- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- eA-84-624/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01607-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos „MDNT“
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „MDNT“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „MDNT“ skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl sprendimų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „MDNT“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Klaipėdos skyrius) 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 2D-6338(16.2); 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2016 m. birželio 8 d. sprendimą „Dėl jūsų 2016 m. gegužės 12 d. skundo“ Nr. 2D-8246(7.9); 3) panaikinti akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2016/S.01-1430 atsisakyti pasirašyti statybos užbaigimo aktą; 4) įpareigoti Inspekcijos Klaipėdos skyrių atlikti pakartotines statybos užbaigimo procedūras dėl daugiafunkcinio prekybos ir paslaugų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projekto ir išduoti statybos užbaigimo aktą, o AB „Klaipėdos vanduo“ įpareigoti pasirašyti statybos užbaigimo aktą; 5) įpareigoti AB „Klaipėdos vanduo“ įregistruoti vandentiekio tinklo rekonstrukciją valstybinėje įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ 2013 m. balandžio 2 d. jam išdavė daugiafunkcinio prekybos ir paslaugų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projekto (toliau – ir Projektas) vandens tiekimui ir nuotekų nuvedimui Klaipėdos mieste prisijungimo sąlygas Nr. 2013/S.6/3-370 (toliau – ir Prisijungimo sąlygos). Pažymėjo, kad AB „Klaipėdos vanduo“, 2015 m. kovo 19 d. atlikęs techninio Projekto dalies patikrinimą, nurodė, jog Projekto sudėtyje būtina pateikti sutartį dėl vandentiekio šulinio įrengimo ir patikslinti aiškinamąjį raštą, sąnaudų žiniaraštį, vandentiekio šulinio V1 Š-1 principinę schemą bei vandens apskaitos mazgo principinę schemą. Teigė, kad 2015 m. gegužės 6 d. su AB „Klaipėdos vanduo“ sudarė sutartį Nr. 2015/SUT.05-40 (toliau – ir Šulinio įrengimo sutartis), kuria pareiškėjas įsipareigojo vandentiekio linijoje DN300mm įrengti vandentiekio šulinį V1 Š-1 su uždaromąja armatūra ir gaisriniu hidrantu pagal pridedamą vandentiekio šulinio V1 Š-1 principinę schemą bei atlikti vandentiekio tinklų kadastrinių matavimų duomenų papildymus ir pakeitimus (pažymint vandentiekio šulinį) kadastrinių matavimų byloje.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2015 m. gegužės 22 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-31-150522-00125. Rangovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Klaisvita“, pradėjęs žemės kasimo darbus, nustatė, kad G/B šulinio DN300mm su uždarymo sklendėmis montavimas yra negalimas, nes ginčo objekte, vadovaujantis išduotomis AB „Klaipėdos vanduo“ sąlygomis, vykdomas vandentiekio prisijungimas prie miesto tinklų. Teigė, jog siekdamas išspręsti susidariusią situaciją pasiūlė AB „Klaipėdos vanduo“ kitą vandentiekio šulinio vietą, o AB „Klaipėdos vanduo“ 2015 m. gruodžio 23 d. informavo, jog sutinka su siūloma nauja šulinio vieta ir nurodė, kad prieš pradedant darbus būtina pakoreguoti atitinkamus projekto sprendinius.
4. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 23 d. išduotas statybą leidžiančio dokumento pakeitimas Nr. LNS 31-151123-003404. Pažymėjo, kad atlikęs visus Projekte numatytus statybos darbus Inspekcijos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą. Akcentavo, jog Klaipėdos skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 10 d. potvarkiu Nr. P3-1819 sudaryta Komisija, kuri savo darbą pradėjo 2016 m. balandžio 12 d., o 2016 m. balandžio 27 d. informavo, jog jos darbo metu statinio užbaigimo aktas visų Komisijos narių nebuvo pasirašytas, nes AB „Klaipėdos vanduo“, atlikdamas statybos projekto dokumentų patikrinimą, nustatė Projekto trūkumus ir atsisakė pasirašyti statybos užbaigimo aktą. AB „Klaipėdos vanduo“ 2016 m. balandžio 25 d. pateikė raštą Nr. 2016/S.01-1430 dėl nepritarimo statybos užbaigimo akto pasirašymui pagal projektą „Daugiafunkcinio prekybos ir paslaugų pastato, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“.
5. Pareiškėjas, nesutikdamas su nurodytomis AB „Klaipėdos vanduo“ pastabomis, Komisijos pirmininkui pateikė skundą Nr. 838, prašydamas pasirašyti ginčo objekto statybos užbaigimo aktą ir užregistruoti jį Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS ,,Insfostatyba“). Teigė, kad 2016 m. gegužės 6 d. gavo Komisijos atsakymą „Dėl 2016 m. balandžio 28 d. skundo” Nr. 2D-6338 (16.2), kuriame buvo nurodyta, jog vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir Reglamentas) 28.2 punktu vienam Komisijos nariui nepasirašius statybos užbaigimo akto, statybos užbaigimo aktas laikytinas nepasirašytu, dėl ko statybos užbaigimo aktas negali būti išduotas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu ir manydamas, jog statybos užbaigimo procedūros atliktos pažeidus Reglamento nuostatas, 2016 m. gegužės 12 d. pateikė Inspekcijos Klaipėdos skyriui skundą.
