Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovui J. L. dėl skolos pagal vartojimo kredito sutartį, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Ieškovas AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo J. L. 20 677,79 Lt įsiskolinimo, 13% palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos bei 5% įstatyminių metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad 2008-06-04 pasirašė su atsakovu Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-061704-GV, kuria atsakovui buvo suteiktas 26000 Lt kreditas; už suteiktą kreditą nustatyta 13,00% metinė palūkanų norma. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, buvo perspėtas apie kredito sutarties nevykdymo pasekmes. Atsakovo skola pagal sutartį 2009-11-26 buvo 19905,51 Lt negrąžinto kredito, 655,97 Lt nesumokėtų palūkanų, 96,73 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą, 19,58 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas.

Atsakovas Jonas Lenkaitis atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo J. L. ieškovui AB bankui „Swedbank“ 20 677,79Lt skolos bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2009-12-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovas 26 000 Lt kreditą pagal 2008-06-04 Vartojimo kredito sutartį gavo, tačiau savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl ieškovas pagrįstai nutraukė sutartį ir yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo 20 677,79 Lt įsiskolinimo (LR CK 6.4 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.63 str., 6.71 str., 6.76-6.81 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.210 str., 6.870-6.874 str., Sutarties 5.1 p.).

Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo dvigubas palūkanas yra neteisingas, nesąžiningas, nepagrįstas bei nenumatytas ir pačioje sutartyje (sutarties 10-11p.,12p.“Atsakomybė“,b.l.4-6) numatytomis sąlygomis, nes ieškovas iki numatyto sutarties pasibaigimo termino (2011 metai) prisiteisia skolą su palūkanomis ir prašo dar palūkanų, kurios buvo sutartyje, neatsižvelgdamas, kad jam priteistinos ir įstatyminės palūkanos(CK 1.5str.,6.37 str.4d.), todėl reikalavimą priteisti papildomas palūkanas (13 proc. nuo nesumokėtos sumos) atmetė.

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas AB „Swedbank“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo naudai iš atsakovo priteisti sutartines 13,00 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą 19 905,51 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2009-11-27 iki visiško kredito grąžinimo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl sutartinių palūkanų priteisimo, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu.

2008-06-04 Vartojimo kredito sutarties 5.1 p. šalių yra aiškiai ir konkrečiai sulygta, kad sutartines palūkanas už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti iki suteikto kredito visiško grąžinimo kredito davėjui, šios sąlygos skirtos Civilinio kodekso 6.872 str. 2 d. normos dispozityvios dalies taikymo apribojimui, t.y. nurodoma, kad šalys nesusitarė kitaip, todėl palūkanos turi būti mokamos už visą laiką, per kurį kredito suma yra pas kredito gavėją.

Be to, Civilinio kodekso 6.874 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui Civilinio kodekso 6.210 str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų Civilinio kodekso 6.37 str. mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ką kitą.

Apelianto teigimu, sprendime padarytas klaidingas aiškinimas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo sutartines mokėjimo funkciją ir įstatymines kompensavimo bei skatinimo funkciją atliekančias palūkanas vertinant palūkanų priteisimą kaip dvigubos atsakomybės taikymą.

Sutartinių palūkanų mokėjimas nėra už piniginės prievolės pažeidimą taikytinos civilinės atsakomybės rūšis, kadangi jos mokamos pagal sudarytą sutartį už faktinį naudojimąsi iš kredito davėjo gauta pinigų suma – t.y. sutartinės palūkanos turi būti mokamos kaip kredito sutartimi prisiimto įsipareigojimo vykdymas.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ginčui spręsti taikytinų materialinės teisės normų, nurodant, kad pirmos instancijos teismas šalių santykiams spęsti netinkamai taikė Civilinio kodekso normas reguliuojančias palūkanų už naudojimąsi paskola mokėjimą (Civilinio kodekso 6.78 straipsnio 2 d., 6.874 straipsnio 1 d.) Su šiuo apeliacinio skundo motyvu kolegija sutinka.

