- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-14
- Bylos Nr.
- 1-203-853/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Nukentėjusysis
- J. R., E. R., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko
- Kaltinamasis
- E. R.
dalyvaujant prokurorui Š. V., nukentėjusiesiems J. R., E. R. ir E. R., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N., kaltinamajam E. R.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1967-10-24 Šilutės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pareigose, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 ir 1 dalis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. R. smurtaudamas sukėlė mažamečiui ir asmeniui fizinį skausmą, o būtent: 2013-03-18 apie 19.45 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties mažamečiui sūnui E. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), įspyrė į kairįjį šoną bei delnu sudavė per viršugalvį, mažametį sūnų ginti stojusiai žmonai J. R. sugriebė už galvos plaukų, tąsė ją po kambarį, išrovė kuokštą plaukų bei ne mažiau dviejų kartų delnu sudavė per viršugalvį, taip smurtautas nukentėjusiajam mažamečiui E. R. ir nukentėjusiajai J. R. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. R. apklaustas teisiamajame posėdyje dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, jog parėjo namo išgėręs, tiksliai datos nepamena, ir tarp jo bei vaikų E. R. ir E. R. kilo konfliktas. Todėl jis vėl išėjo į garažą, kur toliau vartojo alkoholį. Grįžęs namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje vėl sukonfliktavo su artimaisiais. Sudavė sūnui E. R. delnu per viršugalvį, taip pat sudavė savo žmonai J. R. delnu per viršugalvį bei sugriebęs už plaukų ją tampė. Dėl girtumo ir buvusio smegenų sukrėtimo nelabai prisimena, ar įspyrė sūnui, tačiau galėjo būti, jog įspyrė. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, jam dabar yra gėda, atsiprašė nukentėjusiųjų. Nurodė, jog girtumas turėjo įtakos jo veiksmams.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusieji, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Kaltinamojo E. R. kaltė be jo paties visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:
- tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir fotolentelės, kur nurodyta, jog E. R. smurtavo artimoje aplinkoje prieš E. R. ir J. R., adresu (duomenys neskelbtini) (8-9, 11 b.l.);
- bendra pranešimo apie įvykį informacija, kurioje nurodyta, jog E. R. smurtauja prieš savo šeimą (7 b. l.);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios J. R. parodymais, kur parodė, kad 2013-03-18 15.10 val., būdama darbe, iš sūnaus E. R. gavo SMS žinutę „Mes išėjom, nes tas pradėjo kelt skandalą. Kai grįšit, pasukit“, iš ko suprato, jog namuose esantis girtas vyras E. R. eilinį kartą keikia bei įžeidinėja jauniausiuosius vaikus. Apie 18.00 val., jai kartu su vyriausiąja dukra K. R. iš darbo grįžus į namus, judvi pamatęs girtas E. R. abi pradėjo keikti bei įžeidinėti, tačiau jai pavyko vyrą apraminti, bet kai į namus grįžo E. bei E. R., vyras vėl visus keikė ir įžeidinėjo. Jiems nekreipiant dėmesį į E. R., šis, trenkęs durimis, kažkur išėjo, o į namus grįžo apie 19.45 val. tik dar girtesnis. Grįžęs namo, vyras vėl be jokios priežasties ją keikė ir įžeidinėjo, dėl ko sūnus E. R. papriekaištavo tėvui, o kai pavadino girtuokliu, E. R. sūnui kažkur įspyrė. Gindama sūnų, stojo į judviejų tarpą ir tada E. R. ją sugriebė už plaukų ties kairiąja ausimi ir pradėjo stipriai tąsyti. Jai bandant atsistumti nuo smurtaujančio vyro, ją ginti stojo dukra K. R., kuri, šaukdama „paleisk mamą“, stengėsi išlaisvinti jos plaukus. Galiausiai E. R. ją paleido, tačiau išrovė kuokštą plaukų bei tuo pačiu plaštaka ne mažiau kaip du kartus sudavė per galvą. Matydama, kad vyras nesiramina, vaikams šūktelėjo, kad kviestų policiją, ką šiems padarius, tik tada E. R. nurimo, o atvykę policijos pareigūnai vyrą išsivežė į policijos komisariatą. Vyrą E. R. apibūdina kaip paskutinius 4-5 metus nesaikingai girtaujantį, paskutinius 2 metus niekur nedirbantį, gyvenantį iš jos bei dukros K. R. uždarbio, o savo bedarbio pašalpą išleidžiantį alkoholiui (13 b. l.);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo E. R. parodymais, kur parodė, kad 2013-03-18 apie 15.00 val., jam su seserimi E. R. iš mokyklos grįžus į namus, iki tol su rūbais girtas lovoje gulėjęs tėvas E. R. juodu pradėjo