- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- e2-4419-674/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00416-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- V. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei R. Bardauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui V. J., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė E. G. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti nepilnametės A. J. gyvenamąją vietą su motina E. G. jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti tokią skyrium gyvenančio V. J. bendravimo su nepilnamete dukra A. J. tvarką: 1. V. J., kol jis bus laikomas laisvės atėmimo vietoje, su nepilnamete dukra A. bendrauja telefonu, vaizdo skambučiais (pagal galimybes) du kartus per savaitę; 2. atsakovui išėjus į laisvę, V. J. apie planuojamą dukters aplankymą telekomunikacinėmis priemonėmis privalo informuoti dukters A. motiną E. G. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki planuojamo vaiko aplankymo, tikslu aptarti susitikimo laiką, vietą ir trukmę; 3. pereinamuoju laikotarpiu (1-2 mėnesius po to, kai atsakovas bus išleistas į laisvę), tėvo ir dukters susitikimuose dalyvauja nepilnametės dukters motina E. G.; priteisti iš V. J. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. J. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 200,00 eurų dydžio išmokomis, indeksuojant išmokas LRV nustatyta tvarka, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės; teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti ieškovei E. G.; priteisti iš Atsakovo V. J. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir apmokėjimas už advokato paslaugas.
2. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su atsakovu nebuvo įregistravę santuokos, tačiau kurį laiką gyveno kartu, ko pasekoje (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters A. J.. Iki 2022 m. rudens gyveno kartu, vėliau jų tarpusavio santykiai pašlijo, bendrą gyvenimą nutraukė. 2022 m. pabaigoje ar 2023 m. pradžioje atsakovui buvo pareikštas įtarimas baudžiamojoje byloje, jam taikyta kartomoji priemonė - suėmimas. Ieškovės žiniomis, teismas dėl nusikaltimo, kurio padarymu yra kaltinamas atsakovas, dar nėra priėmęs nuosprendžio. Nors tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo kilęs ginčas dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau, kadangi jie kartu negyvena, jai dukrą tenka atstovauti įvairiose institucijose, kyla problemų, nes mergaitės gyvenamoji vieta su ieškove oficialiai nėra nustatyta. Paaiškino, kad dukra A. nuo gimimo auga kartu su ja, jas sieja labai šiltas ir artimas ryšys. Dukrai sudariusi tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, todėl laiko, kad nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su mama labiausiai atitinka A. interesus. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad ji supranta, jog tėvas turi teisę bendrauti su savo dukra, kaip ir dukra turi teisę bendrauti su tėvu. Kadangi atsakovas šiuo metu yra laikomas Šiaulių kalėjime, betarpiškas bendravimas tarp tėvo ir dukros negalimas. Atsakovui leidžiama paskambinti dukrai, jie bendrauja tiek telefoniniais, tiek vaizdo skambučiais šiuo metu tris kartus per savaitę. Ji visada sudaro sąlygas tėvui bendrauti su dukra tokiu būdu ir ateityje neketina drausti atsakovui bendrauti su dukra telekomunikacinėmis priemonėmis. Mano, kad atsakovas galėtų skambinti telefonu ar vaizdo skambučiais du kartus per savaitę arba pagal dukros pageidavimą ir poreikį, nes būna, kad pokalbių metu ji prašo nutraukti pokalbį. Ieškovės manymu dėl to, kad nežino ką pasakyti, kad per tas dvi dienas nieko neįvyko. Kadangi šiuo metu negalima numatyti kada atsakovas bus išleistas iš įkalinimo įstaigos, iš anksto sunku nustatyti bendravimo tvarką. Mano, kad šį klausimą turės jie spręsti kartu ir bendravimo tvarką tikslinti. Ieškovės nuomone, tam bus reikalingas pereinamasis laikotarpis, pirmuosiuose tėvo ir dukters susitikimuose ieškovė pageidautų dalyvauti, kad dukrai būtų lengviau adaptuotis, užmegzti ryšį su tėvu po ilgo nesimatymo. Kai atsakovas bus išleistas į laisvę, turės galimybę patikslinti bendravimo tvarką, o šiuo metu iš anksto nustatyti ją nėra galimybės, nes neaišku kada atsakovas bus išleistas į laisvę, kur jis gyvens, koks bus jo užimtumas ir panašiai. Dėl materialinio išlaikymo dukrai pageidautų, kad materialinis išlaikymas būti teikiamas periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis, tvirta pinigų suma arba turtu. Ieškovės žiniomis, atsakovas neturi tokios vertės turto ar santaupų, kurių pakaktų iki dukters pilnametystės. Šiame dukros gyvenimo etape išlaidos jai išlaikyti sudaro apie 500-600 eurų. Ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės nei šalyje nustatyta minimali mėnesio alga, gauna išmokas iš valstybės, kurios yra skiriamos išskirtinai dukters poreikiams tenkinti. Dukros išlaikymo išlaidas sudaro: išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, ugdymui, lavinimui: per mėnesį maistui išleidžia 240-300 eurų, už darželį moka apie 60 eurų, drabužiams ir avalynei vidutiniškai išeina apie 80 eurų, higienos prekėms skiria 20-30 eurų, vaistams, vitaminams, papildams – 8-10 eurų, o ligos atveju ši suma būna didesnė. Mergaitė lanko du mokamus būrelius: robotikos ir šokių, abu būreliai kainuoja kiekvienas po 30 eurų per mėnesį. Vykstant su šokių būreliu į konkursus patiria papildomas išlaidas, nes organizuojamas bendras transportas, be to, reikia dukrai įdėti užkandžių į kelionę ir panašiai. Su atsakovu buvo įsigiję butą po 1/2 dalį kaip bendrąją dalinę nuosavybę. Dukros dalis mokant už komunalinius patarnavimus sudaro apie 60 eurų. Be to mergaitę draudžia kaupiamuoju draudimu, draudimo įmoka per mėnesį 60 eurų. Taip pat dukrai reikalingi ir jos amžių atitinkantys lavinantys žaislai, knygutės, žurnaliukai, kas sudaro apie 20 eurų. Pramogos mokamos, tačiau pagal galimybes veža dukrą papramogauti ar veda į renginius vykstančius Raseiniuose. Darželyje vykstantys renginiai taip pat dažniausiai būna mokami. Prie vaiko išlaikymo niekas iš tėvo pusės neprisideda, o tėvas nuo to laiko, kai pateko į įkalinimo įstaigą, nuo tada nebemoka išlaikymo. Nekilnojamojo turto turi tik po ½ dalį buto kartu su atsakovu, šiai dienai atsakovo buto dalis yra perduota parduoti iš varžytinių. Suprasdama, kad atsakovo galimybės teikti materialinį išlaikymą yra ribotos, prašo teikti 200 eurų dydžio išlaikymą dukrai nuo 2024 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės. Teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pageidauja valdyti ir tvarkyti pati, kadangi jai geriausiai žinomi mažametės dukters poreikiai. Dar prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas 509 Eur.
2. Atsakovas V. J. su ieškiniu sutiko. Dėl mergaitės gyvenamosios vietos su mama sutinka. Su kitais ieškinio reikalavimais taip pat sutinka. Šiai dienai, kol jis yra įkalinimo įstaigoje teikti materialinį išlaikymą neturi jokios galimybės. Dabar jis sulaikytas iki nuosprendžio priėmimo. Numatytas posėdis 2024 m. balandžio 22 d., bet tai dar tik posėdis. Sulaikytas įtariant dėl sunkaus mažamečio vaiko kūno sužalojimo. Iki kol buvo sulaikytas dirbo trumpai, kito nekilnojamojo turto nei ta buto dalis neturi, automobilių neturi. Daugiau išlaikytinių neturi.
Šalies argumentai
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė nurodė, kad Tarnyba susipažinus su ieškiniu, nurodė, kad atsakovo pozicija nebuvo išgirsta iki teismo posėdžio. Buvo ištirtos ieškovės buities sąlygos, o atsakovo buities sąlygos neištirtos. Šeima skyrius žinoma. Ieškovės namų gyvenimo sąlygos geros, sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis. Ieškovė dirbanti, turi pastovias pajamas, gauna išmokas vaikui. Vaikas ugdomas darželyje ,,S.“, sveikatos paslaugas gauna R. klinikoje, didesnių sveikatos problemų neturi. Lankantis šeimoje išklausyta mergaitės nuomonė, su specialiste bendravo noriai, laisvai pasakoja ir dėsto mintis. Atstovė mano, kad geriausi vaiko interesai būtų tenkinti, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Mano, kad išlaikymas turi būti atitinkantis vaiko poreikius. Nurodė, kad ieškovės ieškinys pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
4. Nagrinėjamu atveju, iš gimimo įrašo kopijų matyti, kad A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra V. J., motina – E. G.. Nepilnametės tėvai santuokos nebuvo sudarę, kurį laiką gyveno kartu, tačiau šiuo metu kartu nebegyvena, atsakovas šiuo metu sulaikytas, laukia teisiamojo posėdžio ir yra įkalinimo įstaigoje. Jam pareikštas įtarimas dėl mažamečio vaiko sunkaus kūno sužalojimo.
5. Ieškovė prašė nepilnametės dukros A. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, tai yra vaiko motina. Atsakovas tam neprieštaravo.
