Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19044-866/2014 pagal ieškovų J. D., T. K., Z. K., A. K. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui notarei R. V. dėl pavedimo sutarties nutraukimo ir įgaliojimo panaikinimo, bei pagal atsakovo A. B. priešieškinį ieškovams J. D., T. K., Z. K., A. K., trečiajam asmeniui notarei R. V. dėl paslaugų kainos pagal paslaugų sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai J. D., T. K., Z. K., A. K. ieškiniu prašė panaikinti :1) jų ir atsakovo 2012 m. spalio 12 d. sudarytą Pavedimo sutartį; 2) ieškovų išduotą atsakovui 2012 m. spalio 12 d. įgaliojimą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Pavedimo sutartimi atsakovas įsipareigojo savo lėšomis ieškovų vardu parengti, gauti ir pateikti visus reikiamus dokumentus, bei atlikti visus veiksmus tam, kad: 1)būtų atkurtos K. K., mirusio 1993 m. kovo 14 d., kurio įstatyminiai įpėdiniai yra ieškovai, nuosavybės teisės į žemės sklypą (-us), esantį (-ius) suformuotą (-us) Vilniaus apskrityje;2)žemės sklypas būtų įregistruotas K. K. vardu LR teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre; 3) ieškovai paveldėtų žemės sklypą (-us) ir 4) jų vardu būtų užregistruotos nuosavybės teisės;5) būtų pakeista žemės sklypo (-ų) paskirtis; 6) žemės sklypas (-ai) būtų padalintas (-i) į atskirus žemės sklypus ir 7)naujai suformuoti žemės sklypai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovas įsipareigojo šias paslaugas atlikti per trejus metus nuo sutarties pasirašymo, t. y. iki 2015 m. spalio 12 d. Už tinkamai suteiktas paslaugas ieškovai įsipareigojo per vieną mėnesį nuo paslaugų atlikimo perleisti atsakovui nuosavybės teises į tiek naujai suformuotų žemės sklypų, kad atsakovui atitektų ½ naujai suformuoto turto. Tą pačią dieną ieškovai išdavė atsakovui neatšaukiamą įgaliojimą dėl Pavedimo sutartyje nurodytų veiksmų atlikimo. Atsakovas iki 2014 metų pradžios neatliko nei vieno veiksmo, nebendradarbiavo su ieškovais, neteikė informacijos kokie veiksmai yra atliekami dėl to ieškovai prarado pasitikėjimą atsakovu, kas sudaro pagrindą nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.217 str. 1 d.). Nesulaukę jokių atsakovo atliekamų veiksmų, ieškovai ėmėsi iniciatyvos patys ir savo lėšomis atliko daugumą veiksmų, kuriuos pagal Pavedimo sutartį turėjo atlikti atsakovas. 2013 m. spalio 17 d. ieškovai sudarė sutartį su UAB „Orkanas“ dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų bylų parengimo, kurią vykdant buvo atlikti formuojamo žemės sklypo ribų paženklinimo darbai, buvo parengtas žemės sklypo planas, gauti kaimyninių žemės sklypų sutikimai. Ieškovai 2013 m. lapkričio 5 d. kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydami suformuoti natūra grąžintiną žemės sklypą. Šiam prašymu buvo pritarta 2014 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento darbinio pasitarimo posėdžio metu. Ieškovai pateikė žemės sklypo planą išankstinei patikrai VĮ „Registrų centras“, patikra buvo atlikta. Ieškinio padavimo metu ieškovai yra atidavę parengtą žemės sklypo planą Vilniaus miesto savivaldybei, tvirtinimui. Dėl sutarties nutraukimo ieškovai kvietė atvykti atsakovą pas notarę 2014 m. vasario 12 d.ir 2014 m. vasario 24 d., tačiau atsakovas neatvyko. Atsakovas 2014 m. kovo 4 d. pranešimu notarei informavo, kad nesutinka su sutarties nutraukimu ir nurodė jo atliktas paslaugas: 1) 2012 m. lapkričio 14 d. leidimas medžių ir krūmų kritimui Nr. 1593/2012; 2) 2012 m. spalio 30 d. kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo; 3) 2012 m. gruodžio 10 d. sklypo ribų nustatymo aktas Nr. R17-322. Ieškovai į tai nurodė, kad net šie darbai ir buvo atlikti, tai neįrodo tinkamo paslaugų teikimo, nes visi veiksmai buvo atlikti 2012 metais apie tai ieškovų neinformavus, o 2013-2014 metais neatliko jokių veiksmų. Jis (atsakovas) neatliko jokių esminių veiksmų, kurių pasėkoje būtų įregistruotas sklypas jų vardu. Neatšaukiamas įgaliojimas buvo išduotas Pavedimo sutarties 3.4. punkto pagrindu, tačiau tuo pačiu šalys sulygo, kad įgaliojimas nebus atšaukiamas Pavedimo sutarties galiojimo laikotarpiu, todėl nutraukus Pavedimo sutartį ieškovai turi teisę panaikinti šį įgaliojimą.

