Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-06-06 · Civilinė byla Nr. 2A-269-227/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-06
Bylos Nr.
2A-269-227/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rimantas Savickas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Laimantas Misiūnas
Ieškovas
M. V.
Atsakovas
Pasvalio, Pasvalio miesto P
Trečiasis asmuo
Pasvalio rajono savivaldybės administracijai, Pasvalio rajono savivaldybės tarybai
Advokatai
Nona Pulokienė

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 269 – 227 / 2007

Algirdas Švedavičius Procesinio sprendimo kategorija:(S)14.3.7; 14.5; 99.9; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Savicko,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Laimanto Misiūno,sekretoriaujant Loretai Talžūnienei,dalyvaujant ieškovei M. V.,

atsakovo Pasvalio m. P.Vileišio gimnazijos atstovams direktoriui Viktorui Rimšai ir advokatei Nonai Pulokienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Pasvalio miesto P. Vileišio gimnazijos apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui Pasvalio miesto P. Vileišio gimnazijai, tretiesiems asmenims: Pasvalio rajono savivaldybės administracijai ir Pasvalio rajono savivaldybės tarybai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė M. V. ieškiniu prašė priteisti jos naudai iš atsakovo Pasvalio miesto P. Vileišio vidurinės mokyklos neišmokėtą atlyginimą už padidintą darbų mastą, t. y. valomą viršplotį už laikotarpį nuo 2002-04-01 iki 2005-04-01, iš viso – 17 795,63 Lt. Nurodė, kad pagal 1998-01-08 sudarytą darbo sutartį su atsakovu ji dirbo pas atsakovą kiemsarge. 2001-02-07 atsakovo įsakymu Nr. 43 jai buvo nustatytas 4649 m² valomas plotas. Su šiuo įsakymu buvo supažindinta pasirašytinai ir tokį plotą valyti sutiko. 2005-02-18 Pasvalio rajono savivaldybės bendrojo skyriaus specialisto atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jos valomas plotas yra 7134 m², kas 2,04 karto viršija 2001-01-08 Pasvalio rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 19 vienam kiemsargio etatui nustatytą maksimalų 3500 m² valomą plotą. Be to, kas antrą mėnesį papildomai valė dar ir 450 m² teritoriją, esančią prie atsakovui priklausančios pradinių klasių mokyklos, todėl valomas bendras plotas 2,16 karto viršija nustatytą maksimalų valomą plotą. Tokiu būdu, nuo 2002-04-01 iki 2005-04-28 kiemsarge dirbo viršydama valomą plotą 2,04 karto, o kas antrą mėnesį – 2,16 karto. Tačiau atsakovas už papildomai valomą teritoriją nemokėjo, kas sudaro 17 795,63 Lt už faktiškai atliktą darbą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos naudai vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką arba įstatymo numatytus delspinigius.

2007 m. kovo 21 d. sprendimu Pasvalio rajono apylinkės teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo Pasvalio miesto P. Vileišio gimnazijos ieškovei M. V. 9 599,99 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2002-04-01 iki 2005-04-01 bei 550 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, jog pagal 1998-01-08 sudarytą darbo sutartį Nr. 90 ieškovė dirbo pas atsakovą kiemsarge. Šalių sudarytoje darbo sutartyje nėra susitarta dėl ieškovės darbo krūvio – valomos teritorijos ploto ir pan., todėl ieškovės darbo krūvį, nustatė pagal kitus byloje esančius įrodymus. 2001-02-07 Pasvalio miesto P. Vileišio gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr. 43 ieškovei buvo nustatytas 4649 m² valomos teritorijos plotas. Su šiuo įsakymu ieškovė buvo supažindinta, su juo sutiko ir kurio neginčija. Teismas laikė, kad ieškovė, sutikdama su atsakovo įsakymu Nr. 43, susitarė dėl būtinų darbo sutarties sąlygų, t. y. atliekamo darbo kiekio ir užmokesčio dydžio. Tokiu būdu, M. V. sudaryta darbo sutartimi įsipareigojo už darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį valyti 4649 m² teritoriją. Kadangi ieškovė šalių tarpusavio susitarimu sutiko valyti nurodyto dydžio (4649 m²) teritoriją už sudarytoje darbo sutartyje sutartą darbo užmokestį, teismas nesivadovavo 2001-02-07 Pasvalio rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 19, nustatančiu, kad vienam kiemsargio etatui skiriamas valomas plotas yra 3000–3500 m² dydžio.

