Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-69-478/2013

Teisėja Danutė Giačaitė Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00115-2008-6

2013 m. sausio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Genei Ramanauskienei, gynėjai advokatei Linai Svirinavičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažinta kalta ir nuteista už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 229 str. – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Nuteistoji įpareigota sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) seniūnijos vyriausiąja specialiste, būdama atsakinga už gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos tvarkymą, privalėdama išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančius gyvenamosios vietos deklaravimo ir kitus klausimus, susijusius su Lietuvos valstybės migracijos politika, mokėti sisteminti, kaupti, apibendrinti ir teikti informaciją, atsakyti už pateiktos informacijos tikrumą, tikslumą ir išsamumą, rengti pažymas, išvadas, sprendimų projektus, būti pareigingai, darbščiai, atlikti veiksmus, numatytus Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklėse, būdama atsakinga už Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi ir jai nustatytų funkcijų bei pavestų užduočių atlikimą ar netinkamą atlikimą, ir būdama 2007-06-26 pasirašytinai supažindinta su jos pareigybės pareiginiais nuostatais, dėl neatsargumo neatliko savo pareigų, t. y. 2007-09-27 (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), savo darbo vietoje, pažeidė Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-02-05 įsakymu Nr. IV-48, 16 p. reikalavimus, kad deklaravimo duomenys turi atitikti juos patvirtinančių dokumentų duomenis; 47 p., 47.1 p., 47.2 p., 47.3 p., 47.4 p. reikalavimus, t. y. priimdama asmens užpildytą deklaraciją bei kitus dokumentus, nepatikrino: ar išsamiai ir teisingai užpildytos visos deklaracijos eilutės; ar deklaracijoje nurodyti asmens duomenys atitinka duomenis asmens pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente; ar deklaracijoje nurodyti asmens duomenys atitinka duomenis Gyventojų registro duomenų centrinėje bazėje; ar deklaracijoje nurodyti duomenys atitinka juos patvirtinančių dokumentų duomenis; pažeidė taisyklių 49 p. reikalavimus: neatlikusi patikrinimo taisyklių 47 punkte nustatyta tvarka ir nenustačiusi, kad duomenys sutampa, deklaracijos eilutėje „Duomenys sutikrinti, deklaracija priimta“ nurodė savo pareigas, vardą, pavardę, deklaracijos priėmimo datą ir pasirašė; pažeidė taisyklių 53 p. reikalavimą, nes deklaracijoje nurodyti V. M. asmens duomenys buvo nurodyti netikslūs, bet ji nepareikalavo, kad duomenys būtų ištaisyti ar papildyti; ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nepatikrinusi ir nenustačiusi jo tapatybės, ir neįsitikinusi pateikiamo dokumento tikrumu, nukentėjusiojo V. M. vardu priėmė vykdymui suklastotą dokumentą – V. M. 2007-09-27 gyvenamosios vietos deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), pildomą asmeniui išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, ir kurioje esančius duomenis įtraukė į duomenų bazę, tokiu būdu V. M. padarydama didelę neturtinę žalą, nes jis neva tai laikotarpiu nuo 2007-09-27 iki 2007-11-04 oficialiai buvo išvykęs iš Lietuvos gyventi į Didžiąją Britaniją, nors tuo metu gyveno Lietuvoje, Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra nuomojamas socialiai remtiniems asmenims. Tokiais savo veiksmais A. V. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1-4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo bei padorumo principus; taip pat šio įstatymo 15 str. 1 d. 1, 3 ir 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, nepiktnaudžiauti tarnyba. Tuo ji taip pat padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos valstybei, nes tuo diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir tokiu būdu sumenkino (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir valstybės tarnybos autoritetą;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2007-11-05 (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), savo darbo vietoje, pažeidė Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-02-05 įsakymu Nr. IV-48, 16 p. reikalavimus, kad deklaravimo duomenys turi atitikti juos patvirtinančių dokumentų duomenis; 47 p., 47.1 p., 47.2 p., 47.3 p., 47.4 p. reikalavimus, t. y. priimdama asmens užpildytą deklaraciją bei kitus dokumentus, nepatikrino: ar išsamiai ir teisingai užpildytos visos deklaracijos eilutės; ar deklaracijoje nurodyti asmens duomenys atitinka duomenis asmens pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente; ar deklaracijoje nurodyti asmens duomenys atitinka duomenis Gyventojų registro duomenų centrinėje bazėje; ar deklaracijoje nurodyti duomenys atitinka juos patvirtinančių dokumentų duomenis; pažeidė taisyklių 49 p. reikalavimus: neatlikusi patikrinimo taisyklių 47 punkte nustatyta tvarka ir nenustačiusi, kad duomenys sutampa, deklaracijos eilutėje „Duomenys sutikrinti, deklaracija priimta“ nurodė savo pareigas, vardą, pavardę, deklaracijos priėmimo datą ir pasirašė; pažeidė taisyklių 53 p. reikalavimą, nes deklaracijoje nurodyti V. M. asmens duomenys buvo nurodyti netikslūs, bet ji nepareikalavo, kad duomenys būtų ištaisyti ar papildyti; ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nepatikrinusi ir nenustačiusi jo tapatybės, ir neįsitikinusi pateikiamo dokumento tikrumu, nukentėjusiojo V. M. vardu priėmė vykdymui suklastotą dokumentą – V. M. 2007-11-05 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, ir kurioje esančius duomenis įtraukė į duomenų bazę, dėl ko V. M. oficialiai laikotarpiu nuo 2007-11-05 iki 2011-02-03 buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, kaip deklaravęs savo gyvenamąją vietą prie Kauno m. savivaldybės, tokiu būdu V. M. padarydama didelę neturtinę žalą, nes taip jis neteisėtai prarado savo teisę į turėtą gyvenamąją vietą Kauno m. savivaldybei priklausančiame bute, kuris yra nuomojamas socialiai remtiniems asmenims, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kurio nuomininku nuo 2008-03-27 tapęs G. R. V. M. iš šio buto iškraustė kaip jame neregistruotą asmenį. Tokiais savo veiksmais A. V. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1-4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo bei padorumo principus; taip pat šio įstatymo 15 str. 1 d. 1, 3 ir 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, nepiktnaudžiauti tarnyba. Tuo ji taip pat padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos valstybei, nes tuo diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir tokiu būdu sumenkino (duomenys neskelbtini)seniūnijos ir valstybės tarnybos autoritetą.

