Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2014 m. kovo 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 ir 2 dalis, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 8 mėnesiams, 2014 m. gruodžio 2 d. bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. V. 2022 m. vasario 3 d. apie 13.21 val. Alytuje, Ulonų gatvėje, šalia Kaniūkų tilto, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo A. V. priklausantį automobilį ,,Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės girtumas (nustatytas 1,95 ir 2,06 promilių girtumas).

Be to G. V. davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus – 2022 m. vasario 3 d. apie 13.21 val. Alytuje, Ulonų gatvėje, šalia Kaniūkų tilto Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui R. D. tiesiogiai davė 100 eurų kyšį, siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, kad išvengtų atsakomybės už tai, kad neblaivus vairavo automobilį.

Kaltinamasis G. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį pripažino visiškai. Parodė, kad teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones turi nuo 1990 metų, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Mašina, kurią vairavo, priklauso jo broliui A., brolis užregistravęs automobilį ir yra automobilio savininkas, o jis valdytojas, automobilį pirko prieš 2 metus, pirko su pavarų dėžės defektu, mokėjo 300 eurų, po to ją susitvarkė. Mano, kad dabar jos vertė irgi apie 300 eurų. Jeigu pažymoje yra nurodyta vertė 1200 eurų, tai jokiais būdais jos vertė ne tokia, nes automobilis senas, nors techninė būklė ir gera. 2022 m. vasario 2 d. iš vakaro jis išgėrė 0,7 litro brendžio, butelį šampano dviese, sekančią dieną negėrė. Jo kepenys yra pažeistos, nes dirba dažytoju, todėl alkoholis ilgai nesirezorbuoja. Į darbą 2022 m. vasario 3 d. nevažiavo, tiesiog buvo namuose, nes darbas atsakingas, būdamas neblaivus dar ką ne taip gali padaryti. Apie pietus jam paskambino klientas, kad atvažiuoja atsiimti mašinos. Atsakė, kad negali važiuoti, nes yra pagiringas. Klientas pradėjo pykti, todėl nori nenori teko važiuoti. Suprato kad pagal savo būklę dar negali vairuoti, bet vairavo. Vairavo ,,Citroen C 5“. Nuvažiavo į Alovės gatvę, Alytuje. Ten grąžino mašiną klientui ir vėl važiavo namo. Dar sustojęs parduotuvėje, kaimynui nupirko 4 butelius degtinės. Važiuojant namo, netoli Kaniūkų tilto jį sustabdė policijos pareigūnai. Kai paklausė, pasakė, kad yra išgėręs, pasiūlė 100 eurų už tai, kad paleistų. Galvojo, kad jeigu sutiks, paims tuos pinigus, tai gal neduos pūsti, netikrins girtumo ir paleis. Girdėjęs, kad už kyšių davimą teisiama, bet pagalvojo, kad gal pasiseks, todėl taip pasielgė (b. l. 89-90).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo G. V. visiško prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų G. P. ir R. D. 2022 m. vasario 3 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2022 m. vasario 3 d. vykdant tarnybą vyriausiajam patruliui R. D. kartu su vyriausiuoju patruliu A. B. apie 13 val. 15 min. iš Alytaus AVPK budėtojo gavo nurodymą vykti Alytus, Gamyklos g., kur prieš 5 min. link kareivinių nuvažiavo automobilis ,,Citoren C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Pagal pranešėją jis gali važiuoti link Vilniaus. Minėtą automobilį pastebėjo Ulonų g., netoli Kaniūkų tilto, todėl įjungę spec. šviesų ir garso signalus jį sustabdė. Priėjęs prie vairuotojo prisistatė, paaiškino, dėl ko jį sustabdė. Taip pat asmens paklausė, ar jis yra gėręs alkoholio. Asmuo paaiškino, kad yra išgėręs, ir iš piniginės išsiėmęs šimto eurų kupiūrą ją padavė, paprašė pareigūnų netikrinti jo blaivumo. Vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus, todėl jo pareikalavo išlipti iš automobilio ir prieiti prie tarnybinio automobilio bei pateikti asmens dokumentą. Pateikus dokumentą paaiškėjo, kad automobilį vairavo G. V., kuriam pirmu tikrinimu nustatytas 1,95 promilių girtumas, antru tikrinimu nustatytas 2,06 promilės girtumas (b. l. 1-10).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad G. V. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Jis negali eiti tiesia linija pėda po pėdos. 13.23 val. alkotesteriu jam nustatytas 1,95 promilių girtumas, 13.41 val. alkotesteriu jam nustatytas 2,06 promilės girtumas. G. V. su tikrinimo rezultatais sutiko, tai patvirtindamas parašu (b. l. 12).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros vieta yra Ulonų g., Alytuje. Įvykio vietoje stovi automobilis ,,Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Automobilio salone, ant sėdynės yra 4 pilni buteliai degtinės (b. l. 19-27).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros vieta yra Ulonų g., Alytuje. Įvykio vietoje stovi automobilis ,,Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. 100 eurų vertės kupiūra apžiūrėta policijos tarnybiniame automobilyje (b. l. 29-34).

VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) kaina su PVM – 1 230 eurų (b. l. 46).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pajėgų išdėstymo plane nurodyta, kad 2022 m. vasario 3 d. nuo 6.00 val. iki 18.00 val. Alytaus miesto ir rajono patruliavimo sektoriuose budi ekipažas A1702, jo pareigūnai A. B. ir R. D. (b. l. 47-51).

Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių R. D. ir A. B. pareigybės aprašymuose nurodyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas kontroliuoja, kaip eismo dalyviai vykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, išaiškina Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 52-57).

Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad policijos pareigūno nešiojamojo vaizdo įrašymo įrenginio įrašo peržiūros metu nustatyta, kad įrašas pradėtas daryti 2022 m. vasario 3 d. 13.21 val. patrulių tarnybiniame automobilyje. Automobiliui sustojus, policijos pareigūnas, kuriam priklauso filmuojantis įrenginys, išlipa. Matoma, kad sustabdytas automobilis ,,Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) o vieta - Ulonų gatvė Alytuje, apie 400 m. iki Kaniūkų tilto. Pareigūnui artėjant prie vairuotojo durelių, vairuotojas jas atidaro. Pareigūnas prisistato, paklausia, ar asmuo yra gėręs alkoholio, ar yra blaivus, ar neblaivus. Vairuotojas, tai G. V., atsako ,,blaivus“. ,,gal kiek...“. Tardamas šiuos žodžius, palinksi galva. Policijos pareigūnas pabaigia sakinį ,,gėręs?“. G. V. sako ,,ė, ar girdi, duodu šimtą ir važiuoju“. Tuo pat metu laiko pravėręs piniginės vidų, piniginėje matomi keli 100 eurų banknotai. Įrašo laikas 13.21 val. Pareigūnui paklausus ,,kaip?“, G. V. sako ,,duodu šimtų ir važiuoju“. Šiuo metu filmuojančiam įrenginiui filmuojant G. V. rankas, matoma, kad kairėje rankoje G. V. laiko 100 eurų banknotą, sakydamas žodžius krusteli ranką su banknotu link pareigūno. Pareigūnui paklausus ,,kad nepūsdintūm?“, G. V. palinksi galva sakydamas ,,mhmmm“. Pareigūnas pasako ,,bet žinokit, čia baudžiamoji atsakomybė už papirkimą“. Į tai G. V. paklausia ,,daugiau duot?“. Į tai pareigūnas atsako ,,ne, išlipkit iš automobilio“. G. V. išlipa iš automobilio, prieina prie policijos automobilio. Pareigūnui R. D. paprašius papūsti į alkotesterį, G. V. paklausia ,,ar girdi?“, po to pučia, alkotesteris parodo 1,95 promilės girtumą. Pareigūnams rašant alkotesterio žurnalą, G. V. pasako ,,bėda, darom rodą?“. Pareigūnas atsako, kad asmuo jau užsidirbo teistumą, rodos nedarys. Įrašas baigiasi 13.26 val. (b. l. 58-59).

