Kauno apygardos teismo nutartis

2021-07-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-475-954/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-29
Bylos Nr.
AN2-475-954/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01014-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Giedraitis (pirm.)
Pažeidėjas
S. K.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-475-954/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01014-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.12; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 16 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Justas Gavėnas 2021 m. gegužės 3 d. S. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 428 straipsnio 2 dalį ir 428 straipsnio 4 dalį už tai, kad S. K. 2020 m. birželio 21 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 10, kryptimi link S., vairuodama dviratį „Prophete“, važiavo priešingo eismo krypčiai skirta eismo juosta, keisdama savo važiavimo kryptį, t. y. norėdama išvažiuoti į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio savo važiavimo krypties eismo juosta elektriniu paspirtuku „Inokim“ kryptimi nuo S. link Š. g. važiavusiam F. L. ir taip sukėlė pavojingą situaciją eisme, dėl ko elektrinio paspirtuko vairuotojas F. L., vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staiga keisti savo važiavimo kryptį, dėl to nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės ir nugriuvo. Eismo įvykio metu buvo sugadintas elektrinis paspirtukas „Inokim“, o F. L. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais S. K. pažeidė KET 57, 99 ir 101 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 16 d. nutarimu S. K. pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 428 straipsnio 2 dalyje, 428 straipsnio 4 dalyje, ir jai, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda – 90 Eur bauda.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta S. K. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 16 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

3.1 Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. K. savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad įvykio dieną ji išvažiavo iš Š. gatvės ir važiavo A. gatve, šalikėle, kaire kelio puse, t. y. kelkraščiu. S. K. sutiko su tuo, kad pažeidė KET 99 punktą, kuriame nurodoma, kad „eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse“. Tačiau taip pat nurodė, kad matė priekyje atvažiuojantį paspirtukininką ir už jo automobilį. Paspirtukininką praleido, tada pervažiavo į dešinę kelio pusę bei nuvažiavo prie savo daržo. Kad paspirtukininkas nuvirto, ji pamatė tik tada, kai jau nuo jo buvo nuvažiavusi apie 60 metrų. Mano, kad vaikinas išsigando automobilio ir dėl to nuvirto. Visgi, apylinkės teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. K. į bylą pateiktų papildomų įrodymų, kurie verčia abejoti priimto nutarimo pagrįstumu. Nutarime taip pat nėra nurodyta, kad liudytoju apklaustas H. L. pareigūnams teigė, jog paspirtukas buvo išvystęs 40 km/h greitį, kad paspirtuku važiavęs jo nepilnametis sūnus neturi jokios kategorijos vairuotojo pažymėjimo, kad paspirtukas neturi registracijos liudijimo, nėra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, eismo įvykio metu nebuvo dėvimas šalmas ar ryškiaspalvė liemenė. Teismui neįvertinus aukščiau aptartų duomenų viseto, liko neatskleista administracinio nusižengimo sudėtis. Siekiant nustatyti, ar S. K. veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 428 straipsnio 2 ir 4 dalyje, sudėtis, būtina nustatyti, kad S. K. veiksmai yra neatsiejamai susiję su eismo įvykio kilimu. Tuo tarpu darant išvadą apie administracinio nusižengimo sudėties elementą – priežastinį ryšį, svarbu nustatyti ir įvertinti kiekvieno eismo įvykio dalyvio veiksmus kelyje, eismo sąlygas bei kitas faktines įvykio aplinkybes, veiksnius, galėjusios turėti įtakos padariniams atsirasti, atsižvelgti į KET reikalavimus, kurių privalėjo laikytis eismo dalyviai konkrečioje eismo situacijoje.