keikti bei įžeidinėti, o kai atsikirto - įsiuto visiškai, dėl ko jiedu turėjo išeiti iš namų. Apie tėvo elgesį darbe buvusias mamą J. R. bei vyriausiąją seserį K. R. informavo SMS žinute, o kol pastarosios grįžo, buvo pas draugę. Apie 18.00 val., gavę žinutę, kad mama su seserimi jau grįžo, juodu parėjo namo, kur tėvas, kaip visada, visus keikė ir įžeidinėjo, o kai mamai bei seseriai papasakojo, dėl kokios priežasties turėjo išeiti iš namų, tėvas gynėsi jų niekur nevaręs. Galiausiai, trenkęs durimis, tėvas E. R. kažkur išėjo bei grįžo apie 19.45 val., tik dar girtesnis. Namuose tėvas iškart nuėjo į savo kambarį, kur netrukus pasigirdo griuvimo garsas, o kai nuėjo pasižiūrėti, kas atsitiko, tėvą rado sėdintį ant grindų. Pamatęs jį, E. R. pradėjo visus keikti bei įžeidinėti, dėl ko tėvą pavadino girtuokliu, ką išgirdęs pastarasis, atsistojęs, jam įspyrė į kairįjį šoną bei delnu sudavė per viršugalvį. Tai pamačiusi mama J. R. stojo jį ginti ir tada tėvas sugriebė mamą už galvos plaukų bei pradėjo ją tąsyti po kambarį. Tada mamą ginti stojo sesuo K. R., o pamatęs, kad įvykiai klostosi blogąja linkme, jis iškvietė policiją. Išgirdęs, jog yra iškviesti policijos pareigūnai, tėvas E. R. staiga nurimo bei atsigulė į lovą, tačiau atvykę policininkai jį vis tiek išsivežė į policijos komisariatą (17 b. l.);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios E. R. parodymais, kur parodė, kad 2013-03-18 apie 15.00 val., jai su broliu E. R. iš mokyklos grįžus į namus, iki tol su rūbais girtas lovoje gulėjęs tėvas E. R. juodu pradėjo keikti bei įžeidinėti, dėl ko jiedu turėjo išeiti iš namų pas savo klasiokę. Apie 18.00 val., gavę žinutę, kad mama su seserimi jau grįžo, juodu parėjo namo, kur tėvas, kaip visada, visus keikė ir įžeidinėjo. Galiausiai, trenkęs durimis, tėvas E. R. kažkur išėjo bei grįžo apie 19.45 val., tik dar girtesnis ir pradėjo visus keikti bei įžeidinėti. Vėliau visi nuėjo į kambarį, kur buvo tėvas jo raminti, tada tėvas E. įspyrė į šoną bei ranka sudavė per viršugalvį. Tai pamačiusi mama J. R. stojo ginti brolio ir tada tėvas sugriebė mamą už galvos plaukų bei pradėjo ją tąsyti po kambarį. Tada mamą ginti stojo sesuo K. R.. Tada tėvas paleidęs mamą dar mamai keletą kartų ranka sudavė per galvą. Brolis iš jos mobiliojo telefono iškvietė policiją. Išgirdęs, jog yra iškviesti policijos pareigūnai, tėvas E. R. staiga nurimo bei atsigulė į lovą, tačiau atvykę policininkai jį vis tiek išsivežė į policijos komisariatą. Tėvas jai smūgių nesudavė, tik ją keikdamas įžeidinėjo (21 b. l.);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios K. R. parodymais, kur parodė, kad 2013-03-18 apie 14.00-15.00 val. ji ir mama, kai buvo darbe, gavo iš sesers E. R. vienodo turinio SMS žinutes, jog tėvas E. R., sesę E. R. ir brolį E. R., būdamas girtas varo iš namų. Ji su mama iš darbo grįžo apie 17.30 val., kadangi patėvis E. R. miegojo, o brolio ir sesės nebuvo namuose, tai pažadino patėvį pasiteirauti, kur vaikai. Tada patėvis pradėjo šaukdamas keiktis bei jas įžeidinėti. Tada į namus grįžo E. R. su E. R., tada mama nuramino patėvį. Apie 18.00 val. E. R. nieko nesakęs apsirengė ir trenkęs durimis išėjo. E. R. grįžo apie 19.45 val., dar girtesnis ir pradėjo visus keikti bei įžeidinėti. Vėliau visi nuėjo į kambarį, kur buvo tėvas, jo raminti, tada tėvas E. ranka sudavė kažkur į viršutinę kūno dalį. Tai pamačiusi mama J. R. stojo ginti brolio ir tada tėvas sugriebė mamą už galvos plaukų bei pradėjo ją tąsyti po miegamąjį kambarį. Tada mamą ginti stojo ji ir trankė patėviui per ranką, kad šis paleistų mamos plaukus. Tada tėvas paleidęs mamą dar mamai keletą kartų ranka sudavė per galvą. Tada ji broliui liepė kviesti policiją. Brolis iškvietė policiją. Išgirdęs, jog yra iškviesti policijos pareigūnai, tėvas E. R. staiga nurimo bei atsigulė į lovą, tačiau atvykę policininkai jį vis tiek išsivežė į policijos komisariatą (23 b. l.);
- alkotesterio parodymų rezultatu, kuriame matyti, jog J. R. 2013-03-18 20.20 val. nustatytas 0.00 promilių girtumas (12 b. l.);
- alkotesterio parodymų rezultatu, kuriame matyti, jog E. R. 2013-03-18 20.32 val. nustatytas 3.75 promilių girtumas (40 b. l.);
- vaikų E. R. ir E. R. gimimo liudijimų kopijomis (15, 19 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo E. R. kaltę padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 straipsnio 2 ir 1 dalyse.
