- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- 2YT-17188-1171/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12095-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Brazinskienė
- Pareiškėjas
- K. L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. L. K. patikslintą skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas K. L. K. per atstovę kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašo patenkinti skundą, panaikinti 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2023 m. birželio 7 d. dienos nutarimas Nr. 2VI-60, ir grąžinti pareiškėjo skundą nagrinėti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (toliau – Generalinė prokuratūra) iš naujo.
Šalies argumentai
Patikslintame skunde nurodė, jog pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos prokuratūrai 2023 m. kovo 13 d. pareiškimą dėl galimo piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo atkuriant pareiškėjo motinos L. K. nuosavybės teises į žemės sklypus. Pareiškėjas nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises, siekdamas sau asmeninės naudos, matininkas A. V. galimai elgėsi nesąžiningai, klaidino pareiškėją teigdamas, kad laisvos nuosavybės teisių atkūrimui žemės nėra, klastojo dokumentus. Taip pat buvo prašyta patikrinti, ar nebuvo pažeisti įstatymai, atkuriant nuosavybės teises į kitus kaimyninius sklypus, šiuo metu priklausančius uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Comestata“. Pareiškimą viešojo intereso galimo pažeidimo aspektu buvo pavesta išnagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui. Taip pat iš pareiškėjo pusės buvo pateikti papildomi 2023 m. balandžio 6 d., 2023 m. balandžio 12 d., 2023 m. gegužės 14 d., 2023 m. gegužės 25 d. pareiškimai. Vilniaus apygardos prokuratūra 2023 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 2VI-60. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2023 m. birželio 7 d. nutarimu, pateikė Generalinei prokuratūrai 2023 m. birželio 26 d. skundą dėl 2023 m. birželio 7 d. nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo bei 2023 m. liepos 19 d. rašytinius paaiškinimus. Generalinė prokuratūra 2023 m. rugpjūčio 3 d. priėmė ir išsiuntė pareiškėjui nutarimą Nr. 13.12-60, kuriuo nutarė palikti galioti 2023 m. birželio 7 d. nutarimą. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras tirdamas pareiškėjo skundą neatliko išsamios įrodymų, teisės normų pažeidimų analizės bei vertinimo, dėl ko padarė faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui prieštaraujančias išvadas. Be kita ko, Generalinė prokuratūra, palikdama galioti 2023 m. birželio 7 d. nutarimą, priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą, pažeisdama proceso normas, nustatančias skundo tyrimo procedūras, dėl ko neištaisė Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 7 d. nutarime atliktų pažeidimų. Pažymi, jog Generalinė prokuratūra 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarime konstatavo, kad administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra priimti prieš 14-19 metų, ikiteisminis tyrimas dėl nurodytų aplinkybių nepradėtas, todėl net jeigu nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo pažeidimai būtų vertinami kaip viešojo intereso pažeidimai, prokuroras neturėtų jokių teisinių prielaidų nuginčyti administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjas remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ABTĮ) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pažymi, kad nagrinėjamu atveju Generalinė prokuratūra nėra praleidusi procesinio termino administracinio akto ginčijimui, kadangi vieno mėnesio terminas skaičiuotinas nuo tada, kai prokuroras surinks visus duomenis apie viešojo intereso pažeidimą arba nuo tada, kad tokie duomenys turėjo/galėjo būti surinkti. Teigia, kad šiai dienai nėra būtinų prielaidų vienareikšmiškai išvadai, kad turės būti taikomas Generalinės prokuratūros nurodomas praleisto procesinio termino atnaujinimo institutas, įtvirtintas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje. Be kita ko, jeigu teismas nuspręstų, kad nagrinėjamu atveju, prokurorui kreipiantis su skundu būtų taikomas procesinio termino atnaujinimo institutas, atkreipia dėmesį į teismų praktiką, sprendžiant senaties termino atnaujinimo klausimą. Pažymi, kad bendrosios kompetencijos teismuose ABTĮ straipsnio 1 dalis netaikoma, o taikomas ieškinio senaties civilinis teisinis institutas. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, plėtodamas teisės aiškinimą dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, sprendė, kad tam tikrose bylose (konkrečiu atveju buvo ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė) gali būti pripažįstama, kad administracinis sprendimas turėtų būti naikinamas nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo, t. y. net ir tuo atveju, kai nuo administracinio akto priėmimo yra praėję daugiau kaip 10 metų. Vadinasi, sprendimo dėl senaties atnaujinimo instituto taikymo pagrindų priėmimas yra išimtinai teismo prerogatyva. Remdamasis tuo, pareiškėjas nurodo, kad Generalinė prokuratūra, dar nesikreipusi į administracinį teismą, atliko teismo funkciją ir nusprendė, kad yra praleistas naikinamasis terminas administracinių aktų ginčijimui. Pažymi, kad teisingumo vykdymas administracinėse bylose yra tik teismo prerogatyva, todėl Generalinė prokuratūra neturėjo teisės perimti teisingumo vykdymo administracinėse bylose, dėl to Generalinės prokuratūros priimtas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas yra neteisėtas, peržengiantis Generalinės prokuratūros kompetencijos ribas. Kadangi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, tirdamas pareiškėjo skundą ir priimdamas 2023 m. birželio 7 d. nutarimą, neatliko išsamios įrodymų bei teisės normų pažeidimų analizės bei vertinimo, padarė faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui prieštaraujančias išvadas, pareiškėjas 2023 m. birželio 26 d. skundo 4.2, 5.7, 5.10-5.12 punktuose nurodė konkrečius pažeidimus, kuriais buvo pažeistos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, bei teisinę argumentaciją. Papildomus pagrįstus pažeidimus pareiškėjas taip pat nurodė 2023 m. liepos 19 d. dienos rašytiniuose paaiškinimuose. Atkreipia dėmesį į pagrindinius teisės normų pažeidimus: matininkui A. V. projektuojant A. Č. perduodamus nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus kaip 3 eilės pretendentei buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, nustatančios, kad vykdant žemės reformą perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai piliečiams, kurie yra 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams); matininkui A. V. projektuojant A. Č. perduodamus nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus kaip 3 eilės pretendentei buvo pažeista 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 2 punkte įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kad šios tvarkos 2 punkte nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams ar kitiems asmenims, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai; A.V. 2000 m. birželio 30 d. notariškai patvirtinta sutartimi (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) perleido A. Č. teises atkurti nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (pagal K. D.) – į 8,06 ha plotą. Be to, P.C. perleido A. Č. teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (pagal V. C.), 2000 m. birželio 9 d. sutartimi (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) – į 2 ha plotą. Paaiškina, kad teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko valdytą žemę A. Č. įsigijo sutarties pagrindu, t. y. nepriklausė nė vienai iš aukščiau nurodytų asmenų grupių (atkūrimas nebuvo vykdomas į A. Č. ar jos artimųjų turėtą žemę, atstovavimo teise etc.). Todėl A. Č. negalėjo būti įrašyta į 3 eilės pretendentus tiek dėl 8,06 ha, tiek dėl 2 ha ploto įgijimo. Pažymi, kad minėtų teisės aktų nuostatos laikytinos imperatyviomis, kaip kategoriškai nustatančios nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą pretenduojančių asmenų eiliškumą nuosavybės atkūrimo procese, todėl bet kokie minėtų teisės normų pažeidimai suponuoja prielaidą, jog nuosavybės atkūrimo procesas vyko ne skaidriai, o tuo pačiu buvo pažeisti ir kitų pretendentų į nuosavybė teisių atkūrimą teisėti interesai bei viešasis interesas. Pabrėžia, kad imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimo tvarką, pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Tačiau, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras 2023 m. birželio 7 d. nutarime atlikdamas neteisingą teisinį kvalifikavimą, neteisėtai atsisakė ginti viešojo intereso pažeidimą visiškai nepaisydamas šio esminio pretendentų eiliškumo, apibrėžto imperatyviomis teisės normomis, pažeidimo. Nurodo, kad