Nurodė, jog ieškovės valomos teritorijos dydžiui nustatyti nėra pagrindo taikyti atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovės prašomą 1995-05-16 Statybos ir Urbanistikos ministro įsakymu Nr. 113 patvirtintą „Miestų ir gyvenviečių teritorijų rankinio sanitarinio valymo darbų tarifų paskaičiavimo“ metodiką, pagal kurią apskaičiuojami valomi plotai pagal koeficientus, nes metodika nėra visuotinai privalomas vykdyti teisės aktas, yra tik rekomendacinio pobūdžio, o ieškovė įsipareigojo valyti 4649 m² teritoriją. Be to, ieškovės paaiškinimais, liudytojų T. Z., R. J., E. U., Z. D., A. K. parodymais bei atsakovo patvirtinta kiemsargio pareigybine instrukcija nustatė, kad kiemsargio pareiga yra užtikrinti visos gimnazijos teritorijos švarą ir tvarką bei šaligatvių valymą, o byloje surinktais įrodymais nustatė, kad ieškovė savo pareigą kiekvieną dieną užtikrinti visos gimnazijos teritorijos švarą ir tvarką bei šaligatvių valymą vykdė tinkamai, t. y. faktiškai kiekvieną dieną prižiūrėjo ir valė visą jai priskirtą mokyklos teritoriją ir šaligatvius, kas įrodo, kad ieškovė savo prižiūrimos teritorijos priežiūrą bei jos valymo darbus atliko kiekvieną dieną, atsižvelgdama į atitinkamas klimatines ir kitas sąlygas.

Nustatė, kad ieškovė dirbdama kiemsarge pas atsakovą kas mėnesį faktiškai valė ir prižiūrėjo 7134 m² teritoriją, kuri 1,53 karto viršija jos sudaryta darbo sutartimi sutartą valyti 4649 m² teritoriją, o kas antrą mėnesį papildomai valė dar ir 450 m² teritoriją, iš viso valė 7584 m² ploto teritoriją, kuri 1,63 karto viršija jos sudaryta darbo sutartimi sutartą valyti 4649 m² teritoriją. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, kaip kiemsargė, valė ir prižiūrėjo teritoriją ne savo iniciatyva, o atsakovo nurodymu, todėl už atliktą darbą ieškovei atsakovas privalėjo apmokėti pagal faktiškai atliktą darbą, t. y. valomos ir prižiūrimos teritorijos plotą, kadangi ieškovė dirbo darbą, kurio mastas viršija sudaryta darbo sutartimi numatytą darbo kiekį. Tokiu būdu, iš atsakovo ieškovės naudai teismas priteisė nesumokėtą darbo užmokestį už faktiškai atliktą darbą nuo 2004-04-01 iki 2005-04-01 paskaičiuojant nesumokėtą darbo užmokestį pagal realiai atliktą darbą, t. y. prižiūrėtos ir valytos teritorijos plotą ir darbo sutartimi sutartą valyti plotą – 4649 m² teritoriją.