Atsakovas A. B. priešieškiniu prašė priteisti solidariai iš ieškovų :1) 973.000 Lt suformuoto žemės sklypo rinkos vertės kaip pagal pavedimo sutartį suteiktų paslaugų kainą, 2) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3)patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nepasibaigęs sutarties įvykdymo terminas (iki 2015 m. spalio 12 d.), todėl ieškovai neturi teisinio pagrindo tvirtinti, kad atsakovas pažeidė sutartį. Nuo 2014 m. balandžio 22 d. galioja įrašas Nekilnojamojo turto registre, kad K. K. įregistruotas nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog pavedimo sutarties rezultatas yra pasiektas. Be to, atsakovas atliko šiuos darbus: 1) 2012 m. lapkričio 14 d. gautas leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimui, tam, kad būtų galima matuoti sklypą; 2) 2012 m. gruodžiui 10 d. atsakovui išduotas žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktas Nr. R17-322; 3) 2012 m. gruodžio 14 d. Nacionalinė žemės tarnyba pateikė dokumentą, kuriame nurodyta, kad mirusio K. K., gyvenusio (duomenys neskelbtini), vardu bus atkurtos nuosavybė teisės į buvusio savininko M. R. turėtą žemę; 4)Vilniaus miesto savivaldybės administracijos plėtros departamento 2013 m. rugsėjo 10 d. posėdyje pritarta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo nuosavybės teisių atkūrimui;5)2014 m. balandžio 15 d. Nacionalinė žemės tarnyba priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui K. K.. Visi nurodyti veiksmai yra atsakovo veiklos rezultatas, ir to pasėkoje ieškovai įregistruos nuosavybės teises į atkurtą žemė sklypą. Atsakovas teigia, kad jam tinkamai atlikus paslaugas, ieškovai turi sumokėti sutartyje sulygtą kainą, t. y. ½ sklypo vertės, kuris pagal atsakovo užsakymu atliktą vertinimą yra 1 946 000 Lt, kas sudaro 973.000 Lt. Apeliuodamas į pavedimo sutarties 8.3 punkto nuostatas, nustatančias, kad nutraukus sutartį ar jai pasibaigus, lieka galioti nuostatos susijusios su atsakomybe bei atsiskaitymais, teigia, kad net ir nutraukus sutartį ieškovai privalo sumokėti sutartyje sulygtą atlyginimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino, nutraukė šalių sudarytą 2012 m. spalio 12 d. Pavedimo sutartį, panaikino 2012 m. spalio 12 d. ieškovų atsakovui išduotą įgaliojimą, priteisė iš A. B. ieškovų naudai jų patirtas 3.550 Lt bylinėjimosi išlaidas; priešieškinį atmetė, priteisė iš A. B. valstybės naudai 12 357 Lt žyminio mokesčio ir 31,68 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Taip pat panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi ieškovų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo turto areštą.

Nustatė, kad 2012 m. spalio 12 d. Pavedimo sutartimi (t. I, b. 7-12) atsakovas įsipareigojo savo lėšomis ieškovų vardu parengti, gauti ir pateikti visus reikiamus dokumentus, bei atlikti visus veiksmus tam, kad: 1)būtų atkurtos K. K., mirusio 1993 m. kovo 14 d., kurio įstatyminiai įpėdiniai yra ieškovai, nuosavybės teises į žemės sklypą (-us), esantį (-ius) suformuotą (-us) Vilniaus apskrityje; 2) LR teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotos K. K. nuosavybės teisės į žemės sklypą (-us); 3)ieškovai paveldėtų žemės sklypą (-us) ir 4)būtų užregistruotos jų nuosavybės teisės; 5)būtų pakeista žemės sklypo (-ų) paskirtis; 6)žemės sklypas (-ai) būtų padalintas (-i) į atskirus žemės sklypus ir 7)naujai suformuoti žemės sklypai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (sutarties 1 punktas). Šalys susitarė, kad pavedimo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba įstatyme nustatyta tvarka (sutarties 8.1, 9.1 punktai). Atsakovas įsipareigojo paslaugas teikti savo rizika ir savo sąskaita, kaip įmanoma rūpestingiau bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugų teikimą pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius, žinias (sutarties 2.1 p). Įsipareigojo nedelsiant raštu informuoti apie visas aplinkybes, trukdančias įvykdyti sutartį (sutarties 2.3 p),bei nedelsiant perleisti nuosavybės teises į paslaugų teikimo rezultatą9sutarties 2.4p).Šalys taip pat sulygo, kad atsakovas turi teisę gauti paslaugų kainą (numatytą sutarties 4 punkte ½ žemės sklypo (-ų) arba ½ vertės) su sąlyga, kad jis tinkamai vykdo sutartį (sutarties 2.6. punktas). Atitinkamai šalys susitarė dėl neatšaukiamo įgaliojimo išdavimo atsakovui pavedimo sutarties galiojimo laikotarpiui (sutarties 3.4. punktas). Ieškovai neatšaukiamą įgaliojimą pavedimo sutartyje nustatytoms paslaugoms vykdyti išdavė 2012 m. spalio 12 d. (t. I, b. l. 13-15).

Nurodė, kad ieškovai 2013 m. spalio 17 d. su UAB „Orkanas“ sudarė žemės sklypo kadastrinių matavimų darbų sutartį dėl formuojamo žemės sklypo, esančio šalia (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, esančio tarp (duomenys neskelbtini), kadastrinių bylų parengimo (t. I, b. l. 17-33). 2013 m. lapkričio 5 d. ieškovai gavo kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimą (t. I, b. l. 34). 2013 m. lapkričio 5 d. ieškovai pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žemės sklypo suformavimo (t. I, b. l. 35), kuriam buvo pritarta 2014 m. sausio 21 d. (t. I, b. l. 39). Dėl žemės sklypo formavimo buvo pritarta ir 2013 m. rugsėjo 10 d. posėdyje (t. III, b. l. 23-25). Ieškovai kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą 2014 m. kovo 7 d. dėl išankstinės žemės sklypo plano patikros (t. I, b. l. 40). 2014 m. vasario 12 d. pasiūlymu ieškovai kreipėsi į atsakovą, dėl sutarties nutraukimo, pažymėdami, kad jie prarado pasitikėjimą atsakovu (t. I, b. l. 45).

Atsakovas 2014 m. kovo 3 d. pranešime ieškovams nurodė, kad:1)gavo leidimą dėl medžių ir krūmų kirtimo;2) 2012 m. spalio 30 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo; 3)2012 m. gruodžio 10 d. buvo parengtas sklypo ribų nustatymo aktas; 4)2013 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pritarta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (apie 2010 kv.m.) formavimui (t. I, b. l. 52-53).