6. Pareiškėjo nuomone, AB „Klaipėdos vanduo“ pažeidė Reglamento nuostatas ir Komisijos darbo taisykles per nustatytą terminą pateikti pastabas dėl Projekto neatitikties teisės aktų reikalavimams. Mano, jog aplinkybė, kad informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nėra objektyvios galimybės Komisijos nariams savo pastabas pateikti neatitikčių sąraše, neatleidžia jų nuo pareigos pastabas projektui ar neatitikimus paskelbti ne vėliau kaip likus dviems darbo dienoms iki Komisijos darbo pabaigos. Pareiškėjo teigimu, Komisija, tikrindama statybos Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams, privalėjo laikytis Reglamente nustatytos tvarkos ir terminų, todėl Komisijos nario nepritarimas, pateiktas praleidus teisės aktuose nustatytus terminus, teisiškai negalėjo turėti reikšmės sprendžiant dėl statybos užbaigimo akto išdavimo. Akcentavo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti Reglamento 25 punkte numatyta teise teikti paaiškinimus Komisijai, o statybos užbaigimo akto procedūros galėjo būti laikinai sustabdytos, siekiant išsiaiškinti nustatytų neatitikimų Projektui priežastis ir pagrįstumą.
7. Pareiškėjo vertinimu, Komisijos pirmininkas nepakankamai ir netinkamai koordinavo statybos užbaigimo procesą. Mano, jog AB „Klaipėdos vanduo“ priešpaskutinę Komisijos darbo dieną nepasirašius statybos užbaigimo akto, Komisijos pirmininkas privalėjo nagrinėti šio Komisijos nario prieštaravimų motyvus ir atitinkamai priimti galutinį sprendimą dėl šių pastabų pagrįstumo, tuo labiau, kad nepasirašymo motyvai pareikšti likus vienai dienai iki Komisijos darbo pabaigos, t. y. pažeidus Reglamente nustatytus terminus prieštaravimams pateikti. Pareiškėjo įsitikinimu, statybos užbaigimo procedūriniai pažeidimai sudaro pagrįstą pagrindą pripažinti Komisijos sprendimą neišduoti statybos užbaigimo akto neteisėtu.
8. Pareiškėjas nesutiko su AB „Klaipėdos vanduo“ prieštaravimais, kadangi vandentiekio tinklo DN300mm iškėlimas nepatenka į projekto, kuriam buvo išduotas statybos leidimas, apimtį. Akcentavo, jog statybos darbai objekte vykdomi pagal teisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, o AB „Klaipėdos vanduo“, Projekto derinimo ir tvirtinimo stadijoje būdamas vienu iš projektą tikrinančiųjų institucijų, savo kompetencijos ribose turėjo teisę pareikšti motyvuotas pastabas dėl Projekte nustatytų trūkumų ar neatitikimų teisės aktų reikalavimams, tačiau jokių pastabų nereiškė. Teigė, jog prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą su AB „Klaipėdos vanduo“ sudarė visiškai atskirą sutartį dėl vandentiekio šulinio įrengimo, kuria AB „Klaipėdos vanduo“ leido statytojui įrengti vandentiekio šulinį pagal objektui išduotas Prisijungimo sąlygas. Pabrėžė, jog pagal AB „Klaipėdos vanduo“ atstovų nurodymus tinkamai įvykdė visus savo įsipareigojimus: parengė ir suderino darbo projektą, pateikė išpildomąją geodezinę nuotrauką ir atitinkamai papildė vandentiekio tinklų kadastrinių matavimų bylą. Mano, jog vandentiekio trasos apėjimo projektavimą galėjo ir turėjo atlikti būtent AB „Klaipėdos vanduo“, kadangi vandentiekio tinklai priklauso jam nuosavybės teise, o esminė problema kilo dėl jų netinkamai parengtų Prisijungimo sąlygų.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
10. Atsakovas nurodė, kad Inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjos 2015 m. gruodžio 10 d. potvarkiu Nr. P3-1819, vadovaujantis Reglamento nuostatomis, sudaryta statybos užbaigimo komisija, kuri pagal kompetenciją patikrino naujai pastatyto paslaugų paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atitiktį statinio projektui ir išnagrinėjo Komisijai pateiktus dokumentus. Teigė, jog Komisijos darbo metu vienas komisijos narių AB „Klaipėdos vanduo“ 2016 m. balandžio 25 d. statybos užbaigimo akto nepasirašė. Pažymėjo, jog atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Reglamento 28.2 punkto nuostata, Inspekcijos Klaipėdos skyrius 2016 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 2D-5802(16.34) informavo pareiškėją apie statybos užbaigimo akto nepasirašymą ir pateikė AB „Klaipėdos vanduo“ nepasirašymo motyvus.
11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 10 d. potvarkiu Nr. P3-1819 sudaryta Komisija savo darbą pradėjo 2016 m. balandžio 12 d., o užbaigti turėjo 2016 m. balandžio 26 d. Iš IS „Infostatyba“ duomenų matyti, jog AB „Klaipėdos vanduo“ akto nepasirašė 2016 m. balandžio 25 d., todėl, atsakovo nuomone, AB „Klaipėdos vanduo“ atstovas nepasirašydamas statybos užbaigimo akto veikė Komisijos darbo metu ir nepažeidė Reglamente nustatytos tvarkos bei terminų.
Atsiliepimas
12. Atsakovas paaiškino, kad vienam Komisijos nariui nepatvirtinus statybos užbaigimo akto, jis negalėjo būti pasirašytas ir tokiu atveju Komisijos pirmininkui nenustatyta pareiga nagrinėti statybos užbaigimo aktą nepasirašiusio Komisijos nario motyvų pagrįstumą ir už jį priimti sprendimą dėl statybos užbaigimo akto pasirašymo. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju AB „Klaipėdos vanduo“, kaip Prisijungimo sąlygas išdavęs subjektas, dalyvavo statybos užbaigimo procedūroje ir pagal savo kompetenciją priėmė sprendimą nepasirašyti statybos užbaigimo akto, o Komisijos pirmininkas nėra įgaliotas vertinti statinio atitiktį statinio projektui toje srityje, kurioje atitinkamą patikrinimą atliko ir savo išvadas pateikė AB „Klaipėdos vanduo“.
