Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovams T. S. ir S. S., trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų byloje, Šiaulių miesto 3-iojo notaro biuro notarei Neringai Vitkienei dėl neteisėtai priimto palikimo fakto pripažinimo, paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, termino palikimui priimti atnaujinimo ir turto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė E. V. ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovė T. S. neteisėtai priėmė N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., ir ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m.; pripažinti negaliojančiu atsakovei T. S. Šiaulių mieto 3-iojo notarų biuro notarės N. Vitkienės 2013-01-17 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 350, į N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą; ieškovei E. S. pratęsti terminą tėvo N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti; pripažinti negaliojančia 2013-05-03 dovanojimo sutartį dalyje, kurioje atsakovė T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) perleido atsakovui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. Priteisti iš atsakovų ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po ieškovės tėvo N. S. mirties (duomenys neskelbtini) atsirado palikimas į nurodytą turtą. Ieškovė su atsakovais yra mirusiojo įpėdiniai pagal įstatymą. Ieškovė jau daug metų gyvena Rusijoje, ten buvo sukūrusi šeimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei darbą, iš Lietuvos išvyko netrukus po vidurinės mokyklos baigimo. Nuo 2012-09-03 ieškovė dirba Rusijos Federacijos Gynybos ministerijoje vyr. ekonomistės pareigose, pagal užimamas pareigas yra prilyginama kariškiams ir priskiriama Rusijos Federacijos Ginkluotųjų pajėgų sudėčiai, dėl ko ieškovės išvykimas už karinio dalinio bei šalies ribų yra ribotas. Mirus tėčiui ji kelioms dienoms buvo atvykusi į Lietuvą, į laidotuves. Ieškovė dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, bendravo su mama T. S., kuri jai paaiškino, kad palikimo paveldėjimo klausimus ji sutvarkys ir ieškovės vardu. Ieškovė pasitikėjo mama, todėl buvo įsitikinusi, kad palikimo dokumentai bus sutvarkyti ir ieškovės naudai. Tačiau 2015-09-02 telefoninio pokalbio su mama metu ieškovei pasiteiravus dėl tėčio palikimo dokumentų sutvarkymo atsakovė ieškovei pasakė, kad jai niekas nepriklauso. Ieškovė, atvykusi į Lietuvą, iš notarės sužinojo, kad visą palikimą priėmė atsakovė, kuri notarei nurodė, kad turi tik vieną vaiką – sūnų S. S., duomenis, kad turi dukrą nuslėpė. Ieškovė nurodo, kad toks atsakovės sąmoningas veikimas prieš ieškovę nurodant žinomai melagingus duomenis apie įpėdinius rodo, kad atsakovė buvo nesąžininga ir neteisėtai priėmė visą po N. S. mirties atsiradusį palikimą. Dėl to ieškovė ginčija palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo teisėtumą. Kad ieškovę atsakovė apgavo ir palikimą priėmė atsakovė T. S. ieškovė sužinojo tik 2015-09-02 pokalbio metu, daug metų negyveno Lietuvoje, pasitikėjo mama, nežinojo Lietuvos įstatymų, reglamentuojančių paveldėjimo procedūras, todėl mano, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir prašo jį pratęsti. Priėmusi palikimą, atsakovė T. S. butą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., 2013-05-03 dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo atsakovui S. S.. Nurodo, kad abi sandorio šalys yra nesąžiningos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ginčija paveldėjimo teisės liudijimą, kurio pagrindu atsakovei atiteko ½ dalis nurodyto turto, dovanojimo sutartis dalyje dėl paveldėto turto perleidimo taip pat yra neteisėta ir pripažintina negaliojančia, taikytina restitucija (1-5 b. l.).