6. Nagrinėjamu atveju pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje išvadą, ieškovė su dukra gyvena bute, kuris nuosavybės teise po ½ dalį priklauso jai ir atsakovui. Nustatyta, kad buities sąlygos geros, yra du kambariai, mergaitė skirtas nedidelis atskiras kambarys, kuris yra suremontuotas, šviesus, apstatytas. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Išklausius mergaitės nuomonę matyti, kad mergaitė norėtų gyventi su mama, su ja sutaria yra ryšys. Daro išvadą, kad įvertinus ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgiant į motinos gebėjimus tenkinti mažamečio vaiko poreikius, į tai, kad mažametį vaiką ir jo motiną sieja stiprus emocinis ryšys, vaiko tėvas neturi realios galimybės rūpintis vaiku, mano, kad A. J. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų mergaitės interesus.
7. Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalyje, 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui - vadovaujantis vaiko interesais. Nesant ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnametei nuolat gyvenant su motina ir esant artimam motinos ir vaiko ryšiui, o atsakovui neturint realios galimybės rūpintis vaiku, bei neišreiškus prieštaravimo, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, ieškovės prašymas tenkintinas ir nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove E. G. jos gyvenamojoje vietoje.
8. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, spręstinas klausimą, kaip nepilnametė A. J. bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu, kuris šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, kad jis galėtų dalyvauti dukros auklėjime ir palaikyti su ja ryšį.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad mergaitė su tėvu bendrauja telefonu ir vaizdo skambučiais tris kartus per savaitę: kaip ieškovė nurodė – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Ieškovė taip pat pakomentavo, kad jos manymu pakaktų bendravimo du kartus per savaitę, nes būna, kad mergaitė pokalbį su tėvu nori nutraukti, nes nebeturi ką pasakyti, per tas kelias dienas nieko neįvyko. Tačiau tėvo skambučių laukia, nori su juo pakalbėti. Ieškovės manymu, šiuo metu, kai atsakovas sulaikytas ir yra įkalinimo įstaigoje, pakaktų bendravimo telefonu ir kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis, o jam grįžus iš įkalinimo įstaigos mano, kad turėtų būti pereinamasis laikotarpis, kad tėvas su dukra galėtų bendrauti vieni, todėl pageidautų, kad pradžioje jų susitikimuose dalyvautų ir ji kaip vaiko motina, o po to būtų bendravimas ieškovės ir atsakovo sutarimu pagal atskirai nusimatytą grafiką. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas su dukra bendrautų, nurodė, kad svarbiausia yra vaiko interesai. Atsakovas ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos neginčijo, su ja sutiko. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į ieškinyje nurodytą informaciją apie tai, kad atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, mano, kad ieškovės siūloma tėvo bendravimo tvarka su mažamete šalių dukra, esančiomis aplinkybėmis nepažeis vaiko interesų. Iš tarnybos išvados taip pat matyti, kad išklausiyta A. J. nuomonė, mergaitei su tėčiu telefonu bendrauti patinka.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.
11. Esamu atveju, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarka nustatytina tokia, kokios prašė ieškovė savo ieškinyje. Teismo vertinimu, nustatytinas nepilnamečio vaiko A. J. bendravimas su tėvu V. J. nepažeis vaiko interesų ir bus išlaikomas vaiko ir jo biologinio tėvo ryšys.
12. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti po 200 Eur materialinio išlaikymo mokant periodines įmokas kiekvieną mėnesį. Paaiškino, kad ji suprantanti ieškovo situaciją, žino, kad atsakovas neturi turto, kuris galėtų būti kaip išlaikymas iki pilnametystės jo nepilnametei dukrai, todėl prašo periodinių išmokų. Priteisti išlaikymą prašo nuo 2024 m. sausio 1 d., nes tai yra metų pradžia. Išlaikymo atsakovas savo dukrai nebeteikia nuo tada, kai jis buvo sulaikytas ir patalpintas įkalinimo įstaigoje, tai yra galimai nuo 2022 metų pabaigos. Atsakovas prašomai priteisti sumai neprieštaravo, tačiau nurodė, kad šiuo metu neturi realios galimybės teikti išlaikymą vaikui, nes yra sulaikytas ir yra įkalinimo įstaigoje.
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu yra sulaikytas įkalinimo įstaigoje, kaip pats nurodė, pastaruoju metu iki sulaikymo nedirbo, transporto priemonių neturi. Atsakovas ir ieškovė turi po ½ buto, kaip nurodė ieškovė, atsakovo buto dalis šiuo metu yra parduodama iš varžytinių. Kito turto nei ieškovė, nei atsakovas neturi. Ieškovė dirbanti, iš pažymos apie gaunamas pajamas matyti, kad atsakovės vidutinės mėnesio pajamos yra 1 120,62 Eur. Taip pat ieškovė nurodė, kad dar gauna vaiko pinigus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybės išvadoje nurodė, kad skyriaus vertinimu, ieškovės prašomas išlaikymo dydis atitiktų mažamečio vaiko geriausius interesus; nurodė, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos mažamečio geriausių interesų naudai, jog jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti ne tik minimalius, tačiau ir būtiniausius savo poreikius.
14. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Vaikų interesai yra svarbiausi, jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. CK 3.194 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį.
15. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
16. Nustatyta, kad atsakovas savo nepilnametės dukros visiškai neišlaiko nuo tada, kai buvo sulaikytas dėl mažamečio vaiko sunkaus kūno sužalojimo ir iki šiol yra įkalinimo įstaigoje, laukia teisiamojo posėdžio ir kol bus priimtas nuosprendis jo atžvilgiu. Kaip nurodė pats atsakovas, jis dėl objektyvių priežasčių negali skirti išlaikymo savo nepilnametei dukrai. Ieškovė paaiškino, kad ji suprantanti esamą situaciją, todėl iš atsakovo prašanti po 200 Eur periodinių išmokų vaiko išlaikymui, nors atsižvelgiant į esamą ekonominę situaciją šalyje, vaiko poreikius, ta suma turėtų būti didesnė – apie 350 Eur. Atsakovas su prašoma priteisti išlaikymo suma sutiko, nurodė, kad supranta, jog vaikui išlaikymas reikalingas, tik jis neturintis galimybės jo teikti. Atsakovas nedirbantis, nekilnojamojo turto turi ½ dalį buto, kuris parduodamas iš varžytinių. Kito turto neturi, daugiau išlaikytinių neturi. Ieškovė dirba, gauna pastovias pajamas, išmokas vaikui. Teismo vertinimu ieškovės prašoma 200 Eur išlaikymo suma yra optimali, kad būtų patenkinti tokio amžiaus vaiko poreikiai. Pažymėtina, kad abu tėvai turi teikti išlaikymą proporcingai. Tiek mama, tiek tėvas turi teikti išlaikymą ir dėti maksimalias pastangas, kad gautų pakankamas pajamas vaiko poreikių tenkinimui. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad būtų apribotos jo darbinės galimybės byloje nepateikiama. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovas turi realią galimybę teikti savo nepilnamečiui vaikui išlaikymą ir būdamas sąžiningas ir atsakingas už savo vaiką ir jo poreikių tenkinimą, turi dėti maksimalias pastangas, kad gautų pajamų ir galėtų teikti materialinį išlaikymą. Pažymėtina ir tai, kad vaiko išlaikymo didesnė našta tenka tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nes jam tenka tenkinti nenumatytus, kasdienius vaiko poreikius. Spręsdamas dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, teismas visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus. Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
17. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į ieškovės prašymą ir atsakovo darbines galimybes, ieškovės prašymas tenkintinas ir iš atsakovo V. J., jo nepilnamečiui vaikui A. J. priteistina periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200 Eur. Išlaikymas priteistinas nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės.
18. Nepilnametės A. J. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, todėl materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedama tvarkyti ir valdyti ieškovei. (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis).
19. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai (išlaidos grindžiamos 2024 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 64 ir pinigų priėmimo kvitu LAA Nr. 1207654). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jam nesuteikta antrinė teisinė pagalba. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 509,00 Eur ir ieškinį patenkinus ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo – 509,00 Eur. (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistina žyminio mokesčio suma už materialinį išlaikymą, kuri yra 54,00 Eur. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas; 82 straipsnis).
20. Teismas patyrė 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (siųsti 2 laiškai ir vieno laiško įkainis 7,93 Eur), t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 15,86 Eur šių išlaidų. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Vadovaujantis LR CPK 259, 268, 270, 279 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su jos motina E. G. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su tėvu V. J. taip: 1. V. J., kol jis bus laikomas laisvės atėmimo vietoje, su nepilnamete dukra A. J. bendrauja telefonu, vaizdo skambučiais (pagal galimybes) du kartus per savaitę; 2. V. J. išėjus į laisvę, jis apie planuojamą dukters A. J. aplankymą, telekomunikacinėmis priemonėmis privalo informuoti dukters motiną E. G. ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas iki planuojamo vaiko aplankymo, tikslu aptarti susitikimo laiką, vietą ir trukmę; 3. pereinamuoju laikotarpiu (1-2 mėnesius po to, kai V. J. bus išleistas į laisvę), tėvo ir dukters susitikimuose dalyvauja nepilnametės dukters A. J. motina E. G..
Priteisti iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jo nepilnametei dukrai A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų 0 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo 2024 m. sausio 1 d. iki A. J. pilnametystės.
Ši sprendimo dalis vykdoma skubiai.
Išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavesti nepilnamečio vaiko motinai E. G..
Priteisti iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 509,00 Eur (penkis šimtus devynis eurus 0 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 69,86 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų, (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.