Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-31 · Administracinė byla Nr. I-1008-505/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-31
Bylos Nr.
I-1008-505/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00050-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Algis Markevičius
Pareiškėjas
D. K.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Administracinė byla Nr. I-1008-505/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00050-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 51.5; (S) 55.1.1
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 31 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui D. K.,

atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Klaudijui Tamoliūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo ir oficialaus perspėjimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. K. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. 20-AT2-5(11.18K) ir 2017 m. sausio 5 d. oficialų perspėjimą Nr. 20-AT2-2-5(11.18K).

Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 12-14) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamame atsakovo nutarime dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo nurodyta, jog atsižvelgiant į įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis, elgesį, ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, yra pakankamas pagrindas manyti, kad pareiškėjas gali daryti sunkius arba labai sunkius nusikaltimus ir prevencinio poveikio priemones reikia taikyti, siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Šio nutarimo pagrindu pareiškėjui buvo paskirtas oficialus perspėjimas. Mano, jog priimti aktai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovo priimtas ginčijamas nutarimas yra abstraktaus pobūdžio, motyvai tik formalūs, nenurodyti jokie duomenys ir nepateikti jokie konkretūs faktai ir įrodymai.

Pareiškėjo teigimu, jis laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržo jokių kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaro teisės pažeidimų. Jis niekada nepriklausė jokioms organizuotoms grupėms, nėra susijęs su nusikalstamo susivienijimo veikla ir jų nariais, niekada tokių grupių nerėmė, nesirengia daryti jokių nusikaltimų. Mano, kad nutarimas ir oficialus perspėjimas priimti be teisinio pagrindo, neturint jokių pagrįstų įrodymų. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 18-20) bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad informacija, dėl kurių pareiškėjui pritaikyta prevencinio poveikio priemonė, yra gauti ne tik iš viešųjų šaltinių, bet ir kriminalinės žvalgybos metu, užfiksuoti teisės aktų nustatyta tvarka, kaip numatyta Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.

Nurodė, kad oficialiame perspėjime neturi ir negali būti nurodyti konkretūs perspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija, todėl pareiškėjo argumentus, kad jo veiksmai nekonkretizuoti, laikė nepagrįstais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog reikalavimas, kad pareiškėjas nedarytų oficialiame perspėjime nurodytų teisės pažeidimų, nėra didesnis pareiškėjo laisvių suvaržymas nei numato Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 20-AT2-5(11.18K) pareiškėjui nutarta taikyti prevencinę poveikio priemonę - oficialų perspėjimą (b. l. 22). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, vykdydamas minėtą nutarimą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiškė D. K. oficialų perspėjimą, kadangi jo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, sudaro palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms ir ekonominėms prielaidas (b. l. 23). Pareiškėjas šiuos aktus skundžia teismui.

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas Nr. VIII-353 (toliau – ONUĮ, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2003 m. gegužės 1 d.).

ONUĮ 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sąvoka, pagal kurią oficialus perspėjimas - tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.

Oficialus perspėjimas yra ne represinė, bet prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 straipsnio 1 punktas). Pagal ONUĮ 4 straipsnį, nustatantį prevencinių priemonių taikymo pagrindus, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.

Kadangi ONUĮ oficialaus perspėjimo taikymą sieja su Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje apibrėžto turinio informacijos (duomenų) apie asmenį turėjimu policijos įstaigoje bei su sąlyga, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnis), kilus ginčui dėl oficialaus perspėjimo skyrimo pagrįstumo bei teisėtumo kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 straipsnis) turi būti patikrinta, ar oficialus perspėjimas buvo paskirtas esant ONUĮ 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. ONUĮ 4 straipsnyje numatyta informacija apie asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais gali būti surinka vadovaujantis specialiaisiais minėtos informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose (pvz., administracinė byla Nr. A143-405/2013, administracinė byla Nr. A143-863/2013 ir kt.), aiškinant ONUĮ 4 straipsnio taikymą, pažymima, kad šios teisės normos taikymas siejamas su joje nurodytos informacijos (duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka. Todėl, taikant šį straipsnį, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi patikrinti pateiktus įrodymus jų leistinumo aspektu. Be to, svarstoma teisės norma nėra būtina, kad nurodytos informacijos surinkimas būtų nukreiptas konkrečiai į minėto oficialaus perspėjimo gavėją. Tokia informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu. Tačiau šios informacijos turinys turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, jog šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą informacijos slaptą pobūdį, pastarųjų aplinkybių aiškinimas sietinas su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 3 dalies taikymo ypatumais. ABTĮ 56 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.

Pasisakant dėl ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies aiškinimo, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimą, 2007 m. gegužės 15 d. nutarime, be kita ko, nurodė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Iš esmės tokios pačios nuostatos yra laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, pagal kurią asmens (pareiškėjo) neturėjimas priėjimo prie įslaptintų dokumentų, kurie buvo panaudoti kaip vieninteliai įrodymai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinto teisingo bylos nagrinėjimo principo taikymo požiūriu gali būti laikomas šio straipsnio pažeidimu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai: 2007 m. lapkričio 27 d. M. prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 33446/02, 32-39 p.; 2009 m. balandžio 21 d. M. prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 43980/04, 9-18 p.; 2009 m. balandžio 21 d. T. prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 3055/04, 12-15 p.; 2008 m. gruodžio 16 d. G. prieš Lietuvą, pareiškimas Nr. 10425/03).