3.2 Skunde taip pat nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tinklapyje Lietuvos Kelių policijos tarnybos patalpiną informaciją „Pagrindinės važiavimo elektriniais paspirtukais taisyklės“ atmintinę, elektriniams paspirtukams, kurių išvystomas maksimalus projektinis greitis nuo 25 km/h iki 45 km/h, o variklio galia nuo 1 KW iki 4KW yra taikomi KET reikalavimai motorinėms transporto priemonėms. Tačiau pagal KET taisykles reikalaujamų dokumentų F. L. neturėjo, todėl neturėjo teisės dalyvauti viešajame eisme, o tuo labiau važiuojamąja kelio dalimi. Skundo autorės teigimu, būtent reikalavimų, numatytų motorinių transporto priemonių, o ne dviračių vairuotojams, nesilaikymas, buvo pagrindinė priežastis, nulėmusi eismo įvykio kilimą, kadangi nepilnametis nukentėjusysis, kuris įvykio metu buvo 15 metų amžiaus, vairavo elektrinį paspirtuką neprižiūrimas suaugusiųjų, neturint vairuotojo pažymėjimo, šalmo, ryškiaspalvės liemenės, ir, nors važiavo pagrindiniu keliu, tačiau tai darė šiukščiai pažeisdamas KET reikalavimus. Skunde pažymima ir tai, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog elektriniu paspirtuku „Inokim“ važiavęs F. L. nesuvaldė savo vairuojamos priemonės, tačiau tai įvyko dėl to, jog F. L. yra nepatyręs, neturi AM ar kitos kategorijos vairuotojo pažymėjimo, nepasirinko saugaus greičio. Jis pats tiek administracinės teisenos, tiek ir teisme nagrinėjant bylą nurodė, kad „dėl didelio išgąsčio buvo sudėtinga įvertinti reikalingą manevrą, neišlaikiau pusiausvyros“, ir tai, pasak apeliantės, reiškia, kad F. L. nukentėjo dėl jo paties veiksmų ir visumos aplinkybių. Taip teigtina ir dėl to, nes bylos nagrinėjimo metu H. L. patvirtino faktą, kad F. L. vairuota transporto priemonė važiavo 40 km/h greičiu. Maksimalus elektrinio paspirtuko „Inokim OXO“ greitis gali siekti iki 70 km/h greitį, nes turi įmontuotus du 1 KW galingumo variklius (iš viso 2 KW galia), dėl ko ši transporto priemonė prilygintina mopedui.

3.3 Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog eismo įvykio vietos plane nepažymėtos elektroninio paspirtuko stabdymo žymės, kas leidžia manyti, jog F. L. nestabdė paspirtuko, o galimai išsigandęs už jo važiuojančios transporto priemonės paspirtuko nesuvaldė. Paspirtuko nesuvaldymą galėjo sąlygoti ir užvažiavimas ant kelkraščio arba vejos bordiūro. Bylos nagrinėjimo metu F. L. nurodė, jog neva dėl S. K. manevro jam „teko staigiai sukti į kairę“, kai S. K. suko į dešinę pusę. Jei iš tiesų viskas vyko taip, kaip nurodė F. L., tuomet akivaizdu, jog duženos pagal eismo įvykio vietos planą turėjo atsirasti ne ties kelkraščiu, o ties važiuojamosios dalies kelio vidurio linija arba net priešingoje eismo juostoje. Taip pat, jei tiek S. K., tiek F. L. būtų sukę taip, kaip nurodyta bylos medžiagoje, tokiu atveju S. K. nebūtų galėjusi išvengti susidūrimo su F. L. vairuojamu elektroniniu paspirtuku. Darytina išvada, jog priežastinio ryšio tarp S. K. padaryto KET pažeidimo ir F. L. kilusių padarinių, nėra.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktos S. K. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresnioji specialistė, atliekanti viršininko funkcijas, E. Valuckienė, prašo S. K. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos S. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniame skunde keliamas S. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 428 straipsnio 2 ir 4 dalyje, pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patraukta S. K. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nesutinka su tuo, jog jos veikoje yra administracinių nusižengimų sudėties požymiai, nurodydama, kad nukentėjusysis F. L. susižalojo ne dėl jos kaltės, todėl apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. K. 2020 m. birželio 21 d., apie 17 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), vairuodama dviratį „Prophete“, važiavo priešinga eismo krypčiai skirta eismo juosta, kuomet ties (duomenys neskelbtini) namu Nr. 10, keitė važiavimo kryptį, t. y. norėjo išvažiuoti į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę. Šių faktinių aplinkybių šalys neginčija. Šias faktines eismo įvykio aplinkybes pripažino tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. K. byloje esančiame rašytiniame paaiškinime (b. l. 15), tiek nukentėjusysis F. L. (b. l. 16), šių aplinkybių apeliantė neginčija ir apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl priežastinio ryšio. Skundo autorės teigimu, būtent reikalavimų, numatytų motorinių transporto priemonių, o ne dviračių vairuotojams, nesilaikymas, buvo pagrindinė priežastis, nulėmusi eismo įvykio kilimą, kadangi nepilnametis nukentėjusysis, kuris įvykio metu buvo 15 metų amžiaus, vairavo elektrinį paspirtuką neprižiūrimas suaugusiųjų, neturint vairuotojo pažymėjimo, šalmo, ryškiaspalvės liemenės, ir, nors važiavo pagrindiniu keliu, tačiau tai darė šiukščiai pažeisdamas KET reikalavimus.

8. ANK 428 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pagal ANK 428 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė, be kitų šiame straipsnyje išvardintų kelių eismo dalyvių, kyla dviratį vairuojančiam asmeniui, padariusiam Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai pakeisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitų veiksmų savo ar kitų asmenų saugumui užtikrinti). ANK 428 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė, be kitų šiame straipsnyje išvardintų kelių eismo dalyvių, dviračių vairuotojams, padariusiems Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Akivaizdu, jog ANK 428 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra materiali. Taigi pagal ANK 428 straipsnio 4 dalį asmuo atsako tuo atveju, kai šioje normoje numatyti padariniai yra susiję priežastiniu ryšiu su asmens padarytu KET pažeidimu.