13. Atsakovas AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
14. Atsakovo nuomone, jis, kaip Komisijos narys nepatvirtindamas statybos užbaigimo akto pagal teisės aktuose nustatytą tvarką elgėsi teisėtai, o Reglamento 25 punkte nėra įtvirtinta statytojo ar kitų išvardintų asmenų teisė teikti paaiškinimus dėl pateiktų prieštaravimų. Nurodė, kad pareiškėjas apie nustatytus trūkumus sužinojo jau 2016 m. balandžio 12 d. Komisijos darbo metu. Pažymėjo, kad atlikęs statinių įrengtų pagal Projektą dokumentų atitikimo nustatytiems reikalavimams patikrinimą ir statinių atitikties šiems dokumentams patikrinimą, nepritarė statybos užbaigimo akto pasirašymui, nurodydamas nustatytus trūkumus ir neatitikimus.
Atsiliepimas
15. Atsakovo teigimu, pareiškėjas savanoriškai suprojektavo vandentiekio šulinio V1 Š-1 įrengimą ant AB „Klaipėdos vanduo“ priklausančio vamzdyno DN300mm ir sudarė dvišalę sutartį, kuri neatsiejama techninio projekto „Daugiafunkcinio prekybos ir paslaugų pastato, (duomenys neskelbtini) statyba, Nr. 1301101 – TP“ dalis. Mano, jog šulinio V1 Š-1 įrengimas yra būtinas siekiant tiekti vandenį į statomą objektą. Nurodė, jog darbų metu paaiškėjus, kad suprojektuotas šulinys netelpa projekte numatytoje vietoje, nes trukdo elektros kabelis, pareiškėjas pats inicijavo šulinio V1 Š-1 įrengimo vietos pakeitimą, numatydamas esamo vamzdyno DN300mm iškėlimą vykdomo projekto apimtyje, kai galėjo tik pakeisti šulinio V1 Š-1 pastatymo vietą. Paaiškino, kad AB „Klaipėdos vanduo“ niekaip nebuvo ir nėra naudingas vamzdyno DN300mm iškėlimas, šiuo atveju pritarimas siūlomam sprendiniui geranoriškai duotas tik rangovo atstovui paprašius ir motyvuojant tuo, jog elektros kabelio iškėlimui reikalinga sudėtingesnė ir ilgiau trunkanti procedūra. Atkreipė dėmesį, kad IS „Infostatyba“ statybos užbaigimui pats pareiškėjas pateikė techninio projekto laidą C, kurioje pateikiami numatomo iškelti vandentiekio DN300mm sprendiniai ir kiti techniniai parametrai. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas mano, kad pareiškėjas pats suplanavo vandentiekio tinklo DN300mm (ypatinga statinio kategorija) rekonstravimą vykdomo techninio projekto „Daugiafunkcinio prekybos ir paslaugų pastato, (duomenys neskelbtini) statyba, Nr. 1301101 – TP“ apimtyje.
16. Atsakovo nuomone, nustatyti faktai, kad realiai yra atliktų darbų įtrauktų į pareiškėjo pateikto techninio projekto sprendinius, tačiau jie nėra įtraukti į statybos leidimą ir, atitinkamai, į statybos užbaigimo aktą, negali būti laikomi neesminiais faktiniais nukrypimais nuo statinio projekto sprendinių, kas leistų pasirašyti statybos užbaigimo aktą.
II.
17. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas MB „MDNT“ Inspekcijos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą. 2015 m. gruodžio 10 d. Inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjo potvarkiu Nr. P3-1819 sudaryta statybos užbaigimo Komisija, kuri pagal kompetenciją patikrino naujai pastatyto paslaugų paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Objektas), atitiktį statinio projektui ir išnagrinėjo kartu su prašymu pateiktus dokumentus statybos užbaigimo procedūrai. Komisijos darbo pabaigoje statybos užbaigimo akto pasirašymui nepritarta, kadangi Komisijos narys AB „Klaipėdos vanduo“ nepasirašė statybos užbaigimo akto, 2016 m. balandžio 25 d. tai patvirtino elektroniniu parašu IS „Infostatyba“ ir 2016 m. balandžio 25 d. raštu išdėstė nepasirašymo argumentus ir motyvus.
19. Atsižvelgdamas į tai, kad Komisija darbą pradėjo 2016 m. balandžio 12 d. ir vadovaudamasis Reglamento 18² punkto nuostatomis, teismas padarė išvadą, jog Komisija pradėtą darbą privalėjo užbaigti imtinai iki 2016 m. balandžio 26 d. Teismas nustatęs, kad AB „Klaipėdos vanduo“ akto nepasirašė 2016 m. balandžio 25 d., pripažino, jog AB „Klaipėdos vanduo“ atstovas, nepasirašydamas statybos užbaigimo akto, veikė Komisijos darbo metu ir nepažeidė Reglamente nustatytos tvarkos ir terminų.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vienas iš AB „Klaipėdos vanduo“ 2016 m. balandžio 25 d. sprendime Nr. 2016/S.01-1430 nurodytų statybos užbaigimo akto nepasirašymo motyvus buvo tai, jog įrengiamo vandentiekio vamzdynai priskirtini neypatingų ir ypatingų statinių grupei, todėl jie pagal galiojantį teisinį reguliavimą turėjo būti įtraukti į statybą leidžiantį dokumentą ir, atitinkamai, į statybos užbaigimo aktą, tačiau pareiškėjas šių reikalavimų nesilaikė. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog vandentiekio tinklas DN110mm su antžeminiu gaisriniu hidrantu priskirtinas neypatingų statinių kategorijai, todėl sprendė, jog AB „Klaipėdos vanduo“ pagrįstai atsisakė pasirašyti statybos užbaigimo aktą, kadangi pareiškėjas privalėjo koreguoti statybą leidžiantį dokumentą.
21. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad Komisijos nariui neatlikus Reglamento 20 punkte nustatytos formalios procedūros, nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas. Teismas pažymėjo, kad statybos užbaigimo akto pasirašymo metu IS „Infostatyba“ neatitikčių sąrašo nebuvo, todėl nebuvo galimybės vykdyti Reglamento 20 punkto reikalavimo, tačiau AB „Klaipėdos vanduo“ savo nepritarimo motyvus išdėstė raštu. Teismas akcentavo, kad atsakovas pagal Reglamento 25 straipsnį turėjo teisę, bet ne pareigą suteikti pareiškėjui galimybę teikti paaiškinimus, todėl vertino, jog šiuo atveju pažeidimas nebuvo padarytas.
22. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Reglamente nėra nustatyta Komisijos pirmininko pareiga nagrinėti statybos užbaigimo aktą nepasirašiusio Komisijos nario motyvų pagrįstumo ir už jį priimti sprendimą dėl statybos užbaigimo akto pasirašymo. AB „Klaipėdos vanduo“, kaip Prisijungimo sąlygas išdavęs subjektas, dalyvavo statybos užbaigimo procedūroje ir pagal savo kompetenciją priėmė sprendimą nepasirašyti statybos užbaigimo akto, taigi Prisijungimo sąlygas išdavęs Komisijos narys patikrino statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems Prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, jog AB „Klaipėdos vanduo“ statybos užbaigimo procedūroje dalyvavo ir joje atliko jam pavestus veiksmus pagal kompetenciją, todėl Komisijos pirmininkas nėra įgaliotas vertinti statinio atitiktį statinio projektui toje srityje, kurioje atitinkamą patikrinimą atliko ir savo išvadas pateikė AB „Klaipėdos vanduo“, nes kiekvienas Komisijos narys yra atsakingas už savo priimtus sprendimus statybos užbaigimo procedūros metu.
23. Įvertinęs ginčijamų aktų turinį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jie yra pakankamai motyvuoti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ, Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies prasme, juos priėmė kompetentingi administravimo subjektai, priimant juos nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad ginčijami aktai yra teisėti bei pagrįsti, dėl ko pareiškėjo pagrindinį skundo reikalavimą juos panaikinti ir išvestinius reikalavimus įpareigoti atsakovus pasirašyti statybos užbaigimo aktą, atlikti pakartotines statybos užbaigimo procedūras dėl statybos projekto, išduoti statybos užbaigimo aktą bei įregistruoti vandentiekio tinklo rekonstrukciją VĮ Registrų centre atmetė kaip nepagrįstus.
III.
24. Pareiškėjas MB „MDNT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl skundo reikalavimo įpareigoti AB „Klaipėdos vanduo“ įregistruoti vandentiekio tinklo rekonstrukciją VĮ Registrų centre. Pažymi, kad šis skundo reikalavimas buvo pagrindinis, kadangi vienas iš savarankiškų statybos užbaigimo akto nepasirašymo motyvų buvo pareiškėjo nesutikimas DN300 mm tinklo rekonstrukcijos darbų įtraukti į šio ginčo objekto statybos leidimą, projektą bei statybos užbaigimo aktą. Akcentuoja, kad skundžiamas sprendimas jam užkerta kelią tinkamai užbaigti statybos užbaigimo procedūras ir įregistruoti savo nuosavybės teisę į naujai sukurtą daiktą, o tai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus fundamentalius principus.
26. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje turi būti išspręstas klausimas dėl AB „Klaipėdos vanduo“ įpareigojimo įregistruoti jam nuosavybės teise priklausančios vandentiekio linijos DN300 mm rekonstrukciją VĮ Registrų centre, kadangi: 1) pareiškėjas nebuvo ir iki šiol nėra sudaręs sutarties dėl DN300 mm vandentiekio tinkle rekonstrukcijos, įskaitant dėl projektavimo, darbų atlikimo bei jų įteisinimo; 2) atsakovas yra nekilnojamojo turto – vandentiekio linijos DN300 mm – savininkas, todėl būtent jis laikytinas statytoju (užsakovu) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) prasme; 3) Projektas statybos metu nebuvo keičiamas, todėl AB „Klaipėdos vanduo“ įsakmiai reikalaudamas atlikti Projekto pakeitimą, dėl ko buvo išleista Projekto laida C, ir ją vertindamas statybos užbaigimo metu, veikė ultra vires (liet. viršijant įgaliojimus).
27. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas, nenagrinėdamas šių aplinkybių, sudarė prielaidas kilti teisinei kolizijai, kadangi pareiškėjas, norėdamas gauti prekybos ir paslaugų pastato statybos užbaigimo aktą, pirmiausia yra priverstas atlikti jam nepriklausančio nekilnojamojo turto rekonstravimo ir įregistravimo procedūrą savo lėšomis, nors nei susitarimo, nei kito dokumento, suteikiančio teisę jam atlikti tokio pobūdžio darbus, jis nebuvo sudaręs ir atitinkamų įgaliojimų neturėjo. Pabrėžia, kad jis atsako tik už daugiafunkcinio prekybos ir paslaugų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Projekte numatytus statinius ir jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, į kuriuos nepatenka DN300 mm rekonstravimo sprendiniai, todėl AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimas į Projektą įtraukti ir vandentiekio tinklų DN300 mm rekonstravimo sprendinius yra nepagrįstas ir neteisėtas.
28. Pareiškėjo nuomone, jis įgyvendino visus savo įsipareigojimus AB „Klaipėdos vanduo“ pagal Šulinio įrengimo sutartį, dėl jų jokių pastabų nebuvo gauta, todėl atsakovo sprendimas nepasirašyti statybos užbaigimo akto paskutinę Komisijos darbo dieną, įsakmiai nurodant įtraukti vandentiekio tinklo DN300 mm dalį į statybos užbaigimo aktą, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Šalies argumentai
29. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas privalėjo koreguoti statybą leidžiantį dokumentą dėl vandentiekio tinklo DN100 mm su antžeminiu gaisriniu hidrantu, kadangi įrengiamo vandentiekio vamzdynai priskirtini neypatingų ir ypatingų statinių grupei. Pareiškėjas pažymi, kad Projektas dėl minėto hidranto nebuvo keistas, t. y. gaisrinis hidrantas suprojektuotas ir įrengtas pagal Projektą ir statybą leidžiantį dokumentą, kai tuo tarpu pagal Reglamentą teisė tikrinti, ar nėra būtinybės koreguoti esamą statybą leidžiantį dokumentą, Komisijos nariams suteikiama tik tuo atveju, jei daromi statinio projekto sprendinių pakeitimai. Akcentuoja, kad AB „Klaipėdos vanduo“ nustatytas pažeidimas – pavadinimo neatitikimas statinio kategorijai – yra formalus, nes visi dokumentai, įskaitant Projektą, buvo parengti tinkamai, darbai visa apimtimi atlikti pagal Projekto sprendinius. Nurodo, kad Projektas, įskaitant ir aptariamus sprendinius, buvo ne kartą derintas, įskaitant ir su AB „Klaipėdos vanduo“, todėl tokių formalių pastabų teikimas paskutinę statybos užbaigimo Komisijos darbo dieną laikytinas neteisėtu, iš esmės pažeidžiančiu fundamentalųjį teisėtų lūkesčių principą.
30. Pareiškėjo teigimu, jei AB „Klaipėdos vanduo“ būtų tinkamai ir Reglamente nustatyta tvarka pranešęs apie nustatytus trūkumus, jie būtų ištaisyti iki Komisijos darbo pabaigos (nes yra mažareikšmiai, apie pastabas sužinota 2016 m. balandžio 27 d., jos ištaisytos 2016 m. balandžio 28 d.), kas sudarytų galimybę išduoti statybos užbaigimo aktą. Pažymi, kad dėl to, jog AB „Klaipėdos vanduo“ nesilaikė procedūrų (nepritarimą pateikė praleidęs teisės aktuose nustatytus terminus), pareiškėjas apie nustatytus trūkumus nebuvo informuotas Reglamente nustatytu terminu, todėl prarado galimybę juos ištaisyti. Pabrėžia, kad aplinkybė, jog IS „Infostatyba“ tuo metu nebuvo objektyvios galimybės Komisijos nariams savo pastabas pateikti neatitikčių sąraše, neatleidžia jų nuo pareigos pastabas projektui ar neatitikimus paskelbti ne vėliau kaip likus dviem darbo dienoms iki Komisijos darbo pabaigos.
31. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Reglamente nebuvo nustatyta Komisijos pirmininko pareiga nagrinėti statybos užbaigimo aktą nepasirašiusio Komisijos nario motyvų pagrįstumą ir už jį priimti sprendimą dėl statybos užbaigimo akto pasirašymo. Pareiškėjas savo nesutikimą grindžia Reglamento 1 priedo nuostatomis ir teigia, kad Komisijos pirmininkas, įvertinęs AB „Klaipėdos vanduo“ nepritarimo motyvus, ypač dėl vandentiekio tinklo DN 300 mm įtraukimo į Projektą, galėjo savarankiškai konstatuoti šio motyvo nepagrįstumą ir neatitikimą Statybos įstatymo normoms.
Atsiliepimas
32. Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
33. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad UAB ,,Klaipėdos vanduo“ atstovas, nepasirašydamas statybos užbaigimo akto, veikė Komisijos darbo metu ir nepažeidė Reglamente nustatytos tvarkos bei terminų, o Komisijos pirmininkui nenustatyta pareigos nagrinėti statybos užbaigimo aktą nepasirašiusio Komisijos nario motyvų pagrįstumą ir už jį priimti sprendimą dėl statybos užbaigimo akto pasirašymo. Teigia, kad vadovaujantis Reglamento Priedo 1 punktu komisijos pirmininkas priima sprendimus dėl statybos užbaigimo akto pasirašymo nedalyvaujant komisijos nariams, taip pat statybos užbaigimo procedūrose nedalyvaujant komisijos nariui – padalinio įgaliotam atstovui, komisijos pirmininkas tikrina statinio atitiktį pagal šio atstovo nustatytą kompetenciją. Akcentuoja, kad šiuo atveju AB ,,Klaipėdos vanduo“ statybos užbaigimo procedūroje dalyvavo ir joje atliko jam pavestus veiksmus pagal kompetenciją, todėl Komisijos pirmininkas nėra įgaliotas vertinti statinio atitiktį statinio projektui toje srityje, kurioje atitinkamą patikrinimą atliko ir savo išvadas pateikė AB ,,Klaipėdos vanduo“.
