- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-19
- Bylos Nr.
- II-543-843/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11833-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Advokatai
- Nerijus Kirkilas
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K. (toliau – ir pareiškėjas), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-18040651-14 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis E. V. 2014 m. liepos 8 d. surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20AN-15013558-14 dėl to, kad šis 2014 m. liepos 8 d., apie 20:25 val., vairuodamas automobilį „Volkswagen Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automagistralėje, kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė) 155 km, Raseinių r. sav., viršijo leistiną 130 km/h greitį, nes važiavo 165 km/h greičiu. Pritaikius paklaidą pažeidėjo naudai nustatytą greitį viršijo 31 km/h. Protokole A. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalį. Išnagrinėjusi A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. G. 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-18040651-14 (toliau – ir Nutarimas) pripažino A. K. kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, ir skyrė jam 450 Lt baudą.
Šalies argumentai
A. K. pateikė teismui skundą, prašė panaikinti Nutarimą ir pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad su Nutarimu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu ir naikintinu. Pareiškėjo manymu, šioje situacijoje įrodymai tiek jo sustabdymo metu, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo fiksuoti ir nustatyti tinkamai. Bylose dėl greičio viršijimo įrodinėjant leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių. Pažeidimui nustatyti naudota greičio matavimo techninė priemonė ir matavimo rezultatai turi būti nurodomi administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl protokole turi būti nurodomi visi greičio matavimo prietaiso displėjuje rodomi duomenys, tai yra ne tik užfiksuotas greitis, bet ir matavimo atstumas, matavimo laikas ar kiti duomenys, priklausomai nuo to, kokius duomenis užfiksuoja prietaisas. Remiantis kartu su skundu teikiama greičio matavimo prietaiso „Traffi Patrol XR“ naudojimo instrukcija (instrukcijos 48 lapas) atlikus sėkmingą matavimą prietaiso displėjuje rodomas išmatuotas greitis ir atstumas. Todėl protokole turėjo būti nurodomas ir matavimo atstumas, kas šiuo atveju padaryta nebuvo. Matavimo atstumas nenurodytas ir įvykio metu surašytame 2014-07-08 tarnybiniame pranešime. Skunde taip pat nurodo, kad, remiantis prietaiso naudojimo instrukcija, matavimo vieta ir oro sąlygos turi įtakos tiksliems matavimo rezultatams. Kadangi visų greičio matavimo prietaiso rodmenų nurodymas svarbus greičio pamatavimo teisingumui įvertinti, kai dėl to yra kilęs ginčas, kas nagrinėjamu atveju ir yra įvykę nuo pat pareiškėjo sustabdymo momento ir tai jam išreiškus protokole, todėl procesiniame dokumente, įskaitant ir 2014-07-08 tarnybiniame pranešime, neužfiksavus matavimo atstumo, matavimo vietos, oro sąlygų, greitį matavusio policijos pareigūno padėties kelyje, neįmanoma patikrinti, ar greitis buvo matuojamas tinkamu atstumu ir iš tinkamos vietos, tuo labiau, kad procesiniuose dokumentuose ir 2014-07-08 tarnybiniame pranešime