- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- I-9442-402/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01999-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- E. P., I. S., M. K., A. P., N. K., J. P., A. K., P. K., L. K., D. K., D. B., A. M.
- Atsakovas
- Alytaus pataisos namams
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjui E. P., pareiškėjų atstovo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei A. K.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. S., M. K., A. P., N. K., J. P., A. K., P. K., L. K., D. K., D. B., A. M., E. P. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams, dėl turtinės žalos atlyginimo už neišduotas tarnybines uniformas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Alytaus pataisos namų patirtą turtinę žalą už neišduotas tarnybinės uniformos dalis: I. S. – 311,06 Eur, M. K. – 321,02 Eur, A. P. - 311,06 Eur, N. K. – 569,34 Eur, J. P. – 482,09 Eur, A. K. – 578,24 Eur, P. K. – 120,90 Eur, L. K. – 201,18 Eur, D. K. – 137, 91 Eur, D. B. – 442,74 Eur, A. M. – 325,69 Eur, E. P. – 152,69 Eur (b. l. 1-12).
Pareiškėjų atstovė ir pareiškėjas E. P. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad pareiškėjai yra statutiniai Alytaus pataisos namų pareigūnai, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nariai. 2018 metais pareiškėjams nebuvo išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys. Dėl šios priežasties kai kurios pareiškėjų turimos uniformos dalys buvo dėvimos viršijant nustatytus tarnybinės uniformos dėvėjimo terminus. 2018 m. pabaigoje pareiškėjai raštiškai kreipėsi į atsakovą prašydami sudaryti galimybę gauti tarnybinės uniformos dalis, tačiau prašymai nebuvo patenkinti. Atsakovui neįgyvendinus savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareiškėjus tarnybinėmis uniformomis, pareiškėjai patyrė nepatogumų, nes tarnybinės uniformos dalis reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, taip pat pareiškėjai turėjo nešioti savo lėšomis įsigytus žieminius batus, batelius, šaliką, pirštines, marškinius ir kt. Pareiškėjai nekaupė duomenų apie tai, kiek išlaidų patyrė dėl neišduotų tarnybinės uniformos dalių ir tikėjosi, kad ši situacija neužsitęs. Atsakovas neįgyvendino savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareiškėjus nauja uniforma ar jos dalimis, todėl pareiškėjai įgijo teisę į uniformos dalių vertės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 56-62) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad negalėjo aprūpinti pareiškėjų visomis jiems priklausančiomis tarnybinės uniformos dalimis pasibaigus nustatytiems jų dėvėjimo terminams ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad Kalėjimų departamentas neatliko centralizuoto tarnybinės uniformos dalių pirkimo. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-10-23 įsakymo Nr.V-396 „Dėl Pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 14 punktą, pareigūnas iki įstaigos direktoriaus nustatytos datos, atsižvelgdamas į pareigūnų grupės, kuriai priskirtas pagal einamas pareigas, MAFN (pareigūno metinė apsirengimo tarnybine uniforma finansinė norma) ir tarnybinės uniformos dalių kainas, pasirenka tarnybinės uniformos dalis, kurių reikės kitiems kalendoriniams metams, ir parengia Pataisos pareigūno paraišką tarnybinės uniformos dalims gauti, nurodydamas pasirinktų dalių pavadinimą, kiekį, dydį, kainą, bei pateikia už tarnybinių uniformų apskaitą atsakingam darbuotojui. 2018 metais pareiškėjams neišduotų metinės aprengimo tarnybinės uniformos dalių vertė yra: I. S. – 196,79 Eur (paraiška tarnybinės uniformos dalims 2018 metams nebuvo gauta), M. K. – 196,79 Eur (paraiška tarnybinės uniformos dalims 2018 metams nebuvo gauta), A. P. - 196,79 Eur (paraiška tarnybinės uniformos dalims 2018 metams nebuvo gauta), N. K. – 469,48 Eur, J. P. – 382,23 Eur, A. K. – 475,56 Eur, P. K. – 39,37 Eur (paraiška tarnybinės uniformos dalims 2018 metams nebuvo gauta), L. K. – 194,09 Eur (paraiška tarnybinės uniformos dalims 2018 metams nebuvo gauta), D. K. – 194,95 Eur (paraiška tarnybinės uniformos dalims 2018 metams nebuvo gauta), D. B. – 442,74 Eur (paraiška tarnybinės uniformos dalims 2018 metams nebuvo gauta), A. M. – 194,75 Eur (paraiška tarnybinės uniformos dalims 2018 metams nebuvo gauta), E. P. – 194,75 Eur (paraiška tarnybinės uniformos dalims 2018 metams nebuvo gauta). Atsakovo nuomone, Alytaus pataisos namai tik įgyvendina galiojančių įstatymų ir kitų norminių aktų numatytus reikalavimus, tačiau nėra šių įstatymų ir kitų norminių aktų leidėjas, todėl Alytaus pataisos namai yra netinkamas atsakovas. Atsakovu turėtų būti laikomas Kalėjimų departamentas, nes dėl šios įstaigos veiklos ir buvo padaryta žala pareiškėjams.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjų teisė gauti turtinės žalos atlyginimą dėl pareiškėjams neišduotų tarnybinių uniformų tam tikrų dalių 2018 metais.