Teismas nustatė, kad ieškovai, tvarkydami žemės atkūrimo dokumentus 2014 metų pirmąjį pusmetį, patyrė atitinkamas išlaidas (t. III, b. l. 28-38). Atkuriant nuosavybė teises suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus m. Nuosavybės teisės įregistruotos 2014 m. balandžio 16 d. K. K. vardu Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 49S-416, pagrindu. Nuo 2014 m. gegužės 13 d. į žemė sklypą registruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą K. K. ir S. K. vardu (t. III, b. l. 38-41). 2014 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos žemės sklypo (2008 kv.m.) ribų planas (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. I, b. l. 94). 2014 m. balandžio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 49S-416, atkurtos nuosavybės teisės K. K. į 0,2008 ha žemės sklypą, esantį šalia (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 1) natūra. Ieškovė J. D. 2014 m. liepos 14 d. kreipėsi dėl žemės naudojimo būdo pakeitimo ir kitos paskirties į mažaaukštę gyvenamąją, ir šis jos prašymas buvo patenkintas 2014m.liepos 30 d. sprendimu (t. III, b. l. 161-162).Be to, pastarosios buvo teikiami prašymai atitinkamoms institucijoms ir anksčiau, pvz. 2012 m. spalio 30 d. (t. II, b. l. 40), prašant peržiūrėti atitinkamas ribas. Po šio prašymo Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į archyvus dėl duomenų gavimo 2012 m. lapkričio 19 d. (t. II, b. l. 48). Ieškovai siekė nutraukti Pavedimo sutartį šalių susitarimu, tačiau atsakovas su sutarties nutraukimu nesutiko (t. I, b. l. 41-53).

Teismas pripažino, kad nors atsakovas kreipėsi į žemėtvarką 2013 m. rugpjūčio 12 d. dėl papildomų archyvinių duomenų suradimo, tačiau pačiame prašyme nurodoma, jog prašoma pakartotinai peržiūrėti paveldėjimo prašymą dėl žemės grąžinimo natūra (t. I, b. l. 96). Todėl tai nepatvirtina aplinkybės, kad šio prašymo pagrindu buvo ieškoma papildomų archyvinių dokumentų. Nustatė, kad 1)byloje esantis rašytinis ieškovės J. D. 2012 m. spalio 30 d. prašymas (t. II, b. l. 40) dėl pakartotinio peržiūrėjimo žemėvaldos ribų, atsižvelgiant į tai, kad kartografijos metu nebuvo pažymėtos šiaurinėje dalyje esančios ribos, 2) NŽT 2012 m. lapkričio 19 d. kreipimasis į archyvus dėl papildomų duomenų, 3)gauti atsakymai (t. II, b. l. 48-51) ir 2012 m. gruodžio 10 d. ribų nustatymo aktas Nr. R17-322 (t. II, b. l. 34), kuriame nurodoma atsakovo minima liudytoja J. L., liudija, kad papildomi archyviniai dokumentai ir liudytojai buvo surasti gerokai iki atsakovo pateikto prašymo 2013 m. rugpjūčio 12 d. Darė išvadą, kad atsakovas įrodymais nepagrindė teiginio, kad gavo leidimą kirsti medžius ir krūmus. Pripažino, kad byloje jokie įrodymai nepatvirtina, kad 2013m.rugsėjo 10 d. pritarimas dėl žemės sklypo formavimo yra kaip nors susijęs su tiesioginiais atsakovo veiksmais bei, kad be 2013 m. rugpjūčio 12 d. prašymo atsakovas jokių kitų veiksmų, suponuojančių rezultato sukūrimą, neatliko. Teigdamas, kad patyrė daug išlaidų dėl archyvinių dokumentų , liudytojos ieškojimo, įrodymų nepateikė ir negalėjo paaiškinti šių išlaidų paskirties ir pobūdžio.

Nurodė, kad civilinė byla iškelta 2014 m. balandžio 3d, ieškovams nuosavybės teisės į atkurtiną natūra žemės sklypą 0,2008 ha (iš valdyto bendro 2.5714 ha) atkurtos 2014 m. balandžio 15 d. (II t., b.l.1). Sprendė, kad žemės atkūrimo natūra sprendimo priėmimas patenka į pirmąją pavedimo sutartyje sulygtą paslaugą, kurią atsakovas turėjo atlikti, tačiau nenustatyta, kad atsakovas kaip nors esminiai prisidėjo prie žemės atkūrimo, todėl akivaizdu, kad atsakovui nepasiekus pirminio rezultato, nėra pagrindo ir išvadai, kad jis atliko pavedimo sutartyje sulygtas sekančias paslaugas. Net darant teorinę prielaidą, kad atsakovas kokius nors darbus atliko, tai byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis darbų (paslaugų) rezultatą būtų perdavęs ieškovams(CK 6.760 str.).

Dėl Pavedimo sutarties nutraukimo

Pirmiau konstatuota, kad nuo Pavedimo sutarties sudarymo 2012 m. spalio 12 d. iki atsakovo neprofesionalaus prašymo 2013 m. rugpjūčio 12 d., dėl pakartotinio prašymo peržiūrėjimo, jokie kiti byloje esantys įrodymai nesuponuoja išvados ne tik apie atsakovo tinkamą paslaugų teikimą, bet ir apskritai apie aktyvių veiksmų atlikimą. Ieškovai, nesulaukę visiškai jokių rezultatų beveik metų laikotarpiu pradėjo abejoti atsakovo patikimumu. Tik ieškovams perėmus iniciatyvą žemės atkūrimo procese buvo atlikti matavimai, kreiptasi dėl plano patikrinimo, išduoti paveldėjimo liudijimai, įregistruotos K. K. nuosavybės teisės, pakeista žemės sklypo paskirtis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų sprendė, kad susirašinėjimas ir bendradarbiavimas tarp institucijų vyko tik su ieškovais, o atsakovo- pirmiau nurodytas vienintelis prašymas. Iš nustatytų aplinkybių sprendė, kad ieškovai ne tik negalėjo tikėtis tinkamo pavedimo sutarties vykdymo iš atsakovo, bet patiems atlikus esminius veiksmus žemės atkūrimo procese, atsakovo paslaugų teikimas tapo nereikalingas. Sprendė, kad pasitikėjimo atsakovu praradimas, veiksmų neatlikimas, nebuvimas pagrindo tikėtis, jog sutartis bus įvykdyta, leidžia daryti išvadą buvus esminį sutarties pažeidimą, todėl reikalavimą dėl Pavedimo sutarties nutraukimo laikė pagrįstu ir įrodytu.

Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju dėl įgaliojimo neatšaukiamumo šalys susitarė pavedimo sutarties 3.4. punktu, siedamos neatšaukiamumo laikotarpį su pavedimo sutarties galiojimo laikotarpiu.

Pripažino, kad ieškovai turi teisę nutraukus sutartį ar jai pasibaigus panaikinti įgaliojimą vadovaujantis CK 2.147 straipsnio nuostatomis. Todėl patenkinus reikalavimą dėl Pavedimo sutarties nutraukimo, tenkino ir išvestinį reikalavimą dėl 2012 m. spalio 12 d. ieškovų išduoto įgaliojimo atsakovui panaikinimo.

Įvertino, kad vadovaujantis CK 6.764 straipsnio 1 dalies, CK 2.151 straipsnio 1 dalies, CK 6.761 straipsnio 3 dalies bei šalių sudarytos sutarties nuostatomis šalys buvo susitarę dėl pavedimo atlygintinumo. Pripažino, kad teisė į išlaidų atlyginimą įgyjama tik tuo atveju, jeigu pavedimas įvykdomas tinkamas, įrodomos patirtos išlaidos, jų pagrįstumas, būtinumas, dydis ir faktas. Nesutiko su atsakovu, kad pagal Pavedimo sutarties 8.3 punkto nuostatas net ir nutraukus sutartį ieškovai privalo sumokėti sutartyje sulygtą atlyginimą. Teismas sutartį ir jos punktus aiškino pagal CK 6.193 straipsnio nuostatas. Iš nurodyto sutarties punkto (8.3p) ir pavedimo sutarties 2.6. punkto nuostatos, nustačiusias paslaugų teikėjo teisę gauti paslaugų kainą su sąlyga, kad jis tinkamai vykdo sutartį, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą ir remdamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CK 1.5 straipsnis), padarė išvadą, kad atsakovas paslaugų kainos, turėtų teisę reikalauti tik tuo atveju jeigu jis įrodytų, kad paslaugas jis atliko. Kadangi teismo konstatuota, jog atsakovas Pavedimo sutarties neįvykdė, paslaugų neatliko, dokumentų patvirtinančių patirtas išlaidas nepateikė, sprendė, jog nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinį priteisiant jam sutartyje sulygtą atlygį ar patirtas išlaidas.

Patenkinus ieškinį, o priešieškinį atmetus, ieškovams iš atsakovo priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis), kurias sudaro 500 Lt žyminis mokestis (t. I, b. l. 7), bei 3 050 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. III, b. l. 157), iš viso 3 550 Lt. Kadangi atsakovui už pareikštą priešieškinį dalies mokėtino žyminio mokesčio (12 357 Lt) mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, vadovaudamasis CPK 96 straipsniu iš atsakovo valstybės naudai priteisė 12 357 Lt žyminio mokesčio ir 31,68 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti, atsakovo priešieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo esmę, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas esmingai neprisidėjo prie 2012 m. spalio 12 d. Pavedimo sutartyje bei 2012 m. spalio 12 d. įgaliojime nustatyto rezultato pasiekimo, neatliko Pavedimo sutartyje sulygtų paslaugų. Kadangi Pavedimo sutartimi buvo susitarta , jog visi veiksmai turi būti atlikti iki 2015 m. spalio 12d, t.y. susitarta dėl veiksmų visumos, kaip bendro rezultato pasiekimo, todėl teismo išskiriamas pirminio rezultato nepasiekimas, negali būti vertinamas atskirai nuo kitų veiksmų. Tvirtina, kad jis tinkamai ir nuosekliai vykdė savo pareigas. Pagal jo prašymą 2012 m. lapkričio 14 d. išduotas leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, kuriuos reikėjo atlikti tam, kad sklypą būtų galima lengviau išmatuoti. Vilniaus žemėtvarkos skyrius 2012 m. gruodžio 10 d. A. B. išdavė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės ribų nustatymo aktą Nr. Rl 7-322. Taip pat 2012 m. gruodžio 14 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius pateikė dokumentą, kuriame nurodyta, kad mirusio K. K., gyvenusio (duomenys neskelbtini), vardu bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. R. turėtą žemę. Apeliantas 2013 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į žemėtvarką dėl papildomų archyvinių duomenų suradimo.