Iš ekspertės paaiškinimų bei atliktos darbo ekonominės ekspertizės teismas nustatė, kad paskaičiuodamas ieškovei darbo užmokestį už 2002 m. balandį–2002 m. gruodį atsakovas ieškovei netinkamai taikė darbo užmokesčio koeficientą ir dėl to nepriskaičiavo ieškovei už šį laikotarpį 13,80 Lt darbo užmokesčio. Teismas nustatė, kad atsakovas, atleidęs ieškovę iš darbo, su ja pilnai atsiskaitė pagal jo (atsakovo) paskaičiuotą ieškovei priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas. Kadangi nėra atsakovo tyčios ar kaltės dėl neišmokėtos ginčijamos darbo užmokesčio dalies, tai nėra pagrindo priteisti įstatymu nustatytus delspinigius už uždelstą atsiskaityti laiką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas – Pasvalio miesto P. Vileišio gimnazija – prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi neištirti visi byloje surinkti įrodymai bei neatskleista bylos esme. Nurodo, kad teismas, aprašomojoje sprendimo dalyje nenurodydamas esminių atsakovo atsikirtimų, jog atsakovas nei raštu, nei žodžiu nebuvo padidinęs ieškovei vienos dienos darbų masto lyginant su nustatyta vienos dienos išdirbio norma, be to, atsakovui priskirdamas trečiojo asmens paaiškinimus, jog skaičiuojant ieškovės valytą plotą reikia taikyti "Miestų ir gyvenviečių teritorijų rankinio sanitarinio valymo paskaičiavimo metodiką", pažeidė CPK 270 str. 3 d. Teismas nesiaiškino, kada ir kokiu būdu atsakovas davė privalomus nurodymus ieškovei kiekvieną dieną valyti 7134 m² plotą, o kas antrą mėnesį kiekvieną dieną papildomai valyti dar ir 450 m² plotą. Be to, pažeista ir CPK 263 str. 2 d., nes nenustatytas faktinis ir teisinis priežastinis ryšys tarp priskirto valyti ploto ir faktiškai ieškovės valyto ploto. Rašytinis įrodymas – atsakovo patvirtinta ieškovės pareiginė instrukcija – taip pat netinkamai įvertinta. Nurodo, jog Pareiginės instrukcijos 4 p. nurodyta, kad ieškovės pareiga užtikrinti gimnazijos teritorijos, bet ne visos gimnazijos teritorijos, kaip teigiama teismo sprendime, kadangi gimnazijoje visada dirbo du kiemsargiai, švarą, o žiemą – tik šaligatvių valymą nuo sniego ir ledo. Teismas nevertino, ar instrukcijos 4 p. reikalavimas užtikrinti švarą ir tvarką gimnazijos teritorijoje savaime reiškia, kad visais sezonais ir visomis klimatinėmis sąlygomis kiekvieną dieną ieškovei reikėjo atlikti didesnį darbų mastą, nei numatyta vienos dienos išdirbio norma, kaip ir nevertino instrukcijos 6.6 p. reikalavimo, kuriame ieškovei nurodytos darbų apimtys vasarą, t. y. vejų žolę pjauti tik du kartus per savaitę.

Mano, jog teismas neatsižvelgė į liudytojų T. Z., Z. D., R. J., E. U., A. K. parodymus, duotus posėdžių metu 2005-12-19, 2006-01-19, 2006-03-02, 2006-04-06, 2006-04-10, kur jie paaiškino, kad žiemą buvo valomi tik šaligatviai, o vasarą žalios vejos buvo tvarkomos kartą per 3–4 ar net 5–6 dienas. Neaptartas ir darbo ekonominės ekspertizės Aktas, nors būtent teismas 2006-04-10 nutartimi paskyrė ekspertizę.

Mano, kad teismas pažeidė procesą, nes ieškovė ir jos atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė teismo priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką arba įstatymo numatytus delspinigius už paminėtą laiką. Nors teismas šių reikalavimų netenkino, tačiau pagal CPK 14 str. 4 d. dalyvaujantys byloje asmenys baigiamųjų kalbų metu gali remtis tik tokiomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės, todėl teismas turėjo priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, kadangi reikėjo ištirti naujus įrodymus.