Ieškovės atstovė advokatė Agnė Gaurelienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus argumentus, papildomai paaiškino, kad ieškovė turi ekonominį išsilavinimą. Dėl tėvo mirties ieškovė buvo labai sukrėsta, buvo atvažiavusi labai trumpam, todėl tuo metu kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo negalėjo. Ieškovės santykiai su tėvu buvo labai artimi, jos močiutė, būdama gyva, žadėjo ieškovei, kad butas, esantis A. take, turėtų atitekti ieškovei. S. S. nesąžiningumas sudarant dovanojimo sandorį pasireiškia tuo, kad jis žinojo apie seserį, tačiau atsisakydamas priimti palikimą notarei taip pat nenurodė šios aplinkybės. Nors atsakovas S. S. atsisakė priimti palikimą, tačiau po to turtą įgijo dovanojimo sutarties pagrindu. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta netrukus po palikimo priėmimo, tai rodo, kad atsakovai veikė susitarę prieš ieškovę. Dovanojimo sutartį ieškovė ginčija remdamasi aplinkybe, kad palikimas buvo priimtas neteisėtų veiksmų pagrindu, todėl neteisėtų veiksmų pagrindu įgytas turtas negalėjo būti perleistas.

Atsakovė T. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po jos sutuoktinio N. S. mirties (duomenys neskelbtini) atsirado palikimas. Sūnus S. S. raštu atsisakė priimti palikimą, o ieškovė neišreiškė valios priimti savo tėvo palikimą. Atsakovė savo vardu pagal 2013-01-17 paveldėjimo teisės liudijimą priėmė visą po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą. Atsakovės vaikai sutiko, kad ji viena savo vardu priimtų palikimą, nes būtent atsakovė gyveno Šiauliuose, rūpinosi vyro laidotuvėmis, kapu, be to, tokiu būdu priimti palikimą buvo pigiau ir greičiau. Ieškovė jos neprašė ir neįgaliojo priimti palikimą jos vardu. Nurodė, kad ieškovės nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, atsakovė ieškovės neapgaudinėjo ir neklaidino. 2015 metų vasarą telefonu dukra pareikalavo, kad atsakovė padovanotų jai butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atsakovei atsisakius tai padaryti, ieškovė pareiškė ieškinį teisme. Ieškovė yra suaugusi, išsilavinusi bei turinti daug teisinės praktikos, Šiaulių miestas, jame esantys notarų biurai ir paveldėjimo principai jai yra žinomi, Lietuvoje ji gyveno iki 1990 metų, net ir gyvendama užsienyje grįždavo į Lietuvą atostogų metu, jos dukra V. A. 1994-1999 metais gyveno su atsakove Šiauliuose, lankė darželį, vėliau mokyklą. Ieškovei pagal jos užimamas pareigas žinomi bendri teisės pradmenys. Tarnyba kariniame dalinyje negalėjo būti kliūtimi ieškovei laiku grįžti į Lietuvą ir kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes iškart po tėvo mirties ji ne mažiau kaip trims dienoms buvo grįžusi į tėvo laidotuves. 2014 metų vasarą ji buvo atvykusi į Lietuvą savaitei, vykdavo ilsėtis į Egiptą, todėl tarnyba nesudarė jai kliūčių išvykti už Rusijos Federacijos ribų. Ieškinį teismui ieškovė pareiškė praėjus daugiau kaip 2 metams 11 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos ir daugiau kaip 2 metams 8 mėnesiams nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos. Ieškovė žinojo tiek apie tėvo mirtį, tiek tai, kad palikimą priėmė atsakovė, todėl ieškovė yra praleidusi 1 metų terminą pateikti ieškinį dėl paveldėjimo teisės ginčijimo. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Taip pat nurodė, kad buto dovanojimo sutartis sudaryta teisėtai, laikantis teisės aktų reikalavimų, sandorio šalys yra sąžiningos. Butą sūnui ji nutarė padovanoti dėl to, kad sūnus savo lėšomis ir darbu šį butą remontavo, prisidėjo prie šio buto išlaikymo (76-78 b. l.).