Pripažįsta, kad ieškovė J. D. pati 2012 m. spalio 30 d. prašymu inicijavo duomenų suradimą, tačiau tokie jos savavališki veiksmai atlikti praėjus nepilnai 2 mėnesiams nuo Pavedimo sutarties pasirašymo, nebendradarbiaujant su atsakovu kaip įgaliotiniu, vykdančiu pavedimą, negali būti suabsoliutinti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad apeliantas delsė atlikti tam tikrus veiksmus, dėl ko ieškovė pati juos privalėjo atlikti. Ieškovų veikimas renkant dokumentus yra jų pačių reikalas, o ne atsakovo kaltė dėl netinkamo Pavedimo sutarties vykdymo. Vertinant pažadėtus ir faktiškai atliktus veiksmus, akivaizdu, kad nebuvo nukrypta nuo Pavedimo sutartyje sutartų veiksmų atlikimo. Jo kaltės nėra, nes jis visus veiksmus atliko tinkamai ir nevilkindamas, dėdamas maksimalias paslaugas, kiek tai galima įvertinant įprastą valstybės institucijose susiklosčiusią darbo praktiką nuosavybės teisės atkūrime. Jo atliktus aktyvius veiksmus siekiant pasiekti pavedimo sutartyje numatytą rezultatą patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos plėtros departamento darbinio pasitarimo miesto plėtros klausimais posėdžio protokolas 2013 m. rugsėjo 10 d., kuriuo pritarta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo nuosavybės teisių atkūrimui. Tik dėl ankstesnių veiksmų atsakovo veiksmų bei pagrįsto kreipimosi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją minėtas nutarimas buvo priimtas. 2014 m. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui K. K., kas patvirtina pavedimo sutartimi nustatyto siektino rezultato įgyvendinimą ir į ką turėtų būti atsižvelgiama, o ne į pavienius atsakovo atliktus veiksmus. Tvirtina, kad formalus įrodymų dėl sutarties vykdymo nebuvimas negali paneigti atsakovo veiksmais pasiekto rezultato. Atsakovas tais pačiais metais ėmėsi veiksmų vykdant Pavedimo sutartį, pavedimo sutartimi, įgaliojimu, įstatymais nustatytas pareigas vykdė tinkamai, todėl nebuvo pagrindo spręsti, jog ieškovai prarado pasitikėjimą atsakovu, kad buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas. Įvertintina, kad nuosavybės atkūrimo procesas priklausė ne tik nuo atsakovo, bet ir nuo valstybės institucijų veiksmų, atsakovas nenukrypo nuo Pavedimo sutartyje sutartų veiksmų atlikimo, veiksmų ėmėsi dar tais pačiais metais po sutarties sudarymo, o kiti veiksmai ir toliau buvo atliekami. Netgi jei atsakovas nebūtų spėjęs iki 2015 m. spalio 12 d. atlikti sutartimi nustatytų veiksmų, ieškovai nebūtų praradę intereso, sutartį buvo galima pratęsti. Atsakovo kaltės nėra, kadangi veiksmus jis atliko tinkamai ir nevilkindamas, dėdamas maksimalias pastangas, įvertinant įprastą valstybės institucijose susiklosčiusią darbo praktiką. Pavedimo sutartyje paslaugų atlikimo terminas buvo nustatytas iki 2015 m. spalio 12 d., taigi sutarties vykdymo terminas nepasibaigęs. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetas turi būti teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui, akivaizdu, kad apeliantas nepažeidė pavedimo sutarties nuostatų, kadangi nė vienas CK 6.217 str. 2 dalyje numatytas kriterijus, sprendžiant dėl esminio sutarties pažeidimo, neįrodo jo kaltės, o tai reiškia, jog nėra teisinio pagrindo nutraukti pavedimo sutartį. Kadangi Pavedimo sutartis negali būti nutraukta nesant esminio sutarties pažeidimo, nebuvo pagrindo tenkinti ir ieškovų reikalavimo dėl įgaliojimo panaikinimo, ieškovai panaikinti neatšaukiamo įgaliojimo neturi teisės. Kadangi atsakovas tinkamai vykdė pavedimo sutartį, paslaugų atlikimo terminas nėra suėjęs, atsakovui, tinkamai vykdžiusiam prisiimtus įsipareigojimus, atsirado teisė iš ieškovų reikalauti priteisti solidariai pavedimo sutarties 4.1, 4.2 pagrindu nustatytą atlyginimą, t.y. pusės žemės sklypų rinkos vertės-973.000Lt, kurios dydžio ieškovai neginčijo.

Ieškovai J. D., T. K., Z. K., A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad iki 2013 metų rudens ieškovai neturėjo jokios informacijos apie tai, kaip atsakovas vykdo sutartį, 2013 metų rudenį susitikimo metu konkrečios informacijos ieškovams atsakovas taip pat nepateikė, vėliau pradėjo vengti bendrauti, todėl ieškovai 2014 metų pradžioje patys ėmėsi aktyvių veiksmų ir inicijavo pavedimo sutarties nutraukimą praradus pasitikėjimą atsakovu. Atsakovo nesąžiningumą ir tai, kad ieškovams atsirado rimtas pagrindas juo nepasitikėti, patvirtina ir jo siūlymas sudaryti preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su abejotinos reputacijos asmeniu bei tai, kad pats atsakovas turi daug įsiskolinimų kitiems asmenims, iš jo vykdomi išieškojimai 39 vykdomosiose bylose, ką jis nuslėpė nuo ieškovų prieš sutarties sudarymą. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad vertinant jo pažadėtus pagal sutartį ir faktiškai atliktus veiksmus, jis nenukrypo nuo sutarties, ėmėsi reikiamų veiksmų, tinkamai vykdė sutartį, akivaizdu, kad atotrūkis tarp pažadėtojo ir faktiškai atliktojo sutarties vykdymo buvo didelis, nes praėjus daugiau kaip metams po sutarties sudarymo jokių aktyvių atsakovo veiksmų neatlikta. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad griežtas termino laikymasis ieškovams nebuvo svarbus, nes sutartyje numatyta galimybė pratęsti sutartį. Atsakovas ieškovams žodžiu žadėjo, kad viskas bus atlikta metų eigoje, todėl ieškovai tikėjosi greitesnio rezultato. Kadangi praėjus metams po pavedimo sudarymo nebuvo jokių atsakovo pastangų, ieškovai prarado pasitikėjimą atsakovu ir interesą su juo bendradarbiauti, o gavus iš notarės R. V. 2013-11-05 pranešimą, kad yra areštuotos atsakovo turtinės teisės, kylančios iš pavedimo sutarties, nepasitikėjimas įgavo ir realų teisinį pagrindą. Pažeidus sutartį yra galimas vienašališkas sutarties nutraukimas, o vadovaujantis CK 6.760 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, pavedimo sutarties vienašališkas nutraukimas yra laikytinas teisėtu veiksmu net ir nesant įgaliotinio kaltės. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą nutraukti pavedimo sutartį dėl jos esminio pažeidimo, netinkamai aiškino ar taikė teisės normas, arba nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos. Pagal CK 2.146 straipsnį ir pavedimo sutarties 3.4. punktą nutraukus pavedimo turi būti panaikintas ir įgaliojimas, todėl pagrįstai buvo patenkintas ir išvestinis reikalavimas. Priešieškinys atmestas pagrįstai, kadangi ieškinio patenkinimas sprendime nurodytais argumentais eliminuoja bet kokią (dalinę ar pilną) priešieškinio patenkinimo galimybę.

Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-15 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat sprendimo motyvais, todėl jų išsamiai nebekartoja.

