- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-30
- Bylos Nr.
- 2S-463-520/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- E. L.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui A. D. bei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pagal atsakovo A. D. priešieškinį ieškovei E. L. ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui A. D. bei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pagal atsakovo A. D. priešieškinį ieškovei E. L..
Šalies argumentai
Ieškovė E. L. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. įpareigoti atsakovą A. D. grąžinti nepilnametį sūnų A. L. jai, jo motinai; nustatyti A. L. gyvenamąją vietą su ja; uždrausti atsakovui matytis su nepilnamečiu vaiku A. L.. Nurodė, kad po to, kai teismas nutartimi priteisė laikiną išlaikymą jos ir atsakovo nepilnamečiam sūnui, atsakovas 2008-03-15 paėmė jį iš namų ir iki 2008-03-25 negrąžino. Atsakovas taip siekia įrodyti, kad vaiką išlaiko jis. Atsakovas savavališkai atskyrė vaiką nuo jos, jo motinos, neleido su juo pasimatyti ir bendrauti, apgyvendino jį vieno kambario bendrabučio tipo bute, kuriame atsakovas gyvena su motina. A. D. nuteikinėja sūnų prieš ją, sūnus maitinamas vien skanėstais, jam per naktis leidžiama žaisti kompiuteriu. Sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, kadangi atsakovas ilgą laiką nepripažino tėvystės, jis moka išlaikymą dviems vaikams, neturi pakankamai pajamų A. L. išlaikymui, negali užtikrinti vaikui normalių gyvenimo sąlygų bei neteisėtu elgesiu daro vaikui žalingą įtaką.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. balandžio 1 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, t.y. nustatė laikiną nepilnamečio A. L. gyvenamąją vietą su motina E. L.; įpareigojo atsakovą A. D. grąžinti sūnų A. L. į nepilnamečio vaiko bei ieškovės E. L. gyvenamąją vietą; netenkino ieškovės prašymo uždrausti atsakovui matytis su nepilnamečiu sūnumi. Teismas nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas prieš ieškovės valią paėmė sūnų iš ieškovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos. Teismas, įvertinęs 2008-03-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodytas aplinkybes, kad ieškovė ir jos nepilnametis sūnus A. gyvena ieškovės motinai priklausančiame trijų kambarių bute, jam sudarytos geros sąlygos mokytis ir ilsėtis, jis noriai susitinka su tėvu, bei atsižvelgęs į tai, kad nepilnametis sūnus A. nuo gimimo gyvena su motina, jo amžių, padarė išvadą, kad A. labiau yra reikalinga motinos globa ir laikinas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriau atitinka jo interesus.
Šalies argumentai
Atsakovas A. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas net preliminariai neišanalizavo svarbių aplinkybių ir todėl nepagrįstai nustatė vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove. Teismas nenurodė argumentų, kodėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriau atitinka jo interesus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jį ir sūnų sieja stiprus tėvo ir sūnaus ryšys, sūnus iki 2007 m. vasario mėn. gyveno su juo ir ieškove, dabar visą laisvalaikį praleidžia su juo, nes ieškovė negali skirti sūnui tiek dėmesio ir laiko, kiek skiria jis. Sūnus jaučia didžiulę įtampą kiekvieno išsiskyrimo su juo metu. Nuo 2008-03-15 iki 2008-03-25 sūnui buvo mokyklinės atostogos, todėl A. ir gyveno pas jį, t.y. per prievartą jis sūnaus nepaėmė, ieškovei nedraudė su juo bendrauti, pati ieškovė nenorėjo sūnaus pasiimti, be to, sūnus nenorėjo būti su ja. Jis visada rūpinasi sūnumi, padeda paruošti pamokas, prižiūri, kad būtų laikomasi moksleiviui įprasto režimo, tačiau ieškovė nuteikinėja sūnų prieš jį, vartoja necenzūrinius žodžius vaikui girdint, šaukia ant jo, kad jis bendrauja su tėvu bei siekia, kad jam (atsakovui) būtų uždrausta matytis su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime.
Atsiliepimas
Ieškovė E. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas pradėjo sūnumi rūpintis tik po to, kai ji kreipėsi į teismą. Iki tol jis vengė pripažinti tėvystę, sūnaus materialiai išlaikyti nepadėjo. Atsakovas daro blogą įtaką sūnui, verčia sportuoti po 5 val. rūsyje, dėl ko sūnus pradėjo dažniau sirgti, namo A. parveda tik 20-21 val., vaikas dar būna neparuošęs pamokų, lepina sūnų saldumynais, leidžia žaisti kompiuteriu, nuteikinėja prieš ją. Sūnus tapo irzlus, pradėjo meluoti, prasčiau mokytis, išaugo reikalavimai, pradėjo muštis, pasakoja, kad reikia užmušti atsakovo motiną.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė laikiną nepilnamečio šalių sūnaus A. L. gyvenamąją vietą su motina E. L. .
