- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-06
- Bylos Nr.
- 2-22-641/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- V. V., D. V., A. V., N. V.
- Trečiasis asmuo
- I. S.
- Advokatai
- Zigmas Burba, Vanda Laukevičienė
- Kategorijos
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovams V. V., D. V., A. V., N. V., trečiajam asmeniui I. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos bei atsakovės D. V. priešieškinį ieškovui G. S., trečiajam asmeniui I. S. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas, jo atstovė prašo iškeldinti atsakovus V. V., D. V., A. V., N. V. iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. priešieškinį prašo atmesti, kadangi atsakovai praleido ieškinio senaties terminą.
Atsakovai, atsakovių D. V., N. V. atstovai prašo ieškinį atmesti. Priešieškiniu prašo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., 2000-05-29 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 3935, taikyti restituciją, pripažįstant atsakovei D. V. nuosavybės teisę į minėtus nekilnojamuosius daiktus. Nurodo, kad dėl 2000 m. susidariusios sunkios atsakovų šeimos finansinės padėties, siekdami, kad nebūtų išvaržytas jų gyvenamasis namas, su jiems gerai pažįstamu asmeniu, V. V. tuometiniu bendradarbiu, G. S., sudarė tariamą ginčo sandorį, t.y. sudarė sutartį tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Sutarties kaina – 5 000 Lt - užrašyta formaliai, nes ginčo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė – 14 824 Lt, be to, šalys pagal sutartį nevykdė jokių atsiskaitymų, joje nėra nurodyta jokių konkrečių įsipareigojimų dėl patalpų atlaisvinimo, jų perdavimo pirkėjui. Kadangi sudarytas tariamas sandoris, todėl ir ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo turi būti atmestas. Ieškinio senaties termino priešieškiniui pareikšti nepraleistas, kadangi ginčo sandoris pradėtas vykdyti tik 2010 m., pareiškus ieškinį dėl iškeldinimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2000-05-29 ieškovas G. S. ir atsakovė D. V. sudarė sutartį Nr. 3935, kuria atsakovė pardavė, o ieškovas nusipirko gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą, kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. (b.l. 10). Įsigytų nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisę ieškovas 2000-06-06 įregistravo Nekilnojamojo turto registre (b.l. 4-5). Po sandorio sudarymo ieškovas leido D. V. ir jos šeimos nariams – atsakovams V. V., A. V., N. V. – gyventi minėtose patalpose. Ketindamas pats su šeima gyventi ginčo patalpose, 2010-09-09 iš valstybės įgijęs žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. (b.l. 8-9), G. S. paprašė atsakovų išsikelti iš jam nuosavybės teise priklausančių patalpų. Atsakovams nesutikus, tokiu būdu pažeidus jo, kaip teisėto savininko teises, ieškovas reiškia negatorinį ieškinį, prašydamas atsakovus iškeldinti. Atsakovai savo atsikirtimus, D. V. pareiškiant priešieškinį, grindžia tuo, kad 2000-05-29 sutartis buvo sudaryta dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, atsakovams siekiant išvengti skolų VSDFV išieškojimo ne ginčo tvarka ir išieškojimo nukreipimo į tuo metu jų turėtą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., t.y. kad 2000-05-29 buvo sudarytas tariamasis sandoris.
Dėl tariamo sandorio fakto
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-06-04 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-667/2003; 2005-06-15 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-341/2005; 2005-11-30 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-619/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-10-09 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-974/2000). Sudarydamos tokį sandorį, šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-18 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-47/2006).
Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-25 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2008; 2008-09-15 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-418/2008). Taigi bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais, būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia.
Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Šioje byloje tokia įrodinėjimo pareiga teko atsakovams.