Apeliantas ginčija teismo išvadą, kuria nepripažinta, kad jis kaip nors esminiai prisidėjo prie 2012-10-12 Pavedimo sutartyje bei įgaliojime nustatyto rezultato pasiekimo ir atliko Pavedimo sutartyje sulygtas paslaugas. Teigia, kad jo sutarties galiojimas nepasibaigė, nes visi Pavedimo sutartyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti iki 2015 m. spalio 12 d, todėl turi būti vertinama atliktų veiksmų visuma, o ne atskiri veiksmai. Jo atliktų veiksmų pasėkoje buvo gautas rezultatas, kurio buvo siekiama Pavedimo sutartimi. Pasiektą rezultatą- ginčo žemės sklypo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise K. K. vardu ( įrašas 2014-04-22), grindžia atliktais veiksmais: gautu 2012 m. lapkričio 14 d. leidimu saugotinų medžių ir krūmų kirtimui, persodinimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimo darbams, kuriuos reikėjo atlikti tam, kad sklypą būtų galima lengviau išmatuoti; Vilniaus žemėtvarkos skyrius 2012 m. gruodžio 10 d. atsakovui išduotu sklypo į kurį atkuriamos nuosavybės teisės ribų nustatymo aktu Nr. Rl 7-322; 2012 m. gruodžio 14 d. Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pateiktu dokumentu, kuriame nurodyta, kad mirusio K. K., gyvenusio (duomenys neskelbtini), vardu bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. R. turėtą žemę; jo 2013 m. rugpjūčio 12 d. kreipimusi į žemėtvarką dėl papildomų archyvinių duomenų suradimo. Dėl jo aktyvių veiksmų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos plėtros departamento darbinio pasitarimo miesto plėtros klausimais posėdžio protokolu 2013 m. rugsėjo 10 d. buvo pritarta žemės sklypo Meškeriotojų gatvėje formavimo nuosavybės teisių atkūrimui, o 2014 m. balandžio 15 d. Nacionalinė žemės tarnyba priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui K. K.. Su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti.

Teismo išreikalauta iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ginčo žemės sklypo kadastro ir registro byla ir iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Viliaus miesto skyriaus byla Nr.1449 (5 tomas) patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad be 2013 m. rugpjūčio 12 d. prašymo dėl pakartotino svarstymo grąžinti žemę natūra (t.1, b.l.96) byloje daugiau nėra nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovas, vykdydamas sutartį, atliko kokius nors veiksmus. Taip pat nėra nei vieno valstybinės institucijos atsakymo atsakovui, ar kaip ieškovų įgaliotam asmeniui, iš kurių galima būtų spręsti apie apelianto atliktus veiksmus jam vykdant Pavedimo sutartį. Nesant tokių duomenų patvirtinama pirmosios instancijos teismo išvada, kad be nurodyto prašymo, atsakovas jokių kitų veiksmų, suponuojančių rezultato sukūrimą, neatliko. Analogiški 5 tome esantiems duomenims yra duomenys 1-4 tomuose, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas priimdamas atsakovo ginčijamą sprendimą.

Vadovaujantis CPK 12, 178 straipsniais civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Atsakovas, tvirtindamas gavęs leidimą medžių iškirtimui- paruošimui sklypo jo matavimams atlikti, iki šiol tokių įrodymų nepateikė. Taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buvo atlikti kokie nors medžių kirtimo ar sklypo valymo darbai(CPK 178 str.). Byloje yra atsakovo 2013 m. rugpjūčio 12 d. prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentui. Juo atsakovas prašė pakartotinai išnagrinėti K. K. paveldėtojų prašymą dėl žemės grąžinimo natūra (t.1, b.l.96). Taigi, šiuo raštu atsakovas pripažino, kad pirminį prašymą dėl žemės grąžinimo natūra pateikė ne jis, o ieškovai. Kitų įrodymų, patvirtinančių jo teiginį apie atliktus konkrečius, aktyvius veiksmus vykdant Pavedimo sutartį, jis į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad Vilniaus žemėtvarkos skyrius 2012 m. gruodžio 10 d. pažymą Nr.49PAŽ-1621 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (t.5, b.l.69) išdavė atsakovui ar dėl jo kreipimosi, nes atsakovas nepateikė ir byloje nėra įrodymų buvus tokio pobūdžio atsakovo prašymą. Dėl tos pačios priežasties negalima daryti išvados, kad 2012-12-10 Ribų nustatymo aktas Nr.R 17-322 buvo išduotas atsakovui ir yra taip pat jo veiklos pasekmė. Byloje esantys raštai patvirtina, kad dar 2009 metais buvo nustatyta, kad gražintina žemė priskirta valstybės išperkamai žemei ir nutarta, jog nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės gražinimo klausimas turi būti sprendžiamas ne gražinant natūra, o kitais įstatyme nustatytais būdais (5t., b.l.77-79), o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 17 d raštu Nr.49SF- (14.49.104)-3486 „Dėl atlyginimo pinigai už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“, adresuoto K. K. paveldėtojams- ieškovams, pasiūlė pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais už grąžintiną žemę (t.5, b.l.73-74). Tai patvirtina buvus ieškovų pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises natūra iki atsakovo 2013 m. rugpjūčio 12 d pakartotino prašymo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis atsakovo raštas neįrodo, kad juo buvo kreiptasi dėl papildomų archyvinių dokumentų gavimo. Inicijavus ieškovams prašymą atkurti nuosavybės teises ir ieškant trūkstamų dokumentų, vyko susirašinėjimai tarp institucijų. Nacionalinė žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Viliaus miesto skyrius 2012-11-29 raštu Nr.49SJ-(14.49.105)-145 kreipėsi į Lietuvos centrinį ir Vilniaus apskrities archyvus dėl turimos informacijos apie (duomenys neskelbtini), gim 1988m. J. sūnaus ir J. M., gim. 1894 m. (iki santuokos A., po pirmos santuokos K.)R. vietovėje Antakalnio sen.valdytą žemę (t.2, b.l.48). Visa tai vyko iki pirmiau minėto atsakovo 2013 m. rugpjūčio 12 d. prašymo (t.1, b.l.96).