Atsižvelgiant į ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies taikymo ypatumus, šios kategorijos bylose buvo pateikti išaiškinimai dėl šio straipsnio taikymo:

1) nustatyti, ar tokie (įslaptinti) įrodymai yra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys (galintys patvirtinti) reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurioms esant pareiškėjui galėjo būti pareikštas ONUĮ 3 ir 4 straipsniuose numatytas oficialus perspėjimas. Tai nustatęs, teismas, vadovaudamasis šiomis taisyklėmis, turi motyvuotai atsisakyti laikyti įslaptintus įrodymus leistinais įrodymais ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies taikymo prasme ir pripažinti oficialų perspėjimą nepagrįstu;

2) nustatyti, ar byloje esantys neįslaptinti įrodymai yra patikimi ir pakankami tam, kad būtų galima daryti išvadą apie pareiškėjui pareikšto oficialaus perspėjimo pagrįstumą ONUĮ 4 straipsnio taikymo prasme. Tokiu atveju teismas, laikydamasis pakankamumo (užtektinumo) kriterijaus ir vadovaudamasis ABTĮ 56 straipsnio 3 dalyje nurodyta bendro pobūdžio nuostata, kad valstybės ar tarnybos paslaptį sudarantys faktiniai duomenys (įrodymai) paprastai negali būti laikomi įrodymais administracinėje byloje, taip pat turi atsisakyti laikyti įslaptintus įrodymus leistinais įrodymais ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies taikymo prasme;

3) nustatyti, ar byloje esantys neįslaptinti įrodymai leidžia daryti pakankamai pagrįstą prielaidą apie ONUĮ 4 straipsnyje nurodytus pareiškėjo ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, tačiau jų nepakanka padaryti vienareikšmišką išvadą dėl būtinumo taikyti pareiškėjui šią prevencinę poveikio priemonę. Tokiais atvejais teismas turi motyvuotai pripažinti įslaptintą informaciją leistinu įrodymu administracinėje byloje ir ją įvertinti kartu su kitais (neįslaptintais) byloje esančiais įrodymais pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje.

Atsakovas teigia, kad remdamasis tiek įslaptintų, tiek neįslaptintų įrodymų visuma, padarė išvadą, jog pareiškėjui oficialus perspėjimas buvo taikytas teisėtai ir pagrįstai.

Atsakovas teismui pateikė Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2017 m. vasario 27 d. ir 2017 m. gegužės 2 d. išrašus (b. l. 24-25, 32-34), iš kurių matyti, kad D. K. atžvilgiu 2011 m. kovo 10 d. Raseinių rajono apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), jam paskirta 520 litų baudą, kurią pareiškėjas sumokėjo 2011 m. balandžio 7 d., o taip pat matyti, jog pareiškėjas 17 kartų baustas už administracinės teisės pažeidimus (daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus).

Teismas pažymi, jog 2017 m. kovo 28 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovui buvo pasiūlyta pateikti teismui papildomus įrodymus 2017 m. sausio 4 d. ir 2017 m. sausio 5 d. oficialaus perspėjimo pagrindimui bei viešus duomenis 2017 m. sausio 4 d. tarnybiniam pranešimui pagrįsti.

Atsakovas, išskyrus anksčiau minėtus išrašus, teismui jokių duomenų nepateikė. Kitų neįslaptintų įrodymų, įgalinančių patvirtinti pareiškėjui paskirtos prevencinės priemonės teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėjamojoje byloje nenustatyta. Atsakovo pateikti duomenys tik charakterizuoja pareiškėją. Teismo vertinimu, neįslaptini duomenys nepatvirtina pareiškėjui taikytos prevencinės poveikio priemonės teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl darytina išvada, kad atsakovas, priimdamas sprendimą (nutarimą) pareikšti pareiškėjui oficialų perspėjimą, vadovavosi tik įslaptinta informacija.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, taip pat į pirmiau nurodytas ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies taikymo aiškinimo taisykles, daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovo teismui pateikta įslaptinta informacija negali būti pripažinta leistinu įrodymu šioje administracinėje byloje.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama administracinių teismų praktiką, jog vien tik pateikta įslaptinta informacija negali būti pripažinta leistinu įrodymu, įgalinančiu taikyti prevencinio poveikio priemonę – oficialų perspėjimą (LVAT 2013 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-863/2013 ir kt.), konstatuotina, jog atsakovas, priimdamas skundžiamus aktus, vadovavosi tik įslaptinta informacija, todėl ginčijama prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas – pareiškėjui paskirta nepagrįstai. Dėl nurodytų priežasčių, skundžiami aktai naikintini kaip neteisėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. 20-AT2-5(11.18K) „Dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo“.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 5 d. pareikštą oficialų perspėjimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėAlgis Markevičius