Byloje nustatyta, kad šalys 2008-06-04 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-061704-GV, kurios pagrindu ieškovas AB bankas „Swedbank“ (buvęs pavadinimas „Hansabankas“) suteikė atsakovui 26 000 Lt kredito sumą; už naudojimąsi kreditu atsakovas įsipareigojo mokėti 13 % metinių palūkanų bei už laiku nesumokėtas įmokas 0,10% delspinigių; kiekvieno mėnesio 27 dieną mokėti bankui kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokas (b.l. 4-6). Atsakovas savo prievolę pagal kredito sutartį vykdė netinkamai, iki kreipimosi į teismą dienos negrąžinto kredito 19 905,51 Lt, nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų 655,97 Lt, 96,73 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą, 19,58 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas. Pirmos instancijos teismas šias nurodytas sumas priteisė ieškovui iš atsakovo, taip pat priteisė 5 % metinių palūkanų nuo šios sumos nuo 2009-12-03, iki sprendimo visiško įvykdymo, o reikalavimą priteisti 13% sutartinių palūkanų nuo negražinto kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo atmetė, su šia sprendimo dalimi nesutinka ieškovas.

Pagal Civilinio kodekso 6.874 str.1 d., skolininkas iš paskolos sutartinių santykių be pareigos mokėti sutartines palūkanas, kaip atlyginimą už naudojimąsi gauta kredito suma, taip pat privalo mokėti papildomas – įstatymines palūkanas, kaip mokestį/sankciją už paskolos sutarties sąlygų pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003-09-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003 išaiškino, kad sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos. Jeigu sutartyje numatytos palūkanos už sutartyje numatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, netaikomos Civilinio kodekso 6.210 str. nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos. Ieškovo teisę į sutartines palūkanas patvirtina šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 08-061704-GV, kurioje nurodyta, kad sutartinės palūkanos mokamos iki visiško kredito sumos grąžinimo. Pirmos instancijos teismas klaidingai aiškino AB „Swedbank“ reikalavimą priteisti iš atsakovo sutartines mokėjimo funkciją ir įstatymines kompensavimo bei skatinimo funkciją atliekančias palūkanas, įvertinęs šių palūkanų priteisimą kaip dvigubos atsakomybės taikymą. Sutartinių palūkanų mokėjimas nėra už piniginės prievolės pažeidimą taikytinos civilinės atsakomybės rūšis, kadangi jos mokamos pagal sudarytą paskolos/kredito sutartį už faktinį naudojimąsi iš kredito davėjo gauta pinigų suma, t.y. sutartinės palūkanos turi būti mokamos kaip kredito sutartimi prisiimto sutartinio įsipareigojimo vykdymas. Savo ruožtu civilinė atsakomybė tai nauja turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma arba netinkamai įvykdoma sutartinė prievolė. Todėl esamas sutartinis įsipareigojimas mokėti palūkanas ir nauja prievolė, atsiradusi dėl netinkamo sutarties vykdymo, negali būti tapatinami ir priskiriami tai pačiai civilinės atsakomybės kategorijai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarčių nutraukimas neturi įtakos sutarčių sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje šalių susitarimu numatytos sąlygos, kad palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais yra mokamos iki kredito visiško grąžinimo, t. y. tol, kol skolininkas jais naudojasi, todėl tokios sutarčių sąlygos mokėti už naudojimąsi pinigais galioja ir po sutarčių nutraukimo.

Situacija, kai prievolę pažeidęs skolininkas gali naudotis kreditoriaus pinigais ir pagal teismo sprendimą nemokėti palūkanų, nei pagal paskolos sutarties sąlygas, neskatina skolininkės greičiau ir efektyviau įvykdyti prievolę, bet pažeidžia kreditoriaus teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo gauti sutartyje sulygtą atlyginimą už naudojimąsi kreditu bei užtikrinti savo minimalių nuostolių atlyginimą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog kreditorius turi teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas mokėti nepertraukiamai. Tokiu būdu pažeista ieškovo teisė ginama tokia apimtimi, kaip pareikalavo ieškovas – nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos.

Dėl nurodyto sprendimo dalis, kuria buvo atmesta ieškinio dalis, naikintina ir ieškinys šioje dalyje tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.). Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista, nes kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš atsakovo priteistina ieškovui 130 Lt žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinį skundą (b.l. 30) ir valstybės naudai priteisiamos 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 37) už procesinių dokumentų įteikimą šalims apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmesta ieškinio dalis ir ieškinį šioje dalyje patenkinti - priteisti iš atsakovo J. L. 13 % dydžio metines palūkanas už negrąžintą 19 905,51 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos 2009 m. gruodžio 11 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovo „Swedbank“, AB naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. L. 130 Lt žyminio mokesčio ieškovo „Swedbank“, AB ir 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).