9. Šioje byloje taip pat nustatyta, kad 2020 m. birželio 21 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 10, elektroninio paspirtuko vairuotojas nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir nugriuvo, dėl ko buvo sugadintas el. paspirtukas „Inokim“ bei nežymiai sutrikdyta F. L. sveikata. Taigi, nekyla jokių abejonių, kad nagrinėjamu atveju kilo ANK 428 straipsnio 4 dalyje numatytos pasekmės. Tačiau kyla būtinybė nustatyti visas eismo įvykio aplinkybes, kurios leistų įvertinti, kas kaltas dėl eismo įvykio ir atsiradusių pasekmių, kurio iš eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų veiksmai yra priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio S. K. veikoje buvimo, konstatavo, kad būtent administracinėn atsakomybėn patraukta S. K. prieš darydama dešinės pusės manevrą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio priešais ją su paspirtuku atvažiuojančiam F. L.. Šiam pirmosios instancijos teismo vertinimui pritarią ir skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas.

10. Nors apeliantė skunde nurodo, kad F. L. taip pat pažeidė Kelių eismo taisykles, susijusias su paspirtuko vairavimu, tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmą, kitas aplinkybes, taip pat kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Kaip teisingai konstatuota skundžiamame nutarime, viso proceso metu apklaustas F. L. nuosekliai tvirtino, kad jis matė priešais save atvažiuojančią dviratininkę, kuri, likus nedideliam atstumui iki jo, staiga pasuko į dešinę, kirto kelią ir pervažiavo į dešinės krypties eismo juostą. Tuo tarpu F. L. dėl mažo atstumo bei išgąsčio, nors ir bandė išvengti susidūrimo, tačiau, pasukus paspirtuką, neišlaikė pusiausvyros ir nukrito. Tuo tarpu policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 4-5) nurodyta, kad iš karto po įvykio S. K. patvirtino, kad, sukant į dešinę, ji nematė, kad kas nors atvažiuoja. Atitinkamai teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. G. taip pat patvirtino, kad eismo įvykio vietoje bendraujant su dviratininke, ji sakė, kad suko į kairę, tačiau neprisiminė, ar matė vaiką. Nors apeliaciniame skunde S. K. nurodė kitokias aplinkybes, t. y. kad gerai matė tiek paspirtuką, tiek už jo važiuojantį automobilį, tačiau tokie jos paaiškinimai laikytini siekiu išvengti administracinės atsakomybės, kadangi įvykio vietoje S. K. nurodė kitokias aplinkybes.

11. Apygardos teismas, įvertinęs šiuos byloje esančius parodymus, įvertinęs juos kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pagrindinė byloje nagrinėjamo eismo įvykio kilimo sąlyga buvo dviratininkės S. K. veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių reikalavimams, nes ji važiavo priešinga eismo krypčiai skirta eismo juosta ir, keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu. Nors F. L. veiksmai – dviratininkei įvažiuojant į jo važiavimo juostą ir sudarius kliūtį paspirtuko judėjimui, savalaikiai nesustabdė vairuojamos transporto priemonės ir jos nesuvaldė, taip pat buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, tačiau jo veiksmai, priešingai nei teigiama skunde, vis dėlto nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei dviračio vairuotoja S. K. nebūtų važiavusi priešinga eismo krypčiai skirta eismo juosta ir keitusi važiavimo krypties, neįsitikinusi, kad tai daryti saugu. Taigi, F. L. veiksmai nebuvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo S. K. veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklėms, nes jeigu ji būtų jų laikiusi, būtų buvę galima išvengti eismo įvykio ir jo metu kilusių padarinių.

12. Esant nurodytoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog S. K. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, vairuodama dviratį, važiavo priešingo eismo krypčiai skirta eismo juosta, keisdama savo važiavimo kryptį, t. y. norėdama išvažiuoti į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio savo važiavimo krypties eismo juosta elektriniu paspirtuku „Inokim“ kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiavusiam F. L. ir taip sukėlė pavojingą situaciją eisme, dėl ko elektrinio paspirtuko vairuotojas F. L., vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staiga keisti savo važiavimo kryptį, dėl to nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės ir nugriuvo. Eismo įvykio metu buvo sugadintas elektrinis paspirtukas „Inokim“, o F. L. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, jos veika atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 428 straipsnio 2 ir 4 dalyje, sudėtį, ką pagrįstai konstatavo ir skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas.

13. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šį nutarimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Giedraitis