Apelianto minimas 2012 m. gruodžio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raštas Nr.49SDP-(14.49.23)-125, „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo“, kuriame nurodyta, jog mirusio K. K., gyvenusio (duomenys neskelbtini), vardu bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. R. turėtą žemę yra adresuotas ir siųstas ne jam, t.y. atsakovui atsakant į jo 2013-10-30 raštą, kaip jis nepagrįstai teigia, nes įrodymų apie tokį jo 2013-10-30 prašymą, byloje nėra. Šis raštas adresuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir ieškovei J. D. atsakant į būtent pastarosios 2012-10-30 prašymą Nr.49GF-6215 (5 t, b.l.55, t.2, b.l.40). Minėtu prašymu ieškovė J. D. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl žemėvaldos ribų peržiūrėjimo, kuriuo prašė peržiūrėti 2008 m. atliktą buvusio savininko M. R. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemėvaldos ribas, kadangi kartografijos metu nebuvo pažymėtas šiaurinėje dalyje esančio ir nuosavybės teise savininkui priklausiusio sklypo ribos. Šis prašymas skyriuje 2012-10-30 dieną buvo gautas ir užregistruotas, jam suteikiant numerį 49GF-6215, rezoliucija prašymą nagrinėti pavesta E. S. (t.2, b.l. 40), kuri ir pasirašė kaip vyresnioji specialistė 2012-12-10 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės ribų nustatymo akte Nr. Rl 7-322. Be to minėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raštas surašytas po 2012-12-10 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo akto surašymo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-12-14 įsakymo dėl 2008-10-29 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. R17-219 bei prie jo pridedamų žemės sklypo planų pripažinimo negaliojančiais, priėmimo. Teisėjų kolegijos nuomone šios aplinkybės patvirtina, kad minėtas aktas surašytas išnagrinėjus ieškovės pateiktą prašymą dėl žemėvaldos ribų peržiūrėjimo, o ne dėl atsakovo atliktų , tačiau neįvardintų veiksmų, kaip nepagrįstai teigia apeliantas.

Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jokie įrodymai nepatvirtina, kad 2013 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos plėtros departamento darbinio pasitarimo miesto plėtros klausimais posėdyje pritarimas dėl žemės sklypo formavimo kaip nors yra susijęs su tiesioginiais atsakovo veiksmais, taip pat šio posėdžio protokole nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad būtent dėl atsakovo pateikto prašymo ar atliktų veiksmų būtų buvęs svarstomas klausimas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo nuosavybės teisių atkūrimui Antakalnio seniūnijoje.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aplinkybė, jog atsakovas kreipėsi į žemėtvarką 2013 m. rugpjūčio 12 d., neleidžia spręsti, kad tai buvo pagrindas ieškoti papildomų archyvinių dokumentų. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino, kad byloje esantis rašytinis ieškovės J. D. 2012 m. spalio 30 d. prašymas (t. 2, b. l. 40) dėl pakartotinio peržiūrėjimo žemėvaldos ribų, atsižvelgiant į tai, kad kartografijos metu nebuvo pažymėtos šiaurinėje dalyje esančios ribos, bei NŽT 2012 m. lapkričio 19 d. kreipimasis į archyvus dėl papildomų duomenų, gauti atsakymai (t. 2, b. l. 48-51), 2012 m. gruodžio 10 d. ribų nustatymo aktas Nr. R17-322 (t. 2, b. l. 34), kuriame nurodoma, atsakovo minima liudytoja J. L., patvirtina, kad papildomi archyviniai dokumentai ir liudytojai buvo surasti gerokai anksčiau, nei atsakovo 2013 m. rugpjūčio 12 d. prašymas. Nors ieškovė J. D. jau galiojant pavedimo sutarčiai 2012 m. spalio 30 d. prašymu inicijavo duomenų suradimą, galimai nebendradarbiaudama su atsakovu kaip įgaliotiniu, vykdančiu pavedimą, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad papildomi archyviniai dokumentai ir liudytojai buvo surasti atsakovo veiksmų dėka, juo labiau įvertinant, kad pats atsakovas prašė tik pakartotinai peržiūrėti paveldėjimo prašymą dėl žemės grąžinimo natūra (t. 1, b. l. 96), o ne vykdyti archyvinių dokumentų, liudytojų vykdomą paiešką. Apeliantas teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į bendrą rezultato pasiekimą, o ne į pavienius atsakovo veiksmus, tačiau pripažintina, kad byloje nustatyta, jog atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie būtų įtakoję 2014 m. balandžio 15 d Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui K. K. priėmimą. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta.

Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CK 6.217 straipsnio aiškinimo, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pavedimo sutartis nutrauktina bendraisiais pagrindais dėl esminio sutarties pažeidimo, netinkamo sutarties vykdymo. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino materialines teisės normas ar nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos.

CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustatant ar sutarties pažeidimas yra esminis turi būti atsižvelgiama į tai ar: nukentėjusi šalis iš esmės negauna to ko tikėjosi, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; sutarties neįvykdžiusi šalis, kurie rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

Apeliantas teigia, kad jis Pavedimo sutartimi, įgaliojimu, įstatymais nustatytas pareigas vykdė tinkamai, veiksmų ėmėsi dar tais pačiais metais po sutarties sudarymo. Tačiau kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, nuo Pavedimo sutarties sudarymo dienos- 2012 m. spalio 12 d. iki atsakovo neprofesionalaus prašymo 2013 m. rugpjūčio 12 d. dėl pakartotinio prašymo peržiūrėjimo, jokie kiti byloje esantys įrodymai nesuponuoja išvados ne tik apie atsakovo tinkamą paslaugų teikimą, bet ir apskritai apie aktyvių veiksmų atlikimą. Be to, atsakovo pateiktas prašymas niekaip neįtakojo 2014 m. balandžio 15 d Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr.49S-416 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui K. K.“ priėmimo. Po 2013 m. rugpjūčio 12 d. prašymo pateikimo iki tol, kol gavo kvietimą atvykti pas notarę dėl sutarties nutraukimo 2014 m. vasario 12 d. ir 2014 m. vasario 24 d., atsakovas taip pat neatliko jokių aktyvių veiksmų.

