- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-244-462-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Stasys Valužis
- Nuteistasis
- D. B.
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Advokatai
- Valentinas Januškevičius
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-462/2009
Teisėja Dalia Zimantienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.3.; 1.1.10.1.;
2009 m. birželio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-03-12 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d., 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. nuteistas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:
jis, 2008 m. gegužės 1 d., apie 14 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 51 p., nurodantį, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, 53 p., kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir 75 p., kuriame nurodyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, t.y., nepraleido nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje per kelio važiuojamąją dalį bėgusio R. V. ir jį patrenkė, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-03-12 nuosprendį ir jį išteisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog eismo įvykio metu buvo didelis nukentėjusiojo R. V. neatsargumas, kadangi jis bėgo per pėsčiųjų perėją prieš artėjantį automobilį. Nuteistasis D. B. teigia, kad nukentėjusiojo R. V. motinos atsiprašė, tačiau žalos neatlygino, nes nemanė, jog yra kaltas dėl šio eismo įvykio. Pažymi, kad paskirti teismo įpareigojimai varžo jo kaip piliečio teises ir laisves bei pažeidžia jo konstitucines garantijas, kadangi negalės išvykti įsidarbinti į Europos Sąjungos šalis. Apeliantas pabrėžia, kad yra teisiamas pirmą kartą, administracinių nuobaudų neturi.
Atsikirsdama į nuteistojo D. B. apeliacinį skundą civilinė ieškovė ir nukentėjusiojo R. V. įstatyminė atstovė A. V. prašo apeliacinį skundą atmesti bei byloje paskirti teismo medicinos ir autotechninę ekspertizę. Atsikirtime A. V. nesutinka, jog nukentėjusiajam sveikatos sutrikdyta tik nesunkiai. Teigia, kad specialisto išvada Nr. G 1188/08(03) yra nepakankama, kadangi nebuvo išsamiai ištirti nukentėjusiojo sužalojimai, neužfiksuota, jog nukentėjusiajam į galvos smegenis išsiliejo kraujas, kaulai po autoįvykio sukelto smūgio pasislinko vienas kito atžvilgiu. Taip pat atsikirtime pažymima, nuteistojo automobilio stabdymo kelias buvo apie 15 metrų, todėl norint išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir nustatyti nuteistojo važiavimo greitį būtina skirti autotechninę ekspertizę.
Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Civilinė ieškovė ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą prašė apeliacinį skundą atmesti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistoji D. B. kaltės. Jo įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Nors nuteistasis D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo R. V. ir liudytojų B. T., Z. R. parodymais teisme, liudytojo R. K. apklausa ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 59-60). Be to, šiuos parodymus patvirtina objektyvūs įrodymai – 2008-05-01 įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 4-8), eismo įvykio vietos schema (b. l. 8) ir 2008-06-17 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1188/08(03) (b. l. 22-23).
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo bylose kaltė pasireiškia neatsargumu, kai veiką padaręs asmuo numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiamos pasekmės, arba kai to nenumato, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir turi tai numatyti.
Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., sudėtis yra materialioji blanketinė. Ji nustato baudžiamąją atsakomybę už veiką ir padarinius. Esant materialiajai blanketinei nusikaltimo sudėčiai, byloje įrodinėtina aplinkybe tampa priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.
Kolegija konstatuoja, kad D. B. buvo nuteistas už veiką, kuri pasireiškė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių 51 (eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis), 53 (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui), 75 (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį) punktų pažeidimu.
Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog susidariusioje eismo situacijoje tuo atveju, jeigu D. B. būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jis būtų galėjęs išvengti įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta R. V. sveikata, vadinasi, D. B. veika buvo eismo įvykio metu kilusių pasekmių pagrindinė priežastis. Pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus D. B. turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jo veikos gali kilti eismo įvykis, gali būti sužalotas žmogus, tačiau to nenumatė, veikė neapdairiai ir neatidžiai, tuo sukeldama padarinius.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta nuteistojo D. B. apeliacinio skundo argumentus, kuriuose jis nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo veiksmus eismo įvykio metu. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad eismo įvykio metu buvo didelis ir nukentėjusiojo R. V. neatsargumas, kadangi jis bėgo per pėsčiųjų perėją prieš artėjantį automobilį. Kelių eismo taisyklių 89 punktas įpareigoja pėsčiuosius įžengti į važiuojamąją dalį tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį, bei įsitikina, kad tai yra saugu, o Kelių eismo taisyklių 90 punktas nurodo, kad važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi be reikalo delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per kelią galima tik įsitikinus, kad eiti saugu.
Tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo būtiname priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas tokiais atvejais apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Padaryta veika (kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Būtinosios sąlygos taisyklės pritaikymas rodo, kad abiejų eismo dalyvių padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Jei nukentėjusysis R. V. būtų įžengęs į pėsčiųjų perėją įvertinęs atstumą iki artėjančio D. B. automobilio ir šio automobilio greitį, būtų nepažeidęs Kelių eismo taisyklių 89 straipsnio reikalavimų, eismo įvykio nebūtų. Iš kitos pusės, jei D. B. nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių 75 straipsnio reikalavimų, būtų buvęs pakankamai atidus privažiuodamas pėsčiųjų perėją ir pamatęs pėstįjį, įėjusį į pėsčiųjų perėją, būtų sustojęs, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 75, vienareikšmiai eismo įvykio nebūtų buvę. Darytina išvada, kad abiejų eismo dalyvių R. V. ir D. B. K. eismo taisyklių pažeidimai yra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, t. y. R. V. nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad R. V. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nustatytomis bylos aplinkybėmis nepaneigia D. B. atsakomybės dėl kilusių padarinių, kadangi jis taip pat pažeidė Kelių eismo taisykles, kurios
buvo priežastiniame ryšyje su padarytais sveikatos sutrikdymais. Tačiau baudžiamajai atsakomybei nepakanka nustatyti objektyvius padarytos veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyvius nusikaltimo sudėties požymius. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. reikalauja neatsargios kaltės kaip baudžiamosios atsakomybės sąlygos.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 str. neatsargi kaltė gali būti nusikalstamo nerūpestingumo ir nusikalstamo pasitikėjimo formoje. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Sprendžiant asmens kaltės klausimą šioje byloje labai svarbu tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti ir jų suvokimą. Todėl nustatant asmens kaltę svarbu, kokioje vietoje įvyko įvykis, kokie reikalavimai keliami eismo dalyviams ir kaip jie suprato Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir juos vykdė.
Kaip nustatyta byloje, eismo įvykis įvyko Šilutės mieste, gatvėje, kurioje judėjimas buvo gana intensyvus, reikalaujantis iš vairuotojo maksimalaus dėmesio ir susikaupimo. Nukentėjusysis R. V. bėgo per pėsčiųjų perėją iš kairės į dešinę (žiūrint iš D. B. vairuojamo automobilio) ir kirto visą priešpriešinio eismo juostą bei buvo bebaigiantis kirsti tą juostą, kuria važiavo D. B.. Kelių eismo taisyklių 172 punktas imperatyviai įpareigoja vairuotoją pasirinkti tokį (saugų) greitį, kad jis bet kada galėtų sustabdyti automobilį. Itin dėmesingas vairuotojas turi būti artėdamas prie pėsčiųjų perėjos. Kelių eismo taisyklių 75 punktas įpareigoja vairuotoją artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Minėti Kelių eismo taisyklių reikalavimai įpareigoja vairuotoją būti pasirengusį pėsčiųjų išėjimui į gatvę, ypač artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ir sekti situaciją tiek savo, tiek priešpriešinėje kelio važiuojamoje dalyje. Nors pėstieji kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu, tačiau pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems. Todėl, vykdydami Kelių eismo taisyklių 75 punkto reikalavimus vairuotojai matydami, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo būti itin atidūs ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Partrenkęs žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje vairuotojas negali teisintis, kad jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina. Toks pasiteisinimas nemažina vairuotojo kaltės. D. B. nevykdė Kelių eismo taisyklių 75 punkto reikalavimo, nors būdamas vairuotoju privalėjo ir esamoje situacijoje galėjo juos vykdyti ir taip išvengti kilusių padarinių. Taigi, jeigu D. B. nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų (o tokias technines galimybes jis turėjo), nebūtų kilęs eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas žmogus. Vien dėl nukentėjusiojo R. V. Kelių eismo taisyklių 89 punkto pažeidimo, įvykis nebūtų kilęs, nes atidus ir atsargus vairuotojas, turėdamas realias technines galimybes, būtų ėmęsis priemonių išvengti nukentėjusiojo parbloškimo.
Neturėjimas techninės galimybės sustabdyti automobilį artėjant prie pėsčiųjų perėjos reiškia, kad vairuotojas buvo nepakankamai dėmesingas ir nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. D. B. nematė pėsčiojo R. V., taigi nesuvokė savo veiksmų pavojingumo, dėl ko nenumatė galimų padarinių, tačiau turėjo suprasti ir numatyti juos bei jų išvengti, t. y. elgėsi nerūpestingai.
Lietuvos A. T. formuodamas vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, analogiškoje kasacinėje byloje Nr. 2K-158/2009 pasisakė, kad „Kelių eismo taisyklių 75, 76 punktų reikalavimai įpareigoja vairuotoją būti pasirengusį pėsčiųjų išėjimui į gatvę, ypač artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ir sekti situaciją tiek savo, tiek priešpriešinėje kelio važiuojamoje dalyje <...> pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems. Todėl, vykdydami KET 75,76 punktų reikalavimus vairuotojai matydami, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo būti itin atidūs ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Partrenkęs žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje vairuotojas negali teisintis, kad jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina. Toks pasiteisinimas negali išjungti kaltės“.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė priežastinio ryšio klausimą ir nustatė, jog būtent D. B. neteisėti veiksmai nulėmė eismo įvykio metu kilusius padarinius – nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, bei pagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į tai, jog padarytas neatsargus nusikaltimas, D. B. anksčiau neteistas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, neatsiprašė nukentėjusiojo, neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, ir pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę bei atidėjo jos vykdymą.
Tenkinti apeliacinį skundą juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-03-12 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad atsikirtimas į apeliacinį skundą nėra apeliacinis skundas, todėl atsikirtimo į apeliacinį skundą motyvai nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.