Skunde taip pat teigiama, kad teismas pasirėmė V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinėjimo metu šis asmuo nebuvo apklaustas. V. M. yra neįgalus, dėl ligos negali kalbėti, pats gali susikalbėti tiktai gestų kalba, negali rašyti. Jo apklausos išdėstytos išsamiai gražia literatūrine kalba. Apklausų metu nedalyvavo gestų kalbos specialistas, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis jomis, kadangi nekalbantis asmuo negalėjo duoti tokių parodymų, tame tarpe ir dėl didelės neturtinės žalos. Šių apklausų patikimumas kelia dideles abejones ir negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymų šaltinis.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistosios gynėją, prašiusią skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistosios A. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. birželio 20 d. teismų praktikos apžvalgoje „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Toje pačioje teismų praktikos apžvalgoje nurodyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 str., 301 str., išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juo įvertino ir pagrįstai A. V. pripažino kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 229 str., teisingai paskyrė jai bausmę pagal LR BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.

LR BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas, nepakankamai efektyvus ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų. Tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu. Visais atvejais, savo tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas – tai nevykdymas pareigos, kuri priklauso valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kompetencijai. Darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, pareigūnas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), apibrėžiančius jo kompetenciją. Kadangi BK 229 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, veika laikoma baigtu nusikaltimu tik kilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams - didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Teismų praktikoje, taikant LR BK 229 straipsnį, „didele žala“ pripažįstama ne tik turtinio pobūdžio, bet ir kitokia žala, jeigu dėl jos nukenčia valstybė, juridinis ar fizinis asmuo. Ši kitokio pobūdžio žala gali būti fizinė, moralinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms. Neturtinio pobūdžio žala įvertinama kiekvienu atveju konkrečioje byloje, nes įstatymas ir teismų praktika universalių kriterijų, kaip apskaičiuoti jos dydį, nepateikia. Didelės žalos požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į tai, kurioje valstybės tarnybos srityje ir kokioms vertybėms yra padaryta žala, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą, pažeistų objektų reikšmingumą ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas, pareigūno vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Pažymėtina ir tai, kad BK 229 straipsnis numato atsakomybę tik esant neatsargiai kaltei, kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu.