Nors atsakovai, jų prašymu byloje apklausti liudytojai teigė, kad ginčo sandorį D. V. sudarė tik dėl akių, siekiant išvengti byloje esančiuose VSDFV raštuose (b.l. 24, 25) fiksuotų skolų išieškojimo, galimai išieškojimą nukreipiant į atsakovų gyvenamąsias patalpas, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 4-5), 2010-09-09 sutarties (b.l. 8-9), byloje nustatyta, kad po ginčo sutarties sudarymo ieškovas jam perleistą nekilnojamąjį turtą įregistravo savo vardu ir valdo jį kaip savo asmeninę nuosavybę, iš valstybės įsigijo ginčo nekilnojamųjų daiktų adresu esantį žemės sklypą. Taigi ginčo sutartis buvo realiai vykdoma. Byloje neįrodyta, kad abiejų šalių valia buvo sudaryti tariamą sandorį, t. y. kad buvo abiejų šalių suderinta valia sutartimi nesiekti jokių teisinių padarinių. Priešingai, ieškovas teismui aiškino, kad ginčo sutarties sudarymas ir nekilnojamojo turto iš D. V. įgijimas visiškai atitiko jo valią bei interesus. Tą patvirtino ir tretysis asmuo I. S.. Reikšminga ir ta aplinkybė, kad atsakovė D. V. į teismą dėl 2000-05-29 sandorio nuginčijimo kreipėsi po daugiau, nei dešimt metų nuo ginčo sandorio sudarymo ir tik po to, kai ieškovas padavė teismui ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo.
Tokiomis faktinėmis bylos aplinkybėms remiantis, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, jog ginčijamas sandoris yra tariamasis, sudarytas tik dėl akių ((duomenys neskelbtini) str.).
Dėl ieškinio senaties taikymo
Ieškovas ir jo atstovė prašo takyti ieškinio senaties terminą atsakovės D. V. priešieškiniui pareikšti. Nors tariamojo sandorio faktas byloje nenustatytas, teismas atskirai pasisako dėl ieškinio senaties termino priešieškiniui pareikšti.
Pagal CK 1.86 str. 1 d. tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Niekinio sandorio esminis požymis - negaliojimas nepriklausomai nuo valinių teisės subjektų veiksmų. Niekinio sandorio nereikia nuginčyti ir negalima patvirtinti. Niekinis sandoris savaime, pagal savo prigimtį, negalioja ab initio, todėl jo negaliojimo faktui ieškinio senaties institutas nereikšmingas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-20 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-60/2007; 2008-12-09 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-595/2008).
Niekinis sandoris gali sukelti teisines ir faktines pasekmes, jis gali būti vykdomas ir jo pagrindu gali atsirasti civilinės apyvartos pokyčių, pažeidžiančių kitų asmenų teises. Civilinės apyvartos stabilumas, kaip būtina visuomenės ekonominio gyvenimo, raidos, prielaida, yra viešasis interesas. Ieškinio senaties institutas inter alia tarnauja šiam viešajam interesui užtikrinti. Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.), pritaikius ieškinio senatį pasireiškia asmens teisės į pažeistų teisių gynimą santykinumas. Reikalavimai pašalinti niekinio sandorio pasekmes tiek pagal ginčo sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK, tiek pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, nėra priskirti prie reikalavimų, kuriems ieškinio senatis netaikoma. Situacija, kai sandorio pasekmių anuliavimas būtų galimas neribotą laiką, nesuderinama su teisinio tikrumo principu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimui pašalinti niekinio sandorio pasekmes gali būti taikoma ieškinio senatis, tokiam reikalavimui pareikšti senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada sandoris pradėtas vykdyti, ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-03 nutartis civ. b. Nr. 3K-7-4/2006; 2010-01-05 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-11/2010).