niekur nenurodoma nei apie kelio reljefą, kitas transporto priemones, važiavusias ta pačia eismo kryptimi, oro ir kitas matavimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai yra pagrįsta abejonė, ar greitį fiksavęs pareigūnas buvo supažindintas su greičio matavimo prietaiso „Traffi Patrol XR“ naudojimo instrukcija ir ar buvo apmokytas naudotis šiuo prietaisu ir išlaikęs įskaitą, kadangi greitį matavęs pareigūnas turi žinoti, kokios aplinkybės nulemia matavimo rezultatus, jų teisingumą, atitinkamai dėl to turi byloje tinkamai įforminti tikrinimo rezultatus, kad vėliau bylą nagrinėjančiai institucijai nekiltų abejonių dėl paties pažeidimo fakto. Skunde taip pat atkreipia dėmesį, jog greitį užfiksavo kitas kartu patruliavęs pareigūnas A. J., kuris protokolo ir jokio tarnybinio pranešimo nesurašė. Pirminiame 2014-07-08 tarnybiniame pranešime nebuvo užfiksuota, kad pareiškėjas su pažeidimu sutiko ar nesutiko, kad tik surašius protokolą pradėjo abejoti pažeidimu. Kartu su pareiškėju važiavę liudytojai nepatvirtino aplinkybės, kad pareiškėjas važiavo 165 km/h greičiu. Byloje nėra objektyvių įrodymų išvadai, kad policijos pareigūnas, matuodamas pareiškėjo vairuojamo automobilio greitį, tinkamai naudojo prietaisą ir, kad prietaiso užfiksuotu važiavimo greičiu nėra pagrindo abejoti. Dėl to byloje nėra objektyvių įrodymų dėl pareiškėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo. Visos byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tad darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla jo atžvilgiu nutrauktina nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Teismo posėdžio metu A. K. palaikė savo skundo reikalavimus. Paaiškino, kad 2014 m. liepos mėnesį, apie 20 val., vyko automobiliu keliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda į Klaipėdą su dviem bendradarbiais. Raseinių rajone buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie pasakė, kad jis viršijo greitį, neprisistatė, paprašė dokumentų ir paprašė palaukti. Magistralėje leistinas greitis 130 km/h, todėl jis visą laiką važiavo leistinu greičiu, apie 130 km/h. Turi automatinį greičio reguliavimą, todėl visą laiką važiuoja leistinu greičiu. Policijos pareigūnai pakvietė jį prie tarnybinio automobilio. Prieš jį buvo sustabdytas dar vienas automobilis. Bendravo su abiem pareigūnais, jie sėdėjo tarnybiniame automobilyje, o jis stovėjo lauke. Važiavo kiti automobiliai, todėl jis abejoja, kad tai buvo užfiksuotas jo greitis. Neatsimena tiksliai, ką sakė pareigūnui. Nebuvo jiems pripažinęs, kad tai jo greitis. Su savo keleiviais apie pažeidimą nekalbėjo.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į skundą prašo A. K. skundo netenkinti. Nurodo, jog duomenų, remiantis kuriais galima būtų konstatuoti, kad valstybės pavestas viešosios tvarkos palaikymo funkcijas vykdęs policijos pareigūnas, nurodydamas teisės pažeidimo aplinkybes, pasielgė neteisėtai ir išgalvojo 2014-09-03 tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, nagrinėjimo metu nenustatyta. A. K. veika įrodyta, jis administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį patrauktas teisėtai ir teisingai.
