- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-07-14
- Bylos Nr.
- 2-364
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- R. Rivkino
- Kategorijos
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Rivkino įmonės „RRR“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Rivkino įmonės „RRR“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Rivkino įmonė „RRR“ kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartį iškelti AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 m. sausio 25 d. nutartimi atmetė ieškinį ir atsisakė iškelti bankroto bylą AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“. Teismas, išnagrinėjęs ieškovo pateiktą atskirąjį skundą, pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 10 straipsnio 8 dalies reikalavimus, jog nutartį galėjo panaikinti tik apeliacinės instancijos teismas, priėmė 2005 m. vasario 21 d. nutartį, kuria panaikino skundžiamą nutartį ir priėmė sprendimą iškelti bankroto bylą AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“. Kadangi Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį neturėdamas kompetencijos, todėl buvo pažeisti pareiškėjo interesai, nes bankrutuojanti įmonė, pasiremdama ĮBĮ nuostatomis, nutraukė sutartis su pareiškėju nesibaigus jų terminams bei kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui, bei grąžino sumokėtą žyminį mokestį. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas padavė prašymą atnaujinti procesą bankroto byloje, kuri dar nėra baigta. Bankroto byla yra laikoma baigta, kai priimamas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 str. 6 d.). Be to, pareiškėjas nėra nei šalis, nei tretysis asmuo UAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto byloje. Pagal 2005 m. balandžio 21 d. teismo įsakymą pareiškėjas yra skolingas AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ 142 647,78 Lt. Dėl šių aplinkybių teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir grąžino pareiškimą bei žyminį mokestį pareiškėjui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Rivkino įmonė „RRR“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartį. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nutartimi atsisakęs iškelti bankroto bylą AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“, ieškovui I. Burlakovo PĮ „Aguonos žiedas“ pateikus atskirąjį skundą, pats pasinaikino savo nutartį ir priėmė kitą nutartį – iškelti bankroto bylą. Šie teismo veiksmai pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalį, nes atskirojo skundo, dėl bankroto bylos iškėlimo, nagrinėjimas yra Lietuvos apeliacinio teismo kompetencija. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo pats pasinaikinti savo nutarties ir iškelti bankroto bylą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad atskirasis skundas pateiktas su trūkumais, nes nenurodyta data ir atsiskaitomosios datos numeris, todėl turėjo būti šalinami trūkumai. Be to pareiškėjas nėra tas asmuo, kuris galėtų kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK prasme. Yra nagrinėjama civilinė byla tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens dėl pareiškėjo skolos priteisimo suinteresuotam asmeniui. Bankroto bylos iškėlimas neapsunkino pareiškėjo padėties ir nepažeidė jo interesų. Bankroto byla suinteresuotam asmeniui iškelta teisėtai ir negalėjo pažeisti pareiškėjo interesų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ne bylos išsprendimo teisingumą, bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip procesinio dokumento, kontrolę. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą lemia teismo klaida: sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Apeliaciniame (atskirajame) skunde pateikiami apelianto argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais. Šio modelio įtvirtinimą patvirtina ir teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, formuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktiką nurodė, jog „apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu“ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-208/2005, kat. 78.2.1.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, formuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktiką nurodė, jog „nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose, reiškia kad [...] apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.”(LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 10 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-522/2000, kat. 40). Kitoje nutartyje nurodė, kad „apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, t.y. 1) pasisako dėl apskųstos sprendimo dalies, 2) pasisako dėl apelianto nurodytų pagrindų.” (LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-1109/2000, kat. 8).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantas R. Rivkino įmonė „RRR“ atskirajame skunde nurodyti argumentai susiję su bylos išsprendimo teisingumu, bet nesusiję su pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, neteisėtumu ar nepagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
Apeliantas nenurodė jokių argumentų pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ar neteisėtumą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.