Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-10-13 · Civilinė byla Nr. 2A-692-112/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-13
Bylos Nr.
2A-692-112/2010
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06740-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė
Atsakovas
J., J. J.
Ieškovas
A. M.
Advokatai
Vidmantas Žylė
Pranešėja R. Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-692-112/2010Teisėjas V. Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-06740-2009-9)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 78.2.1; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Vidmantui Žylei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui J. J. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. J., prašydama priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. M., gim. 2004-07-22, po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už 5 mėnesius – 2000 Lt. Nurodo, jog atsakovas yra jos dukros D. M., gim. 2004-07-22, tėvas, kuris nuo 2009 m. sausio 17 d. išlaikymo nebeteikia.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo J. J. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. M. periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2009 m. birželio 26 d., iki vaiko pilnametystės bei 1000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Paskyrė ieškovę A. M. nepilnametės dukters D. M. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kitą ieškinio dalį atmetė. Iš atsakovo J. J. priteisti valstybei 418 Lt bylinėjimosi išlaidų – 138 Lt žyminio mokesčio bei 280 Lt išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-02 nutartimi iš J. J. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. M., gim. 2004-07-22, išlaikymui po 400 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra bedarbis ir turi kreditinių įsipareigojimų, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė po 300 Lt dukros išlaikymui mokant periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ir ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodė, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kad reikalavo iš atsakovo teikti didesnį nei šalių sutartą 200 Lt išlaikymą, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo skaičiuoti ieškovės reikalaujamą išlaikymo įsiskolinimą už 5 mėnesius po 400 Lt, todėl priteisė 1000 Lt įsiskolinimą.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-23 sprendimą ir sumažinti nepilnamečiam vaikui išlaikymą iki 130 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, atmetant sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo bei sumažinant priteistas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Nurodė, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė negalėjo teikti dukros išlaikymui per mėnesį po 600 Lt, nes neturėjo tokių pajamų. Teigia, kad atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis yra vienoda, todėl ir išlaikymas turi būti priteistas po lygiai ir jis negali teikti didesnio išlaikymo vaikui nei ieškovė. Teigia, kad turi kreditinių įsipareigojimų, niekur nedirba ir padėdamas ūkininkauti vienišai mama išsilaiko save, todėl dukros išlaikymui gali skirti tik po 130 Lt, Mano, kad bendra 260 Lt suma nepažeis vaiko interesų ir atitiks penkiamečio vaiko poreikius. Apeliantas taip pat nesutinka su priteistu įsiskolinimu. Teigia, jog priteisdamas įsiskolinimą, teismas privalėjo įvertinti, kad nuo 2009 metų jis yra bedarbis, į jo sunkią materialinę padėtį ir priteisti įsiskolinimą, kuris turėtų būti ne didesnis už minimalų gyvenimo lygį, kuris šiuo metu yra 130 Lt, t. y. priteisti po 130 Lt už penkis mėnesius, iš viso 650 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacija – pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl išlaikymo dydžio.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir įsiskolinimo priteisimo. Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. CK 3.192 straipsnis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, 3 dalyje įtvirtinta proporcingo tėvų turtinei padėčiai materialinio išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui teikimo taisyklė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina atsižvelgti į orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, todėl priėmė nepagrįstą teismo sprendimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruotas žemės sklypas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto. Atsakovas nuo 2009-09-30 yra registruotas darbo biržoje, 2010-04-30 atsisakė siūlomo darbo su pateisinama priežastimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Atsakovas yra jaunas, darbingas, jo sveikatos būklė galimybių dirbti neriboja, be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui priklauso nekilnojamasis turtas (b. l. 38–40). Atsakovas teigia, kad gali dukros išlaikymui mokėti po 130 Lt. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), kuri šiuo metu yra 800 Lt. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis, nes paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas, turtinę padėtį bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgė ir į ieškovės materialinę padėtį, todėl iš atsakovo priteisė 300 Lt išlaikymo, t. y. mažesnį, nei tenka ieškovei. Nors byloje yra duomenų, kad ieškovė neturi jokio turto, negauna jokių pajamų, yra registruota darbo biržoje (b. l. 20), tačiau ieškovė išlaiko nepilnametę dukrą ir nereiškė apeliacinio skundo dėl sprendimo, kuriuo iš atsakovo yra priteista mažesnė išlaikymo dalis, nei tenka jai. Be to, priteisiant išlaikymą negalima nepaisyti ir augančių vaikų besikeičiančių poreikių. Tuo atveju, jeigu kyla abejonių dėl tėvų turtinės padėties, teismas ją vertina vaiko interesų naudai, t. y. laikoma, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui pirmiausia turi būti atsižvelgiama į jo poreikius. Atsakovas sutinka dukros išlaikymui mokėti po 130 Lt kas mėnesį. Kolegija mano, kad toks išlaikymas pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, nes nepilnametis vaikas turi teisę gauti bent minimalų išlaikymą, kuris patenkintų būtiniausius jo poreikius. Kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui išlaikyti atitinka tėvų materialinę padėtį ir minimalius vaikų poreikius (įskaitant ir motinos teikiamą išlaikymą). Taigi darytina išvada, kad atsakovas gali mokėti dukros išlaikyti po 300 Lt kas mėnesį. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgęs į nuolat augančius vaiko poreikius, į tėvų turtinę padėtį, pagrįstai priteisė iš atsakovo 300 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kuris kartu su motinos teikiamu išlaikymu užtikrintų būtiniausių vaiko poreikių tenkinimą.

Dėl įsiskolinimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas dukters išlaikymui nuo 2005 m. gegužės mėnesio iki 2009 m. sausio mėnesio skyrė po 200 Lt. Atsakovas taip pat neginčija susitarimo fakto, tačiau teigia, kad teismas privalėjo atsižvelgti į jo turtinę padėtį ir sumažinti įsiskolinimą iki 130 Lt už kiekvieną mėnesį mokant už 5 mėnesius. Nustatyta, kad atsakovas nuo 2009 m. sausio 17 d. jokio išlaikymo neteikė. Konstatuotina, kad atsakovas nevykdė susitarimo ir dukters išlaikymui nuo 2009 m. sausio 17 d. neskyrė jokių lėšų. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad tuo laikotarpiu būtų teikęs išlaikymą dukrai. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių susitarimą, pagrįstai iš atsakovo priteisė įsiskolinimą po 200 Lt kas mėnesį, mokant už 5 mėnesius. Vien ta aplinkybė, jog tuo metu buvo sunki atsakovo materialinė padėtis, dar nesuteikia teisės atsakovui nevykdyti savo pareigos ir padėti išlaikyti nepilnametę dukrą. Pažymėtina, kad atsakovas pats sutiko dukters išlaikymui kas mėnesį mokėti po 200 Lt, su ieškove nesitarė dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, be to, nesikreipė ir į teismą, kad būtų priteistas jo turtines galimybes atitinkantis išlaikymas nepilnamečiam vaikui, todėl mažinti įsiskolinimą nėra pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėTeisėjai Alvydas ŽerlauskasErika Misiūnienė