Liudytojas E. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Kauno apskrities VPK KPV KPK vyr. patruliu. Paaiškino, kad vasarą, liepos mėnesį, dienos metu su kolega dirbo kelyje Vilnius-Klaipėda ir kelio Vilnius-Klaipėda 155 km už pažeidimą sustabdė A. K. bei surašė protokolą. Leistinas greitis įvykio vietoje buvo 130 km/h, greičio sumažinimas iki 110 km/h buvo apie 20 km iki tos vietos. Automobilis važiavo į Klaipėdos pusę. Pažeidimą nustatė su greičio matuokliu „Traffi Patrol“, kuris buvo pas jo kolegą A. J., jis pats tuo metu pildė prieš tai sustabdyto automobilio protokolą. Kai fiksuoja greitį, jie prietaisą laiko rankose, žiūri į matuoklį kaip per žiūronus, nukreipia lazerį ir fiksuoja greitį. Kai A. K. automobilis buvo stabdomas jau po greičio užfiksavimo, matavimo prietaisas buvo padėtas ant panelės. Po pažeidimo, kai surašė prieš tai sustabdyto automobilio protokolą, parodė prietaise A. K. jo užfiksuotą greitį. A. K. iš karto su pažeidimu sutiko, paskui pradėjo jį neigti, sakė, kad užfiksuotas prieš tai sustabdyto automobilio greitis. Jie rodė jam ir prieš tai sustabdyto automobilio „Volvo“ užfiksuotą greitį, jis buvo visai kitoks. Patvirtina, kad prieš tai važiavusio automobilio greitis buvo 155 km/h, o pareiškėjas važiavo 165 km/h greičiu. Jis yra supažindintas su greičio matuoklio naudojimo instrukcija, yra išlaikęs įskaitą. Kai fiksavo A. K. vairuojamo automobilio greitį, eismas tuo metu nebuvo labai intensyvus, A. K. automobilis buvo pirmas, važiavo antra eismo juosta. Patruliavimo metu tarnybinis automobilis buvo atsuktas 90 laipsniu kampu į kelio važiuojamąją dalį. Jie stovėjo ten, kur yra išvažiavimas iš autostrados, jų automobilis stovėjo gal kokie 2 metrai nuo važiuojamosios dalies. Pagal jų veiklos instrukcijas jis privalo stebėti savo porininko veiksmus, todėl stebėjo, kaip buvo fiksuojamas greitis. Kolega fiksavo automobilių greičius sėdėdamas automobilyje, priekinėje keleivio sėdynėje. Kolega fiksavo greitį pro atidarytą langą. A. K. automobilio užfiksuotą greitį jis matė ant prietaiso. Vietos schemos nebraižė, nes čia buvo ne eismo įvykis, o pažeidimas. Neatsimena, kas įteikė protokolą A. K., bet protokolą lygtai pildė jo kolega, kuris fiksavo ir sustabdė. Nors jeigu protokole yra jo parašas, gali būti, kad protokolą spausdino jis. Tarnybiniame pranešime, esant užfiksuotam greičio viršijimui, turi būti nurodyta data, laikas, patikros sertifikato numeris, paklaida, sustabdyto automobilio markė, modelis, kas vairavo, greitis (koks leistinas ir pažeidimas). Pirmame tarnybiniame pranešime (2014-07-08) automobilio greitis nebuvo nurodytas, nes žmogus iš pradžių sutiko, todėl tarnybinis pranešimas buvo surašytas supaprastintos formos, kadangi yra taikomas administracinis nurodymas. Tokios tarnybinių pranešimų formos yra patvirtintos patrulių veiklos instrukcijoje. Į greičio matavimo prietaisą neturi būti įvedamas tuo metu naudojantis prietaisą pareigūnas. Nuo jų automobilio iki A. K. vairuojamo automobilio fiksuojant greitį buvo kažkur virš 500 m atstumas. Oro sąlygos tuo metu buvo geros, rūko nebuvo, nelijo. Fiksuojant automobilio greitį prietaiso displėjuje matosi užfiksuotas greitis, data, laikas, atstumas, po 10 min aparatas užmiega, o šie duomenys iš karto nueina į atmintį, bet paskui vėl įsijungus aparatui galima grąžinti į displėjų ir pamatyti paskutinį, taip pat ir ankstesnius greičio pažeidimo fiksavimo duomenis.
Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Kauno apskrities VPK KPV KPK vyr. patruliu. Paaiškino, kad liepos mėnesį A. K. važiavo į Klaipėdos pusę ir 155 km kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda viršijo greitį. Leistinas greitis buvo 130 km/h, o važiavo 165 km/h greičiu. Fiksavimo metu atstumas nuo jų iki automobilio buvo 600-900 metrų. Jų automobilis stovėjo sankryžoje, apie pusę metro nuo važiuojamosios dalies, gal metras nuo pirmos eismo juostos. Jis buvo prie tarnybinio automobilio arba tarnybinio automobilio keleivio vietoje, tiksliai neatsimena. Po greičio užfiksavimo iš karto padedamas prietaisas ir stabdomas automobilis. Nepamena, kur padėjo greičio matavimo prietaisą, bet paprastai, jeigu matuojama iš automobilio, tai prietaisas paliekamas ant panelės, jeigu matuojama lauke – ant automobilio. Sustabdęs A. K. jis priėjo, pasisveikino, prisistatė ir atvedė jį parodyti prietaiso rodmenų. Iš karto žmogus sutiko, neatsimena, kaip tiksliai pasakė, bet sakė, kad nepastebėjo, skubėjo. Surašius protokolą pradėjo ginčyti, kad tai ne jo greitis. Prieš tai sustabdyto automobilio „Volvo“ greitis buvo 155 km/h, o pareiškėjo – 165 km/h. Kai matuojant greitį pritraukiamas automobilis, tai matosi, koks tai automobilis. Pareiškėjui taip pat buvo parodytas prieš tai važiavusio automobilio greitis, jam buvo pasakyta, kad ten skiriasi ir greitis, ir laikas. Oro sąlygos buvo geros. Jeigu greitis matuojamas sėdint automobilyje, langas turi būti atidarytas, nes per stiklą prietaisas nematuoja. Protokolą pildė E. V., tarnybinį pranešimą taip pat. Praktika yra tokia, kad kadangi dirba dviese, kolega irgi viską matė, todėl jis ir užpildė protokolą. Ant greičio matavimo prietaiso tablo rodo greitį, atstumą, datą ir laiką. Jeigu yra ginčas, rekomenduojama surašyti abiems tarnybinį pranešimą išsamiai, bet su greičiu yra tokia situacija, kad žmogui siūloma surašyti nurodymą, jeigu nesutinka ir kviečiamas į teismą, tai jie dažniausiai rašo abu tarnybinius.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad A. K. pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai.
A. K. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis važiuodamas automagistrale į Klaipėdą leistino 130 km/h greičio neviršijo, visą laiką važiavo leistinu greičiu, apie 130 km/h, kadangi turi automatinį greičio reguliavimą, be to, prieš jį buvo sustabdytas dar vienas automobilis, taip pat važiavo kiti automobiliai, todėl jis abejoja, kad buvo užfiksuotas būtent jo automobilio greitis ir policijos pareigūnams jis nebuvo pripažinęs, kad tai yra jo greitis. Tačiau tokius A. K. parodymus paneigia kiti byloje surinkti duomenys. Kaip matyti iš byloje esančios greičio matavimo prietaiso „Traffi Patrol XR 07301“ parodymų išklotinės laikotarpiu nuo 2014-07-07 iki 2014-07-08 minėtu greičio prietaisu kelyje A1 atlikti du kontroliniai matavimai, taip pat užfiksuoti du greičio viršijimo faktai. 2014-07-08, 20.18 val., užfiksuotas vienas greičio viršijimo faktas, kuomet užfiksuotas 155 km/h greitis, o 2014-07-08, 20.25 val., užfiksuotas antras greičio viršijimo faktas, kuomet užfiksuotas 165 km/h greitis, pagal kurį protokolas surašytas A. K.. Taigi šie duomenys parodo, jog iš tikrųjų buvo užfiksuoti du skirtingi greičio viršijimo faktai magistraliniame kelyje A1, kur tuo metu leidžiamas greitis buvo 130 km/h – vienas A. K. vairuojamo automobilio, kitas – prieš kelias minutes sustabdyto automobilio, kurį savo paaiškinimuose minėjo tiek pats A. K., tiek teismo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai E. V. ir A. J.. Tuo pačiu šie duomenys paneigia A. K. argumentus, jog 165 km/h greitis galimai buvo užfiksuotas ne jo vairuojamo automobilio, o prieš jį sustabdyto automobilio. A. K. savo skunde, taip pat jo atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog nebuvo tinkamai užfiksuotas atstumas, iš kurio matuotas ir užfiksuotas greičio viršijimas, šis atstumas nebuvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, tokiu būdu nenurodant visų greičio matavimo