Teismo posėdžio metu atsakovė T. S. ir jos atstovas advokatas Saulius Alysas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad ieškovė po tėvo mirties nesiekė priimti palikimą, į tėvo laidotuves atvyko laidotuvių dieną, po to Šiauliuose buvo dar tris dienas. Jie visi trys tada šnekėjo, kad yra du butai, todėl ieškovei su atsakovu S. S. atiteks po vieną butą. Ieškovė žinojo ir sutiko, kad palikimą priimtų tik atsakovė. Kai kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, aplinkybę, kad turi dukrą nutylėjo, žinodama, kad dukra neketina priimti palikimo ir siekdama greičiau susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Sūnus S. S. tuo metu, kai ji tvarkėsi paveldėjimo dokumentus, buvo atvykęs į Lietuvą ir pats nusprendė nuvykti pas notarę pasirašyti, kad atsisako priimti palikimą. Po tėvo mirties ieškovė nebuvo išreiškusi valios savo vardu priimti palikimą, sutvarkyti dokumentus jos vardu neprašė. Apie ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymą ji taip pat žinojo. Ieškovė telefoninio pokalbio metu prašė parduoti butą ir atiduoti jai pinigus. Atsakovei šis butas yra reikalingas, todėl jį parduoti atsakovė nesutiko, paaiškino, kad butas jai atiteks po atsakovės mirties. Atsakovei išlaikyti du butus iš gaunamos pensijos yra sunku, todėl išlaikyti butą, kurį ji padovanojo sūnui S. S., jai padėdavo sūnus. Jis šį butą remontavo savo lėšomis. Atsakovė šiame bute šiuo metu ir gyvena, nes kitas butas yra nesuremontuotas, tačiau atsakovė jį išlaiko, moka mokesčius. Butą sūnui padovanojo taip pat ir kaip vestuvinę dovaną, ieškovei tuo metu, kai ji sudarė santuoką, taip pat padovanojo pinigų sumą, kurios pakako būstui įsigyti, padėjo apstatyti butą baldais. Ieškovė Lietuvoje negyvena, butas jai yra nereikalingas, todėl mano, kad ieškovė butą iškart parduotų, todėl perleisti butą ieškovei atsakovė nesutinka.

Atsakovas S. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuos prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nei jis, nei ieškovė nesiekė priimti mirusio tėvo N. S. palikimą, šeimoje buvo sutarta, kad palikimą priims mama T. S.. Ieškovė nebuvo įgaliojusi mamos tvarkyti palikimo priėmimo klausimų, žinojo, kad mama tvarkosi dokumentus ir paveldės turtą. Ieškovė po tėvo mirties kasmet grįždavo vasaros atostogų į Lietuvą, taip pat vyko ilsėtis į kitas šalis, todėl turėjo visas galimybes įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į notarą ir pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (79 b. l.).

Atsakovo S. S. atstovas advokatas Saulius Alysas teismo posėdžio metu palaikė atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti, papildomai paaiškino, kad atsakovas nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir atsakovė T. S., atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytais argumentais.

Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, notarė Neringa Vitkienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Gautas jos pašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Ieškinys atmestinas.

Remiantis šalių paaiškinimais ir byloje pateikta rašytine medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė N. S. (11 b. l.), kuris buvo ieškovės E. V. ir atsakovo S. S. tėvas bei atsakovės T. S. sutuoktinis (10, 131 b. l.). Po N. S. mirties atsirado palikimas – ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pagal 2013-01-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą priėmė jo sutuoktinė atsakovė T. S. (147, 148 b. l.). Atsakovas S. S. 2012-10-05 pareiškimu dėl atsisakymo nuo palikimo, patvirtintu notarės Neringos Vitkienės, atsisakė nuo jam priklausančio palikimo mirus jo tėvui N. S. (143 b. l.). Ieškovė E. V. valios priimti (nepriimti) po tėvo mirties atsiradusį palikimą nėra išreiškusi.