Liudytojas R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. 2022 m. vasario 3 d. pagal patvirtintą darbo grafiką budėjo su vyriausiuoju patruliu A. B., kai būnant Alytaus centre, apie 13.15 val. Alytaus apskrities VPK budėtojas radijo ryšiu pranešė, kad gautas pranešimas, kad Gamyklos gatve automobiliu ,,Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas ir jis pasuko link Vilniaus. Todėl jie nuvažiavo į Ulonų gatvę ir važiavo link Kaniūkų tilto. Važiuojant Ulonų gatve, netoli Kaniūkų tilto pastebėjo minėtą automobilį. Jį sustabdė įjungę šviesos ir garso signalus. Kadangi A. B. vairavo tarnybinį automobilį, patikrinti informacijos išlipo jis. Priėjęs prisistatė ir paaiškino, dėl ko sustabdė. Taip pat asmens paklausė, ar jis yra gėręs alkoholio. Matėsi, kad vairuotojas galimai yra apsvaigęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo ne visai rišli, veidas atrodė kaip apgirtusio. Vairuotojas G. V. prisipažino, kad yra išgėręs alkoholio, ir iš karto pasiėmė piniginę, iš jos išsiėmė šimto eurų kupiūrą, pasakė, kad duoda 100 eurų ir važiuoja. Dėl aiškumo paklausė, ar jis duoda pinigus, kad nebūtų tikrinamas jo blaivumas. G. V. patvirtino, pasakė, kad jeigu trūksta, tai dar duos. Kadangi tai jau buvo kyšio siūlymas, paėmė iš jo 100 eurų, kaip nusikaltimo dalyką, pasakė, kad už kyšio siūlymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, paprašė jį išlipti iš automobilio, eiti prie tarnybinio automobilio. Net ir stovėdamas prie tarnybinio automobilio, G. V. dar kartą paklausė maždaug ,,darom rodą“, t. y. pageidavo, kad būtų atlikti neteisėti veiksmai, nuslepiant, kad jis vairavo neblaivus. Radijo ryšiu pranešė budėtojui, kad buvo siūlomas kyšis, kad būtų atsiųsta operatyvinė grupė. Per tą laiką patikrino G. V. blaivumą. Pirmu tikrinimu G. V. nustatytas 1.95 promilės neblaivumas, antru tikrinimu 2.06 promilės neblaivumas. G. V. judesiai buvo nekoordinuoti, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli (b. l. 63-65).

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis ,,Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklauso jam, automobilį įsigijo kartu su broliu G., kokia automobilio vertė, nežino. Apie tai, kad brolis sustabdytas policijos pareigūnų vairuojantis neblaivus, nieko nežino, nes brolis gyvena atskirai nuo jo (b. l. 69).

VĮ ,,Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilio ,,Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. V., o G. V. yra jo valdytojas (b. l. 45).

Pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilį ,,Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) A. V. perka už 300 eurų, automobilio trūkumu nurodytas greičių dėžės defektas (b. l. 78).

J. P. individualios įmonės atlikto automobilio ,,Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad automobilio vertė yra 350 eurų (b. l. 138-156).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo G. V. kaltė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 227 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. V. vairavo motorinę transporto priemonę ,,Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t. y. pirmo tikrinimo metu nustatytas 1.95 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu – 2.06 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Pagal BK 227 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad G. V. tiesiogiai davė 100 eurų kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, kad išvengtų atsakomybės už tai, kad neblaivus vairavo automobilį.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 227 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma arešto bausme ir jos dydžiu (b. l. 133, 157-160).