Teismas visų pirma pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-10 nutartyje išaiškino, kad tokio pobūdžio bylose tinkamas atsakovas dėl reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą yra ne Lietuvos valstybė ar kiti subjektai, o būtent pareiškėjų darbdavys. Atsižvelgiant į tai, žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju pareiškėjams priteistinas iš darbdavio – Alytaus pataisos namų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai atliko tarnybą Alytaus pataisos namuose. Ginčo laikotarpiu galiojusio Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisingumo ministro patvirtintame sąraše numatyti pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.
Tokia tvarka ir normos yra patvirtintos teisingumo ministro 2015-10-23 įsakymu Nr. V-396 „Dėl Pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Tvarka) (redakcija, galiojanti 2016-03-24). Šiuo įsakymu patvirtintomis tarnybinės uniformos išdavimo normomis bei tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka yra reglamentuotos visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalys, jų skaičius ir dėvėjimo terminai. Tvarkos 5 punkte nurodyta, kad Kalėjimų departamento struktūrinis padalinys, atsakingas už biudžeto planavimą, atsižvelgdamas į paskutinio tarnybinės uniformos dalių pirkimo kainas, kiekvienais metais apskaičiuoja Tvarkos 4 punkte nurodytų pareigūnų grupių Pareigūno pirmojo aprengimo tarnybine uniforma finansinę normą (PAFN) ir Pareigūno metinę aprengimo tarnybine uniforma finansinę normą (MAFN) ir teikia tvirtinti Kalėjimų departamento direktoriui.
Vadovaujantis šiuo punktu, Kalėjimų departamento direktorius 2018-02-09 įsakymu Nr. V-55 „Dėl Pataisos pareigūnų 2018 m. metinių ir pirmojo aprengimo tarnybine uniforma finansinių normų patvirtinimo“ nustatė, kad 2018 metams taikomos Kalėjimų departamento direktoriaus 2016-03-01 įsakymu Nr.V-67 „Dėl Pataisos pareigūnų 2016 m. metinių ir pirmojo aprengimo tarnybine uniforma finansinių normų patvirtinimo“ patvirtintos pataisos pareigūnų metinės ir pirmojo apsirengimo tarnybine uniforma normos. Šiose normose įtvirtina, kad jaunesniųjų pareigūnų grandies metinė aprengimo tarnybine uniforma vyrų finansinė norma - 194,75 Eur, o moterų finansinė norma - 194,09 Eur. Taip pat nurodyta, kad pareigūnų ir vyresniųjų pareigūnų grandies metinė aprengimo tarnybine uniforma moterų finansinė norma - 194,95 Eur, o vyrų finansinė norma - 196,79 Eur. Pirmojo aprengimo tarnybine uniforma moterų finansinė norma - 569,34 Eur, jaunesniųjų pareigūnų grandies pirmojo aprengimo tarnybine uniforma vyrų finansinė norma - 442,74 Eur.
LVAT savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (LVAT 2010-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011-03-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusias teisės aktų nuostatas, minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama dviem būdais: aprūpinant pareigūnus uniformomis arba atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr. LVAT 2009-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 24 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (LVAT 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012-07-26 nutartis byloje Nr. A662-2567/2012, kt.).
Nurodytos teisės normos patvirtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, o teisingumo ministrui įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi, minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą.
Teismų praktikoje yra konstatuota, jog statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita.
LVAT, nagrinėdamas vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis ginčus, yra konstatavęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesiejo (LVAT 2011-03-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A63–2434/2011), todėl atsakovo nurodytos priežastys, dėl kurių pareiškėjams nebuvo laiku išduotos tarnybinės uniformos, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos.
Administracinėje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjų skunde nurodytų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, tačiau naujos tarnybinės uniformos dalys jiems laiku nebuvo išduotos. Atsakovas iš esmės šią aplinkybę pripažįsta.