Pažymėtina, kad apeliantas neginčija fakto, jog patys ieškovai atliko esminius veiksmus žemės atkūrimo procese, tačiau tai laiko ieškovų teise ir tvirtina, kad tokių ieškovų veiksmų negalima traktuoti, kaip jo nevykdymo Pavedimo sutarties. Jis neteigia ir neįrodinėja, kad ieškovų veiksmai buvo nebūtini ar pertekliniai. Apelianto teiginiai, kad jis negali būti atsakingas už valstybės institucijų darbo praktiką, kad jis negalėjo pagreitinti institucijų darbo, niekuo nepagrįsti įvertinus tai, kad realiai jokių aktyvių veiksmų, išskyrus aukščiau minėto prašymo pateikimą, jis neatliko. Tuo atveju jei, kaip teigia apeliantas, Pavedimo sutarties vykdymui buvo kliūčių dėl valstybinių institucijų , ar kitų svarbių priežasčių, kliudančių jam vykdyti sutartį, ar galinčių sutrukdyti jam užbaigti paslaugų teikimą nustatytais terminais, tai jis apie tai privalėjo nedelsiant raštu informuoti ieškovus, kaip taip buvo įsipareigojęs Pavedimo sutarties 2.3 punktu. Įrodymų, jog iškilo kliūčių sutarties vykdymui ir jis apie tai informavo ieškovus, t.y. vykdė nurodytą sutarties 2.3 punktą, nėra.

Vertinant atotrūkį tarp pažadėtojo ir faktiškai atliktojo sutarties vykdymo yra akivaizdu, kad jis yra labai didelis, nes, kaip pirmiau nurodyta, atsakovo 2013 m. rugpjūčio 12 d. prašymas niekaip neįtakojo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Sutiktina su apeliantu, kad Pavedimo sutartyje numatytas paslaugų atlikimo terminas nėra pasibaigęs. Kadangi nesant kliūčių atsakovas iš esmės neatliko jokių veiksmų Pavedimo sutartyje numatytiems rezultatams pasiekti, negalima sutikti su apeliantu, kad jo kaltės dėl prievolės neįvykdymo – neveikimo nėra. Toks atsakovo neveikimas ilgą laiko tarpą sudarė realų pagrindą ieškovams manyti, kad Pavedimo sutartis nebus tinkamai vykdoma. Pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pasitikėjimo atsakovu praradimą, veiksmų neatlikimą, nebuvimą pagrindo tikėtis, jog sutartis bus įvykdyta, darė išvadą dėl esminio sutarties pažeidimo ir reikalavimą dėl Pavedimo sutarties nutraukimo tenkino.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pripažįsta, jog nutraukus Pavedimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą spręsti dėl 2012 m. spalio 12 d. ieškovų J. D., Z. K., A. K., T. K., išduoto įgaliojimo atsakovui A. B., Notarinio reg. Nr. 8-5504, panaikinimo.

CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, šiuo atveju - pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 str.). Pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus.

Pripažinus Pavedimo sutartį, kuri atspindi vidinius atsakovo ir atstovaujamojo santykius, bei palikus galioti išoriniams atstovavimo santykiams skiriamą įgaliojimą, atsakovas galėtų veikti ieškovų vardu su trečiaisiais asmenimis, o tai akivaizdžiai prieštarautų ieškovų interesams. CK 2.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą, o įgaliotinis – įgaliojimo atsisakyti. Minimo straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad įstatymai ar šalių sutartis gali nustatyti atvejus, kuriais išduodamas neatšaukiamas įgaliojimas. Dėl įgaliojimo neatšaukiamumo šalys susitarė Pavedimo sutarties 3.4. punktu, siedamos neatšaukiamumo laikotarpį su Pavedimo sutarties galiojimo laikotarpiu, todėl ieškovai turi teisę nutraukus sutartį ar jai pasibaigus, panaikinti įgaliojimą (CK 2.147 straipsnis). Apelianto nurodomos aplinkybės dėl neatšaukiamo įgaliojimo pasirašymo nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino šį išvestinį ieškovų reikalavimą.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo tenkinti priešieškinį ir priteisti jam sutartyje sulygtą atlygį ar patirtas išlaidas. Teigia, kad jis Pavedimo sutartį vykdė tinkamai, be to, paslaugų atlikimo terminas nėra suėjęs, todėl atsakovas turi teisę reikalauti pavedimo sutarties 4.1, 4.2 punktus nustatyto atlyginimo. Nutraukus sutartį ieškovams tenka mokėjimo prievolė pagal sutarties 8.3 punktą.

Pagal CK 6.764 straipsnio 1 dalį, nutraukus pavedimo sutartį įgaliotiniui turi būti atlygintos šio turėtos išlaidos. Pagal CK 2.151 straipsnio 1 dalies, CK 6.761 straipsnio 3 dalies, nuostatas, atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kito.

Šiuo atveju šalys buvo susitarę dėl pavedimo atlygintinumo, jeigu pavedimas įvykdomas tinkamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas Pavedimo sutarties neįvykdė, paslaugų neatliko ir dokumentų, patvirtinančių kad jis patyrė kokias nors išlaidas, nepateikė, bei negalėjo paaiškinti kokias išlaidas patyrė ir kas jas sudaro. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta. Sutiktina, kad Pavedimo sutarties 8.3 punkte numatyta, jog nutraukus sutartį ar jai pasibaigus, lieka galioti nuostatos susijusios su atsakomybe bei atsiskaitymais, tačiau pagrįstai pirmosios instancijos teismas, aiškindamas nurodytą sutarties punktą bei Pavedimo sutarties 2.6. punkto nuostatas, nustačiusias paslaugų teikėjo teisę gauti paslaugų kainą su sąlyga, kad jis tinkamai vykdo sutartį, pasisakė, jog atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, remiantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CK 1.5 straipsnis) atsakovas paslaugų kainos turėtų teisę reikalauti tik tuo atveju, jeigu jis įrodytų, kad paslaugas atliko, tačiau to jis nepadarė. Todėl pagrįstai priešieškinys buvo atmestas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.