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis G. V. padarė du tyčinius nusikaltimus, pagal pavojingumą priskiriamus prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Kaltinamasis laikomas neteistu (b. l. 118-122), buvo baustas administracine tvarka (b. l. 113-116), dalies skirtų baudų nėra sumokėjęs (b. l. 117), vykdo individualią veiklą (b. l. 123-124). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailėjosi ir tai lengvina jo atsakomybę dėl abiejų nusikaltimų. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nėra, dėl BK 227 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir BK 227 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta arešto bausmė. Už nesunkų ir apysunkį nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nustatytą vidutinį neblaivumo laipsnį, už vairavimą neblaiviam skirtina prokurorės prašoma bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kyšio davimo atžvilgiu yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat kyšio davimas yra apysunkis nusikaltimas, todėl už jį skiriama bausmė negali būti mažesnė nei už vairavimą neblaiviam, kuris yra nesunkus nusikaltimas bei į tai, kad teisėja nėra saistoma prokurorės siūlomu ar kaltinamojo pageidaujamu bausmės dydžiu, kaltinamajam už kyšio davimą skirtina didesnė bausmė nei siūlė prokurorė, t. y. areštas 40 parų, kuri, atsižvelgiant į BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą arešto medianą (52,5 paros) bei į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybė, yra teisinga bausmė kaltinamajam, kad pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Paskirtos bausmės bendrinamos taikant BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatas, dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 9 skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs tai, kad padarytas nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, kaltinamajam ankstesnis teistumas išnykęs, jis turi pastovią gyvenamąją vietą, vykdo individualią veiklą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose (duomenys neskelbtini), taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pagal Elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-198, 13 punktą probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Prokurorė siūlo skirti kaltinamajam kartu su bausme ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams ir transporto priemonės ,,Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 350 eurų konfiskavimą.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs G. V. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia vairavo automobilį girtas, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, tai, kad jis anksčiau buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už greičio viršijimą, sprendžia, kad tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, dvejiems metams. Uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo paskyrimo dienos – 2022 m. vasario 8 d.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti <....>. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis, kurį neblaivus vairavo G. V., yra nusikaltimo padarymo priemonė. VĮ ,,Regitra“ pažyma patvirtina, kad automobilio ,,Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. V., o G. V. yra jo naudotojas (b. l. 45). Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis ,,Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklauso jam, automobilį įsigijo kartu su broliu G.. Apie tai, kad brolis sustabdytas policijos pareigūnų vairuojantis neblaivus, nieko nežino, nes brolis gyvena atskirai nuo jo (b. l. 69). Kaltinamasis patvirtino, kad automobilis priklauso jo broliui A., kuris ir yra automobilio savininkas. Tai leidžia daryti išvadą, kad automobilį G. V. vairavo be jo savininko A. V. žinios ir sutikimo, taigi, konfiskuotinas turtas šiuo atveju nėra kaltinamojo nuosavybė ir byloje nenustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant galėtų būti konfiskuotas juridiniam asmeniui priklausantis turtas. Todėl iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma, remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-100-648/2019). Nagrinėjamu atveju iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) kaina su PVM – 1 230 eurų (b. l. 46). Į bylą pateiktoje J. P. individualios įmonės atlikto automobilio ,,Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad automobilio vertė 350 eurų (b. l. 138-156). Tokiu būdu teismas, atsižvelgęs į pirmiau minėtą teismų praktiką, vadovaujasi konkrečios transporto priemonės – automobilio ,,Citroen C5“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) įvertinimu ir sprendžia, kad iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 350 Eur. Pažymima, kad pagal BK 72 straipsnio 5 dalį išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma su PVM (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 100 Eur, kurie saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal 2022 m. vasario 4 d. kvitą A Nr. 013880 (b. l. 35-39), konfiskuojami ir perduodami valstybės nuosavybėn.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2017 m. gruodžio 27 d. VĮ ,,Regitra“) ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 93-98) - paliktinos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį - areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį - areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir G. V. skirti subendrintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. V. galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 8 punktais, bausmės vykdymą G. V. atidėti šešiems mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigas G. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti G. V. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 8 d.;

2) turto konfiskavimą, išieškant iš G. V. valstybės naudai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones - dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – panaikinti, kai bus pradėtas bausmės vykdymas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 100 Eur kupiūrą Nr. S24323414299, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal 2022 m. vasario 4 d. kvitą A Nr. 013880, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, G. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2017 m. gruodžio 27 d., perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.