Pareiškėjai prašė teismo priteisti jų patirtą žalą dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas nagrinėjamu atveju jau yra pasibaigęs. Žalą pareiškėjai kildino iš to, jog jie tarnybos metu turėjo nešioti savo pirktą aprangą ir patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo.
LVAT praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (LVAT 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK6.246-6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių.
Šioje byloje neginčijamai nustatytas faktas, jog pareiškėjams nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą (atlikti neteisėti valstybės institucijos veiksmai) ir dėl to jie patyrė nuostolių (kilo turtinė žala).
Įvertinus pareiškėjų suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo ir atsižvelgus į LVAT praktikoje nuosekliai formuojamą poziciją, kad galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. A261-1032/2014; Nr. A492-2020/2013; Nr. A662-2857/2012; Nr. A552-2845/2012; Nr. A552-2783/2012; Nr. A662-2567/2012; Nr. A552-2695/2012 ir kt.), teismas konstatuoja, kad pareiškėjai prašo atlyginti turtinę žalą, kuri pasireiškė jų turėtomis išlaidomis, savo lėšomis įsigyjant atitinkamus rūbus, kuriuos jie dėvėjo vietoje jiems neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti.
Teismas, įvertinęs atsakovo neteisėtus veiksmus, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišdavus pareiškėjams tarnybinės uniformos dalių, laikotarpį, per kurį pareiškėjams nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2018 metai), pareiškėjų dėl to patirtas pasekmes ir nepatogumus (uniformą reikėjo dažnai skalbti, taisyti, savo lėšomis pirkti atskiras uniformos dalis), konstatuoja, kad pareiškėjai patyrė turtinę žalą, kuri pasireiškė jų turėtomis išlaidomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jie dėvėjo vietoje jiems neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisant tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsakovas šių argumentų nepaneigė. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjų prašomą priteisti žalą sudaro jų turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Kadangi pareiškėjai nenurodė tikslios patirtų nuostolių sumos ir nepateikė įrodymų joms pagrįsti, teismas taiko CK 6.249 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. LVAT formuojamoje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, turėdamas teisėtų lūkesčių gauti įstatyme numatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, galėjo apskritai nerinkti (žr., pvz., LVAT 2011-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Pažymėtina, kad LVAT praktikoje, suformuotoje analogiško pobūdžio bylose, protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtos žalos (nuostolių) dėl uniformų dalių neišdavimo dydžiu laikomas 30 proc. nuo uniformos dalių vertės kompensacijos dydis (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, taip pat LVAT 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013; 2013-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013; 2013-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013).
Sprendžiant dėl prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžio, teismas vadovaujasi atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais (tarnybiniais pranešimais) dėl neišduotų tarnybinių uniformų dalių ir jų verte 2018 metų laikotarpiu (b. l. 92-105). Pažymėtina, kad pareiškėjai savo apskaičiuotą turtinės žalos dydį grindė tik teisės aktuose numatytomis aprengimo tarnybine uniforma finansinėmis normomis ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo pateiktus oficialius duomenis. Jais remiantis, I. S. – neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė 196,79 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 59,03 Eur, M. K. – neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė 196,79 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 59,03 Eur, A. P. - neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė 196,79 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 59,03 Eur, N. K. – neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė 469,48 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 140,84 Eur, J. P. – neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė 382,23 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 114,66 Eur, A. K. – neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė 475,56 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 142,66 Eur, P. K. – neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė 39,37 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 11,81 Eur, L. K. – neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė 194,09 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 58,23 Eur, D. K. – neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė 194,95 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 58,48 Eur, D. B. – neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė 442,74 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 132,82 Eur, A. M. – neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė 194,75 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 58,42 Eur, E. P. – neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė 194,75 Eur, 30 proc. nuo šios sumos sudaro 58,42 Eur.
Teismo vertinimu, suma, sudaranti 30 procentų nuo uniformos dalių vertės, laikytina protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtų nuostolių dėl uniformų dalių neišdavimo atlyginimu. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka LVAT formuojamą praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus 30 procentų dydžio kompensacijai (žr., pvz., LVAT 2014-04-10 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2013-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013). Remdamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių analize bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų skundas yra iš esmės pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjų skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Alytaus pataisos namų pareiškėjams: I. S. 59,03 Eur, M. K. 59,03 Eur, A. P. 59,03 Eur, N. K. 140,84 Eur, J. P. 114,66 Eur, A. K. 142,66 Eur, P. K. 11,81 Eur, L. K. 58,23 Eur, D. K. 58,48 Eur, D. B. 132,82 Eur, A. M. 58,42 Eur, E. P. 58,42 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.