. Už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bauda, todėl procesas gali būti užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis A. Š. sutiko su prokuroro sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu.
Pinigus – 49500 eurų, 5500 JAV dolerių, 650 litų ir 11200 RF rublių, saugomus Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir 500 eurų, saugomus Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, kaip nusikaltimo dalyką – konfiskuoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi.
Skiriant bausmę A. Š., atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Kaltinamasis nei Lietuvos Respublikoje, nei Rusijos Federacijoje neteistas, šiuo metu dirba, labai gerai charakterizuojamas, yra vedęs, prisipažįsta ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Teismas pažymi, kad kaltinamasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) turėdamas savanaudiškų tikslų, nepateiktų muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė žymiai viršijo 250 MGL dydžio sumą. Prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašoma ir skirtina piniginė bauda yra mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog prokuroro prašoma bauda proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui ir jos mažinti kaltinamojo prašyme nurodytais motyvais nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms jam skirtina 250 MGL (32 500 litų) dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėjas
nusprendžia:
A. Š. (A. S.), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 250 MGL (32 500 litų) dydžio bauda.
Kardomąsias priemones – užstatą ir registraciją policijos įstaigoje – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus 19 000 litų užstatą, sumokėtą 2012-11-13 į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą LT 197044060000497366, grąžinti M. K. (M. K.), 20 000 litų užstatą, sumokėtą 2012-11-13 į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą LT 197044060000497366, grąžinti S. K. (S. K.).
49500 eurų, 5500 JAV dolerių, 650 litų ir 11200 RF rublių, saugomus Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir 500, eurų saugomus Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, – konfiskuoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nuteistasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento nuorašo įteikimo dienos paduoti Klaipėdos apygardos teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir pradedamas vykdyti. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Nuteistajam per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nesumokėjus baudos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos apygardos teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.