- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-05
- Bylos Nr.
- 2-196/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Virginija Čekanauskaitė, Vigintas Višinskis (pran.)
- Ieškovas
- V. D.
- Trečiasis asmuo
- V. S., S. P., E. V., R. K.
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Viginto Višinskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 7 d. nutarties, kuria nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, civilinėje byloje Nr. 2-1407-51/2007 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Lietuvos farmacija“ dalyvaujant tretiesiems asmenims V. S. , S. P. , E. V. , R. K., dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. D. kreipėsi į teismą prašydamas BAB „Lietuvos farmacija“ 2006 m. gegužės 25 d. (2006 m. birželio 14 d.) visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus, darbotvarkės klausimu „Dėl likusio turto grąžinimo“, surašytus susirinkimo pirmininko V. S. ir S. P. , pripažinti negaliojančiais ir pripažinti galiojančiais to paties susirinkimo nutarimus tuo pačiu klausimu, tačiau kitokia redakcija. Taip pat prašė vykdant minėto susirinkimo nutarimus, įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui nebaigtos statybos objektą, (duomenys neskelbtini), už ieškovo pasiūlytą kainą – 502 000 Lt, sumokant skirtumą tarp 502 000 Lt ir akcininko dalies šioje sumoje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 7 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2007 m. vasario 15 d. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio sumą ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovo ieškinys apmokėtas žyminiu mokesčiu, kaip neturtinio pobūdžio ieškinys – po 100 Lt už kiekvieną reikalavimą. Pirmuoju reikalavimu ieškovas siekia išspręsti ginčą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pagrįstumo ir teisėtumo. Antruoju reikalavimu ieškovas prašo įpareigoti atsakovą, vykdant visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus, perduoti ieškovui nebaigtos statybos objektą už pasiūlytą kainą – 502 000 Lt. Šiuo reikalavimu iš esmės prašoma ieškovo nuosavybėn išreikalauti turtą, todėl ginčas yra turtinio pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad pats ieškovas neskundė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria buvo konstatuota, kad ginčas yra turtinio pobūdžio, o savo pataisytame ieškinyje ieškovas nurodė ieškinio turtinės dalies kainą – 502000 Lt. Dėl šių aplinkybių teismas, laikydamas antrąjį reikalavimą turtiniu, nustatė ieškovui terminą sumokėti trūkstamą 8 920 Lt žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Ieškovas V. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartį ir perduoti ieškinį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta. Atsakovas yra bankrutavusi bendrovė. Įmonė, kuriai iškelta bankroto byla yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Remiantis asmenų lygybės principu (CPK 6 str.) įstatymas nustatė, kad ir ieškovai, pareiškiantys turtinius reikalavimus bankroto bylose, taip pat atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). Todėl teismas turėjo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio už pateiktą ieškinį CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu įmonė, kuriai iškelta bankroto byla atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Kadangi bankrutuojanti įmonė dažniausiai neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, žyminis mokestis gali apsunkinti arba užkirsti kelią bankrutuojančiai įmonei apginti savo teises ar teisėtus interesus (sunki turtinė padėtis) bei gali sumažinti galimybes atsiskaityti su kreditoriais, t.y. pažeisti visų kreditorių interesus (viešasis interesas), todėl įstatymas atleidžia tokias įmones nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Įstatymu siekiama įgyvendinti šalių lygybės principą, todėl kitus byloje dalyvaujančius asmenis įstatymas atleidžia nuo žyminio mokesčio mokėjimo pateikiant apeliacinius ir kasacinius skundus, nes skundo patenkinimo atveju iš bankrutuojančios įmonės bylinėjimosi išlaidų išieškojimas yra apsunkintas arba visai neįmanomas, o taip pat gali pažeisti visų kreditorių interesus. Taigi, įstatymas atleidžia nuo žyminio mokesčio mokėjimo asmenis, kurių turtinė padėtis yra sunki bei su viešuoju interesu susijusiais atvejais.
CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad ieškovai ir turtinius reikalavimus bankroto bylose pareiškiantys asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ši norma tiesiogiai sieja atleidimą nuo žyminio mokesčio su turtiniais reikalavimais reiškiamais bankroto byloje. Turtinio reikalavimo nagrinėjimas bankroto byloje reiškia, kad bankrutuojanti įmonė ar jos kreditoriai, išnagrinėjus klausimą dėl reiškiamo turtinio reikalavimo, įgis teisių ar pareigų.
Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 6 punktu likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkams turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais. Turto, likusio atsiskaičius su kreditoriais, paskirstymo tarp akcinių likviduojama įmonė ar jos kreditoriai nedalyvauja ir neturi teisių ar teisėtų interesų, t.y. minėto turto padalijimo klausimas yra už bankroto bylos nagrinėjimo ribų. Todėl turtinių reikalavimų, kurių nagrinėjimas yra už bankroto bylos ribų, pateikimas teismui turi būti apmokamas žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ta aplinkybė, jog byloje atsakovu patraukiamas asmuo yra bankrutuojanti ar likviduojama įmonė, neturi teisinės reikšmės.
Nėra duomenų, kad ieškovas yra asmuo, kurio turtinė padėtis yra sunki. Reikalavimas nėra susijęs su viešuoju interesu, reikalavimas yra dėl turto paskirstymo tarp bendrovės akcininkų, reikalavimas perduoti nebaigtos statybos objektą yra turtinis, reikalavimo nagrinėjimas yra už bankroto bylos nagrinėjimo ribų, todėl ieškovas pateikdamas turtinį reikalavimą privalo sumokėti žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija nenustatė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.