Šias pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nustatytas faktines aplinkybes bei nuteistosios A. V. kaltę patvirtina nukentėjusiojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu pagarsinti parodymai, liudytojų J. P., V. S., D. V., B. K., T. Š.-S. parodymai bei byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: V. M. 2007-09-27 gyvenamosios vietos deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), pildoma asmeniui išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui (b. l. 39, t. 1), V. M. 2007-11-05 prašymas Nr. (duomenys neskelbtini)įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 40, t. 1), V. M. asmens duomenys ir medicininių dokumentų išrašai (bylos dalis su asmenų duomenimis), 2011-04-13 A. V. pokalbio suvestine (b. l. 173, t. 1), Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (b. l. 133-134, t. 1), Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvada (b. l. 82-88, t. 1), Seniūnijos vyriausiojo specialisto pareiginiai nuostatai, patvirtinti (duomenys neskelbtini) seniūno 2007-06-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ir su kurias A. V. pasirašytinai susipažino 2007-06-26 (b. l. 66-68, t. 2), Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-02-05 įsakymu Nr. IV-48 (b. l. 69-73, t. 2) bei kiti teismo nuosprendyje aptarti įrodymai.

Nukentėjusiojo V. M. parodymais nustatyta, kad jis nepildė ir nepasirašė 2007-09-27 Gyvenamosios vietos deklaracijos, pildomos asmeniui išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, nes dėl ligos jis negalėjo jos pildyti ir pasirašyti, taip pat nepildė ir nepasirašė dėl tų pačių priežasčių ir 2007-11-05 V. M. Prašymo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Kas šiuos dokumentus jo vardu pildė ir pasirašė, jis nežino, jis jokių asmenų neprašė šių dokumentų pildyti ir pasirašyti, kadangi nebuvo tam reikalo. Visa tai buvo padaryta be jo žinios ir sutikimo, buvo suklastoti jo vardu dokumentai, padirbti jo parašai. Jis buvo registruotas (duomenys neskelbtini), niekada iš ten neišsiregistravo, dėl gyvenamosios vietos deklaravimo 2007 metais į (duomenys neskelbtini) seniūniją nesikreipė. Visais šiais veiksmais jam padaryta didelė žala, kadangi visa tai buvo padaryta be jo žinios ir sutikimo, buvo suklastoti jo vardu dokumentai, padirbti jo parašai, ir tai atsitikus, jis buvo savo jau mirusios dukters R. fiktyvaus sutuoktinio prievarta iš savo namų (duomenys neskelbtini), iškeldintas į kitą mažesnį butą Kaune, (duomenys neskelbtini), kuris buvo labai prastas, praktiškai be patogumų. Dėl šio nusikaltimo jis yra labai įskaudintas, pasipiktinęs, nes tapo kaip ir benamiu (b.l. 187-191, t. 1). Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas negalėjo remtis nukentėjusiojo V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes bylos nagrinėjimo metu šis asmuo nebuvo apklaustas, apklausų metu nedalyvavo gestų kalbos specialistas, jo apklausos išdėstytos išsamiai gražia literatūrine kalba, nekalbantis asmuo negalėjo duoti tokių parodymų. LR BPK 276 str. 4 d. nurodyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti nukentėjusiojo parodymai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Byloje esančiais medicininiais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusysis V. M. yra neįgalus, negali atvykti į teismo posėdžius, jo apklausa būtų apsunkinta, todėl apylinkės teismas pagrįstai pagarsino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo apklausti nukentėjusiojo V. M. apklausas atlikę pareigūnai V. S., D. V., apklausoje dalyvavusi socialinė darbuotoja T. Š.-S.. Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tyrimo metu apklausė nukentėjusįjį V. M., jis buvo patyręs insultą ir buvo sutrikusi kalba, bet buvo visai sąmoningas, suprato savo veiksmus. Nukentėjusysis puikiausiai suprato klausimus, garsą girdėjo gerai, reagavo į kiekvieną klausimą, tuo metu buvo normaliai suvokiantis. V. M. nekalbėjo gestų kalba, todėl į apklausą nebuvo kviečiamas gestų kalbos specialistas. Apklausos metu dalyvavo darbuotoja iš slaugos namų, kuri jį prižiūrėjo ir slaugė, suprato, ką jis sako. V. M. pasirašyti negalėjo, nes rankų nevaldė, todėl įrašė, kad negali pasirašyti, pasirašė darbuotoja. Šis liudytojas suprato, ką kalba nukentėjusysis, jam nekilo abejonių (b. l. 121, t. 2). Liudytojas D. V. teisme parodė, kad suprato, ką nori pasakyti nukentėjusysis. Nukentėjusysis suprasdavo, ką nori pasakyti, uždavus klausimą, jis su didelėm emocijom aiškino žalos dydį, kad labai didelė žala padaryta, visokiais būdais bandė išreikšti, matėsi, kad jam tai skausmingas dalykas (b. l. 122, t. 2). Liudytoja T. Š.-S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojų V. S. ir D. V. parodymus ir parodė, kad nukentėjusiojo suvokimas geras, visus žodžius suprasdavo, tik sunkiau išreikšti. Jis į klausimus atsakinėjo tvirtai, juos suprato. Iš nukentėjusiojo žodžių buvo atsakyta į klausimus. Apklausa vyko dalimis, išaiškinamas kiekvienas sakinys, kad suprastų ir galėtų duoti atsakymą „taip“ arba „ne“. Užrašytus ir jam perskaitytus parodymus patvirtino „taip“. (b. l. 131-132, t. 2). Apylinkės teismas, vertindamas nukentėjusiojo V. M. parodymų patikimumą ir jais pagrįsdamas apkaltinamąjį teismo nuosprendį, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei liudytojų V. S., D. V., T. Š.-S. parodymais ir LR BPK 301 str. nuostatų nepažeidė.