Ieškovė E. V. ieškiniu prašo atnaujinti jai terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo mirties ir pripažinti, kad palikimą atsakovė T. S. priėmė neteisėtai kartu panaikinant visą atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Taip pat panaikinti ir neteisėtai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu sudarytą paveldėto turto dovanojimo sandorį. Atsakovai su ieškovės reikalavimais nesutinka, nurodydami, kad palikimas buvo priimtas ir turto dovanojimo sandoris sudarytas teisėtai. Prašo taikyti ieškinio senatį paveldėjimo teisei ginčyti.

Paveldėjimas - tai mirusiojo fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 str. 1, 2 d.). Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti ar pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina jo teisė priimti palikimą.

Mirusysis N. S. testamento nebuvo sudaręs (132 b. l.), todėl po jo mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą lygiomis dalimis įgijo teisę paveldėti pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą: mirusiojo vaikai E. V. ir atsakovas S. S.. Mirusiojo sutuoktinė atsakovė T. S., pergyvenusi sutuoktinį, įgijo teisę paveldėti su pirmos eilės įpėdiniais, t. y. su mirusiojo vaikais vieną ketvirtadalį palikimo (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). CK 5.50 str. 2 d. įtvirtinta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą arba įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad N. S. mirė (duomenys neskelbtini), taigi, mirusiojo palikimo atsiradimo momentu laikoma (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, atsakovas S. S. per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą išreiškė valią atsisakyti priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą, o atsakovė T. S. išreiškė valią priimti atsiradusį palikimą. Ieškovei E. V. per įstatymo nustatytą terminą neišreiškus valios priimti (nepriimti) palikimą, ji palikimo nepriėmė ir visą palikimą po N. S. mirties priėmė atsakovė T. S..

Ieškovė prašo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo N. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

CK 5.57 str. numatyta, kad CK 5.50 str. nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, yra išaiškinęs, kad priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, jeigu jos sutrukdė arba dėl jų asmuo neteko galimybės atlikti palikimo priėmimo veiksmus per įstatyme nustatytą trijų mėnesių laikotarpį. Taigi šios priežastys turi pateisinti tiek tokių veiksmų neatlikimą per tris mėnesius, tiek ir šio termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007).

Ieškovė termino palikimui priimti praleidimo priežastimis nurodo ieškovės gyvenimą Rusijos Federacijoje, savo darbo pobūdį karinėse šios valstybės pajėgose, apsunkinantį jos galimybes atvykti į Lietuvą ir išvykti už karinio dalinio ribų, teisės aktų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, neišmanymu bei atsakovų apgaule nenurodant jos kaip mirusiojo N. S. įpėdinės, atsakovės klaidinimu, kad ji už ieškovę sutvarkys paveldėjimo dokumentus.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje akcentuoja atsakovų veiksmų priimant palikimą neteisėtumą ir tiek pačios ieškovės, tiek notarės, vedusios mirusiojo N. S. paveldėjimo bylą, suklaidinimą. Tačiau, kaip jau minėta, pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra akcentuojamas pačio paveldėtojo aktyvumas, vertinama tai, ar buvo objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių paveldėtojui įgyvendinti savo teisę į palikimą. Taigi svarbu nustatyti tai, ar ieškovė žinojo apie atsiradusį palikimą, ar siekė jį priimti ir, jei siekė, tai kokios priežastys jai sutrukdė tai padaryti, ar jos yra pakankamai svarbios atnaujinti terminą palikimui priimti.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė pripažįsta aplinkybę, jog ji žinojo apie tėvo N. S. mirtį, buvo grįžusi į tėvo laidotuves ir tuo metu Lietuvoje buvo keletą dienų. Be to, net ir būdama Rusijos Federacijoje, ieškovė galėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmus per šioje valstybėje esančias Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas, teikiančias konsulines paslaugas, ar kreipdamasi į Rusijos Federacijos notarines įstaigas dėl dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo į Lietuvą, tačiau pagal bylos duomenis šių veiksmų neatliko. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovė neturėjo objektyvios galimybės tuo metu, kai buvo Lietuvoje, kreiptis į notarų biurą ir išreikšti valią priimti palikimą ar atlikti šiuos veiksmus grįžusi į Rusijos Federaciją. Taigi, ieškovė jau nuo palikimo atsiradimo momento žinojo, kad atsirado jos tėvo palikimas. Nepaisant emocinio sukėtimo, patirto dėl artimo žmogaus mirties, ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga, siekdama įgyti po tėvo mirties atsiradusį palikimą, žinodama, kad negalės atvykti į Lietuvą, turėjo pareigą kuo greičiau išreikšti valią priimti palikimą ir susitvarkyti reikiamus dokumentus, tačiau šių veiksmų neatliko.