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos civilinės bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl nepilnamečio A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui A. D. bei atsakovo A. D. priešieškinį ieškovei E. L.. Nors ieškovė ir atsakovas nėra sudarę bei įregistravę santuokos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau sprendžiant jų vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos klausimą yra taikomos įstatymų normos, reglamentuojančios šeimos santykius. Pagal CPK 375 str., 384 str. 5 d. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numato, kad kol bus priimtas teismo sprendimas, teismas, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, gali nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, jei tėvai gyvena skyrium. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o ne būtų užkirstas kelias aplinkybėms, galinčioms pasunkinti arba padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kaip kad tai nurodo apeliantas atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad šioje byloje nagrinėjant ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į saugią ir stabilią psichologinę aplinką, taikant laikinąsias apsaugos priemones, t.y. nustatant laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove iki bus išnagrinėta byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Pateikta civilinės bylos medžiaga, šalių procesiniuose dokumentuose, tame tarpe atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą, nurodomos aplinkybės tvirtina, kad tarp bylos šalių, t. y. nepilnamečio A. L. tėvų, yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Institucija, duodanti šioje byloje išvadą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba (toliau tekste – Vilniaus miesto VTAT) 2008-04-08 Buities tyrimo akte Nr.A715-1021(3.12-SR6) nurodė, kad ieškovas ir atsakovė nuolat konfliktuoja tarpusavyje, nustatinėja vaiką vienas prieš kitą, supažindina jį su visomis teisminio proceso smulkmenomis, kad nepilnametis A. L. paaiškino, jog jam nepatinka tėvų tarpusavio konfliktai, į kuriuos jis pastaruoju metu yra įtraukiamas, dėl savo gyvenamosios vietos nėra apsisprendęs, nes mama dažnai barasi, nenuperka kompiuterio, o tėvas gyvena vieno kambario bute su senele, su kuria jis gyventi niekada nesutiktų Šie duomenys patvirtina, kad tarp bylos šalių kilęs konfliktas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatyto traumuoja vaiką, neigiamai veikia vaiko psichiką ir socialinės aplinkos suvokimą, jis patiria psichologinį stresą, nesijaučia saugus, t. y. vaiko interesams daroma didelė žala, todėl darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje civilinėje byloje buvo būtinas. Pagal bylos duomenis nepilnametis A. L. nuo gimimo visada gyveno su motina ir dabar gyvena su motina, kuri juo rūpinasi. Vilniaus miesto VTAT nurodė, kad vaikas su motina gyvena ieškovės motinai priklausančiame trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) vaikui sudarytos geros sąlygos mokytis ir ilsėtis, jis turi atskirą, paauglio poreikius atitinkantį kambarį. Atsakovas bei Vilniaus miesto VTAT byloje nėra pateikę įrodymų, kad ieškovė, vaiko motina, netinkamai rūpinasi vaiku, daro jam neigiamą įtaką, t. y. įrodymų, kad vaiko palikimas gyventi su motina iki bus išnagrinėta byla pažeis vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas neuždraudė atsakovui bendrauti su vaiku, o vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neužkerta kelio atsakovui susitikti ir bendrauti su sūnumi. Jei atsakovui yra trukdoma bendrauti su vaiku, tai atsakovas taip pat turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. kad būtų nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, neprivalėjo aiškintis ir vertinti visų byloje surinktų įrodymų ir išspręsti tarp šalių kilusio ginčo iš esmės, nes taikant laikinąsias apsaugos priemones byla nenagrinėjama iš esmės. Šalių elgesys sūnaus atžvilgiu, tarp vaiko ir tėvų susiklostę santykiai ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės bus išsiaiškintos, nustatytos ir įvertintos bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl šalių procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių, kurios yra susijusios su ginčo iš esmės išnagrinėjimu. Kadangi pagal bylos duomenis vaiko tėvai gyvena skyrium, jų vaikas faktiškai gyvena su motina, nėra išreiškęs noro gyventi su tėvu, nepateikti įrodymai, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaiku ar pažeidžia jo interesus, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove (motina).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atskirojo skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nepripažintini pagrįstais, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK str. CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.