Teismas, pažeisdamas CPK 93 str. 2 d., neteisingai priteisė iš atsakovo ieškovei 550 Lt dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kadangi ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išlaidos advokato pagalbai apmokėti paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė M. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Darbo santykius, susijusius su Darbo kodekse ir kituose norminiuose aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba, reglamentuoja 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Darbo kodeksas (DK 1 str.). Šiems santykiams reglamentuoti taikomi DK 2 straipsnyje nurodyti kertiniai darbo teisėje principai, tarp kurių – teisingo apmokėjimo už darbą principas (DK 2 str. 1 d. 6 p.). Siekiant užtikrinti Kodekso vientisumą ir jo dalių darnumą, DK normos aiškinamos sistematiškai atsižvelgiant į DK sistemą ir sandarą, o aiškinamų normų turinys atitiktų principų prasmę. Nagrinėjant ginčą, susijusį su darbo apimtimi ir apmokėjimu už atliktą darbą, tiriama darbo sutartis, kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu – DK 93 str., bei visi kiti įrodymai, leidžiantys nustatyti tikrąsias šalių susitarimų ribas darbo mąsto, apmokėjimo už darbą ir kitais klausimais ir nuspręsti, ar darbdavys, esant darbo teisiniam santykiui, nepažeidė pareigos atlyginti už atliktą darbą. Darbo atlygintinumo teisę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 48 straipsnis įtvirtino darbuotojo teisę į teisingą darbo užmokestį.

Kaip nustatė apylinkės teismas, ieškovė nuo 1998-01-01 dirbo kiemsarge. Tačiau darbo sutartyje nėra nurodytas ieškovei paskirtos prižiūrėti teritorijos plotas, vieta, darbo apskaičiavimo ir apmokėjimo ypatumai, išskyrus apmokėjimui taikytiną tarifinio atlyginimo koeficiento dydį (b. l. 68–69). Bendras valomas plotas ieškovei nustatytas Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos direktoriaus 2001-02-07 įsakyme Nr. 43, o atskirų teritorijų plotas – priede, su kuriais ieškovė sutiko juos pasirašydama (b. l. 25, 26). Kokia tvarka valyti ir prižiūrėti konkrečius, ieškovei priskirtus ir natūroje parodytus teritorijos plotus, įsakyme ir jo priede nenurodyta. Taip apylinkės teismas sprendė, kad ieškovės susitarimas su atsakovu buvo prižiūrėti ir tvarkyti bendrą 4649 m² teritorijos plotą. Šios aplinkybės šalys neginčija. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, jog ieškovei buvo padidintas darbų mastas. Tačiau jis iš byloje esančių įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė realiai prižiūrėjo ne sutartą 4649 m² dydžio, o 7134 m² dydžio teritorijos plotą ir kas antrą mėnesį ji papildomai valė dar ir 450 m² teritoriją, t. y. iš viso valė 7584 m² ploto teritoriją. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gimnazijos direktorius paaiškino, kad teritorijų paskirstymo kiemsargiams planas nebuvo sudarytas ir su planu ieškovė nebuvo supažindinta. Kaip pats teigė, jis nežino konkretaus bendro ieškovei skirto ploto, nes metų eigoje jis kito žalios vejos atžvilgiu. Tačiau tuo atveju, jei, kaip teigia, keitėsi žalios vejos plotas didėjimo prasme, atitinkamai mažėjimo linkme keitėsi asfaltuotas plotas, arba atvirkščiai, tačiau bendras plotas nuo to nesikeitė, nes atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Taip pat gimnazijos direktorius teisme pripažino, kad ieškovė realiai tvarkė didesnį vejos plotą nei nurodytą įsakymo priede, tačiau negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių nebuvo pakeistas įsakymas vejos dalyje. Jis (atsakovas), tvirtindamas, kad ieškovės darbo mastas nebuvo padidintas, ieškovei paskirtą tvarkyti bendrą plotą nepagrįstai skaičiuoja pagal kiemsargių instrukciją, kuria ieškovei nustatyta pareiga žiemą valyti šaligatvius nuo sniego ir ledo, o vasarą 2 kartus per savaitę pjauti veją ir tokiu būdu perskaičiavęs plotus, nustatė, jog ieškovė per dieną neviršijo nustatyto tvarkyti 4649 m² ploto, ir dėl to laikosi nuostatos, jog ieškovei už sutartą ir jos atliktą darbą apmokėta tinkamai. Tai reiškia, kad iš esmės atsakovas neginčija, jog ieškovė tvarkė bendrą 7134 m² dydžio teritorijos plotą, o kas antrą mėnesį 7584 m² dydžio teritorijos plotą, tačiau neleistinai vienasmeniškai plotą perskaičiuoja sau naudinga linkme ir dėl to daro nepagrįstas išvadas. Kolegija sutinka su apylinkės teismu, kad Miestų ir gyvenviečių teritorijų rankinio sanitarinio valymo darbų tarifų apskaičiavimo metodika, patvirtinta Statybos ir Urbanistikos ministro 1995 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 113, yra tik metodinio/rekomendacinio pobūdžio, nėra visuotinai privalomas vykdyti teisės aktas ir todėl apskaičiuojant ieškovės prižiūrimus plotus negalima taikyti koeficientų, nustatytų šioje metodikoje. Minėtame Pasvalio P. Vileišio gimnazijos direktoriaus 2001-02-07 įsakyme Nr. 43 ir jo priede (b. l. 25, 26) taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad įsakyme nurodytas ir šalių sutartas bendras valomas plotas (4649 m²) bus apskaičiuojamas vadovaujantis valomų plotų koeficientais. Juose nėra išskirta, jog atsižvelgiant į oro sąlygas ir sezoniškumą ar į kitas konkrečias aplinkybes priskirti priežiūrai plotai bus skaičiuojami kaip nors kitaip, nei matematiškai apibrėžto dydžio. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis supažindino ieškovę su tokia skaičiavimo valomų plotų metodika ir tvarka ir kad su ja ieškovė sutiko, nes, kaip pripažino, ieškovei buvo nustatytas 4649 m² valomas plotas, tačiau valomi konkretūs teritorijos plotai parodyti tik natūroje, ieškovei nepateikiant ir jos nesupažindinant su planu ar kitais dokumentais, iš kurių ieškovė būtų galėjusi spręsti, kad susitarta valomus plotus skaičiuoti ne matematiškai, o remiantis tam tikra metodika (CPK 178 str.). Todėl apylinkės teismas ir dėl šios aplinkybės pagrįstai sprendė, kad ieškovei nežinant – nesant įsakyme nurodymo, jog skaičiuojant valomos teritorijos dydį bus atsižvelgta į kokius nors koeficientus, indeksus, ieškovės atžvilgiu jie negalėjo būti taikomi.