Kaip buvo minėta, pagal ginčo sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 84 str. 1 d. bendras ieškinio senaties terminas buvo treji metai; ieškinio senaties termino eigos pradžia buvo apibrėžta 1964 m. CK 86 str., kuriame buvo nustatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Analogiškai ieškinio senaties termino pradžios momentas apibrėžtas dabar galiojančiame CK 1.127 str. 1 d. Taigi ieškinio senaties termino pradžia nustatoma taikant subjektyvųjį ir objektyvųjį kriterijus; subjektyvusis (kada asmuo sužinojo) yra nulemtas asmeninių savybių ir suvokimo galimybių, objektyvusis (kai asmuo turėjo sužinoti) yra nulemtas normaliai rūpestingo, atidaus ir protingo žmogaus (bonus pater familias) suvokimo ir elgesio standarto analogiškoje situacijoje. Ieškinio senaties termino eiga gali būti pripažinta prasidėjusia nepaisant to, kad asmuo nežinojo apie savo teisių pažeidimą, jeigu iš faktinių bylos aplinkybių būtų nustatyta, kad analogiškoje situacijoje atsidūręs normaliai protingas, rūpestingas ir atidus asmuo savo teisių pažeidimo faktą būtų žinojęs.
Kaip matyti iš ginčo sutarties, joje aiškiai nurodyta, jog pagal CK 255 str. sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Šiaulių filiale, o neįregistravus negalioja. Atsakovė D. V. teisme pripažino, kad apie šią aplinkybę jai buvo žinoma susipažinus su sutartimi, ją sudarant, tačiau ji negalėjo nurodyti priežasčių, kodėl, tai žinodama, apie tai, ar ieškovas šią pareigą įvykdė ir sutartį įregistravo, ji pasidomėjo tik tada, kai ieškovas kreipėsi į atsakovus dėl išsikėlimo iš ginčo patalpų. P. N. turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis konstatuotina, jog ginčo sandoris pradėtas vykdyti, t.y. atsirado sandorio pasekmės - 2000-06-06, kai ginčo nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisę ieškovas įregistravo Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys pagal įregistravimo metu galiojusio Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. yra vieši, o, kilus asmenų ginčui dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo turto ir teisių į jį, nė vienas iš jų negali teisintis nežinojęs Nekilnojamojo turto registro duomenų. Analogiška įstatyminė nuostata išliko ir vėlesnėse minėto įstatymo redakcijose. Šiuo remiantis konstatuotina, kad vidutinio amžiaus, normaliai rūpestingo, atidaus ir protingo žmogaus suvokimą ir elgesio standartą atitinkanti atsakovė 2000-06-06 turėjo sužinoti apie sandorio įregistravimą bei galimą savo teisės pažeidimą. Minėta data laikytina ieškinio senaties termino eigos pradžia reikalavimui dėl sandorio pasekmių pareikšti. Kaip minėta, 1964 m. CK 84 str. 1 d. bendras ieškinio senaties terminas buvo treji metai, o, įsigaliojus 2000-07-18 CK, ir ieškinio senaties terminui nepasibaigus, taikomas 2000-07-18 CK numatyti ieškinio senaties terminas, į kurį įskaitomas iki naujojo kodekso praėjusi ieškinio senaties termino dalis (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d.). 2000-07-18 CK 1.1.25 str. 1 d. nustato, jog bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Priešieškinis teismui paduotas 2010-11-18, t.y. praleidus dešimties metų senaties terminą.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, į tai, kad tariamojo sandorio faktas nenustatytas, ieškinio senaties terminas atsakovės D. V. reikalavimui dėl sandorio pasekmių pareikšti praleistas, termino atstatyti atsakovė neprašė, teismas svarbių priežasčių terminui atnaujinti nenustatė, ieškovas prašo ieškinio senatį taikyti, priešieškinis atmestinas (CK 1.131 str. 2 d.).