iš 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo turinio, Generalinė prokuratūra nutarime apsiribojo tik lakoniškos, visiškai nemotyvuotos išvados dėl sutikimo su 2023 m. birželio 7 d. nutarimu pateikimu. Todėl Generalinė prokuratūra 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarime konstatuodama, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymuose nurodytas aplinkybes ir motyvuotai jas įvertino, atliko šiuos procedūrinius pažeidimus: netyrė ir neanalizavo pareiškėjo 2023 m. birželio 26 d. skundo 4.2, 5.7, 5.10-5.12 punktuose bei 2023 m. liepos 19 d. dienos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių 2023 m. birželio 7 d. nutarimo tiek teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais; nepateikė jokių motyvuotų išvadų dėl pareiškėjo argumentų, išdėstytų 2023 m. birželio 26 d. skundo 4.2, 5.7, 5.10-5.12 punktuose bei 2023 m. liepos 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose, dėl viešojo intereso pažeidimo 2023 m. birželio 7 d. nutarimo tiek teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Teigia, kad Generalinė prokuratūra nepatikrino 2023 m. birželio 7 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, nepatikrino, neišanalizavo ir nevertino visų skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, nors turėjo tokią pareigą, ir priėmė visiškai nemotyvuotą ir nepagrįstą 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą. 2023 m. birželio 7 d. nutarime vertinant ar yra duomenų apie asmenis, kurių teisės ir interesai galėjo būti pažeisti nagrinėjamoje situacijoje, buvo nurodyta, kad iš prokurorui pateiktų duomenų matoma, jog L. K. nuosavybės teisės į 7,53 ha žemės plotą buvo visiškai atkurtos 2001-2011 metais atkuriant nuosavybės teisę į žemės sklypus pagal vertės ekvivalentą. Kadangi 2023 m. birželio 7 d. nutarime pateiktas vertinimas neatitiko galiojusio teisinio reglamentavimo nuosavybės teisių atkūrimo procese, pareiškėjas 2023 m. birželio 26 d. skundo 5.6 punkte pateikė teisinę ir faktinę argumentaciją, patvirtinančią L. K. kaip nukentėjusiosios dėl viešojo intereso pažeidimo statusą. 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarime Generalinė prokuratūra padarė išvadą, kad L. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės įstatymų nustatyta tvarka pilna apimtimi (įskaitant ir 100 proc. padidintą žemės sklypą), todėl nuosavybės teisių atkūrimas L. K. yra baigtas. Pažymi, kad tokia Generalinės prokuratūros išvada paremta neteisingu teisiniu kvalifikavimu, patvirtina, kad Generalinė prokuratūra nepatikrino 2023 m. birželio 7 d. nutarimo neteisėtumo aspektu, dėl ko nebuvo ištaisyta Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro atlikta klaida, paremta neteisingu teisiniu kvalifikavimu. Generalinė prokuratūra konstatavo, kad pagal teisinį reglamentavimą piliečiai, kurie yra 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), įgyja teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į 100 proc. atkuriamo žemės sklypo ploto padidinimą tik tuo atveju, kai nuosavybės teisėmis valdytas žemės sklypas ar jo dalis patenka į esančių gyventojų asmeniniam ūkiui tarnybinių dalų ir valstiečių ūkiui skirtą teritoriją. Nurodo, kad L. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 7,53 ha žemės plotą, iš kurio 5 ha buvo užimti asmeninio ūkio žeme. Pabrėžia, kad Generalinė prokuratūra neįžvelgė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų teisės normų skirtingų taikymo pagrindų. Todėl Generalinė prokuratūra neteisingai taikydama minėtą teisės normą nurodė, kad ši tvarka taikoma tik žemės sklypams, kurie patenka į asmeniniam ūkiui skirtą teritoriją, o ne yra prie jos. Kadangi L. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 2,54 ha, t. y. mažiau kaip 3 ha, žemės ūkio naudmenų, ši dalis turėjo būti valstybės išperkama ir už ją atlyginama, žemės sklypo plotą padidinus iki 100 procentų, lygiavertiškumą nustatant pagal plotą, bet ne pagal vertę. Taigi sistemiška teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad piliečiams, kurie yra 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), apskrities viršininko sprendimu siūlomas žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo padidinamas iki 100 procentų ir lygiavertiškumo principas įgyvendinimas pagal sklypų plotą, bet ne pagal vertę. Be to, nors L. K. nesikreipė į teismą dėl 2,53 ha žemės padidinimo 100 proc., tai neeliminavo žemėtvarkos skyriaus pareigos informuoti apie atkūrimo galimybes (taip pat priklausančio atkurti žemės sklypo plotą) L. K., kaip asmenį, turintį teisę į nuosavybės atkūrimą. Teigia, kad tiek Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, tiek Generalinės prokuratūros išvados dėl visiško L. K. nuosavybės teisių atkūrimo lygiavertiškumą nustatinėjant pagal atkuriamų sklypo vertę, bet ne pagal plotą, yra neteisėtos. Dėl to L. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į iš viso 10,31 ha ir liko neatkurtos nuosavybės teisės į 4,75 ha. Nepaisant to, kad L. K. priklausė nuosavybės teisės atkūrimas į visus 15,06 ha, projekto autorius A. V. suprojektavo žemės sklypus ne L. K., bet A. Č. Tokiu būdu, buvo pažeista L. K. ir, be kita ko, kitų pretendentų, pirmenybės teisė, lyginant su A. Č., atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus. Tai neabejotinai patvirtina L. K. ir kitų pretendentų kaip nukentėjusiųjų statusą dėl atliktų viešojo intereso pažeidimų. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad 2023 m. birželio 26 d. skundo 5.5 punkte pareiškėjas nurodė argumentus dėl 2023 m. birželio 7 d. nutarimo nepagrįstumo sprendžiant klausimų dėl kitų nukentėjusiųjų egzistavimo. Pažymi, kad tyrimo metu visiškai nebuvo analizuoti, nerinkti, nenagrinėti ir nevertinti duomenys dėl kitų pretendentų, kaip nukentėjusiųjų, nustatymo ir pripažinimo. Tačiau, kaip matyti iš 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo turinio, Generalinė prokuratūra nutarime konstatuodama, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymuose nurodytas aplinkybes ir motyvuotai jas įvertino, atliko šiuos procedūrinius pažeidimus: netyrė ir neanalizavo pareiškėjo 2023 m. birželio 26 d. skundo 5.5 punkte nurodytų aplinkybių 2023 m. birželio 7 d. nutarimo pagrįstumo aspektu; nepateikė jokių motyvuotų išvadų dėl pareiškėjo argumentų, išdėstytų 2023 m. birželio 26 d. skundo 5.5 punkte 2023 m. birželio 7 d. nutarimo pagrįstumo aspektu. Pareiškėjo teigimu, tai leidžia daryti išvadą, kad Generalinė prokuratūra nepatikrino 2023 m. birželio 7 d. nutarimo pagrįstumo aspektu, nors turėjo tokią pareigą, ir priėmė visiškai nemotyvuotą ir nepagrįstą 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą. Taip pat Generalinė prokuratūra 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarime konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimas L. K. buvo baigtas daugiau kaip prieš dešimt metų, todėl nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo eiliškumo pažeidimai, padaryti daugiau kaip prieš 20 metų, šiai dienai neturi jokios įtakos pasibaigusiam nuosavybės teisių atkūrimo procesui. Tokia išvada buvo pateikta ir 2023 m. birželio 7 d. nutarimo 76.1 punkte. Kaip nurodyta 2023 m. birželio 7 d. dienos nutarimo 1 punkte, pareiškėjas apie tai, kad sklypas, su kuriuo ribojasi pareiškėjo žemės sklypas, nuosavybės teise priklauso žemės matininkui A. V., sužinojo tik kai susipažino su dokumentais po 2022 metų UAB „Comestata“ kreipimosi į pareiškėją dėl pritarimo suprojektuoti įvažiavimą per pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Šios aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos anksčiau, pastarajam nedisponuojant informacija apie gretimų žemės sklypų savininkus. Tai sužinojęs, pareiškėjas nedelsiant, per protingą laiko tarpą, kreipėsi į prokuratūrą dėl pažeidimų nustatymo ir ištyrimo. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio analizė suponuoja išvadą, kad prokurorui teisė nesikreipti į teismą ginant viešąjį interesą vien dėl to, kad po teisės aktų pažeidimų padarymo yra praėjęs ilgas laiko tarpas, nesuteikta. Pažymi, kad ilgas laiko tarpas negali paneigti būtinybės įgyvendinti teisingumą, pašalinant imperatyviųjų teisės normų pažeidimus ir kartu apginant viešąjį interesą, ko ir siekiama viešojo intereso gynimo institutu. Be to, klausimą, ar prokuroro prašomos taikyti priemonės viešajam interesui apginti atitinka proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, gali spręsti tik teismas, konstatuodamas, ar teisėtumas tam tikroje teisinių santykių srityje ar teisinių santykių stabilumas yra svarbesnis konkrečioje viešojo intereso gynimo byloje. Pareiškėjas pabrėžia, kad Generalinė prokuratūra, darydama tokias išvadas, neištaisė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro atliktos klaidos teisėtumo įgyvendinimo aspektu. Remiantis