- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-11
- Bylos Nr.
- 2S-510-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui
- Kategorijos
- 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-46066-541/2013 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir teisėjams D. A., G. K., R. N. dėl Lietuvos Aukščiausiame Teisme sveikatos sutrikimais vykdoma diskriminacija padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad atsakovai Lietuvos Aukščiausias Teismas ir teisėjai D. A., G. K., R. N. turi rimtų protinių sveikatos sutrikimų ir vykdė diskriminaciją ieškovo V. B. atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 3P-1885/2013; priteisti ieškovui V. B. iš atsakovo Lietuvos Respublikos 20000 Lt žalos atlyginimą už diskriminacijos vykdymą jo atžvilgiu atsakovų veiksmais civilinėje byloje Nr. 3P-1885/2013, sprendimo vykdymą pavedant atstovui LR teisingumo ministerijai. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija, nustatydama, jog ieškovo V. B. kasacinis skundas buvo paduotas praleidus nustatytą terminą ir pažeidus LR CPK 345 str. 1 d. reikalavimus bei nepateiktas kasaciniam teismui įstatymo reikalavimus atitinkantis įrodymas ar prašymas atnaujinti terminą, vykdė diskriminaciją ieškovo atžvilgiu (LR CPK 345 str. 1 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-03 nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo V. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir teisėjams D. A., G. K., R. N. dėl Lietuvos Aukščiausiame Teisme sveikatos sutrikimais vykdoma diskriminacija padarytos žalos atlyginimo, ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškovas pateiktu ieškiniu siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – atsakovų protinės sveikatos būklę. Teismo tvarka faktai nustatinėjami, jeigu jie turi juridinę reikšmę. LR CPK 444 straipsnyje nurodytas faktų sąrašas nėra baigtinis, gali būti nustatyti ir kitokie juridinę reikšmę turintys faktai, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Ieškovas pareikštu reikalavimu prašo teismo nustatyti faktą, susijusį su kitų asmenų sveikatos būkle, todėl tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas, kaip materialinis teisinis reikalavimas, ir tai reiškia, kad ieškovo reikalavimas negali būti ginčo objektu. Teismas konstatavo, jog ieškinio turinys patvirtina, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia atsakovų priimtų procesinių dokumentų turiniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip aukščiausios teisminės instancijos, sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, t. y. jų teisėtumas negali būti vertinamas kitų teismų nagrinėjamose bylose, nes tai pažeistų Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą. Iš ieškovo nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-08-14 ir 2013-08-16 nutarčių turinio aišku, jog be ieškovo minimų aplinkybių teismas konstatavo, kad kasacija nagrinėjamais atvejais negalima, kadangi skunduose nenurodyta esminių teisės normų pažeidimų, turinčių reikšmę vienodam teisės aiškinimui bei taikymui. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės taip pat suponuoja išvadą, jog ieškovo pareikštas reikalavimas pripažinti, kad atsakovai turi rimtų protinių sveikatos sutrikimų ir vykdė diskriminaciją jo atžvilgiu negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių ieškovui, o tokio reikalavimo nagrinėjimas (patenkinimas) reikštų kasacinio teismo sprendimų (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo tikrinimą (pripažinimą). Tai pažeistų Konstitucijos ir kitų įstatymų imperatyvias normas (Konstitucijos 109 straipsnis, CPK 340 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas padarė išvadą, jog ieškovo ieškinio reikalavimas pripažinti, kad atsakovai Lietuvos Aukščiausias Teismas ir teisėjai D. A., G. K., R. N. turi rimtų protinių sveikatos sutrikimų ir vykdė diskriminaciją ieškovo V. B. atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 3P-1885/2013, nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 20000 Lt žalos atlyginimą už diskriminacijos vykdymą jo atžvilgiu atsakovų veiksmais. Reikalavimą priteisti žalą ieškovas reiškia pirmojo savo ieškinio reikalavimo pagrindu, t. y. šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas suponuotų neteisėtus atsakovų veiksmus, kaip vieną iš prašomos priteisti žalos atlyginimo sąlygų. Teismui konstatavus, kad pirmasis ieškovo reikalavimas nenagrinėtinas teisme, reikalavimas priteisti ieškovui turtinę žalą, kildinamas iš reikalavimo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą dėl atsakovų sveikatos būklės, kaip išvestinis reikalavimas, taip pat nenagrinėtinas teisme. Priešingu atveju teismas, nagrinėdamas antrąjį ieškovo reikalavimą, turėtų vertinti aplinkybes dėl atsakovų sveikatos būklės, kaip materialinės atsakomybės sąlygos dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir tai negali būti nagrinėjimo teisme dalyku. Teismui paduotas ieškinys akivaizdžiai neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, akivaizdus jo turinio ir formos ydingumas neleidžia teismui nustatyti kreipimosi į teismą pobūdžio, tikslo, pažeistos ar ginčijamos teisės, o tuo pačiu ir reiškiamo reikalavimo esmės, bei eliminuoja galimybę taikyti trūkumų šalinimo institutą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas V. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-03 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Nurodė, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, pažeistos ir netinkamai taikomos procesinės ir materialinės teisės normos. Nepagrįstai ir neteisėtai nustatoma, kad ieškinio tenkinimas objektyviai nesukurtų jokių teisinių pasekmių, kadangi netikslus ieškinio dalykas, todėl negali būti priimtas nagrinėti teisme. Minėta nutartimi pažeista teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, dėl ko nutartis naikintina (LR CPK 279 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.
Ieškovui pateikus ieškinį teismui, prasideda pirmoji civilinio proceso stadija, kai atliekami veiksmai dėl civilinės bylos iškėlimo. Teismas, nustatęs, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, priėmimo klausimą gali išspręsti CPK nustatyta tvarka. Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia reikalavimų pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, nepasisakydamas dėl reikalavimų iš esmės, ar ieškovas pateikė įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.
Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina, laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl materialinės teisės aspektai, susiję su reikalavimų pagrįstumu, nevertinami.
Ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo teisė, kurią jis turi įgyvendinti, griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai, aiškiai ir konkrečiai suformuluoja ieškinio pagrindą ir dalyką, bei nurodo tinkamas šalis pagal ieškinio reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nenustatęs ieškinio trūkumų šalinimo termino, pasisakė dėl reikalavimų esmės, todėl toks netinkamas procesinės teisės normų taikymas sudaro teisinį pagrindą perduodi klausimą dėl ieškinio priėmimo spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra ieškinio, kaip procesinio dokumento, trūkumai, turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti tam, kad ieškovas aiškiai ir konkrečiai suformuluotų ieškinio pagrindą ir dalyką, bei nurodytų tinkamas šalis pagal ieškinio reikalavimus.
Pažymėtina, jog aiškus ir konkretus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina operatyvesnį bylos nagrinėjimą, todėl įstatymų leidėjas yra numatęs ieškinio trūkumų šalinimo institutą bei procesines pasekmes, kai ieškinio trūkumų ieškovas teismo nustatytu terminu nepašalina.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad yra ieškinio trūkumų, todėl turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti, bet to nepadarė ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, netinkamai pritaikydamas procesinės teisės normas. Skundžiama nutartis naikintina, grąžinant klausimą dėl ieškinio priėmimo spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 str. 1 d., 329 str. 1 d.). Įstatymas draudžia apeliacinės instancijos teismui bloginti apelianto padėtį. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme gali riboti ieškovo teises į apeliaciją, todėl klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžinamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamos nutarties panaikinimas ir klausimo perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 115 str., 138 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.