Dėl iškeldinimo
Reikalavimo esmę sudaro tai, kad ieškovas, būdamas ginčo patalpų savininku, prašo iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų. Savininko teisės varžomos tuo, kad asmenys naudojasi turtu ir juo negali naudotis savininkas savo nuožiūra. Tai yra savininko reikalavimas pašalinti jo nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, vadinamasis negatorinis ieškinys. Savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (šiuo atveju, kad gyvenamosiomis patalpomis naudojamasi). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems aukščiau paminėtiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Kadangi tariamo sandorio faktas byloje nenustatytas, priešieškinis atmestas, akivaizdu, kad ieškovas yra ginčo patalpų savininkas. Kad atsakovai gyvena ginčo patalpose byloje niekas iš šalių neneigia. Nors ieškovo atstovė atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu teigė, kad ginčo šalis sieja žodinė panaudos sutartis, tačiau pagal CK 6.629 str. 2 d., 6.478 str. panaudos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, o nekilnojamųjų daiktų panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymo nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Iš nurodyto akivaizdu, kad ieškovo argumentai negali būti grindžiami žodinės sutarties sudarymu, tuo labiau, kad šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė.
Taigi ieškovo su atsakovais aplamai nesiejo sutartiniai santykiai. Ieškovas, nebūdamas sutartinių santykių dalyviu, gali naudotis neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais. Reikalavimas iškeldinti atsakovus šiuo atveju nėra prievolinis teisinis teisių gyvenimo būdas (remiamas sutartimi), o daiktinis teisinis teisių gynimo būdas, nes ginama savininko, o ne sutarties dalyvio, teisė. Ji gali būti ginama CK ar kito įstatymo numatytais būdais. Ieškovas G. S. kreipėsi į atsakovus, prašydamas juos atlaisvinti jam priklausančias patalpas, atsakovai to gera valia nedaro, todėl jo, kaip savininko, teisės pažeidžiamos, jis negali naudotis nuosavybės teise valdomomis patalpomis, todėl jo teisės turi būti ginamos, atsakovai iškeldinami (CK 4.98 str.). Kadangi iškeldinimas laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, ieškovas neprivalo svarstyti dėl atsakovų kaltės, suteikti kitos gyvenamosios patalpos ir kt. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas tenkintinas.
Kadangi atsakovai nurodo, jog ginčo patalpose yra pastatę naują šildymo katilą, sudėję plastikinius langus, atlikę kitus galimai pagerinančius patalpų būklę darbus, jie turi teisę kreiptis į teismą dėl galimų nuostolių atlyginimo.
Kadangi ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas, iš atsakovų D. V., N. V., nors ir atleistų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžeto, bei V. V., A. V. ieškovui priteistina po 33,25 Lt žyminio mokesčio (b.l. 3). Be to, ieškovės atstovas prašo teismo priteisti iš atsakovų 2 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. 800 Lt už dokumentų surašymą ir 1 500 Lt už atstovavimą (b.l. 95, 96). Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau tekste – rekomendacijos) maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams (advokato padėjėjams). Pagal rekomendacijų 7 p., 9 p. susumavus atstovavimo teisme laiką (iš viso bylos nagrinėjimo metu vykusių, kuriuose dalyvavo ieškovo atstovė, 6 posėdžių trukmė 5 val.), konstatuotina, kad pagal rekomendacijas maksimalios ieškovo atstovės išlaidos už atstovavimą teisme viršytos, todėl mažintinos ir priteistina 600 Lt. 800 Lt išlaidos už dokumentų surašymą rekomendacijose nustatytų dydžių neviršija, todėl priteistinos. Iš viso priteistina 1 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 2 d.).
Taip pat iš atsakovų V. V., A. V., kurie nėra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, priteistina po 46,92 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 96 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 str., 259 str., 260 str., 263 – 270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Iškeldinti atsakovus V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančius (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., iš ieškovui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovų D. V., N. V. V. V., A. V. po 33,25 Lt žyminio mokesčio bei po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo G. S. naudai.
Priteisti iš atsakovų V. V., A. V. po 46,92 Lt (keturiasdešimt šešis Lt 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių rajono apylinkės teisme.