tuo, darytina išvada, kad Generalinė prokuratūra priėmė visiškai nemotyvuotą ir nepagrįstą 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą pažeisdama proceso normas, nustatančias skundo tyrimo procedūras ir neištaisydama Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 7 d. nutarime atliktų pažeidimų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriame nurodė, jog prokuroras turi įgaliojimus ginti viešąjį interesą, tačiau taikyti viešojo intereso gynimo priemones gali tik nustatęs teisės akto pažeidimą, laikytiną viešo intereso pažeidimu. Pareiškėjo skunde nėra pateikta jokių duomenų, kad prokuroras ir (ar) aukštesnysis prokuroras nagrinėjamu atveju būtų padaręs proceso normų pažeidimus, o skundas iš esmės yra grindžiamas nesutikimu su prokurorų išvadomis dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, kas, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, priskiriama prokuroro išimtinei diskrecijai. Pažymėjo, jog nagrinėjant pareiškėjo skundą, prokuroras išanalizavo kartu su pareiškimais/prašymais pateiktus dokumentus, taip pat išsireikalavo papildomų paaiškinimų, informacijos ir dokumentų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo bei Vilniaus regiono valstybės archyvo ir pan. Taigi nagrinėjant pareiškėjo pareiškimus prokuroras atliko itin išsamų ir didelės apimties tyrimą. Pareiškėjo patikslinto skundo prašė netenkinti.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu. Pažymėjo, jog aukštesnysis prokuroras sutiko su Vilniaus apygardos prokuratūros nutarime atliktu nustatytų pažeidimų vertinimu, todėl tų pačių argumentų neatkartojo. Prokurorų pareiga pateikti savo sprendimų motyvus negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną prašymą, reikalavimą ar argumentą. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su aukštesniojo prokuroro išvadomis dėl nuosavybės teisių atkūrimo L. K., niekaip neįtakoja prokuroro sprendimo teisingumo bei pagrįstumo. Teigia, jog jei pareiškėjas mano, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas L. K. nėra baigtas, prokurorų sprendimai neužkerta kelio pačiam pareiškėjui ginti galimai pažeistas teises.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo patikslintas skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytus įgaliojimus.
Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus. Tačiau teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti, taip pat šioje stadijoje nevertina ir nesprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, kadangi mano, jog Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras tirdamas jo skundą neatliko išsamios įrodymų bei teisės normų pažeidimų analizės ir vertinimo. Apygardos prokuroro nutarimą apskundus aukštesniajam prokurorui šis, pasak pareiškėjo, taip pat netyrė ir neanalizavo pareiškėjo skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, nepateikė jokių motyvuotų išvadų dėl pareiškėjo argumentų, nerinko ir nenagrinėjo bei nevertino duomenų dėl kitų nukentėjusiųjų. Taigi, dar kartą pastebėtina, jog teismas tikrina, ar priimant sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras.
Iš Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo turinio matyti, jog, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, nagrinėjant jo pareiškimus (prašymus) Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo išanalizuoti pareiškėjo pateikti dokumentai, susipažinta su Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro bei Integruotos baudžiamojo persekiojimo sistemos IBPS duomenimis, išreikalauti papildomi duomenys iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (2023 -04-03 raštas Nr. 1SD-712-(9.12E.), 2023-04-28 raštas Nr.1SD-933-(9.12E.), 2023-05-22 raštas Nr. 1SD-1108-(9.12E.), 2023-05-24 raštas Nr. 1SD-1133-(9.12E.), 2023-06-01 raštas Nr. 1SD-1207-(9.12E.)), VĮ Registrų centro (2023-03-28 raštas Nr. SP-41823(4.55Mr), 2023-05-03 raštas Nr. SP-58554(4.55Mr), 2023-05-05 raštas Nr. S-16883(4.55Mr.), 2023-05-24 raštas Nr. SP-69052(4.55Mr), 2023-06-06 raštas Nr. SP-74679(4.55Mr)), Lietuvos valstybės istorijos archyvo (2023-06-06 pažymos Nr. P2-6390-(8.14Mr), Nr. P2-6391-(8.14Mr.), Nr. P2-6392-(8,14Mr.), Nr. P2-6393-(8.14Mr.)), Lietuvos centrinio valstybės archyvo (2023-05-30 raštas Nr. R4-2325), Vilniaus regiono valstybės archyvo (2023-05-26 raštas Nr. SP-1410). Be to, kadangi pareiškėjas prašė prokuroro ištirti, ar matininkas