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-09-20 iki 2015-09-01 ieškovei E. V. 2015-04-20 buvo išduota daugkartinė Šengeno (C) viza, galiojanti nuo 2015-05-01 iki 2016-04-30, suteikianti teisę atvykti 90 dienų (124, 151 b. l.). Iš ieškovės paso kopijos ir jo vertimo iš rusų į lietuvių kalbą matyti, kad 2015-07-23-2015-07-30 ir 2015-09-09-2015-09-11 ieškovė buvo atvykusi į Lietuvą ir Latviją (98, 115 b. l.). Iš ieškovės paso kopijos ir vertimo taip pat matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-09-20 iki 2015-09-01 jai buvo išduotos vizos ir ji buvo išvykusi į Egiptą, vyko į Baltarusijos Respubliką (96, 97, 111, 114-116 b. l.). Šie duomenys patvirtina, kad ieškovės galimybės išvykti iš Rusijos Federacijos iš esmės nėra ribojamos, ieškovės darbo pobūdis jai nesutrukdė atvykti į Lietuvą 2015 metais. Ieškovė, nors ir pateikė duomenis, patvirtinančius, kad nuo 2012-09-03 dirba Rusijos Federacijos gynybos ministerijoje vyr. ekonomistės pareigose karinio dalinio 60037 intelektualios veiklos rezultatų teisinės apsaugos skyriuje ir jos išvykimas už Maskvos garnizono ribų leidžiamas raporto pagrindu ir karinio dalinio vado sprendimu (21, 22 b. l.). Tačiau ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų patvirtinančių, kad ji per 3 mėnesių laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) ar vėliau kreipėsi į karinio dalinio vadą, prašydama leidimo išvykti į Lietuvą ar kitą vietą esančią už Maskvos garnizono ribų, siekdama susitvarkyti palikimo priėmimui reikalingus dokumentus ir tokio leidimo būtų negavusi. Teismas pažymi, kad nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo teismas įvertina termino praleidimo priežasčių svarbą pagrindžiančias aplinkybes tik kartu su įrodymais, patvirtinančiais tokių aplinkybių buvimą. Jei iš ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka faktinių duomenų dėl nurodomų termino praleidimo priežasčių tikrumo, tai teismas nevertina tokių nepatvirtintų aplinkybių termino praleidimo priežasčių svarbos aspektu ir iš esmės nesprendžia klausimo dėl praleisto termino atnaujinimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismo negali būti vertinamos neįrodytos arba neegzistuojančios aplinkybės, dėl kurių ieškovė prašo atnaujinti praleistą terminą. Todėl teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, kad ieškovės galimybės laisvai judėti dėl jos darbo pobūdžio yra ribotos, tačiau ieškovės judėjimo laisvė nėra visiškai apribota, sprendžia, kad ieškovė aplinkybės, jog dėl savo darbo pobūdžio negalėjo per įstatymo nustatytą terminą ir vėliau iki ieškinio padavimo teisme dienos kreiptis tiek dėl palikimo priėmimo, tiek vėliau dėl termino palikimui priimti atnaujinimo neįrodė (CPK 178 str.). Todėl ši aplinkybė nevertinama termino praleidimo priežasčių svarbos aspektu.