Nepagrįsti yra apeliantės teiginiai, kad deklaracijoje yra keli nežymūs trūkumai deklarantui ją pildant, kurių ji nepareikalavo pašalinti, tačiau duomenų suvedimui į duomenų bazę ir jų teisingumui šie trūkumai jokios įtakos neturėjo, kadangi juos į duomenų bazę suvedė iš pateiktų asmens dokumentų ir jie yra visiškai teisingi ir atitinkantys tikrovę. Iš V. M. 2007-09-27 gyvenamosios vietos deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pildomos asmeniui išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, matyti, kad V. M. gimimo data, nurodyta deklaracijoje, nesutampa su jo asmens kode nurodyta gimimo data (mėnuo ir diena), vietoje pavardės nurodytas vardas, pavardė deklaracijoje nenurodyta, vietoj pilietybės nurodyta tautybė, nesutampanti su Gyventojų registro centrinėje duomenų bazėje esančia tautybe, nurodyta, kad deklaracija pateikta asmeniškai. Iš V. M. 2007-11-05 prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą matyti, kad nesutampa deklaracijoje nurodyta V. M. gimimo data su jo asmens kode nurodyta gimimo data (metai, mėnuo ir diena), nurodyta, kad deklaracija pateikta asmeniškai, nenurodyta lytis, pilietybė, asmens dokumento rūšis, ankstesnės gyvenamosios vietos adresas. Taip pat nesutampa deklaracijoje ir prašyme nurodyto asmens dokumento numeris, nors šiuose dokumentuose nurodyta ta pati asmens dokumento išdavimo ir galiojimo data, bei asmens dokumentą išdavusi įstaiga. Šiais dokumentais nustatyta, kad nuteistoji pažeidė Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 16 p., 47 p., 47.1 p., 47.2 p., 47.3 p., 47.4 p., 49 p., 53 p., patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-02-05 įsakymu Nr. IV-48, reikalavimus, nes priimdama nukentėjusiojo V. M. gyvenamosios vietos deklaraciją, pildomą asmeniui išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, bei Prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nepatikrino deklaracijoje įrašytų duomenų, todėl negalėjo savo parašu tvirtinti, jog duomenys pateiktoje deklaracijoje sutikrinti ir yra teisingi, negalėjo priimti taip surašytų dokumentų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistoji deklaracijoje ir prašyme nurodytų duomenų negalėjo suvesti į Gyventojų registro centrinę duomenų bazę iš pateikto asmens dokumento, nes į šią duomenų bazę turėjo įrašyti asmens duomenis iš pateiktos deklaracijos. Kadangi nebuvo išsamiai ir teisingai užpildytos visos deklaracijos ir prašymo eilutės, deklaracijoje ir prašyme nurodyti V. M. asmens duomenys netikslūs, todėl A. V. turėjo pareikalauti, kad duomenys būtų ištaisyti ir papildyti, negalėjo priimti pateiktos deklaracijos ir jos registruoti Gyvenamosios vietos deklaracijų, pildomų asmeniui išvykstant iš Lietuvos Respublikos, registre. Be to, nuteistosios teiginys, kad ji deklaracijos duomenis į duomenų bazę suvedė iš pateiktų asmens dokumentų, nepagrįstas ir todėl, kad iš V. M. gyvenamosios vietos deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, kurie 2007-09-27 buvo suvesti į Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą (b. l. 126, t. 2) matyti, kad šioje deklaracijoje yra nurodytas asmens dokumentas – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kai asmens pildytoje deklaracijoje (b. l. 39, t. 1) nurodyta, kad buvo pateiktas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini).