Gimnazijos direktoriaus pavaduotojas Z. D. paruošė teismui pažymą apie ieškovės darbo mąstą: valomus plotus, jų vietą ir dydį, kurioje nurodė, kad žodiniu nurodymu ieškovei buvo priskirta tvarkyti didesnį žalios vejos plotą, negu nustatyta išdirbio normoje 2062 m² (b. l. 29.). Minėta, kad pastarąją aplinkybę pripažino gimnazijos direktorius. Sulyginus atsakovo pateiktus duomenis apie ieškovės valomus plotus (b. l. 29) ir sutartus valyti plotus (b. l. 26), matyti, kad jie skirtingi. Būtent ieškovės realiai valomas teritorijos plotas yra didesnis, nei sutartasis. Taip ieškovė, įsipareigojusi prižiūrėti 840 m² rankinio aikštelės asfalto, prižiūrėjo 960 m², vietoj 732 m² dydžio aikštelės mokyklos kieme, prižiūrėjo 772 m², o vietoj 2062 m² žalios vejos – dvigubai didesnį plotą – 4387 m² (b. l. 26 ir 29). Tuo pačiu, skirtingi duomenys nurodyti to paties Z. D. parengtoje kiemsargių valomų plotų sąraše (b. l. 71), kaip vienas iš nesutampančių duomenų – joje mokyklos šaligatvių prižiūrimas plotas nurodytas 680 m², o teismui pateiktoje – 460 m², visuose aukščiau nurodytuose dokumentuose nurodytas skirtingo dydžio žalios vejos plotas (b. l. 16, 29, 71). Atsakovas neneigė, jog gimnazijai priskirta teritorija buvo visa valoma ir neteigė, kad ieškovė valė ne jai priskirtus plotus. Tai reiškia, kad atsakovo vadovų liepimu ieškovė tvarkė ir prižiūrėjo konkrečius šaligatvių, gatvių, mokyklos teritorijos ir kt. plotus ir, nors atsakovas juos nurodo skirtingus dėl vienašališko perskaičiavimo, tačiau konkrečių, faktiškai prižiūrėtų ieškovės plotų, atsakovas nenuginčijo.

Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas bylos nagrinėjimo metu aiškinosi, koks plotas turėjo būti valomas pagal vidinius norminius aktus ir koks realiai buvo valomas. Todėl apeliacinio skundo teiginys, kad teismas nenustatė ieškovei priskirto valyti ploto ir faktiškai ieškovės valyto ploto, nepagrįstas. Taigi, ieškovei susitarus su darbdaviu, kad ji nuo 2001-01-01 valys ir prižiūrės 4649 m² plotą (b. l. 26), tačiau jai valant didesnį plotą atsakovo pavedimu, atsakovas privalo už papildomai atliktą darbą apmokėti. Esant šioms aplinkybėms Pasvalio rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 21 d. sprendimu pagrįstai priteisė darbo užmokestį už realiai atliktą darbą, viršijantį 4649 m² teritorijos plotą už laikotarpį nuo 2004-04-01 iki 2005-04-01.

Matyti, kad šioje byloje trečiasis asmuo buvo atsakovo pusėje ir judviejų pozicija byloje nesiskyrė. Todėl apeliacinio skundo motyvas, jog trečiojo asmens paaiškinimai sprendime priskirti atsakovui, neduoda pagrindo naikinti pagrįsto ir teisėto sprendimo.

Ta aplinkybė, kad liudytojų T. Z. ir kitų parodymais žiemą reikėjo tik valyti šaligatvius, o vasarą žalia veja buvo tvarkoma kartą per 3–4 ar net 5–6 dienas, o taip pat, kad pareiginiais nuostatais (6.6 p.) ieškovei nustatyta pareiga vejų žolę pjauti du kartus į savaitę, šiuo atveju sprendžiant ginčą ar atsakovas apmokėjo ieškovei už visą jai pavestą ir jos tvarkomą teritoriją, neturi reikšmės, nes ieškovei buvo pavesta prižiūrėti konkrečią teritoriją, kurios plotas viršijo sutartą 4649 m² plotą ir, kaip matyti iš Pareiginės instrukcijos 4 p., už jai paskirtos teritorijos dalies švarą ir tvarką ieškovė buvo atsakinga pastoviai, o ne išskirtinėmis dienomis, ir atsakovas dėl jos darbo priekaištų neturėjo. Liudytojas J. Š. patvirtino, kad pagal geodezines foto nuotraukas buvo apskaičiuota, kad ieškovė prižiūrėjo 7134 m² valomą plotą ir šis plotas sutapo su atsakovo atstovo Z. D. pateikta schema ir plane žalia spalva pažymėtu ieškovės prižiūrimu plotu (b. l. 128). Analogiškai nurodė liudytojai A. K., T. Z., patvirtinę, kad ieškovės ir jų valomi plotai buvo apie 7000 m², t. y. didesni, nei paskirta, ir žolę nupjaudavo per tris dienas, o ne per vieną dieną. Todėl apelianto teiginys, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino Kiemsargio pareigines instrukcijas, atskiras jų dalis, atmestinas kaip nepagrįstas. Apylinkės teismo išvada, kad ieškovė pastoviai prižiūrėjo didesnį plotą, nei susitarta ir nurodytą direktoriaus įsakyme Nr. 43, paremta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais, jų tarpe Pareiginėmis instrukcijomis. Nors instrukcijose apibrėžta, kaip dažnai ieškovė turi atlikti konkrečius, instrukcijose išvardintus darbus, tačiau tomis pačiomis instrukcijomis ieškovės, kaip kiemsargės, pareiga buvo pastoviai prižiūrėti visą jai priskirtą teritoriją. Todėl, neatsižvelgiant į metų laikus ir kitas aplinkybes, ji visą laiką turėjo prižiūrėti ir tvarkyti jai priskirtą teritoriją, ką ir darė. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas visus įrodymus, tame tarpe Kiemsargio pareigines instrukcijas, vertino neatsiejamai nuo kitų įrodymų, kiek tai susiję su ginču, nepažeisdamas CPK 183 str. reikalavimų. Taip iš sprendimo matyti, kad teismas rėmėsi ekspertizės aktu, nustatančiu, kad atsakovas, paskaičiuodamas darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2002 m. balandžio iki 2002 m. gruodžio mėnesio ir netinkamai taikydamas darbo užmokesčio koeficientą, nepriskaičiavo ieškovei 13,80 Lt darbo užmokesčio ir šią sumą sprendimu teismas priteisė iš atsakovo. Iš ekspertizės akto išvadų matyti, kad kitais teismo pateiktais klausimais ekspertas negalėjo atsakyti dėl to, kad jie priklauso tik teismo kompetencijai. Kadangi apylinkės teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo Pasvalio rajono savivaldybės valdybos 2001-01-08 sprendimu Nr. 19 nustatytais valymo plotais nuo 3000 iki 3500 m² kiemsargiui ir iš įrodymų visumos padarė išvadą, jog šalys susitarė dėl 4649 m² valomo ploto, kaip nurodyta Direktoriaus įsakyme Nr. 43, tai šio ginčo išsprendimui nebuvo pagrindo teismui remtis eksperto išvada apie faktišką etatų skaičių, paskaičiuotą palyginus nurodytuose aktuose pateiktus duomenis apie valomo ploto teritoriją.