Pagal pačios ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, kurias teismo posėdžio metu patvirtino ir jos atstovė, kad po tėvo mirties ji kalbėjo su mama apie paveldėjimo dokumentų sutvarkymą, teismas daro išvadą, kad ieškovė suvokė, jog asmuo, priimdamas palikimą, turi atlikti atitinkamus veiksmus ir susitvarkyti reikiamus dokumentus, tačiau pati jokių veiksmų, susijusių su reikiamų dokumentų sutvarkymu neatliko ir įstatymų nustatyta tvarka neįgaliojo kito asmens už ją tai atlikti (CK 2.137 str. 1 d.). Ieškovė remiasi aplinkybe, kad tikėjosi, jog mama sutvarkys už ją reikiamus dokumentus, pasitikėjo ja ir dokumentų nesusitvarkė dėl įstatymų nežinojimo. Teismas pažymi, kad CK 1.6 str. numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas, neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. CK 1.6 str., nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t.y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK1.137 str.). Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra pilnametė, išsilavinusi, yra įgijusi inovatikos magistro laipsnį (84, 85 b. l.), turi ekonominį išsilavinimą (87-89 b. l.), yra gyvenusi Šiaulių mieste, jos dukra V. V. lankė čia mokyklą 1998-1999 metais, buvo registruota gydymo įstaigoje (160-161 b. l.), todėl ieškovės ryšiai su Lietuva nėra nutrūkę, teismas sprendžia, kad ieškovė turi pakankamai gyvenimiškos patirties suvokti, jog kitas asmuo be jos sutikimo, išreikšto teisės aktų nustatyta tvarka, negali už ją sutvarkyti oficialių dokumentų ir jos vardu paveldėti turtą. Taigi ieškovės nurodytos aplinkybės, kurių atsakovai nepripažino, kad mama jai žadėjo jos vardu sutvarkyti dokumentus, atmestinos kaip nepagrįstos. Teismas sprendžia, kad ieškovė turėjo realią galimybę suvokti ir suvokė, jog turi pati priimti palikimą arba įgalioti kitą asmenį tai padaryti, tačiau elgėsi nerūpestingai ir šia savo teise per įstatymo nustatytą terminą nepasinaudojo. Teismas pažymi, kad įstatymų nežinojimas ir jokių aktyvių veiksmų nesiėmimas siekiant priimti palikimą, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti turtą praradimą (CK 5.50 str. 1, 3 d.).

Šiuo atveju būtent ieškovės neaktyvumas ir savo teisės priimti palikimą neįgyvendinimas buvo vienintelė priežastis, dėl kurios ieškovė nepriėmė palikimo. Jeigu ieškovė įstatymų nustatyta tvarka būtų išreiškusi valią priimti palikimą savo vardu, tai nepaisant byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovai notarei nenurodė, jog yra dar vienas pirmos eilės įpėdinis, ieškovė, ši aplinkybė jai nebūtų sutrukdžiusi savo vardu priimti palikimą. Taigi šiuo atveju aplinkybės, dėl kurių atsakovai nenurodė notarei ieškovės kaip įpėdinės, nėra svarbios sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismas dėl jų detaliau nepasisako.