prietaiso displėjuje rodomų duomenų. Tačiau iš greičio matavimo prietaiso „Traffi Patrol XR 07301“ išklotinės matyti, jog atstumas, iš kurio buvo matuotas ir užfiksuotas greičio viršijimas, greičio matavimo prietaisu buvo užfiksuotas ir tie duomenys yra išsaugoti greičio matavimo prietaiso atmintyje, todėl vien tik šių duomenų nenurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole neleidžia daryti išvados, kad asmeniui suformuluotas kaltinimas nėra aiškus, kad protokole įrodymai nebuvo fiksuoti ir nustatyti tinkamai, ir nešalina A. K. atsakomybės pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį. Be to, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai E. V. ir A. J. kategoriškai patvirtino, jog 165 km/h greitis ruože, kuriame leistinas greitis yra 130 km/h, buvo užfiksuotas būtent A. K. vairuojamo automobilio, kad šie rodmenys A. K. buvo parodyti ir iš pradžių jis su pažeidimu sutiko, tik surašius protokolą pradėjo neigti. Taip pat šie abu liudytojai nurodė, jog prieš sustabdant A. K. buvo rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas automobilio „Volvo“ vairuotojui, kurio važiavimo greitis buvo 155 km/h. Šie liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jų paaiškinimai apie pažeidimo nustatymą yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, byloje duomenų apie tai, kad šie liudytojai dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti A. K., nėra, todėl pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu teismas nenustatė, tad vertina jų parodymus kaip patikimus ir jais vadovaujasi. Vien tai, kad šie policijos pareigūnai neprisimena, kaip tiksliai buvo fiksuotas greitis, ar sėdint automobilyje, ar stovint prie automobilio lauke, nerodo jų nekompetencijos naudojantis prietaisu ir nedaro jų parodymų nepatikimais. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad greičio matuoklis „Traffi Patrol XR 07301“ buvo naudojamas pažeidžiant instrukciją. Tai, kad policijos pareigūnai E. V. ir A. J. yra susipažinę su greičio matavimo prietaiso „Traffi Patrol XR 07301“ naudojimo instrukcija ir turi teisę dirbti su minėtu greičio matuokliu, patvirtina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Magistralinių kelių priežiūros būrio 2012-04-26 žiniaraštis Nr. 20-10-IL-537, todėl teismui nekyla abejonių dėl policijos pareigūnų kompetencijos naudotis šiuo greičio matavimo prietaisu bei juo gautų duomenų patikimumo. Tai, kad byloje esančiame policijos pareigūno E. V. 2014-07-08 tarnybiniame pranešime nenurodytas A. K. vairuojamo automobilio užfiksuotas greitis, taip pat nešalina A. K. atsakomybės, kadangi A. K. bylos nagrinėjimo metu buvo išreikalauta papildoma medžiaga iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos dėl užfiksuoto pažeidimo, tai yra be jau minėtos greičio matavimo prietaiso parodymų išklotinės, patrulis E. V. pateikė papildytą 2014-09-03 tarnybinį pranešimą dėl užfiksuoto pažeidimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. K. pozicija dėl jam reiškiamo kaltinimo buvo nenuosekli. Kaip pažymėjo teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai E. V. ir A. J., A. K. jį sustabdžius dėl greičio viršijimo su pažeidimu sutiko, tačiau surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą pradėjo ginčyti, kad užfiksuotas greitis yra ne jo, ką vėliau nurodė ir duodamas savo paaiškinimus tiek tyrimo metu, tiek teisme. Tai kelia teismui abejonių dėl A. K. parodymų patikimumo, todėl teismas A. K. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jis yra aiškiai labiau suinteresuotas bylos baigtimi nei policijos pareigūnai, vykdę tarnybines pareigas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. G. tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė A. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį, jos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta, todėl nutarimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. K. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-18040651-14 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.