Atsiliepimas
34. Atsakovas AB ,,Klaipėdos vanduo“ atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
35. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Pažymi, kad 2015 m. gegužės 6 d. tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir pareiškėjo pasirašyta sutartis dėl šulinio įrengimo su gaisriniu hidrantu pagal UAB „TEAM ARCHITEKTAI“ parengtą projektą „Daugiafunkcinio prekybos ir paslaugų pastato (duomenys neskelbtini) statybos projektas“. Ši sutarties galioja su prisijungimo sąlygomis ir yra priedas prie Projekto. Teigia, kad pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentelę nesudėtingiems statiniams priskiriami vandentiekio tinklai, kurių išorinis vamzdžio skersmuo nuo 50 iki 110 mm, išskyrus vandentiekio tinklus, kuriuose įrengiami gaisriniai hidrantai. Tai reiškia, kad įrengtas šulinys su gaisriniu hidrantu yra neypatingas statinys, kuriam reikia statybos leidimo ir, kuris privalo būti įtrauktas į statybos užbaigimo aktą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neįtraukė į statybos užbaigimo aktą įrengto vandentiekio vamzdyno DN110 mm su gaisriniu hidrantu, nors privalėjo įtraukti pagal Statybos įstatymo 23–24 straipsnių nuostatas.
36. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas šulinio įrengimo su gaisriniu hidrantu darbų vykdymo eigoje pakeitė sprendinius (projektas keistas kelis kartus, paskutinė projekto versija pagal kurį atliktas objekto patikrinimas vietoje yra laida „C“, pateikta IS „Infostatyba“), atliko ne tik vandentiekio šulinio sumontavimą su gaisriniu hidrantu pagal 2015 m. gegužės 6 d. sutartį Nr. SUT05-40 vandentiekio linijoje, bet ir papildomai rekonstravo dalį vandentiekio tinklo, priklausančio nuosavybės teise AB „Klaipėdos vanduo“. Pažymi, kad pagal 2015 m. gegužės 6 d. sutartį Nr. SUT05-40 pareiškėjas turėjo perduoti, o AB „Klaipėdos vanduo“ priimti baigtą statyti vandentiekio šulinį. Kadangi, vykdant šulinio įrengimo darbus, pareiškėjas pakeitė savo parengto projekto dalį, pagal kurią rekonstravo AB „Klaipėdos vanduo“ tinklo dalį, rekonstruota dalis taip pat privalo būti įtraukta į statybos užbaigimo aktą. Pabrėžia, kad tik gavęs minėtos sutarties 2.5 punkte išvardintus dokumentus, AB „Klaipėdos vanduo“ kreipsis į VĮ Registrų centrą ir įregistruos įvykdytus tinklo pakeitimus.
Žemesnės instancijos teismas
37. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti AB „Klaipėdos vanduo“ įregistruoti vandentiekio tinklo rekonstrukciją VĮ Registrų centre, nes toks reikalavimas yra neįmanomas, kol pareiškėjas neatliko veiksmų ir įsipareigojimų pagal „Daugiafunkcinio prekybos ir paslaugų pastato (duomenys neskelbtini) statybos projektą“. AB „Klaipėdos vanduo“ negali užbaigti statybos darbų, kurių neatliko pareiškėjas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2016 m. gegužės 6 d., Inspekcijos 2016 m. birželio 8 d., AB „Klaipėdos vanduo“ 2016 m. balandžio 25 d. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovus pasirašyti statybos užbaigimo aktą, atlikti pakartotines statybos užbaigimo procedūras dėl statybos projekto, išduoti statybos užbaigimo aktą ir įregistruoti vandentiekio tinklo rekonstrukciją VĮ Registrų centre pagrįstumo.
39. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad: įrengiamo vandentiekio vamzdynai priskirtini neypatingų ir ypatingų statinių grupei, todėl jie pagal galiojantį teisinį reguliavimą turėjo būti įtraukti į statybą leidžiantį dokumentą ir, atitinkamai, į statybos užbaigimo aktą. Pareiškėjas šių reikalavimų nesilaikė; AB „Klaipėdos vanduo“ statybos užbaigimo procedūroje dalyvavo ir joje atliko jam pavestus veiksmus pagal kompetenciją, todėl Komisijos pirmininkas nėra įgaliotas vertinti statinio atitiktį statinio projektui toje srityje, kurioje atitinkamą patikrinimą atliko ir savo išvadas pateikė AB „Klaipėdos vanduo“, nes kiekvienas Komisijos narys yra atsakingas už savo priimtus sprendimus statybos užbaigimo procedūros metu; įvertinusi ginčijamų aktų turinį, teisėjų kolegija konstatavo, jog jie yra pakankamai motyvuoti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, juos priėmė kompetentingi administravimo subjektai, priimant juos nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl atsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau ir įvertinus skundžiamus aktus teisėtumo bei pagrįstumo aspektu, pareiškėjo reikalavimas panaikinti ginčijamus raštus atmestas kaip nepagrįstas; atmetus pareiškėjo reikalavimą pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais skundžiamus aktus, atmestas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovus pasirašyti statybos užbaigimo aktą, atlikti pakartotines statybos užbaigimo procedūras dėl statybos projekto, išduoti statybos užbaigimo aktą bei įregistruoti vandentiekio tinklo rekonstrukciją VĮ Registrų centre.
40. Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą ir jo skundą tenkinti, iš esmės motyvuodamas tuo, kad: nagrinėjamoje byloje, visų pirma, turėjo būti išspręstas klausimas dėl AB „Klaipėdos vanduo“ įpareigojimo įregistruoti jam nuosavybės teise priklausančios vandentiekio linijos DN300 mm rekonstrukciją VĮ Registrų centre, kadangi vienas iš savarankiškų statybos užbaigimo akto nepasirašymo motyvų buvo pareiškėjo nesutikimas DN300 mm tinklo rekonstrukcijos darbų įtraukti į šio ginčo objekto statybos leidimą, projektą bei statybos užbaigimo aktą; kiti įvardyti trūkumai nėra esminiai arba galėjo būti pašalinti atsakovams tinkamai vykdant statybos užbaigimo akto pasirašymo procedūras.
41. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
42. Apeliacinio skundo ribose patikrinus pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, pagrindai jį naikinti ar keisti nenustatyti: pasisakydama dėl pareiškėjo reikalavimų ir jų pagrindimo, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi jų prieštaringumą: teigdamas, kad atlikta vandentiekio linijos DN300 mm rekonstrukcija nėra (nebuvo) kliūtis AB „Klaipėdos vanduo“ pasirašyti statybos užbaigimo aktą, o Inspekcijos Klaipėdos skyriui – atlikti statybos užbaigimo procedūras dėl daugiafunkcinio prekybos ir paslaugų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projekto ir išduoti statybos užbaigimo aktą, pareiškėjas byloje reiškia reikalavimą įpareigoti AB „Klaipėdos vanduo“ įregistruoti vandentiekio tinklo rekonstrukciją VĮ Registrų centre, apeliaciniame skunde jį įvardydamas savarankišku ir vienu svarbiausiu („buvo kertinis byloje“).
43. Teisėjų kolegija sutinka, kad šis civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas, administracinėje byloje nagrinėjamas sujungus bylas, yra savarankiškas, kadangi neapsprendžia kitų skundo jo reikalavimų pagrįstumo: vandentiekio tinklo rekonstrukcija VĮ Registrų centre byloje ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu nebuvo registruota, todėl tokio pareiškėjo reikalavimo pagrįstumas nebūtų pagrindas pripažinti juos (administracinius aktus) neteisėtais. Tačiau, sprendžiant šį reikalavimą, taip pat vertinant pareiškėjo reikalavimo įpareigoti AB „Klaipėdos vanduo“ pasirašyti statybos užbaigimo akto pagrįstumą, turi būti įvertinami skundo argumentai dėl pareiškėjo nesutikimo, kad vandentiekio linijos DN300 mm rekonstrukcijos darbai turėjo būti įtraukti į daugiafunkcinio prekybos ir paslaugų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), projektą, statybos leidimą ir statybos užbaigimo aktą.
44. Bylos duomenimis, AB „Klaipėdos vanduo“ 2013 m. balandžio 2 d. išdavė objekto – daugiafunkcinio prekybos ir paslaugų pastato, esančio (duomenys neskelbtini) – statytojui (užsakovui) prisijungimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų nuvedimui (toliau – ir 2013 m. balandžio 2 d. prisijungimo sąlygos). 2015 m. gegužės 6 d. AB „Klaipėdos vanduo“ ir MB „MDNT“ sudarė sutartį Nr. 2015/SUT.05-40 (toliau – ir Sutartis), kuria, atsižvelgdami į tai, kad pagal UAB „TAEM ARCHITEKTAI“ parengtą techninį projektą „Daugiafunkcinio prekybos ir paslaugų pastato, esančio (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ numatoma AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės teise priklausančioje vandentiekio linijoje DN300 mm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengti vandentiekio šulinį V1 Š-1 su uždaromąja armatūra ir gaisriniu hidrantu pagal pridedamą vandentiekio šulinio V1 Š-1 principinę schemą (Sutarties 1.1 p.): AB „Klaipėdos vanduo“ leido MB „MDNT“ įrengti Sutarties 1.1 punkte nurodytą šulinį pagal 2013 m. balandžio 2 d. prisijungimo sąlygas bei pagal jas UAB „TAEM ARCHITEKTAI“ parengtą techninį projektą, kuriam reikalinga gauti AB „Klaipėdos vanduo“ pritarimą (Sutarties 2.1 p.); MB „MDNT“, gavęs statybą leidžiantį dokumentą, įsipareigoja atlikti darbus, nurodytus Sutarties 1.1 punkte pagal projektą ir lėšomis bei pripažįsta, kad Sutarties 1.1 punkte nurodytas vandentiekio šulinys su uždaromąja armatūra ir gaisriniu hidrantu išliks AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybe (Sutarties 2.2-2.3 p.); MB „MDNT“, prieš statybos užbaigimo akto pasirašymą, pateikia AB „Klaipėdos vanduo“ išpildomąją geodezinę nuotrauką ir gauna jos techninio skyriaus pritarimą. AB „Klaipėdos vanduo“ duoda MB „MDNT“ vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylą, o MB „MDNT“ atlieka vandentiekio tinklų kadastrinių matavimų duomenų papildymus ir pakeitimus (pažymint vandentiekio šulinį V1 Š-1) kadastrinių matavimų byloje bei apmoka kadastrinių matavimų darbų kainą (Sutarties 2.4 p.); MB „MDNT“ perduoda, o AB „Klaipėdos vanduo“ priima baigtą statyti vandentiekio šulinį V1 Š-1 su uždaromąja armatūra ir gaisriniu hidrantu, nurodytus Sutarties 1.1 punkte, perdavimo-priėmimo aktu kartu su statybos užbaigimo aktu, išpildomąja nuotrauka ir kadastrinių matavimų byla (Sutarties 2.4 p.); sutartis galioja kartu su tinklų prisijungimo sąlygomis ir įvykdytų tinklų išpildymo dokumentacija (Sutarties 4.3 p). Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto UAB „TAEM GROUP“, atstovavusio, kaip nurodoma, MB „MDNT“, 2015 m. gruodžio 17 d. rašto AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Lesto“ Klaipėdos filialui ir kitų pareiškėjo pateiktų įrodymų, pradėjus vykdyti šią Sutartį, žemės kasimo darbų metu paaiškėjo, kad Sutarties 1.1 punkte nurodyto šulinio pagal 2013 m. balandžio 2 d. prisijungimo sąlygas bei pagal jas UAB „TAEM ARCHITEKTAI“ parengtą techninį projektą, nėra galimas dėl surastų elektros kabelių prie pat vandentiekio trasos, dėl ko vandentiekio šuliniui su uždaromąja armatūra ir gaisriniu hidrantu vietos nėra. Minėtame UAB „TAEM GROUP“ taip pat nurodoma, kad MB „MDNT“, siekdamas, kad toliau būtų galima vykdyti darbus pagal techninį projektą, privalės atlikti papildomus vandentiekio prisijungimo darbus, neišvengiamai patirs išlaidas, kurias, kai bus nustatytas minėtos situacijos kaltininkas, prašys kompensuoti.