Atsakovė T. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė į teismą dėl termino palikimui priėmimo atnaujinimo kreipėsi po daugiau nei 2 metų 11 mėnesių nuo palikimo atsiradimo momento ir prašė taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl paveldėjimo teisės ginčijimo. Tuo tarpu ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie tai, kad palikimą savo vardu priėmė atsakovė T. S., ji sužinojo tik 2015 metų rugsėjo mėnesį telefoninio pokalbio metu. Atsakovai šias ieškovės nurodytas aplinkybes neigė, nurodydami, kad ieškovė iškart po palikimo priėmimo žinojo, jog atsakovė T. S. ketina priimti palikimą. Esant prieštaringiems šalių paaiškinimams dėl šios aplinkybės, jos vertintinos atsižvelgiant į byloje pateiktų įrodymų visumą (CPK 186 str. 4 d.). Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad ieškovė dalyvavo tėvo laidotuvėse ir nuo jo mirties momento žinojo apie palikimą, atsiradusį po jo mirties, nuo tada turėjo realią galimybę domėtis paveldėjimo procesu. Nors ieškovė nurodė, kad apie tai, jog palikimą priėmė tik jos motina atsakovė T. S., ji sužinojo 2015 metų rugsėjo mėnesį, šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Pagal bylos duomenis paveldėjimo teisės liudijimas T. S. išduotas 2013-01-17, palikimo priėmimo faktas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, taigi yra išviešintas, todėl jau nuo to momento ieškovė turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą. Ieškovė nenurodė jokių priežasčių, kurios jai galėjo sutrukdyti laikotarpiu nuo 2013 metų iki kreipimosi į teismą dienos sužinoti apie tai, kad palikimas yra priimtas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė, nesant tam objektyvios priežasties, nepagrįstai ilgai (daugiau nei 2 metus) delsė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir būtent ieškovei turi tekti neigiamos tokio delsimo pasekmės, pasireiškiančios teisės priimti palikimą praradimu.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog per įstatymo nustatytą terminą ji siekė priimti po savo tėvo N. S. mirties atsiradusį palikimą, taip pat neįrodė ir aplinkybių, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes nebuvo nustatytos kokios nors kliūtys, trukdžiusios ieškovei laiku įgyvendinti savo teises, todėl ieškovės reikalavimas atnaujinti terminą palikimui priimti atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas, terminas neatnaujintinas.

Ieškovė ieškiniu taip pat ginčija atsakovės T. S. palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo teisėtumą bei paveldėto turto dovanojimo sandorį. Dėl šių ieškovės ieškinio reikalavimų teismas pažymi, kad palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo teisėtumą gali ginčyti tik asmuo pretenduojantis į palikimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009 pažymėjo, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti.

Ieškovei praleidus terminą priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą ir teismui neatnaujinus termino palikimui priimti ieškovė nelaikytina asmeniu pretenduojančiu į palikimą (CK 5.8 str.) ir galinčiu ginčyti kito įpėdinio palikimo priėmimo teisėtumą bei paveldėto turto dovanojimo sandorį, todėl negalimas ir tolesnis jos, kaip įpėdinės teisių gynimas. Dėl to teismas detaliau nepasisako dėl ieškovės argumentų, susijusių su neteisėtai priimto palikimo fakto pripažinimu bei paveldėjimo teisės ginčijimu ir argumentų, susijusių su paveldėto turto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiu. Dėl nurodytų aplinkybių teismas taip pat nevertina ir nepasisako dėl atsakovės T. S. reikalavimo taikyti ieškinio senatį nurodytiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės E. V. ieškinio reikalavimai pripažinti, kad atsakovė T. S. neteisėtai priėmė N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., ir ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m.; pripažinti negaliojančiu atsakovei T. S. Šiaulių mieto 3-iojo notarų biuro notarės N. Vitkienės 2013-01-17 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 350, į N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą; pripažinti negaliojančia 2013-05-03 dovanojimo sutartį dalyje, kurioje atsakovė T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) perleido atsakovui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. atmestini kaip pareikšti asmens neturinčio reikalavimo teisės.

2015 m. spalio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atmetus ieškinį paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Atmetus ieškinį, iš ieškovės E. V. atsakovei T. S. priteistinos 370,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos, nes neviršija minimalaus priteistino dydžio (CPK 92 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-269, 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

2015 m. spalio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš ieškovės E. V., gim. (duomenys neskelbtini), 370,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją siųsti VĮ Registrų centro Šiaulių filialui laikinosioms apsaugos priemonėms išregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.