Nepagrįsti yra apeliacinio skundo teiginiai, kad deklaraciją pateikė arba pats V. M., ar kitas asmuo, todėl teismo išvados, kad ji, nenustačiusi asmens tapatybės, priėmė deklaraciją, pagrįstos spėjimu. Apeliantės teiginys, jog pats V. M. pateikė deklaraciją, paneigiama ne tik paties nukentėjusiojo V. M., liudytojų J. P., V. S., D. V., T. Š.-S. parodymais, kad V. M. nekalba ir nevaldo dešinės kūno pusės bei negali rašyti ne tik dešine, bet ir kaire ranka, bet ir V. M. medicininę būklę patvirtinančias medicininiais dokumentais. 2004-05-11 išrašu iš V. M. (I grupės invalidas) medicininių dokumentų nustatyta, kad jis 2004 m. kovo mėn. persirgo plačiu išeminiu insultu su hemiplegija dešinėje bei pilna motorine afazija, po ko perkeltas į Slaugos ligoninę. Prognozė: visais atvejais nepalanki (bylos dalis su asmenų duomenimis, b. l. 32).V. M. neįgaliojo pažymėjimu nustatyta, kad 2007-05-09 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinis skyrius V. M., kurio darbingumo lygis yra penkiolika proc. (15 %), išdavė neįgaliojo pažymėjimą NP Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos dalis su asmenų duomenimis, b. 1. 35). Epikrize iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)V. M. hospitalizuotas VšĮ Kauno apskrities ligoninės filialo Garliavos ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, išrašytas (duomenys neskelbtini). Dokumente, be kitos informacijos apie ligonį, yra nurodyta ir tai, kad jis nevaldo visiškai dešinės kūno pusės (bylos dalis su asmenų duomenimis, b. 1. 14). Pati nuteistoji A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jeigu žmogus neįgalus, tai turi atsivesti sau artimą, kad padėtų jam užpildyti formą. Jei vaikščiojantis, ateidavo iki kabineto, jeigu ne, tai ateidavo į apačią jo pasitikti. Su žmogumi visada bendraudavo (b. l. 111, t. 2). Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklėse reglamentuota, kad deklaraciją pilnametis asmuo turi pateikti asmeniškai, taip pat ją gali pateikti asmenų, kuriems įsteigta globa (rūpyba), globėjas (rūpintojas), socialinės globos ar sveikatos priežiūros įstaigos, kuriai pavesta eiti globėjo (rūpintojo) pareigas (toliau – socialinės globos ar sveikatos priežiūros įstaiga), atstovas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. M. 2007 m. rugsėjo – lapkričio mėn. nei globa, nei rūpyba nebuvo įsteigta, jis niekam nebuvo išdavęs įgaliojimo, suteikiančio teisę atstovauti jo teises ir interesus, sudaryti juridinę reikšmę turinčius sandorius. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad nuteistoji, priimdama deklaraciją iš ją teikiančio asmens, privalėjo nustatyti asmens tapatybę, bendrauti su juo ir išsiaiškinti jo valią. Nukentėjusysis V. M. dėl aukščiau nurodytų priežasčių negalėjo pats asmeniškai pateikti deklaracijos ir prašymo, todėl apeliantės teiginys, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji priėmė deklaraciją, nenustačiusi asmens tapatybės, yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Kolegijos nuomone, skundo autorės teiginys, kad iškraustytas V. M. pats dėl to niekur nesikreipė, tai rodo, kad jokia žala jam nebuvo padaryta, yra nepagrįstas. LR BPK 28 str. 1 d. reglamentuoja, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad dėl nuteistosios A. V. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam V. M. padaryta didelė neturtinė žala, nes jis neteisėtai prarado savo teisę į turėtą gyvenamąją vietą Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute, nuomojamame socialiai remtiniems asmenims, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio nuomininku tapęs G. R. V. M. iš šio buto iškraustė kaip jame neregistruotą, nedeklaruotą asmenį.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas A. V. pritaikytas tinkamai, bausmė paskirta teisingai, todėl apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

nuteistosios A. V. apeliacinį skundą atmesti.