Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2022 m. liepos 26 d., apie 14.20 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia, vieną kartą metaliniu vamzdžiu smogė I. P. į galvos sritį, rankas, pastarajam nuvirtus nuo kėdės, tiksliai tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų metaliniu vamzdžiu sudavė ir spyrė pastarajam į įvairias kūno vietas, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, vieną kartą kumščiu smogė D. M. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiesiems I. P. ir D. M. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. G. dėl įvykdytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad dėl to nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad dėl girtumo visų aplinkybių nepamena. Pripažįsta, kad sudavė smūgius I. P. vamzdžiu ir pripažįsta dėl spyrių koja, tai pat pripažįsta, jog kumščiu smogė D. M. į veidą. Nukentėjusiųjų atsiprašė, pastarieji jam atleido, su jais susirašė susitaikymo protokolą, atlygino nukentėjusiajam I. P. padarytą žalą ir prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Nukentėjusysis I. P. nurodė, kad 2022 m. liepos 26 d., namuose, su D. M. gėrė alų, kai jam paskambino R. G. sugyventinė ir pasakė, kad mirė šuniukas, jog reikia iškasti duobę ir jį palaidoti. Jis atsisakė tai padaryti, nes R. G. nebuvo jam sumokėjęs 700 Eur už medelių sodinimą. D. M. sėdėjo fotelyje, o jis sėdėjo prie stalo, kai į virtuvę su vamzdžiu rankose įbėgo R. G. ir puolė, sakydamas, kad užmuš. Jis spėjo užsidengti rankomis ir R. G. vamzdžiu smogė jam per galvą, jis nukrito nuo kėdės ant grindų, tada kaltinamasis pradėjo jį spardyti ir mušti vamzdžiu. Iš vamzdžio jam kliuvo per rankas ir per galvą. Kai jis nukrito, R. G. pradėjo vamzdžiu mušti per visas kūno dalis – galvą, pečius, krūtinę. Kai jis įsikabino ranka į vamzdį, tada R. G. jį spardė kojomis. Jis liepė D. M. skambinti į policiją. D. M. nubėgo į kambarį prie telefono skambinti policijai, tada R. G., palikęs jį, nubėgo paskui D. M. ir pastarajam sudavė, kiek kartų nematė, todėl pasakyti negali. Po smūgių sudavimo jis juto fizinį skausmą. Susirašė su kaltinamuoju susitaikymo aktą, kaltinamasis R. G. atlygino jam nusikalstama veika padarytą žalą, su juo jis susitaikė ir sutinka, kad R. G. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusysis D. M. nurodė, kad apie 2022 m. liepos 26 d. įvykius labai mažai ką pamena.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino nukentėjusiojo D. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2022 m. liepos 26 d., apie 14.20 val., jis su I. P. sėdėjo pas jį virtuvėje ir gėrė alkoholį, kai pro praviras namo duris į vidų atėjo R. G., kuris rankoje laikė apie vieno metro ilgio apvalios formos metalinį vamzdį, ir šaukdamas, kad I. P. užmuš, puolė prie pastarojo ir užsimojęs vieną kartą smogė jam į galvą. Kiek matė, I. P. rankomis dengėsi galvą. Matė, kad nuo suduoto smūgio I. P. nukrito ant žemės. R. G. I. P. pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas, kiek kartų galėjo spirti, nurodyti negali, nes jau buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Kai buvo mušamas I. P., jis sėdėjo virtuvėje ant fotelio. Gulėdamas ant žemės, I. P. pradėjo jam šaukti, kad jis skambintų į policiją. Tai išgirdęs, jis atsistojo ir kad negirdėtų R. G., nuėjo į kitą kambarį paskambinti į policiją. Jam skambinant, į kambarį atėjo R. G. ir, nieko nesakęs, kumščiu smogė jam vieną kartą į veido sritį, pataikė į akį, po suduoto smūgio jis nuvirto ant grindų, nes nesitikėjo, kad R. G. jam smogs, ir šis po to išėjo. Fizinio skausmo jis nejuto dėl savo girtumo. Jam R. G. sudavė tik vieną smūgį į veido sritį, kai jis skambino į policiją. Jis pats asmeniškai matė, kad R. G. vieną kartą metaliniu vamzdžiu sudavė I. P. per galvą ir jį nuvirtusį spardė. Ar daugiau jį mušė, tikrai negali pasakyti, nes nematė, buvo kitame kambaryje. Įvykio metu jam turtinės žalos padaryta nebuvo. Jis pats asmeniškai R. G. jokių pretenzijų neturi. Smulkiai visų įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo (1 t., b. l. 112–113, b. l. 116–117). Nukentėjusysis D. M. patvirtino tokius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad po smūgio jis nieko nejuto, prie akies truputį buvo paraudę, kitą dieną buvo nedidelis skausmas. Su kaltinamuoju R. G. susitaikė ir pretenzijų jam neturi, žala jam nepadaryta. Sutinka, kad R. G. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiųjų parodymų, R. G. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais teismo ištirtais įrodymais:

- 2022 m. liepos 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodomos nukentėjusiojo I. P. sumušimo aplinkybės (1 t., b. l. 15);

- 2022 m. liepos 26 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kur buvo sumuštas I. P., apžiūra. Įvykio vieta aprašyta, nufotografuota (1 t., b. l. 18–24);

- 2022 m. liepos 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo I. P. pareiškimas, kad 2022 m. liepos 26 d., apie 14.20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atėjęs pažįstamas R. G., jį sumušė, jo suduoti smūgiai sukėlė jam fizinį skausmą. Protokole užfiksuoti ir pirminiai nukentėjusiojo parodymai apie jo sumušimo aplinkybes. Taip pat, protokole užfiksuota įvykio vieta, ji aprašyta ir nufotografuota (1 t., b. l. 29–32, 42–47);

- 2022 m. liepos 27 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiojo I. P. veidą, matoma kraujosruva po kaire akimi, patinusios lūpos. Matosi patinęs dešinės rankos mažasis pirštas. Ant krūtinės kairės pusės šonkaulių matoma 25x20 cm dydžio kraujosruva ir įdrėskimas. Ant kairės pusės kojos blauzdos matoma 11x10 cm dydžio kraujosruva (1 t., b. l. 79–88);

- 2022 m. rugpjūčio 1 d. Specialisto išvada Nr. G 1088/2022(04), kurioje nurodoma, kad I. P. kūne objektyvių išorinių sužalojimo žymių, skeleto kaulų lūžių, nekonstatuota. Joniškio ligoninėje nustatyti daugybiniai sumušimai sužalojimais nevertintini, nes žodis „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 95);

- 2022 m. liepos 27 d. D. M. protokolu-pareiškimu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis pranešė, jog 2022 m. liepos 26 d., apie 14.30 val., jam būnant pas draugą I. P., adresu: (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas R. G. ir puolė mušti draugą I. P., jis bandė asmenis išskirti ir tuo metu R. G. jam vieną kartą kumščiu trenkė į veidą ir pataikė į kairės pusės smilkinį, tuo sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 98);

- 2022 m. liepos 27 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrint D. M. veidą, matosi guzas virš kairės pusės antakio ir kraujosruva kairėje akyje (1 t., b. l. 132–140);

- alkoholio kiekio matavimo prietaiso Drager Alcotest 7510, ARKB-0090 panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kurioje užfiksuota, kad 2022 m. liepos 26 d., 14.50 val., D. M. nustatytas 2,25 prom girtumas, 15.19 val., I. P. nustatytas 1,50 prom. girtumas, o R. G. nustatytas 1,93 prom. girtumas (1 t., b. l. 148–151).

Kaltinamojo R. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas nukentėjusiųjų I. P. ir D. M. atžvilgiu sukėlė pastariesiems fizinį skausmą.

Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis R. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teismo anksčiau neteistas (2 t., b. l. 3-4), per pastaruosius 5 metus administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 5-6), yra nedirbantis (2 t., b. l. 7), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 8), pensininkas, visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiaisiais I. P. ir D. M., jų atsiprašė, atlygino nusikalstama veika nukentėjusiajam I. P. padarytą 150 Eur neturtinę ir turtinę žalą, nukentėjusysis I. P. atsisakė likusios civiliniu ieškiniu pareikštos turtinės žalos sumos, t. y. 450 Eur atlyginimo, nukentėjusieji prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (2 t., b. l. 83). Dėl šių aplinkybių, teismas laiko, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis R. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, esant visiems BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.

BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų kaltinamojo R. G. atžvilgiu nėra.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.

Pažymėtina, jog atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam negali būti formuojamos nebaudžiamumo nuostatos. Atsižvelgiant į byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, R. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – minimalaus 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 6 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jai sumokėti (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Kaltinamajam R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t., b. l. 25–27).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. G. atlygino dalį nusikalstama veika nukentėjusiajam I. P. padarytos žalos, o nuo likusios neturtinės žalos nukentėjusysis atsisakė, todėl procesas dėl civilinio ieškinio yra nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

atleisti R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą jai sumokėti.

Išaiškinti kaltinamajam R. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 ir 4 dalių turinį: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią.

Nutraukti procesą dėl nukentėjusiojo I. P. pareikšto civilinio ieškinio.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.