Apeliantas, teigdamas, kad apylinkės teismas pažeidė procesą, kuomet ieškovei ir jos atstovui baigiamųjų kalbų metu paprašius priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką arba įstatymo numatytus delspinigius už paminėtą laiką, neatnaujino bylos nagrinėjimo iš esmės, remiasi CPK 14 straipsnio 4 dalimi, draudžiančia dalyvaujantiems byloje asmenims baigiamųjų kalbų metu remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos teismo posėdyje nagrinėjant bylą. Vienok, šiuo atveju sprendžiant darbo ginčą apylinkės teismas, sutinkamai su CPK XX skyriuje nustatytomis taisyklėmis, turi iniciatyvos teisę, tame tarpe teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau susiję su pareikšto ieškinio dalyku ar pagrindu (CPK 417 str.). Kadangi baigiamųjų kalbų metu buvo prašyta teismo atsižvelgti į šią nuostatą ir pasisakyti dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką su darbuotoju, o tokiam prašymui pagrįsti ar jį paneigti nereikia tirti naujų įrodymų ir po šio prašymo baigiamąsias kalbas sakė atsakovas ir trečiasis asmuo ir turėjo galimybę atsikirtinėti, todėl nurodytas apeliacinio skundo motyvas teismui pažeidus CPK 14 str. 4 d. atmestinas. Be to, kaip pripažino apeliantas, apylinkės teismas delspinigių nepriteisė.

Šioje byloje ieškovė reiškė ieškinį dėl atlyginimo už padidintą darbų mastą priteisimo. Atsakovas ieškinio visiškai nepripažino. Kadangi teismas pareikštą reikalavimą priteisti nesumokėtą darbo užmokestį tenkino, tai nepriklausomai nuo to, kad buvo priteista mažesnė pinigų suma, nei ieškovės paskaičiuota, sprendimu pagrįstai priteistos ieškovės visos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios iš esmės yra nedidelės – 550 Lt, palyginus su priteista pinigų suma - 9599,99 Lt.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, priimant skundžiamą procesinį sprendimą, pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 178, 185 str.). Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta. Apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo procesinį sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu buvo atleista, o teismas skundžiamu sprendimu žyminio mokesčio klausimo neišsprendė (CPK 270 str. 5 d. 3 p.), kolegija apylinkės teismo sprendimą papildo priteisdama valstybei iš atsakovo žyminį mokestį, apskaičiuotą proporcingai priteistos ieškovei piniginės sumos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.). Bylinėjimosi išlaidų klausimas, prie kurių priskirtas žyminis mokestis, privalomai turi būti išspręstas. Todėl sprendimo papildymas nelaikomas apelianto padėties pabloginimu. Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Papildomai priteisti iš Pasvalio miesto P. Vileišio gimnazijos 287,99 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 99 ct) žyminio mokesčio ir 12,00 Lt (dvyliką litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjai Margarita DzelzienėLaimantas MisiūnasRimantas Savickas