Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl transporto priemonės pripažinimo bešeimininke ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) (duomenys neskelbtini) procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2021 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2020 m. kovo 10 d. antstolė I. B. surašė faktinių aplinkybių protokolą Nr. 11-20-29, iš kurio nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), stovėjo neeksploatuojama transporto priemonė Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonė nugabenta į Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priklausančią stovėjimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini).

7. Remiantis valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, minėtas automobilis priklauso suinteresuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini), transporto priemonės dalyvavimas viešame eisme yra draudžiamas, o transporto priemonės registracijos statusas (būsena) – išregistruota. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) su pranešimu dėl pasirūpinimo neeksploatuojama, palikta be priežiūros transporto priemone (siuntė pranešimus deklaruotu buveinės adresu).

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

9. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams vykdant privalomas administracinių nusižengimų dėl neeksploatuojamų transporto priemonių laikymo bendrojo naudojimo vietoje teisenos procedūras paaiškėjo, kad minėtos transporto priemonės savininkas UAB (duomenys neskelbtini) ja galbūt atsikratė (išmetė) ir neketina įgyvendinti savo turtinių teisių į transporto priemonę, todėl automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę.

10. Siekdama surasti transporto priemonės savininką ir jį informuoti apie transporto priemonės nuvežimą į saugojimo aikštelę, pareiškėja paliko informacinius pranešimus ant transporto priemonės, seniūnijų skelbimų lentose skelbė bešeimininkių automobilių sąrašus, 2020 m. vasario 6 d. internetiniame puslapyje www.vilnius.lt viešai skelbė priverstinai nuvežamų bešeimininkių transporto priemonių, kurios neturi savininkų ar kurių savininkai nėra žinomi pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras, kurių metu automobiliai perimami Vilniaus miesto savivaldybės žinion ir įtraukiami į jos nebalansinę apskaitą. Po šios transporto priemonės įtraukimo į pareiškėjos nebalansinę apskaitą, apie jo išvežimą buvo informuoti ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Bendrasis pagalbos centras (taip įsitikinta ar automobilis nėra nusikalstamos veikos įrankis, jis neieškomas Lietuvoje ar užsienyje ir užtikrinta, kad asmuo, neradęs savo transporto priemonės, gautų visą reikiamą informaciją apie jos buvimo vietą ir įtraukimą į savivaldybės nebalansinę apskaitą).

11. Pagal CK 4.58 straipsnio 4 dalį, kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. 2019 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. 1425/19 „Dėl Administracijos direktoriaus 2019-04-03 įsakymo Nr. 30-794/19 „Dėl neeksploatuojamų transporto priemonių nuvežimo, pripažinimo bešeimininkiu turtu, apskaitymo, saugojimo, realizavimo ir utilizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto aprašo (toliau – Aprašas) 10 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog inicijavus transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūras, tokia transporto priemonė nuvežama į laikymo vietą (aikštelę) ir saugoma tol, kol atsiranda jos teisėtas savininkas arba teismas priima sprendimą pripažinti transporto priemonę bešeimininkiu daiktu ir perduoti valstybei ar savivaldybei.

12. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja visais įmanomais būdais stengėsi, kad ginčo automobilio savininkas būtų informuotas ir pasirūpintų savo transporto priemone. Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo ginčo transporto priemonės įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą ir per šį laikotarpį automobilio savininkas dėl transporto priemonės į pareiškėją nesikreipė, jos neieškojo, todėl laikytina, kad transporto priemonės savininkas yra nežinomas. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad automobiliu galimai buvo atsikratyta kaip nereikalingu, paliekant jį bendrojo naudojimo vietose, kas kėlė didelių nepatogumų Vilniaus miesto gyventojams. Teismas sprendžia, kad pareiškėja savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis).

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad transporto priemonė Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, sąžiningi įgijėjai ar teisėti valdytojai nežinomi (VĮ Regitra nurodytas savininkas – suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini), kuriam tinkamai pranešta apie bylą, neišreiškė prieštaravimo nagrinėjamoje byloje), todėl ji pripažintina bešeimininke ir perduotina pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis; CK 4.58 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bešeimininke transporto priemonę Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir perduoti ją Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, nuosavybėn.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.