45. Taigi, kaip matyti iš Sutarties bei paties pareiškėjo pateiktų įrodymų, norėdamas vykdyti darbus pagal Sutartį, t. y., pagal UAB „TAEM ARCHITEKTAI“ parengtą techninį projektą „Daugiafunkcinio prekybos ir paslaugų pastato, esančio (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės teise priklausančioje vandentiekio linijoje DN300 mm įrengti vandentiekio šulinį V1 Š-1 su uždaromąja armatūra ir gaisriniu hidrantu pagal pridedamą vandentiekio šulinio V1 Š-1 principinę schemą, pareiškėjas MB „MDNT“ turėjo atlikti AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės teise priklausančio ypatingo statinio – vandentiekio linijos DN300 mm – papildomus statybos darbus, ką ir padarė negavęs nei naujų prisijungimo sąlygų, nei pakeitęs Sutartį, todėl tiek AB „Klaipėdos vanduo“ paaiškinimai, kad jie (papildomi statybos darbai) atlikti vykdant darbus pagal UAB „TAEM ARCHITEKTAI“ parengtą techninį projektą „Daugiafunkcinio prekybos ir paslaugų pastato, esančio (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ dėl AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės teise priklausančioje vandentiekio linijoje DN300 mm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vandentiekio šulinio V1 Š-1 su uždaromąja armatūra ir gaisriniu hidrantu, todėl turi būti įtraukti į statybos užbaigimo aktą, tiek atsisakymas pasirašyti statybos užbaigimo aktą, nėra nepagrįsti, o argumentai, dėl ko tokia situacija susiklostė, taip pat, kas turėtų patirti su papildomais darbai susijusias išlaidas, nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste.
46. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčijamame AB „Klaipėdos vanduo“ 2016 m. balandžio 25 d. sprendime Nr. 2016/S.01-1430 nurodyto atsisakymo pasirašyti statybos užbaigimo aktą motyvo, susijusio su vandentiekio tinklus DN110 mm su antžeminiu gaisriniu hidrantu: byloje nėra ginčijama, kad projekte numatyta įrengti vandentiekio tinklus DN110 mm su antžeminiu gaisriniu hidrantu, juos prijungiant prie esamų magistralinių vandentiekio tinklų DN300 mm, ir kad statybą leidžiančiame dokumente ir jo pakeitime, tokie įrengiami vandentiekio tinklai priskirti nesudėtingų statinių kategorijai; kadangi pagal Reglamento „Nesudėtingi statiniai“ priedo 2 lentelėje nurodyta, kad nesudėtingiems statiniams priskiriami vandentiekio tinklai, kurių išorinis vamzdžio skersmuo nuo 50 iki 110 mm, išskyrus vandentiekio tinklus, kuriuose įrengiami gaisriniai hidrantai, pareiškėjo įrengtas vandentiekio vamzdynas DN110 mm su gaisriniu hidrantu turi būti įtrauktas į statybą leidžiantį dokumentą ir į statybos užbaigimo aktą kaip neypatingas statinys. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, jog aplinkybė, kad jo įrengtas vandentiekio vamzdynas DN110 mm su gaisriniu hidrantu nėra įtrauktas į statybą leidžiantį dokumentą bei į statybos užbaigimo aktą kaip neypatingas statinys, nėra pagrindas atsisakyti pasirašyti statybos užbaigimo aktą, o argumentai, ką AB „Klaipėdos vanduo“ padarė / nepadarė, išduodamas / derindamas statybos leidžiančio dokumento išdavimą, nėra reikšmingi nagrinėjamos bylos kontekste.
47. Konstatavus, kad AB „Klaipėdos vanduo“ dėl šios nutarties 45 ir 46 punktuose aptartų priežasčių pagrįstai atsisakė pasirašyti statybos užbaigimo aktą, kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi, kadangi jie negali būti pagrindas tenkinti pareiškėjo administracinėje byloje pareikštus reikalavimus.
48. Apibendrindama nustatytas aplinkybės ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
49. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo mažosios bendrijos „MDNT“ apeliacinį skundą atmesti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.