A. V., siekdamas sau asmeninės naudos tyčia suklaidino pareiškėją, suklastojo dokumentus, pažeisdamas atkūrimo įstatymą, pareiškimą išnagrinėti nusikalstamų veikų galimo padarymo aspektu pavedė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai. Iš minėto nutarimo matyti, jog prokuroras išsamiai išanalizavo A. Č. ir L. K. nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimus, taip pat plačiai tyrė faktines aplinkybes, susijusias su UAB „Comestata“ priklausiusių žemės sklypų privatizavimu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje bei kitas faktines aplinkybes bei tai įvertino teisiniu aspektu; atskirai įvertino Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktą išvadą, taip pat išsamiai išanalizavo bei pateikė motyvuotus argumentus, dėl kokių priežasčių atsisako taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal K. L. K. pareiškimus. Teismo vertinimu, prokuroro surinkti bei pareiškėjo pateikti dokumentai buvo tinkamai išnagrinėti ir įvertinami pareiškėjo pareiškimuose nurodytų aplinkybių kontekste ir pateiktos išvados. Tai, kad aukštesnysis prokuroras, kurio nutarimas yra ginčijamas šioje byloje, iš naujo netyrė ir išsamiai nepasisakė dėl žemesniojo prokuroro nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų, jokiu būdu nereiškia, jog buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Šioje situacijoje visiškai sutiktina su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsiliepime išsakytu argumentu, jog prokurorų pareiga pateikti savo sprendimų motyvus negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną prašymą, reikalavimą ar argumentą – kadangi aukštesnysis prokuroras sutiko su Vilniaus apygardos prokuratūros nutarime atliktu nustatytų pažeidimų vertinimu, todėl jų argumentų neatkartojo. Teismas daro išvadą, jog prokurorų nutarimai yra motyvuoti ir aiškūs, juose nurodyti argumentai, kurie sąlygojo prokurorų sprendimą atsisakyti ginti viešąjį interesą. Prokurorai, tirdami pareiškėjo pareiškimus, teismo vertinimu, tai atliko ne formaliai, o rinko ir analizavo pateiktą informaciją, ją teisiškai vertino, juose detalizuota pareiškėjo pareiškimuose pateikta bei prokurorų papildomai surinkta informacija, pasisakyta dėl kiekvieno esminių pareiškimų argumentų, turėjusių įtakos sprendimų priėmimui. Prokurorui nenustačius teisinio pagrindo viešajam interesui ginti, t. y. būtent šiuo pagrindu atsisakius tenkinti pareiškėjo pareiškimus, patikslinto skundo argumentai dėl ABTĮ nustatytų terminų viešajam interesui ginti bei senaties terminų taikymas teisiškai nėra reikšmingi šio ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Akivaizdu, jog pareiškėjas prokurorų nutarimų neteisėtumą grindžia skirtingu savo ir prokurorų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu ir siekia, kad teismas įvertintų ir pasisakytų dėl faktinių ginčo aplinkybių, ištirtų ir įvertintų patikrinimo prokuratūroje metu surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Tačiau, kaip minėta, tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Būtent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas viešojo intereso gynimo priemones. Iki prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas, nes, kaip minėta, priešingu atveju, pasisakytų dėl įstatymo nustatyta tvarka nepradėto nagrinėti teisme teisminio ginčo esmės ir pažeistų prokuroro diskrecijos teisę bei teismų kompetenciją.
Teismo vidiniu įsitikinimu bei vadovaujantis byloje esančiais ir ištirtais įrodymais, šioje teisinėje situacijoje prokuratūra veikė tinkamai – duomenis rinko reikiamoje ir pakankamoje apimtyje, tinkamai juos vertino pagal teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad prokuratūra neatliko išsamios įrodymų, teisės normų pažeidimų analizės bei vertinimo. Atsižvelgiant į tai, kas teismo buvo įvertinta, konstatuotina, jog nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios pareiškimų tyrimo procedūras, kadangi buvo rinkti faktiniai duomenys dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jie analizuoti bei vertinti ir pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl teismas, nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, konstatavęs prokuroro veiksmų tinkamumą, pareiškėjo patikslinto skundo netenkina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu teismas
nutaria:
pareiškėjo K. L. K. patikslintą skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.