Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka nebausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 1 d., 01.47 val., (duomenys neskelbtini), K. V. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad jos tėvas rankomis ją muša. Pagal pranešimą pareigūnams atvykus nurodytu adresu, informacija nepasitvirtino, smurto nebuvo. K. V. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus.

Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, teismo posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, neatvykus į bylos nagrinėjimą, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio 2 dalimi, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. V. kaltės dėl pažeidimo nepripažino (b. l. 1). Paaiškino, kad tarp jos ir tėvo įvyko žodinis konfliktas. Pripažįsta, kad įvykio dieną buvo išgėrusi, dėl to į viską reagavo jautriai. Mano, kad būdama neblaivi nesuvokė teisingai esamos situacijos ir jai atrodė, kad pagalba yra reikalinga. Nurodė, kad yra nukentėjusi nuo brolio, todėl baiminosi dėl savęs. Nuo tėvo nenukentėjo (b. l. 9).

K. V. kaltę, 2016 m. gegužės 1 d. padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje numatytą pažeidimą, įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), policijos informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad pranešėja, paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, nurodė, kad tarp jos ir abiejų neblaivių tėvų vyko konfliktas, kurio metu tėvas rankomis mušėsi su ja. Tėvas tvirtino, kad turi su savimi peilį. Atvykus nurodytu adresu, paaiškino, kad jokio smurto nebuvo, o pranešėja, kuri buvo neblaivi (blaivumą tikrinti atsisakė), pati konfliktavo su šeimos nariu. Pretenzijų niekas neturi (b. l. 3-5), D. B. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad sesuo K. V. pykosi su tėvu V. B.. Nurodė, kad tėvas tikrai nemušė sesers. Mano, kad tokius veiksmus lėmė neblaivumas. Tai ne pirmas kartas, kuomet K. V. skambina policijai ir praneša apie įvykius, kurių nebuvo (b. l. 7), V. B. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad susipyko su savo dukra K. V., kuri buvo neblaivi. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Dukros nemušė, peilio neturėjo (b. l. 8), K. V. paaiškinimas (b. l. 9), Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gegužės 1 d., 01.41 val., Centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas K. B. pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl fizinio skausmo sukėlimo (b. l. 14), B. B. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad namuose įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu V. B. norėjo išvaryti K. V. iš namų, bandė ją rankomis sugriebti, tačiau B. B. tam užkirto kelią (b. l. 17), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį atsako tas, kas žinomai melagingai iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje pateikta formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ATPK 186 straipsnį negalima.

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis yra neginčijamai nustatyta, kad K. V. 2016 m. gegužės 1 d., apie 01.47 val. paskambinusi bendruoju telefonu pranešė, kad tarp jos ir abiejų neblaivių tėvų vyko konfliktas, kurio metu tėvas rankomis mušėsi su ja (b. l. 3; 14). Paaiškinime K. V. pripažino, kad tarp jos ir tėvo įvyko žodinis konfliktas, fiziškai nuo jo nenukentėjo (b. l. 9).

Akivaizdu, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog K. V., paskambinusi į Bendrosios pagalbos centrą, tyčia melagingai pranešė, kad rankomis ją mušė tėvas. K. V. iškelta versija, kad ji netinkamai vertino realiai egzistuojančias aplinkybes, buvo išsigandusi dėl savęs, vertintina kaip jos gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Liudytoja B. B. pažymėjo (b. l. 17), kad K. V. policijos pareigūnus iškvietė pasibaigus konfliktui, kuomet visi miegojo, todėl negalima teigti, kad šiuo atveju K. V. kvietė policiją, siekdama tokiu būdu apginti savo interesus, t. y. sąžiningai manė, kad specialiųjų tarnybų pagalba jai yra reikalinga, o ne piktnaudžiavo teisės aktais suteikta teise kreiptis pagalbos į specialiąsias tarnybas.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad K. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje - žinomai melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas - policiją.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

K. V. administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, K. V. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnio sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286-288 straipsniu,

nutarė:

K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.