Kaltinamojo E. R. nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, kadangi jis savo aktyviais veiksmais, t. y. mušdamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui E. R. bei J. R..
Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamąjį E. R. padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.75 promilių girtumas) ir girtumas turėjo įtakos jo veiksmams, tai patvirtino pats kaltinamasis teismo posėdžio metu (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą LR BK 41 str.
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. R. teismas atsižvelgia į įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, jų stadiją, kad jis padarė du baigtus, nesunkius, tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, o taip pat į jo asmenybę, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nedirbantis (35 b. l.), tačiau registruotas darbo biržoje (36 b. l.), anksčiau teismo neteistas (26 b. l.), administracine tvarka baustas, už šeimyninių konfliktų kėlimą mažamečių vaikų akivaizdoje (27-28 b. l.), turintis pastovią gyvenamąją vietą (32 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (34 b. l.), kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, teigė, jog įsidarbino ir padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio. Kaltinamasis smurtavo prieš savo artimiausius žmones, šeimos narius, savo mažametį sūnų bei sutuoktinę. Kaltinamasis jau kuris laikas buvo bedarbis ir buvo išlaikomas savo sutuoktinės, tačiau vis tiek smurtavo prieš savo sutuoktinę. Nors kaltinamasis anksčiau neteistas ir skiriant bausmę teismas turi vadovautis LR BK 55 straipsniu, tai yra asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau LR BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad E. R. bausmės tikslai bus pasiekti, už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., paskiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimumui, tai yra 5 mėnesius, už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., paskiriant vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, tai yra 8 mėnesius.
LR BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, t. y. esant nusikalstamų veikų sutapčiai. Pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, sudarančios nusikalstamų veikų sutaptį, teismas iš pradžių paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti ar visiškai arba iš dalies jas sudėti. Nepriklausomai nuo bausmių subendrinimo būdo teismas bausmių bendrinimą turi pradėti atsižvelgdamas į griežčiausią bausmę. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos švelnesnės bausmės, o kai sudedamos iš dalies, – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Be to, LR BK 63 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis (LAT 2009-01-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28/2009).
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę ir skirtina galutinė subendrinta bausmė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2013-03-18 19.56 val. iki 2013-03-19 14.30 val. išbūtą laiką (53, 54 b. l.), ir laikytina, jog E. R. yra atlikęs dvi dienas laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip keturiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo nuomone, atsižvelgus į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktais, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
E. R. įpareigotinas per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas).
Kaltinamajam E. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BPK 339 str. 3 d.).
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, LR CK 5 straipsnis).
Pagal LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Ž. G., gindamas viešąjį interesą, t. y. mažamečio E. R. interesus, pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (61-62 b. l.) ir jo dydį grindė tuo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu E. R. patyrė skausmą, šoką, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, be to, buvo pažeistos vaiko, kaip žmogaus pagrindinės teisės – teisė į sveikatą, asmens neliečiamybę.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iš kaltinamojo E. R. neturtinė žala yra 500,00 litų (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu,
nusprendžia:
E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.
E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinąjį sulaikymą nuo 2013-03-18 19.56 val. iki 2013-03-19 14.30 val. Laikyti, jog E. R. yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, ir visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. R. kardomosios priemonės neskirti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įpareigoti E. R. per 2 (dvi) darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Ž. G. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš kaltinamojo E. R. priteisti nukentėjusiajam E. R. 500,00 (penkis šimtus litų) Lt neturtinės žalos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.