Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. V. skundą dėl antstolio Sigito Osvaldo Grašio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis S. O. Grašys 2018-05-30 patvarkymu Nr. R7-269 atsisakė tenkinti V. V. skundą.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų LR CPK XXXI skyriaus normose nustatyta tvarka, sprendžia, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas.

Antstolių įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumen-tus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Pagal LR CK 3.112 str. 1 d. asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Iki 2017-07-01 galiojusi LR CPK 667 str. 1 d. redakcija numatė, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Šiuo metu galiojanti CPK 667 str. 1 d. redakcija (galiojanti nuo 2017-07-01) numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams, pasiūlo per 20 dienų nuo patvar-kymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per 30 dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip 30 dienų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieš-kotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Išnagrinėjus skundą ir susipažinus su vykdomųjų bylų Nr. 0168/12/00495,Nr. 0168/12/00500, Nr. 0168/12/00601,Nr.0168/12/00776, Nr. 0168/12/01298, Nr. 0168/12/01496, Nr. 0168/12/01748, Nr. 0168/13/01095,Nr. 0168/13/01474, Nr. 0168/14/00022,Nr. 0168/14/00416, Nr. 0168/14/00486, Nr. 0168/14/00849, Nr. 0168/14/00896,Nr.0168/14/00967, Nr. 0168/14/00968, Nr. 0168/14/01278, Nr. 0168/14/01473 medžiaga nustatyta, kad antstolio S. O. Grašio kontoroje vykdoma 17 vykdomųjų dokumentų dėl baudų bei neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko T. V.. Vykdant išieškojimą antstolis nustatė, kad skolininkas T. V. nedirba, darbo užmokesčiui prilyginamų išmokų negauna, turto, į kurį būtų pagrindas nukreipti skolų išieškojimą, ir piniginių lėšų neturi. Tikrinant skolininko asmens duomenis ir duomenis susijusius su vykdomosiomis bylomis nustatyta, kad skolininkas T. V. yra vedęs, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Skolininko sutuoktinė V. V. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vedybų sutartis tarp skolininko ir sutuoktinės nesudaryta. Gavus duomenis, kad skolininko sutuoktinė V. V. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, antstolio 2018-05-10 patvarkymu Nr. S-18-168-21992, kuris prilyginamas turto arešto aktui, buvo areštuota skolininko sutuoktinei V. V. priklausanti darbo užmokesčio dalis, viršijanti Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą (MMA), esanti (būsianti) UAB “ (duomenys neskelbtini)”. Tą pačią dieną, t. y. 2018-05-10, vadovaujantis LR CPK 667 str. 1 d., skolininkui T. V. išsiųstas 2018-05-10 patvarkymas „dėl sutikimo, dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, išsiuntimo skolininkui, informacijos pateikimo“ Nr. S-18-168-22008, kartu su priedais. Skolininkui nustatytas 20 dienų terminas, pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skundo pateikimo dienai, T. V. nustatytas 20 dienų terminas buvo nepasibaigęs.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (LAT 2010 05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

LR CK 3.100 str. numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia šiais pagrindais: mirus vienam iš sutuoktinių; vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; pripažinus santuoką negaliojančia; nutraukus santuoką; sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos ir T. V. santuoka nutraukta, padalytas sutuoktinių turtas, sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis ar kiti CK 3.100 str. išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), taip pat ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

CPK 664 str. nustato išieškojimo iš skolininko – fizinio asmens – eiliškumą. CPK 664 str. 2 d. nurodoma, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, o trečiąja eile – iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto (išskyrus žemės ūkio paskirties žemę, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir skolininkui priklausantį gyvenamąjį būstą, kuriame jis gyvena) (CPK 664 str. 3 d.). Taigi pirmiausia skolos išieškojimas turi būti nukreiptas į skolininko pinigus, darbo užmokestį ar kitas pajamas. Teismas pažymi, kad nukreipiant išieškojimą į skolininkui priklausančią nuosavybės dalį sutuoktinės darbo užmokestyje, laikoma, jog išieško-jimas vykdomas iš skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.

Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.). Bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus (LAT 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šių interesų apsaugai užtikrinti vykdymo procese būtent ir taikomos CPK 667 str. nuostatos.

Taip pat pažymėtina, kad LR CPK 667 str. reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Taigi aptariama LR CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio iš darbinės veiklos gaunamos pajamos, gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė. Vadovaujantis teismų praktika, iki skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos (LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), išskyrus tą pajamų dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas (LR CPK 668 str. 1 d.). Šiuo atveju antstolis gali aprašyti ir areštuoti daugiau sutuoktinių pajamų, gautų iš darbinės veiklos, negu yra išieškoma suma (LR CPK 675 str. 2 d., 677 str. 2 d.), nes nustačius skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iš nustatytosios dalies gali būti padengiama ne tik išieškotina suma, bet ir vykdymo išlaidos. Aprašant ir areštuojant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, taigi ir pajamas, kurios gautos iš darbinės veiklos, antstoliui nėra pagrindo vadovautis LR CK nuostatomis dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo. Skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra ne antstolio, o teismo prerogatyva, kuri įgyvendinama teismo nutartimi (LR CPK 667 str. 2 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo nuostatas, teismas pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai remiasi LR CPK 736 str. 2 d. teigdama, kad iš dalies viršijančios MMA dydį, išskaitoma 70 procentų. T. V. sutuoktinės V. V. darbo užmokesčio dalis, viršijanti Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą, areštuota LR CPK 667 str. pagrindu. Areštuojant skolininko sutuoktinės pajamas LR CPK LI skyriaus normos, reglamentuojančios išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką, netaikomos.

Esant šioms aplinkybėms teismas laiko, kad antstolis S. O. Grašys pagrįstai priėmė skundžia-mą patvarkymą, todėl pareiškėjos V. V. skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Iš pareiškėjos nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kadangi bendra jų suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 str. 1d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. V. skundą dėl antstolio Sigito Osvaldo Grašio veiksmų, atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui S. O. Grašiui vykdomąsias bylas Nr. 0168/12/00495, Nr. 0168/12/00500, Nr. 0168/12/00601, Nr. 0168/12/00776, Nr. 0168/12/01298,Nr. 0168/12/01496, Nr. 0168/12/01748, Nr. 0168/13/01095, Nr. 0168/13/01474, Nr. 0168/14/00022,Nr. 0168/14/00416, Nr. 0168/14/00486, Nr. 0168/14/00849, Nr. 0168/14/00896,Nr. 0168/14/00967, Nr. 0168/14/00968, Nr. 0168/14/01278, Nr. 0168/14/01473.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui, per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.